Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. Z. (pradinio atsakovo A. V. teisių ir pareigų perėmėja), tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Z. B. (pradinio trečiojo asmens Z. U. teisių ir pareigų perėmėja) dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė ieškinį atsakovei D. Z., tretiesiems asmenims – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Z. B. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo ieškovė teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę D. Z. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas, kad statinys atitiktų 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintos apimties techninį projektą „Garažo rekonstrukcija, įrengiant ūkio patalpas (duomenys neskelbtini)“, kuriam raštu 2007 m. rugsėjo 1 d. pritarė Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B., adresu (duomenys neskelbtini); 2) jei atsakovė D. Z. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 28,96 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos statinio dalys, pasibaigimo, į Inspekcijos sąskaitą; 3) jei Inspekcijos ieškinio 1 ir 2 punkte nustatyti reikalavimai bus patenkinti visa apimtimi ar iš dalies, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti statinių, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui.

3. 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė D. M. nurodė, kad savo ieškinį palaiko ir nemato pagrindo bylos nutraukti, kadangi, nors ir reikalavimai su kita byla iš esmės panašūs, tačiau nėra garanto, kad ankstesnės bylos reikalavimai bus įvykdyti ir yra tikimybė, kad šalys gali sudaryti taikos sutartį, siekiant išvengti sprendimo vykdymo.

4. 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje trečiojo asmens Z. B. atstovas advokato padėjėjas V. P. nurodė, kad trečiasis asmuo neprieštarautų šioje byloje pateiktam ieškiniui, jei nebūtų ankstesnė byla išnagrinėta. Ankstesnėje byloje sprendimas yra platesnis, tačiau šis sprendimas apima ir šią bylą. Ši byla turėtų būti nutraukta, kadangi sprendimas priimtas ankstesnėje byloje ir dalyvaujančios šalys yra tokios pat, objektas taip pat.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14. Atskiruoju skundu apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

16. Kitoje byloje ieškovė Z. B. reiškė negatorinį ieškinį, reikalaudama atsakovę D. Z. pašalinti ieškovės subjektinės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Z. B. ieškinyje buvo nurodoma, kad atsakovė be bendraturtės sutikimo ir žinios sunaudojo ieškovei skirtą užstatymo intensyvumą, t. y. neteisėtai pasisavino ieškovės teisę į būsimą nuosavybę, todėl pareikštas reikalavimas buvo nukreiptas į šių ieškovės teisių ir interesų gynybą.

17. Nors abiejose civilinėse bylose sutampa ginčo šalys ir ginčo objektas, tačiau skiriasi pagrindas, o taip pat yra skirtingas ginčo materialinis santykis - Inspekcija pareiškė reikalavimą įpareigoti pašalinti savavališkos statybos (statybos turint išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius), konstatuotos savavališkos statybos akto pagrindu, Inspekcijai įgyvendinant įstatymu deleguotas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, o ieškovė Z. B. – pašalinti neteisėtos statybos padarinius, siejant tai su ieškovės subjektinių teisių pažeidimu, nesusijusiu su valdymo netekimu.

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti civilinę bylą Nr. e2-4-588/2021 dar ir tuo aspektu, jog nebuvo įvertinta tai, kad ieškovei Z. B. ir atsakovei D. Z. susitarus, pvz. ieškovei davus sutikimą ir/arba šalims pasiekus susitarimą taikos sutartimi vykdymo procese, t. y. susitarus dėl užstatymo intensyvumo bendrai naudojamame žemės sklype ar kt., ieškovės Z. B. teisės gali būti apgintos, bet tokiu būdu nebus užtikrintas savavališkos statybos pažeidimo pašalinimas, o Inspekcija neturės pagrindo reikalauti, kad atsakovė D. Z. įvykdytų Inspekcijos 2014 m. vasario 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140204-00002, kuriame reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, ir kuris yra galiojantis ir nenuginčytas.

20. Teismas privalėjo nutraukti šios bylos nagrinėjimą, nes kitaip būtų proceso pažeidimas, t. y. teismas neturi teisės revizuoti kitų teismų priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą bei nutarti juos kažkaip kvestionuoti ir dėl to paties ginčo dalyko pasisakyti kitaip nei apie tai jau buvo pasisakę kiti teismai. Jei šioje byloje taikyti ankstesnių teismų nustatytus prejudicinius faktus dėl garažo ir tvarto neteisėtos rekonstrukcijos ir tenkinti Inspekcijos ieškinį, tai teismo sprendimo dalykas iš esmės būtų tas pats, tik mažesne apimtimi nei civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020. Tokiu atveju būtų nebeaišku, kurio teismo sprendimą tenkinti, ar mažesne, ar didesne apimtimi, todėl pritartina teismo išvadai, jog, siekiant išvengti ateityje tikėtinų skirtingų teismo sprendimų dėl to pačio dalyko tarp tų pačių šalių, nustačius, kad iš esmės ginčas išnagrinėtas galutiniu teismo sprendimu yra pagrindas šią civilinę bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu.

21. Nėra svarbu ar šie ieškiniai buvo inicijuoti privačių interesų, ar viešų interesų gynimo tikslais, svarbu, kad tarp jų prieštaravimų nėra ir iš esmės jie abu yra patenkinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020. Inspekcijai nėra ko baimintis, kad šis sprendimas gali būti neįvykdytas, nes trečiasis asmuo visomis priemonėmis siekia, kad sprendimas būtų įvykdytas ir apgintos teisės, bet tai gali padaryti ir Inspekcija, kaip suinteresuotas asmuo, pateikdamas antstoliui teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020. Taigi, nėra prasmės naikinti teismo 2021-12-20 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

24. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria nutraukta civilinė byla.

Dėl bylos nutraukimo.

25. Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises ir pareigas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas nustato atvejus, kada byla gali būti nutraukiama ar pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tokiais atvejais byla užbaigiama nepriėmus sprendimo, tačiau skiriasi šių civilinio proceso institutų taikymo pagrindai ir procesiniai teisiniai padariniai. Byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų ar šios teisės įgyvendinimo sąlygų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą.

26. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

27. Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; kt.) ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

28. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

29. Šioje civilinėje byloje Nr. e2-4-588/2021 ieškovė prašo: 1) įpareigoti atsakovę D. Z. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas, kad statinys atitiktų 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintos apimties techninį projektą „Garažo rekonstrukcija, įrengiant ūkio patalpas (duomenys neskelbtini)“; 2) jei atsakovė D. Z. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 28,96 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos statinio dalys, pasibaigimo, į Inspekcijos sąskaitą.

30. Civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 buvo prašoma įpareigoti atsakovę D. Z. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nugriaunant pastato – tvarto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), naujai rekonstruotas dalis ir atstatant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 25/1022). Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 atsakovė D. Z. buvo įpareigota ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), padarinius – teisės aktų nustatyta tvarka, parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę D. Z. per 6 (šešis) mėnesius savo lėšomis nugriauti pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. 2596-0003-1022, ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naujai rekonstruotas dalis, atstatant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

31. Pakartotina, kad civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą, o ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylose dalyvauja tos pačios šalys, tačiau skiriasi dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis - ieškovė pareiškusi ieškinį šioje byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, užima trečiojo asmens poziciją civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020, tuo tarpu ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 - Z. B., šioje byloje užima trečiojo asmens poziciją. Šioje konkrečioje situacijoje spręstina, jog ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę šiuo atveju turi ne šalių formalus procesinis statusas, o tai, kad asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje dalyvauja tos pačios šalys.

33. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

34. Tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovę D. Z. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir kokio teisinio rezultato ji siekė šioje byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais, galima įvertinti, koks yra šio ieškinio pagrindas ir dalykas.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad minėtos dvi civilinės bylos (Nr. 2-38-995/2020 ir Nr. e2-4-588/2021) yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes šiose bylos yra tas pats ginčo objektas. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad šiose civilinėse bylose ginčas kilo dėl to paties objekto - pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtos statybos. Šie pastatai yra pastatyti ant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek apeliantė, tiek ir ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 teismo prašė pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl laikytina, kad abiejose civilinėse bylose pareikšti ieškinių reikalavimai yra tapatūs, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas civilinės bylos Nr. 2-38-995/2020 reikalavimai yra platesnės apimties, kadangi papildomai buvo prašoma pašalinti pastatų naujai rekonstruotas dalis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų.

36. Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškinio pagrindo kriterijaus.

37. Pateiktame teismui ieškinyje, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo, tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 57 punktą; 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019 37 punktą). Taigi, teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, šios pareigos nevykdymas gali lemti priimto sprendimo nepagrįstumą, tačiau teismas neturi teisės keisti faktinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 21 punktas). Pažymėtina, kad naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 18 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors abiejose civilinėse bylose sutampa ginčo šalys ir ginčo objektas, tačiau skiriasi ieškinio pagrindas, o taip pat yra skirtingas ir ginčo materialinis santykis. Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą įpareigoti pašalinti savavališkos statybos (statybos turint išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius), konstatuotos savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-1140122-00001 pagrindu, Inspekcijai įgyvendinant įstatymu deleguotas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, o ieškovė Z. B. civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 – pašalinti neteisėtos statybos padarinius, siejant tai su ieškovės subjektinių teisių pažeidimu, nesusijusiu su valdymo netekimu. Sutiktina su apeliantės teiginiais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nors identifikavo ginčo šalis kaip tapačias bei tai, jog kilo ginčai dėl to paties objekto, tačiau neįvertino, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi ne šalių formalus procesinis statusas, o tai, kad nurodyti asmenys nėra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai.

39. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).

40. Šiuo atveju ieškovė pateikė ieškinį atsakovei D. Z. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustačiusi savavališkos statybos faktą, kuris užfiksuotas 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, t. y. nustatyta, kad statytojas, turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintą projektą, kuriam raštu 2007 m. rugsėjo 1 d. pritarė Palangos m. savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendinius, atliko dviejų I grupės nesudėtingųjų statinių rekonstrukciją, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame kultūros paveldo vietovėje (Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos aktas, 2008-07-23 Nr. KPD-RM-833), adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 4 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140204-00002. Kai ieškovė Z. B. reiškė negatorinį ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020, reikalaudama atsakovę D. Z. pašalinti ieškovės subjektinės teisės pažeidimus, susijusius su valdymo netekimu. Z. B. ieškinyje buvo nurodoma, kad atsakovė be bendraturtės sutikimo ir žinios sunaudojo ieškovei skirtą užstatymo intensyvumą, t. y. neteisėtai pasisavino ieškovės teisę į būsimą nuosavybę, todėl pareikštas reikalavimas buvo nukreiptas į šių ieškovės teisių ir interesų gynybą.

41. Paminėtos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad Inspekcijos ieškinio reikalavimas pareikštas kitu pagrindu nei reiškė ieškinį ieškovė Z. B. civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020, to pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinėse bylose iš esmės skiriasi pareikštų ieškinių pagrindas.

42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs šalių pareikštų ieškinių tapatumą nutraukė civilinę bylą, tai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti ir bylos nutraukimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir bylos nutraukimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.