Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintą ieškinį atsakovei D. Z. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija ir Z. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. B. ir atsakovė D. Z. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinkamai Z. B. valdo 389/663 dalis, o D. Z. 274/663 dalis minėto žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 73/100 dalys nuosavybės teise priklauso Z. B., o 27/100 dalys – D. Z.; pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso D. Z.

23. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 22 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-140122-0001, jame nurodė, kad A. V. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo

28. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl apeliacinio skundo argumento, jog patikslintu ieškiniu iš esmės pakeitė ir ieškinio pagrindą, ir dalyką, ieškinį tikslino praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui po Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2022, kuriuo grindžia ieškinio patikslinimo būtinumą.

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).

30. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 32 punktas).

31. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 12 d., jame prašė: įpareigoti atsakovą A. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas statinio konstrukcijas, kad statinys atitiktų 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintos apimties techninį projektą „Garažo rekonstrukcija, įrengiant ūkio patalpas, (duomenys neskelbtini)“, kuriam raštu 2007 m. rugsėjo 1 d. pritarė Palangos m. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B., adresu (duomenys neskelbtini); jei atsakovas A. V. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos statinio dalys, pasibaigimo, į ieškovės sąskaitą, esančią AB „Swedbank“; jei inspekcijos ieškinio reikalavimo 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai bus patenkinti visa apimtimi ar iš dalies, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (tvartas) ir (duomenys neskelbtini) (garažas), ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras.

32. Ieškovė 2022 m. birželio 22 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, jame prašė: įpareigoti atsakovę D. Z. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų; jei inspekcijos ieškinio 1 punkte nustatyti reikalavimai bus patenkinti visa apimtimi ar iš dalies, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (tvartas) ir (duomenys neskelbtini) (garažas), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui.

33. Ieškovė nurodė, jog poreikis patikslinti ieškinio reikalavimą atsirado po Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-01027-2014-3), įpareigojančio atsakovę D. Z. per 6 (šešis) mėnesius savo lėšomis nugriauti pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naujai rekonstruotas dalis, atstatant šių pastatų kadastro duomenis iki užfiksuotų Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Sutiktina su ieškove, jog negalėjo būti priimtas kitoks šį įpareigojimą keičiantis teismo sprendimas, kadangi buvo konstatuota, jog paminėtos bylos yra tiesiogiai susijusios, t. y. tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 yra prejudicinis tiesioginis teisinis ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tik patikslino ieškinio reikalavimą, tačiau jo nepakeitė.

34. Ieškinio pagrindas tikslintas buvo taip pat tik tomis aplinkybėmis, kiek jos susijusios su sprendimo Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. priėmimu civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 ir jame nustatytomis aplinkybėmis. Ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog patikslinto ieškinio pateikimas neužvilkino bylos nagrinėjimo, nei ieškinio dalykas, nei pagrindas nebuvo iš esmės pakeisti ir tai neturi teisinės įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

36. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog patikslintas ieškinys pateiktas praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui po 2020 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020, pažymėtina, jog teismo sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2021 m. balandžio 1 d., patikslintas ieškinys pateiktas 2022 m. birželio 22 d., tačiau šios aplinkybės taip pat neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė taip pat nenurodo argumentų, kokią įtaką minėta aplinkybė daro skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

37. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 nustatyti prejudicinę reikšmę šiai bylai turintys faktai, t. y. statybos (rekonstrukcijos) pažeidimai bei jų mastas. Ieškovės vertinimu, konkretūs statybos darbai, konkrečios ardytinos konstrukcijos, konkrečios būtinos atstatyti konstrukcijos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

38. Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises.

39. Pažeidimo nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

41. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 22 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-140122-0001, kuriame nurodė, kad A. V. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus. Papildomai nurodyta, jog pakeisti pastato gabaritai, užstatymo plotas, laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas ir vieta, statinys nebegali būti priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, nes rekonstruojamo pastato plotas yra didesnis nei 50 kv. m. Rekonstruojamo pastato ilgis – apie 9 m (projekte – 8,1 m), plotis – apie 6,20 m (projekte – 6 m), aukštis – apie 6,3 m (projekte – 6,2 m). Pakeistas statinio užstatymo plotas, pakeista statinio pirmo aukšto išorinių konstrukcijų vieta, stogo konstrukcijų išdėstymas taip pat neatitinka 2007 m. projekto.

42. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė, iki bus išnagrinėta Plungės apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-9-995/2019 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00260-2016-3) ir joje įsiteisės priimtas procesinis sprendimas, nes nustatė, kad bylos yra tiesiogiai susijusios, t. y. tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9-995/2019 yra prejudicinis tiesioginis teisinis ryšys.

43. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

44. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nurodytas proceso teisės normas suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).

45. Kitoje Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog de facto Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A. B. duotas rašytinis pritarimas tvarto ir garažo rekonstrukcijai pagal 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintos apimties techninį projektą „Garažo rekonstrukcija, įrengiant ūkio patalpas, (duomenys neskelbtini)“ yra negaliojantis, kadangi nebuvo gautas visų bendrai naudojamo žemės sklypo bendraturčių sutikimas šiam projektui. Taigi nustatyti prejudiciniai faktai – tai, kad buvusio statytojo A. V., kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė D. Z., statiniai – tvartas ir garažas, rekonstruoti neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento.

46. Be to, konstatuotas rekonstruotos statybos mastas – nustatyta, jog sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomas ne didesnis kaip 30 procentų užstatymo intensyvumas. Ekspertas R. M. apskaičiavo, kad A. V. priklausančių patalpų bendrasis plotas yra 30,34 kv. m + 78,18 kv. m = 108,52 kv. m, todėl jam priklausančių pastatų užstatymo intensyvumas yra: 108,52 kv. m/274,02 kv. m x l00 procentų = 39,61 procento, t. y. faktinis, priklausantis A. V., sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo intensyvumas viršytas 9,61 procento (39,61 procento > 30,0 procentų).

47. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai, kurie reikšmingi šioje byloje, – savavališkos statybos mastas (užstatymo plotas).

48. Teisėjų kolegija pažymi, jog, įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, jog iš esmės atsakovė neginčija savavališkos statybos fakto, nes iš esmės nesutinka tik su ta sprendimo dalimi, kuria nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti statinius. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako dėl savavališkos statybos fakto buvimo.

49. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punktas numato, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

50. Kadangi šioje byloje nustatyta, jog buvo pakeisti pastato gabaritai, užstatymo plotas, laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas ir vieta, atitinkamai pasikeitė ir pastato matmenys, viršytas užstatymo intensyvumas, todėl darytina išvada, jog pagrįstai konstatuota, jog buvo atlikta dviejų I grupės nesudėtingų statinių rekonstrukcija į II grupės statinį.

51. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog nesudėtingo statinio rekonstravimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas, o rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas tokiam projektui laikomas statybą leidžiančiu dokumentu (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

52. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi pažeidimo metu), 6 priedo 3 punkte reglamentuota, jog rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui privalomas: rekonstruojant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

53. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atliekant rekonstrukciją, turėjo būti parengtas supaprastintas rekonstravimo projektas, gautas įgaliotos institucijos pritarimas minėtam projektui, kas laikoma statybą leidžiančiu dokumentu (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo yra pagrįsta.

54. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, kaip pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra kokias konkrečias konstrukcijas būtina atstatyti, kokias konstrukcijas būtina nuardyti, nes atsakovei nėra žinoma faktinė padėtis, buvusi iki rekonstrukcijos pražios 2007 m., kadangi atsakovė tik perėmė buvusio savininko teises. Nurodo, jog nei byloje, nei 2007 metų rekonstrukcijos projekte nėra brėžinių / projektų, kuriuose būtų užfiksuota ginčo pastatų padėtis iki rekonstrukcijos, kuri leistų konstatuoti, jog statiniai turi būti atkurti pagal tuos brėžinius / projektus. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

55. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke užfiksuotų kadastro duomenų.

56. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, jog ginčo pastatų kadastro duomenų nustatymo data yra 1998 m. vasario 9 d.. Taigi, tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turi būti atstatyti į 1998 m. vasario 9 d. inventorizacijos pagrindu nustatytų Nekilnojamojo turto registro duomenų padėtį. Nekilnojamojo turto kadastro išrašo duomenimis (2.4 ir 2.5 p.), ginčo objekto kadastro duomenys buvo nustatyti 1998 m. vasario 9 d,, parengus šio objekto kadastro duomenų bylą, kurioje visi ginčo objekto duomenys yra įvardinti, eksplikacijose nurodyti pastatų kontūrų ilgiai ir kiti parametrai.

57. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2007 m. rekonstrukcijos projekte yra 1955 m. ginčo objekto projektas ir rekonstrukcijos projektas yra parengtas 1955 m. projekto pagrindu. Pažymėtina, kad 1955 m. projekto sprendiniai visiškai atitinka ir ginčo objekto kadastro duomenų byloje esančius duomenis ir eksplikacijas, o 2007 m. projekte taip pat buvo remiamasi šiais duomenimis.

58. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke užfiksuotų kadastro duomenų neįpareigoja teismo detaliai išvardinti, kokiu būdu, kokias konkrečias pastatų dalis atsakovė yra įpareigotina išardyti bei atstatyti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Z. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog konkretūs statinio griovimo darbai pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus yra nurodomi statinių griovimo techniniuose projektuose, kuriuos turi parengti savavališkos statybos padarinius šalinantis asmuo savo jėgomis arba pasinaudoti specialistų – architektų pagalba. Nei ieškovė kaip valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, nei pirmosios instancijos teismas tokios pareigos neturi.

59. Atsakovės apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neargumentavo skiriamos 10 Eur baudos už teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą neįvykdymo dydžio.

60. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną atsakovei skiriama 10 Eur bauda.

61. CPK 273 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai teismas priima sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas: 1) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, ir nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik jis pats; arba 2) pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius. Išvardytais atvejais teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Spręsdama klausimą dėl baudos dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija atsižvelgia į CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius vykdymo procese. Nors paminėtos teisinės sankcijos ir skiriasi savo esme bei taikymo laikotarpiu, tačiau yra taikomos už analogiško pobūdžio prievolės nevykdymą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

63. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo skirta 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas, pasibaigimo, laikytina pagrįsta, kadangi yra daug mažesnė už vykdymo procese teismo skiriamos baudos maksimalų dydį. Be to, iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog baudos dydis parinktas, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei padaryto pažeidimo apimtį. Kolegija pažymi ir tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskirtis yra skatinti atsakovę vykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos baudos dydis yra proporcingas siekiamo tikslo įgyvendinimui, paskyrus dar mažesnę baudą nebūtų pasiekti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos tikslai.

64. Apeliacinį skundą atsakovė taip pat motyvuoja tuo, jog sprendimas pasekmes sukūrė į bylą neįtrauktai architektei N. Ž., kuri teisme liudijo, kad projektas atitinka visus nustatytus reikalavimus ir yra suderintas su visomis institucijomis. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

65. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių.

67. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog architektė N. Ž. parengė 2007 m. supaprastintą projektą, kurio pagrindu A. V. pradėjo ginčo pastatų rekonstrukciją. Architektė taip pat teikė paaiškinimus byloje kaip liudytoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimą, tai yra prašant įpareigoti atsakovę likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke užfiksuotų kadastro duomenų, o ne, kaip buvo prašoma pradiniame ieškinyje, likviduoti savavališkos statybos padarinius iki tokio lygio, kad atitiktų 2007 m. projektą, tarp šio teismo sprendimo ir architektės N. Ž. materialiųjų teisių ir pareigų nėra pakankamo (glaudaus) teisinio ryšio. Be to, šioje byloje nenustatyta, jog architektė N. Ž. turėtų procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ar turėtų materialinį teisinį santykį su kuria nors iš byloje dalyvaujančių šalių.

68. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai architektė N. Ž. neįtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

69. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. B.. Atsakovės vertinimu, bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos tik tuo pagrindu, jog paminėtas asmuo palaikė ieškinį.

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

71. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Z. B. atstovas advokato padėjėjas V. P. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Nurodė, kad Z. B. prašo teismo priteisti iš atsakovės D. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 450 Eur, kurias patyrė sumokėjusi savo atstovui advokato padėjėjui V. P. už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą ir atstovavimą byloje. Byloje pateikti bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą patvirtinantys įrodymai.

72. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įvertinus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, poziciją byloje, jog jis palaikė ieškovės ieškinį ir prašė jį tenkinti, ir įvertinus tai, jog ieškinys visiškai patenkintas, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

73. Įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

75. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. B. Bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą patvirtinantys įrodymai pateikti su atsiliepimu į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. Z. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. B. 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.