Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Finresta“ įgalioto asmens skundą dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įmonės vadovas M. J. nesiėmė jokių veiksmų ir neiniciavo įmonei nemokumo proceso, o priešingais ir kryptingais veiksmais siekė išvengti kreditoriams įsipareigojimų vykdymo, t. y. neinicijavo įmonei nemokumo proceso, kai įmonėje dar buvo turto, kuriuo būtų galima bent iš dalies padengti kreditorių finansinius reikalavimus, įmonėje buvusį turtą galimai pasisavino/iššvaistė ir tuščią įmonę tik su įsipareigojimais kreditoriams perleido kitam vadovui, su tikslu išvengti įmonės dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui įmonės bankroto atveju, o taip pat siekdamas išvengti galimos atsakomybės bei užkirsti kelią nemokumo administratoriui nustatyti įmonės turto „dingimo“ priežastis, neteikia jokios informacijos ir dokumentų, kurie yra būtini tinkamam bankroto procedūros vykdymui. Atitinkamai ir I. Č., kuris UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2022 m. gruodžio 1 d., taip pat tyčiniais veiksmais siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo – I. Č. tapęs jau nemokios įmonės vadovu, nesiėmė jokių priemonių, neinicijavo nemokumo proceso, toliau didino įmonės įsipareigojimus kreditoriams, o taip pat siekdamas išvengti galimos atsakomybės bei užkirsti kelią nemokumo administratoriui nustatyti įmonės turto „dingimo“ priežastis, nevykdo teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir iki šios dienos nemokumo administratoriui nėra perdavęs jokių įmonės dokumentų.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dar nuo 2020 metų negalėjo/nevykdė savo turtinių prievolių kreditoriams ir įsiskolinimai VMI, Sodrai ir kt. tik didėjo, įmonės vadovai žinodami apie įmonės situaciją, kad negalės pilnai atsiskaityti su kreditoriais, į teismą dėl bankroto bylos nesikreipė, nemokumo neiniciavo, o toliau didino įsipareigojimus kreditoriams. 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse buvęs turtas ,,dingo“ buvo pasisavintas ar išsvaistytas. 2022 m. lapkričio 30 d. atleisti visi bendrovėje dirbę darbuotojai, M. J. jau nemokią įmonę perleido I. Č., tačiau šis tapęs įmonės vadovu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. taip pat tyčia siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams, jis nesiėmė jokių priemonių, neiniciavo nemokumo proceso, toliau didino įmonės įsipareigojimus kreditoriams, o taip pat siekdamas išvengti galimos atsakomybės bei užkirsti kelią nemokumo administratoriui nustatyti įmonės turto „dingimo“ priežastis, nevykdė teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir iki šios dienos nemokumo administratoriui nėra perdavęs jokių įmonės dokumentų. Įsipareigojimai kreditoriams, išskyrus VMI ir Sodra, susidarė nuo 2022 m. sausio mėn. – 2023 m. birželio mėn. Taigi, 2021 m. gruodžio 31 d. datai bendrovėje buvęs turtas „dingo“, galimai buvo pasisavintas ir/ar išvaistytas bendrovės valdymo organų, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ liko tik su įsipareigojimais kreditoriams, buvę bendrovės valdymo organų nariai M. J. ir I. Č., siekdami išvengti galimos atsakomybės ir nuslėpti turto dingo/pasisavinimo faktą ar kitus neteisėtus veiksmus, susijusius su įmonės valdymu, tyčiniais veiksmais neperduoda jokių įmonės dokumentų ir informacijos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant JANĮ nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-665-567/2023).

Kauno apygardos teisme nagrinėjama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“2 023 m. gegužės 23 d. iškelta bankroto byla Nr. eB2-335-480/2024, nemokumo administratoriumi paskirta/perskirta UAB ,,Finresta“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 24 d. V. J. asmenų registro duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskutiniu vadovu nuo 2022 m. gruodžio 2 d. buvo I. Č.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi už 2022 ir vėlesnius metus. Administratoriui nėra perduoti nei įmonės turtas, nei dokumentai. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Nagrinėjamu atveju tyčinį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pareiškėjas grindžia požymiais dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo administratoriui, kas, jo nuomone, atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalį; apgaulingu ir (ar) netinkamu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas); savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tolimesne tokios įmonės veikla dar labiau bloginama įmonės turtine padėtimi (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nemokumo momento

Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle. Tik nustačius juridinio asmens nemokumo faktą tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių įmonės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą bei, tuo remiantis, daryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 punktas numato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Administratorius nurodė, kad įmonės turtas 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 54 672 Eur, gautinos sumos eliminuojamos, kadangi jomis įmonė nedisponuoja. Įmonė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau M. J. nesiėmė jokių priemonių neiniciavo įmonei nemokumo proceso, o tyčiniais ir kryptingais veiksmais siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Iš Kauno apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad nutartis priimta 2023 m. gegužės 23 d. Nutartyje iškelti bankroto bylą nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registro tvarkytojui atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 363 178 Eur (11 870 Eur ilgalaikis turtas, kurį sudarė: 1 Eur nematerialusis turtas ir 11 869 Eur materialusis turtas; 351 308 Eur trumpalaikis turtas, kurį sudarė: 2 561 Eur atsargos, 308 506 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 40 241 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 291 905 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 188 125 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 103 780 Eur). Atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės pelną sudarė 6 147 Eur.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nuo 2021 m. iki šios nutarties priėmimo dienos dėl skolų buvo užvesta 18 bylų, iš jų: 1 byla nuraukta, ieškovui atsisakius nuo ieškinio; 2 bylos išnagrinėtos, priimant sprendimus už akių (ieškiniai patenkinti visiškai); 9 bylos išnagrinėtos, priimant teismo įsakymus; 1 byla išnagrinėta, priimant preliminarų sprendimą (ieškinys patenkintas); 1 byla nutraukta, patvirtintus taikos sutartį; 4 bylose buvo priimti teismo įsakymai, tačiau vėliau panaikinti ir bylos nutrauktos arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad iš atsakovės šios nutarties priėmimo dienai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas 2 kreditoriams (bendra išieškoma suma sudaro 73 568,74Eur). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė nuosavybės teise neturi registruotino nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė nuosavybės teise transporto priemonių taip pat neturi. Aktualiais VSDFV duomenimis nustatyta, kad įmonėje apdraustųjų asmenų nėra. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 44 368,95 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 71 764,27 Eur.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jau nuo 2021 metų rugsėjo mėn. įmonė buvo nemoki. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Pagal 2021 m. balanso duomenis didžioji dauguma turto sudarė atsakovės trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 308 506 Eur. Tačiau teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Šiuo metu įmonės vadovai nepateikė atsiliepimo dėl tyčinio bankroto, nepateikė teismui jokių duomenų apie debitorinių skolų susigrąžinimą jų vadovavimo laikotarpiu. Nesant byloje įrodymų, jog debitorinės skolos susigrąžintos ar buvo realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1241-302/2019; ir kt.). Optimistiniu variantu laikytina, kad įmonės turtas 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 54 672 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 291 905 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos 103 780 Eur. 2021 metais įmonės pelnas sudarė 6 147 Eur. Taigi įvertinus įmonės galimą realaus turto apimtį ir gautų pajamų visumą su per vienerius metus mokėtinų įsiskolinimų apimtimi, akivaizdu, kad 2021 metais įmonė buvo nemoki. Iškeliant bankroto bylą teismas nemokumą nustatė ir nutarė iškelti bankroto bylą būtent vertindamas 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtina, kad dar 2021 metais įmonės finansinė padėtis buvo sunki ir įmonė atitiko nemokumo sąlygas.

Dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Pareiškėjo teigimu, buvę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovai M. J. ir I. Č. nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip padarydamas žalą kreditoriams.

Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Taip pat įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Pastarieji veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

Iš JAR duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 iki 2022 m. gruodžio 13 d. (galiojimų pradžios data 2018 m. spalio 1 d., įgaliojimų pabaigos data 2022 m. gruodžio 1 d.) direktoriaus pareigas ėjo M. J.. Šiuo atveju iš pateiktų duomenų matyti, jog įmonės skolos VMI ir Sodrai nuosekliai ėmė didėti nuo 2019 m. pb. – 2020 m. pr., tačiau jos vadovas M. J. nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tokiu būdu iš esmės blogindamas įmonės padėtį. Blogėjančią įmonės padėtį patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai, iš kurių matyti, kad per 4 metus įmonės veiklos pelningumas žymiai sumažėjo, t. y. nuo 131 351 Eur (2018 metais) iki 6 147 Eur (2021 metais).

VSDFV atsiliepime nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas ir akcininkas M. J. 2022 m. lapkričio 11 d. įregistravo UAB „R. t.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Naujos bendrovės įregistravimo metu bankrutuojanti įmonė jau susidūrė su finansiniais sunkumais. Fondo valdybos Kauno skyrius pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Teismui pateikė 2023 m. kovo 16 d. UAB „R. t.“ veikla yra analogiška bankrutuojančios įmonės veiklai: restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Bendrovės vadovu iki šios dienos ir akcininku iki 2024 m. kovo 26 d. buvo M. J.. Fondo valdybos Kauno skyrius atkreipė dėmesį, kad 2022 m. lapkričio 30 d. buvo atleisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir 2022 m. gruodžio 1 d. visi 22 bankrutuojančios įmonės darbuotojai buvo įdarbinti į naujai įsteigtą UAB „R. t.“, tarp jų: bendrovės vadovas M. J. (įdarbintas 2024-11-14), bendrovės buhalterė R. K. (įdarbinta 2022-11-17).

Šiuo atveju netikėti VSDFV pateiktais duomenimis, t. y. Apdraustųjų asmenų sąrašu už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. nėra pagrindo. M. J. žinodamas apie keliamą klausimą dėl bankroto bylos iškėlimą atsikirtimų į suinteresuotų asmenų nurodytus argumentus nepateikė, t. y. nepaneigė, kad jis buvo kitų juridinių asmenų vadovas ir/ar akcininkas ir kad jo iš esmės vadovavimo laikotarpio pabaigoje (1 dieną iki jo įgaliojimų pabaigos) buvo atleisti visi įmonės darbuotojai pradėjo dirbti kitoje jo vadovaujamoje įmonėje.

Visų darbuotojų perkėlimas į įmonę, kurios veiklos pobūdis toks pats kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, iš esmės galimai turi ir įmonės veiklos perkėlimo požymių. Nors teismas šiuo aspektu neatlieka išsamios veiklos perkėlimo kriterijų analizės, tačiau labiau tikėtina, kad vadovas matydamas iš esmės prastą įmonės veiklą dėl didėjančių finansinių įsipareigojimų ir siekdamas išvengti su jais atsiskaitymo, perkėlė įmonės darbuotojus ir įmonės veiklą kitai bendrovei, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovę palikdamas nevykdančią veiklos su skolomis bei kitais nenaudingais įsipareigojimais. Tokiu būdu įmonės vadovas galutinai sužlugdė įmonės veiklą, ir iš esmės jau esant itin sunkios finansinės padėties ir/ar nemokią įmonę perleido naujajam direktoriui I. Č.. Tokių veiksmų viseto vertinimas leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovas savo valdymo laikotarpiu priėmė sprendimus ir/ar atliko kitus nuoseklius veiksmus (neveikimas), siekdamas įmonės žlugimo (nemokumo) (JANĮ 70 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad M. J. žinoma apie jo vadovautai įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškeltą bankrotą ir kitus jam adresuotus administratoriaus bei teismo teiktus prašymus bei įpareigojimus. M. J. 2023 m. spalio 25 d. elektroniniame laiške atsakydamas administratoriui nurodė, kad ,,pareigą perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai, todėl prievolė ir sankcijos pateikti dokumentus bei turtą turi būti taikytina paskutiniam įmonės vadovui“. Taigi taip atsakydamas administratoriui dėl dokumentų perdavimo buvęs įmonės vadovas dokumentų perdavimo pareigą delegavo I. Č.. Byloje pateikti duomenys, kad M. J. yra vadovas ne tik UAB ,,R. t.“, bet ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kurių veikla tokio paties pobūdžio.

Negana to, M. J. žinojo apie teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą į prašymą dėl BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo tyčiniu. Jis teismui 2024 m. birželio 11 d. teikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nustatant tam terminą iki 2024 m. birželio 17 d.

Prašyme nurodė, kad nesutinka su pateiktu bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės prašymu bankrotą pripažinti tyčiniu, jo bendrovės valdymo laikotarpiu. Bendrovės veikla iki bendrovės akcijų pardavimo buvo pelninga, įsiskolinimai buvo susidarę dėl Covid apribojimų laikotarpių, tačiau buvo sudaryti susitarimai dėl įsiskolinimų atidėjimų tiek su VMI ir Sodra ir iki man dirbant, jie buvo vykdomi. Nurodė, kad atsižvelgdamas į teismo prašymą dėl atsiliepimo pateikimo, siekė surinkti dokumentus, taip pat gauti teisinę pagalbą. Tam reikėjo atstatyti buvusio asmeninio kompiuterio duomenis, kuriuose buvo bendrovės finansinė atskaitomybė mano vadovautu laikotarpiu, kuri buvo perduota naujajam akcininkui bei vadovui I. Č., tačiau iki šios dienos dar nepavyko to padaryti dėl techninių nesklandumų bei kompiuterio gedimo, todėl matydamas, jog per teismo nustatytą terminą nespėja pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančio, motyvuoto ir pagrįsto atsiliepimo, teikia teismui šį prašymą - pratęsti M. J. nustatytą terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Teismas šį M. J. prašymą tenkino ir pratęsė terminą iki M. J. prašomos datos, t. y. 2024 m. birželio 17 d., tačiau nei iki šio termino, nei vėliau iki teismo posėdžio dėl bankroto pripažinimo tyčiniu jokie dokumentai nebuvo pateikti.

Taigi, šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdymo ir įmonės nemokumo situacijos. Savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo kaip tyčinio bankroto požymis (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis) yra įrodytas.

Nuo 2022 m. gruodžio 1 d. (iki 2023 m. birželio 27 m.) naujuoju įmonės direktoriumi tapo I. Č.. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp administratoriaus ir I. Č. vyko elektroninis susirašinėjimas dėl dokumentų perdavimo, kas patvirtina nekvestionuotiną faktą, kad įmonės direktorius I. Č. žinojo apie įmonei iškeltą bankrotą ir jam egzistuojančią pareigą pateikti įmonės dokumentus administratoriui. Įmonės administratorius 2023 m. spalio mėnesį ne kartą el. laišku derino su I. Č. dokumentų perdavimo laiką, tačiau jis taip ir neįvyko. Iš vienos pusės, iš I. Č. elektroninio susirašinėjimo 2023 m. spalio 23 d. - 2023 spalio 30 d. galima suprasti, kad galimai I. Č. dokumentus turi, tik dėl sveikatos būklės negali pateikti. Iš kitos pusės, iš M. J. 2024 m. birželio 11 d. prašymo teismui dėl termino atsiliepimui pateikti galima suprasti, kad galimai dėl kompiuterio techninio gedimo M. J. I. Č. dar nėra faktiškai perdavęs kompiuteryje esančių dokumentų. Taigi iš esmės teismui nėra aišku, ar dokumentai yra perduoti ir/ar kokia apimtimi jie perduoti I. Č. (iš abiejų direktorių prašymų galima surasti, kad jie ruošiasi perduoti dokumentus), tačiau nekvestionuotinas faktas, kad įmonės jokie dokumentai, nepriklausomai nuo to, pas kurį iš jų yra (dalis jų), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratoriui nėra pateikti, todėl administratorius neturi duomenų ir objektyviai dėl vadovo neveikimo negali turėti informacijos nei apie įmonės kreditorius, debitorius, įsipareigojimus, įmonės turimo turto apimtį, sudarytas sutartis ir kt.

Asmeniui tapus įmonės vadovu, iš buvusio įmonės vadovo perimami visi įmonės dokumentai, turtas, sąskaitos ir kt., privalomai susipažįstama su įmonės veikla ir jos finansine padėtimi. Šiuo atveju matyti, kad naujojo vadovo I. Č. laikotarpiu įmonės veikla dar labiau suprastėjo, įsiskolinimai ne tik Sodrai ir VMI, bet ir kitiems kreditoriams didėjo, tačiau naujasis įmonės vadovas perėmęs jau nemokią įmonę jokių priemonių nesiėmė (neveikė), objektyviai galėdamas suprasti bei įvertinti, kad perima neveikiančią įmonę (be darbuotojų, be turto, su skolomis), privalėjo inicijuoti nemokumo procesą, tačiau šiuo atveju to neatliko ir didino įmonės įsiskolinimus jos kreditoriams. I. Č. įpareigotas pateikti teismui įmonės dokumentus, jų per nustatytą terminą nepateikė, su teismu nebendradarbiavo, kas suponuoja išvadą, kad tokiu būdu siekia nuslėpti įmonės turtinę padėtį ir jos didėjančius neigiamus finansinius pokyčius.

Negana to, kad I. Č., perėmęs nemokią įmonę nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nepateikė teismui dokumentų (nors žadėjo ir derino laiką, vėliau bendradarbiavimą nutraukė), jis nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansines ataskaitas.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas vienas iš tyčinio bankroto požymių yra kai juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Aplaidžiai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą, bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.

CK 2.82 straipsnio 3 dalyje tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 21 straipsnyje.

JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Pažymėtina, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė įmonei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs įmonės vadovas privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratoriumi, tiek su teismu. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, paskutinis bendrovės vadovas privalėjo operatyviai perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą paskirtam nemokumo administratoriui.

Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Taigi, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir turtas administratorei turėjo būti perduoti iki 2023 m. liepos 10 d., tačiau dokumentai ir turtas neperduoti iki šiol.

Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Kadangi nagrinėjamu atveju dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas (ar jo dar yra), negalima nustatyti debitorių, iš kurių būtų galima išieškoti skolas, kokios yra bendrovės nemokumo priežastys, o suinteresuoti asmenys apie šias aplinkybes jokių paaiškinimų neteikia (-ė), tai sudaro pagrindą konstatuoti tyčinį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus požymius.

CK 2.66 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams atitinkamai priskirtą kompetenciją.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi, nurodyta normos dispozicija patvirtina, kad tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nereikia nustatyti, kad dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-553/2023).

Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad buvęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas I. Č. teisės aktų nustatyta tvarka 2022 m. gruodžio 1 d. tapęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu nei karto nėra teikęs Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai pripažintini aplaidžiu, neatidžiu elgesiu ir sąmoningu siekiu neatskleisti įmonės tikrosios finansinės (turtinės) padėties buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kad buvęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas I. Č. perėmęs nemokią įmonę, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino kreditorinius reikalavimus, nevykdė įstatymų nustatytos pareigos perduoti administratorei įmonės dokumentus ir turtą, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų registro tvarkytojui, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad sąmoningai blogino įmonės padėtį ir yra pagrindas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad tiek M. J., tiek I. Č. sąmoningi veiksmai (neveikimas) sukėlė tyčinį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą (JANĮ 70 str. 1 d., 70 str. 2 d. 1 p. ir 4 p.).

Pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, yra M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir I. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratoriui, pavedant jam su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius, bei suinteresuotam asmeniui.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.