Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. D. atstovės pagal įstatymą A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realaus bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuspręsta į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 13 d. 20.58 val. iki 2023 m. kovo 15 d. 15.24 val., dvi dienas) vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bylos dalis dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl 86,94 Eur žalos atlyginimo nutraukta. Nukentėjusiojo M. D., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. B., civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista nukentėjusiajam iš V. D. 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. D. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2023 m. kovo 13 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sūnumi metu tyčia galva sudavė vieną kartą M. D. į veidą, taip padarė poodinę kraujosruvą nosyje, nosies kaulų lūžimą, taip nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės ir įpareigojimų

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nukentėjusiojo M. D. atstovės pagal įstatymą A. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skirdamas nuteistajam V. D. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

10. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. D. bausmę, atsižvelgė ir į su padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes, ir į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis V. D. padarė tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino civiliniam ieškovui (teritorinei ligonių kasai) padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo V. D. asmenybę, į tai, jog jis yra brandaus amžiaus, dirba ir nuolat palaiko darbo teisinius santykius, įvertino tai, kad Lietuvoje teistas nebuvo, vieną kartą teistas užsienyje, tačiau teistumas nėra susijęs su smurto pavartojimu, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos buvo sumokėtos (t. 1, b. l. 108–112). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatė mažesnį už tokios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas, įpareigojant V. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visų nustatytų aplinkybių visumą ir pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o bausmės dydį parinko neperžengdamas sankcijos ribų, mažesnį už sankcijoje numatytą jos vidurkį, bausmė tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, ją griežtinti objektyvaus pagrindo nėra, dar griežtesnės bausmės paskyrimas prieštarautų proporcingumo principui.

12. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam V. D. turi būti skirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu V. D. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam buvo skirti du įpareigojimai – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir viena baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad teismo skiriami įpareigojimai turi būti pagrįsti, tarpusavyje suderinti, byloje turi būti duomenų, kad paskirti įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Nors nuteistasis V. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad nuteistasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, dar vieno įpareigojimo skyrimas neproporcingai suvaržytų V. D. teises, todėl skundo dalis, kurioje prašoma skirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atmetama.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. D. paskyrė galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdamas bei paskirdamas įpareigojimus. Įvertinus V. D. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per švelnia, paskirta bausmė užtikrins, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių ir įpareigojimų skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė ir įpareigojimai atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl nuteistajam V. D. nėra pagrindo skirti griežtesnę bausmę.

Dėl žalos atlyginimo

14. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo M. D. atstovė pagal įstatymą A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, jog teismas nepagrįstai jį sumažino. Pažymima, kad nuteistojo V. D. pavartotas smurtas prieš su juo augusį nepilnametį sūnų M. D. padarė akivaizdžią žalą jo dvasiniam, intelektiniam, socialiniam vystymuisi.

15. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

16. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

17. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis), tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018). Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam M. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl V. D. veiksmų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymu, todėl nuteistojo pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo M. D. atstovė pagal įstatymą A. B. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš V. D. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo (t. 2, b. l. 4–9). Apylinkės teismas nukentėjusiojo M. D. atstovės pagal įstatymą A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas nukentėjusiojo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam M. D., dydžio klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, jas išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais ir, kolegijos nuomone, priteisė iš nuteistojo V. D. tinkamą neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam M. D. iš nuteistojo V. D. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstai įvertino, jog nukentėjusiajam M. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. D. buvo nepilnametis, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl nusprendė, kad nukentėjusiajam fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai pasireiškė kiek stipriau, nei juos tokioje situacijoje būtų išgyvenęs suaugęs asmuo. Taip pat įvertino tai, kad nusikalstama veika padaryta nukentėjusiajam netikėtai, jo paties namuose, kur turėtų būti saugi ir patikima vieta. Tačiau įvertino ir tai, kad dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, nėra duomenų apie kokius nors liekamuosius reiškinius. Tai patvirtino ir pats nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apylinkės teismas išanalizavęs byloje surinktus duomenis skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

21. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu nukentėjusiojo M. D. atstovė pagal įstatymą A. B. nesutinka bei teigia, kad nukentėjusysis, augęs kartu su tėvu ir staiga patyręs jo smurtą, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sunkius išgyvenimus, prarado galimybę toliau gyventi visavertį vaiko gyvenimą. Netikėtas nuteistojo smurto pavartojimas sutrikdė nukentėjusiojo visavertę emocinę ir socialinę raidą, bazinį saugumą, apsunkino gebėjimą pasitikėti aplinka, žmonėmis ir savimi. Tėvo pavartotas smurtas padarė negatyvų poveikį sūnaus psichikai, o tai turės reikšmės visam likusiam gyvenimui.

22. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų nuteistojo V. D. veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir dvasinį sukrėtimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. D. veiksmais nukentėjusiajam M. D. padaryta neturtinė žala. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, jog nukentėjusiajam dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų likę reikšmingų liekamųjų padarinių ar padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, nusprendžia, kad byloje priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas išspręstas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių priteista neturtinės žalos atlyginimo suma turėtų būti didinama.

23. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys paneigia ir apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad teismas netinkamai vertino nuteistojo turtinę padėtį. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino ir nuteistojo galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, t. y. įvertino nuteistojo gaunamą darbo užmokestį, iš kurio jis teikia nukentėjusiajam išlaikymą. Nukentėjusiojo atstovė teigia, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis neteikia išlaikymo nukentėjusiajam, tačiau tai paneigia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo V. D. pateikti mokėjimų nurodymai (t. 2, b. l. 64–76). Jie patvirtina, jog nuteistasis gauna darbo užmokestį, iš kurio, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teikiamas išlaikymas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Taigi, atsižvelgiant į nuteistojo finansinę padėtį ir įsipareigojimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 1 000 Eur neturtinės žalos dydį, užtikrino nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą.

24. Be to, neabejotina, kad svarbus elementas, nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad, sumažindamas neturtinės žalos dydžius, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Dėl proceso išlaidų

26. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį V. D. sudaro 115 Eur, jos gali būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

27. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

28. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Byla išnagrinėta vieno posėdžio metu, kuris truko 23 minutes, iš dalies buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, apklaustas nuteistasis. Šioje byloje nuteistajam V. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į V. D. finansinę padėtį, t. y. jis dirba, tačiau priteistas neturtinės žalos atlyginimas, jis turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, ir atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, nusprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už V. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo M. D. atstovės pagal įstatymą A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš V. D. 115 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pateiktą pažymą.