Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis M. P., J. B., uždaroji akcinė bendrovė „I.L.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti (duomenys neskelbtini) antstolio M. P. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išsiųstas tiesiogiai ir D. S. darbdaviui (duomenys neskelbtini); nustatyti laisvai disponuojamų 657,26 eurų lėšų sumą kalendoriniam mėnesiui; įpareigoti antstolį M. P. nedelsiant ištaisyti sąmoningai neteisingai (duomenys neskelbtini) patvarkymo dalyje vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodomas išieškotojas J. B.) dabar nurodytą likučio sumą, nurodant likusią išieškoti teisingą sumą, kuri yra 668,77 Eur; įpareigoti antstolį M. P. pašalinti/panaikinti neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiuotas 3,18 Eur pašto išlaidas 2022 m. birželio 3 d.; įspėti antstolį dėl pažeidimų sąmoningai prirašinėjant vykdymo išlaidas; įpareigoti antstolį pateikti draudimo polisą; įpareigoti antstolį pateikti duomenis ar jis yra atlyginęs žalą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą; pripažinti, kad antstolis neišsiuntęs D. S. (duomenys neskelbtini) patvarkymo dėl skolos išieškojimo grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 605 straipsnį; antstolis išsiuntęs į darbovietę patvarkymą dėl skolos išieškojimo ėmėsi vykdymo procese ir baudžiamojo įstatymo uždraustą dvigubą išieškojimą. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas yra paskirtas (duomenys neskelbtini) nariu, atlyginimo dydis bus 9,5 koeficiento ir priedas, darbo užmokestis bus pervedamas į banko sąskaitą Luminor banke, todėl pareiškėjas prašo nedelsiant nustatyti laisvai disponuojamą sumą 657,26 Eur, taip pat nurodyta, kad antstolis ėmėsi vykdymo procese ir baudžiamojo įstatymo draudžiamo dvigubo išieškojimo iš skolininko banko sąskaitos ir iš skolininko pajamų, antstolis piktnaudžiauja antstolio teisėmis užkraudamas papildomą naštą jo darbdaviui dėl išskaitymų ir nesinaudoja lėšų nurašymu ir paskirstymu per PLAIS sistemą. Antstolis išsiųsdamas patvarkymą į skolininko darbovietę siekia asmeninio pasipelnymo, pažeidžiant ekonomiškumo ir skaidrumo principus siekdamas atlikti rankinį paskirstymą, kai PLAIS sistema atlieka tai nemokamai. Iš antstolio nebus galima išieškoti žalos, nes jis kategoriškai atsisako pateikti savo draudimo polisą, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį 3K-3-89-313/2020 antstolis nėra padengęs žalos. Antstolis nepagrįstai skaičiuoja pašto išlaidas 3,18 Eur, kai J. B. dokumentai siunčiami el.paštu.

Antstolis M. P. (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – nustatė LDS sumą, dėl likusių skundo reikalavimų persiuntė skundą teismui. Antstolis nurodė, kad D. S. nepateikė duomenų apie savo darbo užmokesčio dydį, jis tik nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas (duomenys neskelbtini) nariu ir tik pasibaigus darbo mėnesiui darbdavys apskaičiuos ir deklaruos D. S. darbo užmokesti ir tik ateityje bus galima nustatyti D. S. darbo užmokestį ir išmokamą darbo užmokesčio dydį, o tada bus galima tiksliai nustatyti laisvai disponuojamą sumą skolininko areštuotoje banko sąskaitoje. (duomenys neskelbtini) antstolis pateikė paklausimą (duomenys neskelbtini) dėl D. S. darbo užmokesčio dydžio. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą apie D. S. priskaičiuotiną darbo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, antstolis nustatė D. S. banko sąskaitoje prašoma laisvai disponuojamą sumą 660 Eur. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau ir realiai. CPK 624 straipsnis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių antstolis gali ir turi imtis priverstinai vykdant teismo sprendimą. CPK 624 straipsnio 3 dalis numato, kad vienu metu gali būti taikomos kelios vykdymo priemonės. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad išieškoti iš jo darbo pajamų negalima, pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, kuri neatitinka vykdymo proceso reglamentavimo. Išieškotas lėšas iš skolininko skirsto ne Antstolių informacinės sistemos, o Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (toliau – PLAIS). PLAIS administruoja ne antstolis, o Vyriausybės įgaliota įstaiga. (duomenys neskelbtini) AIS sistemoje sukurtas antstolio dokumentas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiavimas atliktas pagal 2018 m. gegužės 18 d. vykdomosios bylos duomenis. Pašto išlaidos apskaičiuotos pagal 2018 m. duomenis siunčiant procesinius dokumentus D. S. ir į jo darbovietes. Išlaidos apskaičiuotos 2018 m. gegužės 18 d., skundas pateiktas 2022 m. birželio 7 d., praleidus skundo pateikimo terminus. Antstolis taip pat nurodo, kad dokumento formą ir jo turinį nustato Teisingumo ministras, ne antstolis, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai dėl neteisingai nurodytos skolos sumos yra nepagrįsti. Be to, patvarkymo dėl skolos išieškojimo viršutinėje dalyje nurodomas išieškojimo pagrindas, ne skolos likutis, skolos likutis nurodomas bendras patvarkymo turinyje, kur suformuluojamas antstolio nurodymas darbdaviui.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 926,78 Eur skolos išieškojimo iš D. S. išieškotojos J. B. naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2013 m. rugpjūčio 19 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui išsiųstas pranešimas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas. 2013 m. spalio 14 d. priimtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2022 m. birželio 3 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuris buvo išsiųstas į pareiškėjo darbovietę.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14 481,00 Eur skolos, 434,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų išieškojimo iš D. S. išieškotojos D. B. A/S, veikiančiai per D. B.A/S Lietuvos filialą (reikalavimo teisė perleista uždarajai akcinei bendrovei „I. L.“), naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2018 m. gegužės 14 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2018 m. gegužės 15 d. priimtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2022 m. birželio 3 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuris buvo išsiųstas į pareiškėjo darbovietę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis nenustatęs laisvai disponuojamos 657,26 Eur sumos kalendoriniam mėnesiui, priėmęs skundžiamą patvarkymą ir jį išsiuntęs pareiškėjo darbdaviui ėmėsi vykdyti uždraustą dvigubą išieškojimą. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl pateikto skundo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatyta 660,00 Eur laisvai disponuojama suma, tad dėl šio skundo argumento plačiau nepasisakoma.

Teismas pažymi, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto. Minėtas kodeksas numato išieškojimą iš skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas). Apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas).

Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės.

CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų, o CPK 736 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 14 punkte įtvirtinta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

Skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Taigi, pareiškėjas turėjo nedelsiant informuoti antstolį apie pasikeitusią darbovietę ir pateikti duomenis apie savo darbo užmokesčio dydį, kad antstolis nagrinėjant prašymą galėtų nustatyti ar prašoma nustatyti laisvai disponuojama suma yra pagrįsta. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolis, gavęs informaciją iš pareiškėjo darbdavio, nustatė 660,00 Eur sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-219 dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 skyriaus 2 punkte nurodytos procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus. 2022 m. birželio 3 d. priimtas patvarkymas pagal SVI nurodytas procesinių dokumentų formas, kuriame nurodytas piniginis išieškojimas pagal išduotą vykdomąjį raštą, o ne išieškomos skolos likutis. Kaip matyti skundžiamame patvarkyme antstolis išieškotino skolos likučio nenurodė, tačiau teismui patikrinus Antstolių informacinę sistemą nustatyta, kad išieškotina suma J. B. naudai yra 668,77 Eur. Todėl laikytina, kad pareiškėjo teiginys, kad antstolis nurodė neteisingą išieškotiną skolos likutį yra nepagrįstas.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. birželio 3 d. priimtas patvarkymas buvo išsiųstas suinteresuotiems asmenims paštu. CPK 605 straipsnyje numatyta, kad antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 604 straipsnyje nurodyta, kad CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus. CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija. CPK 604 straipsnyje įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo prezumpcijos tikslas – užkirsti kelią vykdymo proceso dalyvių piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų. Tačiau nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą aiškinti kaip vienintelį leistiną ir teisėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą.

CPK 624¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad CPK numatytais atvejais antstolio patvarkymai išsiunčiami suinteresuotiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį ne vėliau kaip kitą darbo dieną. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad kitiems asmenims teismas (šiuo atveju antstolis) procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 431 straipsnio, reglamentuojančio Elektroninės vykdomosios bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą antstolių veikloje, 4 dalyje numatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones.

Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 „Dėl Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas) 5–9 punktai numato, kad: vykdymo proceso šalims antstolis procesinius dokumentus, kurie CPK 605 straipsnyje nustatytais atvejais turi būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, įteikia per Antstolių informacinę sistemą; vykdymo proceso šalys turi teisę pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti pranešimus apie aprašo 5 punkte nustatyta tvarka į Antstolių informacinę sistemą pateiktus jiems adresuotus naujus antstolio procesinius dokumentus, taip pat gauti šių dokumentų kopijas. Pateikęs antstoliui rašytinį prašymą asmuo vėliau gali atsisakyti pranešimų apie jiems pateiktus naujus antstolio procesinius dokumentus ir šių dokumentų kopijų siuntimo savo nurodytu elektroninio pašto adresu. Šiame punkte nurodytus prašymus asmenys antstoliui taip pat gali pateikti elektroninių ryšių priemonėmis aprašo 3 punkte nustatyta tvarka; advokatams, advokatų padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms, jeigu šie asmenys nėra vykdymo proceso šalys, antstolis procesinius ir kitus dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis šių asmenų oficialiu elektroninio pašto adresu; elektroninių ryšių priemonėmis antstolio įteikiami elektroniniai dokumentai turi atitikti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tvirtinamose ar su juo suderintose elektroninio dokumento specifikacijose keliamus reikalavimus; elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nurodytus atvejus.

Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad antstolio priimtų patvarkymų siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis (šiuo atveju elektroniniu paštu) galimas tik tuomet, jeigu šiuo atveju suinteresuotas asmuo CPK nustatyta tvarka yra pareiškęs pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis. Šiuo atveju, peržiūrėjus pateiktą teismui vykdomųjų bylų medžiagą, nenustatyta, kad J. B. rašytiniu prašymu būtų pageidavusi gauti antstolės priimtus patvarkymus elektroniniu paštu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-882-413/2017).

Kiti bylos argumentai ir reikalavimai neturi įtakos bylos procesinei baigčiai ir nėra susiję su antstolio veiksmais atliekamais vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ar skundžiamame patvarkyme, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Išsprendus pagrindinius bylos klausimus kiti argumentai bylos procesinės baigties nekeičia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, (duomenys neskelbtini) antstolio priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytas imperatyvias įstatymo normas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui M. P..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.