- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-882-413/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Skolininkas
- L. Č.
- Kreditorius
- akcinė bendrovė „Kauno energija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio S. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3957-151/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos vykdymo procese paskyrimo skolininkei L. Č., suinteresuotas asmuo – išieškotojas akcinė bendrovė „Kauno energija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
A. S. U. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-15350-221/2005 dėl 3 982,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. H.-Č., adr. (duomenys neskelbtini), išieškotojai AB „Kauno energija“. 2016 m. gruodžio 8 d. skolininkei L. Č. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, įpareigojant skolininkę per dešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis apie visą jos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, bei trečiųjų asmenų įsiskolinimą, taip pat per 10 dienų atvykti į antstolio kontorą. Per nustatytą terminą skolininkei neįvykdžius antstolio reikalavimų, antstolis kreipėsi į teismą prašydamas skirti L. Č. 298 Eur baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad skolininkė pakartotinai nevykdo antstolio nurodyto pateikti stuomenis apie jai priklausantį turtą, dėl ko teismas jau vieną kartą skyrė 30 Eur baudą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi prašymą dėl baudos skyrimo atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-16002592 skolininkei L. Č. išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad CPK numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis), o byloje nesant duomenų apie tai, kad skolininkė pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, teismas sprendė, kad antstolio patvarkymo įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis nelaikytinas tinkamu įteikimu. Be to, teismas pažymėjo, kad jau vieną kartą skolininkei L. Č. už antstolio reikalavimų nevykdymą buvo paskirta 30 Eur bauda, tačiau tuomet patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo skolininkei buvo išsiųstas registruota pašto siunta.Atsižvelgdamas į tai, kad baudos skyrimas už antstolio reikalavimų nevykdymą yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukeliančių proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, kad sprendžiant baudos skyrimo klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet būtina įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareikšto prašymo dėl baudos skyrimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu antstolis S. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį ir antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. S-16002592 persiuntimas skolininkei elektroniniu paštu nelaikytinas tinkamu įteikimu. Pažymi, kad naujoje antstolių informacinėje sistemoje užvestoje elektroninėje vykdomojoje byloje yra teikiami visi asmens duomenys: deklaruota gyvenamoji vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas. Antstolis pažymi, kad procesinių dokumentų siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas tiek Antstolių įstatymo 43¹ straipsnyje, tiek CPK 624¹ straipsnio 4 dalyje. Tokiu būdu skolininkei patvarkymo persiuntimas elektroniniu paštu laikytinas tinkamu įteikimu, dėl ko yra pagrindas tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti skolininkei baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB „Kauno energija“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad skolininkė su antstoliu nebendradarbiauja. Suinteresuoto asmens žiniomis, antstolis ne vieną kartą kreipsi į skolininkę dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, tačiau skolininkė į antstolio raginimą gera valia sumokėti skolą nereaguoja, informacijos apie gaunamas pajamas neteikia. Be to, skolininkės elektroninio pašto adresas yra skelbiamas viešojoje erdvėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė skirti skolininkei baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-15350-221/2005 dėl 3 982,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. H.-Č., gyv. (duomenys neskelbtini), išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. 2016 m. gruodžio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-16002592 dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo skolininkę per dešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis apie visą jos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, bei trečiųjų asmenų įsiskolinimą. Minėtą patvarkymą ir kvietimą per 10 dienų atvykti į antstolio kontorą antstolis skolininkei L. Č. išsiuntė elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). Per nustatytą terminą skolininkei nepateikus prašomos informacijos ir neatvykus į antstolio kontorą, antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti L. Č. 298 Eur baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą. Minėtą prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad antstolio patvarkymas, dėl kurio nevykdymo prašoma skirti baudą, skolininkei nebuvo tinkamai įteiktas. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad asmuo įvykdyti patvarkyme nurodytus veiksmus gali tik tuomet, jei jam yra žinomas patvarkymo turinys, todėl CPK 605 straipsnyje numatyta, kad šiame Kodekse nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybė, iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną. CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija: procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį. CPK 604 straipsnyje įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo prezumpcijos tikslas – užkirsti kelią vykdymo proceso dalyvių piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų. Tačiau nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą aiškinti kaip vienintelį leistiną ir teisėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą. CPK 624¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai išsiunčiami suinteresuotiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 175¹ straipsnio 9 dalį ne vėliau kaip kitą darbo dieną. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad kitiems asmenims (į minėtą asmenų ratą patenka ir skolininkė) teismas (šiuo atveju antstolis) procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio, reglamentuojančio Elektroninės vykdomosios bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą antstolių veikloje, 4 dalyje numatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones.Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad antstolio priimtų patvarkymų skolininkei siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis (šiuo atveju elektroniniu paštu) galimas tik tuomet, jeigu skolininkė CPK nustatyta tvarka yra pareiškusi pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodžiusi reikalingus kontaktinius duomenis. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju peržiūrėjus pateiktą teismui vykdomosios bylos Nr. 0034/14/01179 medžiagą, nenustatyta, kad skolininkė būtų pageidavusi gauti antstolio priimtus patvarkymus elektroniniu paštu. Be to, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad visi kiti antstolio priimti patvarkymai skolininkei buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Nesant duomenų, kad antstolio 2016 m. gruodžio 8 d. priimtas patvarkymas dėl informacijos patiekimo skolininkei būtų buvęs išsiųstas ne tik elektroniniu paštu, bet ir registruotu paštu skolininkės adresu, vien byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad skolininkė piktybiškai vengia bendradarbiauti su antstoliu ar vykdyti jo įpareigojimus nesudaro pagrindo išvadai, jog patvarkymas skolininkei išsiųstas ir įteiktas tinkamai. Sutikrina su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad sprendžiant baudos skyrimo klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet būtina įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes. Šiuos atveju konstatavus, kad patvarkymas, dėl kurio nevykdymo antstolis prašo skirti skolininkei baudą, skolininkei nebuvo tinkamai įteiktas, nėra galimybių nustatyti tiek patvarkymo neįvykdymo priežasčių, tiek įpareigojimo įvykdymo galimybių. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, tinkamai taikė tiek įrodymų vertinimą, tiek dokumentų įteikimą skolininkui reglamentuojančias teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.