- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2-2800-545/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34653-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovo Valstybinio studijų fondo atstovėms Gritai Sabataitei, Kristinai Novickienei, Kristinai Meigienei,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei T. S. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybinis studijų fondas, j. a. k. 191722967, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės T. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 189,16 Eur skolą, 22,47 Eur palūkanas, 20,42 Eur delspinigius bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; nutraukti Valstybinio studijų fondo ir atsakovės T. S. sudarytą 2002-11-11 d. paskolos sutartį Nr. 020020496 (b.l. 1-2, 10).
Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas ir atsakovė T. S. 2002-11-11 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 020020496 (toliau – Sutartis) 2500,00 Lt (724,05 Eur) sumai. Atsakovė įsipareigojo jai perduotas pinigines lėšas Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui grąžinti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, pagal paskolos grąžinimo grafiką.
1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-08-19 d. nutarimu Nr. 874 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeistas Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo pavadinimas bei nuostatai. Apie pavadinimo keitimą paskelbta 2009-12-29 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo duomenų pasikeitimas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2010-01-11 d.. Nuo 2010-01-01 d. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo kitas pavadinimas yra Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas).
1.3. Sutartyje buvo numatyta, jog atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo pradžia yra 2006 m. 3 ketvirtis, tai yra, pagal Sutarties 3.1 p., atsakovė pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2006-09-10 d. ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolos grąžinimo grafiką. Sutarties 3.2 p. nustato, jog atsakovė turi pareigą mokėti nustatytą ir už ketvirtį paskaičiuotą palūkanų sumą.
1.4. Pagal paskolos sutartį atsakovė ieškinio padavimo laikotarpiu (2019-11-15) yra atsiskaičiusi su Fondu tik už laikotarpį nuo 2006 m. 3 ketvirčio iki 2017 m. 1 ketvirčio imtinai. Vadovaujantis Sutarties 3.4 p. atsakovė įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą ir laiku nesumokėtas palūkanas mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Grąžintiną paskolos ir priklausančių mokėti palūkanų bei delspinigių sumų dydį patvirtina Sutartis ir T. S. įsiskolinimo ataskaita.
Motyvuojamoji dalis
1.5. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nevykdo įsipareigojimų laiku grąžinti eilinę paskolos sumos dalį pagal paskolos grąžinimo grafiką, nemoka palūkanų, manytina, kad ji ir toliau nesilaikys Sutarties sąlygų, todėl Fondas siekia realizuoti CK 6.874 str. 2 d., Sutarties 5.1, 5.1.1 p.p.e numatytą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis bei mano, jog Sutartį yra tikslinga nutraukti (Fondas 2019-06-13 d. siuntė atsakovei įspėjimą dėl paskolos sutarties su ja nutraukimo, tačiau įspėjimo įteikti nepavyko, todėl laikytina, kad paskolos sutartis su atsakove liko nenutraukta).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus visiškai.
2. Atsakovė T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 11-13).
Atsiliepime (b.l. 11-13) bei paaiškinimuose (b.l. 1) nurodo, kad:
2.1. 2002-11-11 d. šalys sudarė paskolos sutartį Nr. 020020496, 2500 Lt sumai (724,05 Eur). Pagal šią Sutartį atsakovė įsipareigojo pradėti grąžinti paskolą nuo 2006-09-10 d. ir toliau mokėti Sutartyje numatytas įmokas bei palūkanas pagal Sutarties paskolos grąžinimo grafiką. Atsakovė paskolą pradėjo mokėti tvarkingai pagal grafiką ir įmokos mokamos tvarkingai iki šios dienos.
2.2. Nuo 2006 m. iki 2009 m. III ketv. atsakovė mokėjo įmokas kiekvieną ketvirtį. Nuo 2009 m. IV ketv., padidėjus banko mokesčiams, atsakovė, Sutarties nuostatoms nedraudžiant (Sutarties 4.1 p.), pradėjo mokėti didesnes įmokas 2 kartus per metus, t. y. iš anksto padengiant dviejų ketvirčių įmokas. Pavyzdžiui, už 2009 m. IV ketvirtį iki 2009-12-10 d. reikėjo sumokėti 66,15 litų, o už 2010 m. I ketvirtį iki 2010-03-10 d. reikėjo sumokėti 65,63 litų. Atsakovė 2009-11-26 d. sumokėjo 131,78 litų, t. y. laiku sumokėjo 2009 m. IV ketv. įmoką ir gerokai anksčiau sumokėjo 2010 m. I ketv. įmoką. Nuo 2018-06 mėn. atsakovė pagal Sutarties grafiką moka po 1 ketvirtinę įmoką kiekvieną ketvirtį;
2.3. Apytiksliai nuo 2015 metų atsakovė pradėjo gauti iš ieškovo pranešimus, kad neva skolinga delspinigius už ne laiku sumokėtas Sutarties įmokas. Dėl ieškovo 2015-05-15 d. atsiusto pranešimo Nr. S515-2143 atsakovė bandė telefonu išsiaiškinti susidariusią situaciją, aiškindama, kad laiku sumokėjo visas įmokas, tačiau pavyko tik išsiaiškinti, kad visą informacija apie paskolas yra sukelta į elektroninę erdvę. Atsakovei patikrinus duomenis apie Sutarties įmokų mokėjimą ieškovo elektroninėje sistemoje, paaiškėjo, kad informacija įkelta su klaidomis. Telefonu geranoriškai susikalbėti su ieškovo darbuotojais nepavyko;
2.4. Nuo 2017 m. atsakovė į pranešimus pradėjo atsakinėti raštu. Kadangi ieškovo elektroninėje sistemoje pateikiami duomenys tik apie Sutarties grafike nustatytas įmokas bei atsakovės menamą įsiskolinimą bei delspinigius ir nėra išsamios informacijos apie atsakovės pagal Sutarties grafiką faktiškai mokėtas įmokas, atsakovė sudarė 2006-2016 metų Faktinių mokėjimų pagal Sutarties grafiką suvestinę, patvirtinančią Sutarties įmokų mokėjimą pagal Sutarties grafiką laiku, gerokai anksčiau arba su labai nežymiais vėlavimais, kuri ir buvo siunčiama net kelis kartus atsakant į ieškovo pranešimus. Suvestinėje nurodomos įmokos iš Sutarties grafiko, sumokėtos sumos bei mokėjimo datos, iš ko matosi, kad įmokos mokamos laiku, arba gerokai anksčiau Sutartyje nustatyto termino, arba vėluojant keletą dienų ir įsiskolinimo nėra. Taip pat kartu buvo siunčiami Sutarties mokėjimų bankų išrašai, įrodantys mokėjimų pagal Sutarties grafiką faktą;
2.5. Be to, atsakovė atliko visų ieškovo darbuotojų atsiustų bei ieškovo elektroninėje erdvėje patalpintų dokumentų ir ieškovo sistemoje pateiktoje informacijoje aptiko klaidas. Šias klaidas ir jų pasekmes skaičiavimams, dėl kurių neva susidarė atsakovės įsiskolinimas ir delspinigiai, atsakovė išsamiai aprašė, atsakydama į ieškovo 2017-03-16 el. raštą: „1. neteisingai surašytas paskolos grafikas - klaidinga 2009 IV ketv. įmokos suma ir tolimesnių sumų perskaičiavimas, taip pat klaidinga 2012 I ketv. įmokos suma ir tolimesnių sumų perskaičiavimas.
2. Neteisingai priskaičiuoti delspinigiai ir nesumokėtos įmokos.
3. Pradedant nuo 2010 m. IV ketv. padaryta daug klaidų asmens paskolos istorijoje, neteisingai nurodant įmokų mokėjimo datas. Atsakovės nuomone, taip atsitiko dėl neatidaus duomenų perkėlimo į kompiuterinę programą ir paviršutiniško gautų rezultatų apdorojimo ir traktavimo. Ji pridėjo sutarties Nr. 020020496 paskolos grąžinimo grafiką, prie kiekvienos pagal grafiką numatytos mokėti įmokos nurodydama sumokėtą sumą ir mokėjimo datą, t.y. visos įmokos tikrai yra sumokėtos ir įsiskolinimo nėra. Banko išrašuose matyti, kad kiekvieno pavedimo mokėjimo paskirties skiltyje išsamiai aprašyta už kokius ketvirčius buvo daromi mokėjimai, tai turėjo fiksuoti Fondo buhalteriai. Taip pat buvo nurodytas pavėluotų dienų skaičius, priskaičiuoti delspinigiai pagal sutarties 3.4 p. Bendra delspinigių suma už visą laikotarpį sudaro 1,77 Eur, atėmus 0,01 Eur permoką 2016 m. IV ketv., sudaro 1,76 Eur;
3.1. Atsakovė nurodė pateikusi visus dokumentus, pagrindžiančius Sutarties įmokų savalaikį arba ankstesnį sumokėjimą, todėl neturėjo įsiskolinimo. Be to, atsakovė geranoriškai paskaičiavo ir sumokėjo 1,76 Eur delspinigiių nuo pavėluotų sumokėti įmokų 2006-2016 m. laikotarpiu, nepaisant to, kad nemažai įmokų buvo sumokėta žymiai anksčiau, nei numatyta pagal grafiką, o palūkanos nebuvo mažinamos, Sutarties 4.1-4.2 p. pagrindu atsakovė dėl permokos neprašė sudaryti naujo grafiko, siekiant sumažinti palūkanas, nors pagal minėtą sutartį ji turėjau tokią teisę;
3.2. Atsakovė pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodė, kad sutartis Nr. 020020496 nedraudžia mokėti dviejų įmokų iškart, sutartyje už tai nėra numatyta nei baudų nei delspinigių (sutarties 3 skyrius). Kadangi banko mokesčiai nemaži, įmokas ji moka 2 kartus per metus, padengiant iškart 2 ketvirčių įmokas. Atsakovės nuomone, susidarė ne įsiskolinimas, o permoka, kurią ieškovas turėjo fiksuoti. Be to, ieškovo 2015-05-15 pranešime Nr. S515-2143 nurodyta: „Visada galite mokėti dažniau ir daugiau nei ketvirtinė įmoka. Permoka bus nukreipta paskolos likučiui dengti ir paskolos grafikas nuo sekančio ketvirčio bus perskaičiuotas (mažės ketvirtinės įmokos). Sutartyje numatyta pareiga mokėti kiekvieną ketvirtį nustatytomis datomis vis tiek išlieka. Greičiau grąžinant paskolą, sumokama mažiau palūkanų“. Tai patvirtina ir Sutarties 4.1. p. Tačiau šiomis nuostatomis nebuvo remiamasi, siunčiant kitus pranešimus, kur iš ieškovo elektroninės sistemos automatiškai buvo traukiami duomenys apie atsakovės neva įsiskolinimą;
3.3. 2018-03-15 atsakyme į pranešimą Nr. S518-3763 atsakovė nurodė, kaip turėjo būti ištaisytos ieškovo darbuotojų sistemoje padarytos klaidos: „Mokėjimų istorijos, kurią atsiuntėt, įmokų sumos yra teisingos ir sutampa su mano siunčiamomis suvestinėmis. Tačiau, kaip minėjau, problema yra ta, kad jūsų fondo anksčiau siustose dokumentuose buvo klaidų - jūsų fondo sistemoje blogai įvestos mokėtinos sumos pagal paskolos grafiką, dėl ko atitinkamai blogai paskaičiuoti/ užskaityti tolimesni mokėjimai ir delspinigiai. Matau, kad klaidos neištaisytos. Taip pat neteisingai užskaitomos įmokos: pavyzdžiui, iki 2017-12-10 mokamos 2 įmokos ir nurodoma, kad tai įmokos pagal paskolos grafiką už 2017 IV ketv. ir 2018 I ketv., tai jūsų fondo buhalterė ir turi užskaityti šias įmokas kaip nurodyta, nes įmokos sumokėtos anksčiau, o ne pavėluotai, kaip nurodote. O užskaitoma yra, kad už 2017 IV ketv. yra sumokėta, o už 2018 I ketv. nesumokėta, tai suma, kuri buvo sumokėta už I ketvirtį vadinasi kažkur dingsta. Pateiktame pavyzdyje buhalterė atėjus mokėjimui turėjo užskaityti 2017 IV ketv. sumą ir fiksuoti permoką, kurią suėjus terminui užskaityti už 2018 I ketv.“.
3.4. Atsakovė nuo 2017 metų vykdo susirašinėjimą su ieškovo darbuotojais, pateikiant išsamiai sudarytą paskolos grafiko ir faktinių įmokų mokėjimų suvestinę, banko mokėjimų išrašus, įrodančius visų įmokų sumokėjimą ir įsiskolinimo nebuvimą, tačiau ieškovo darbuotojai atmestinai dirba savo darbą, per visą susirašinėjimo laikotarpį taip ir nepatikrino faktinių mokėjimų, neištaisė sistemoje atsiradusių ir keletą kartų pabrėžtinai nurodytų klaidų bei ir toliau siuntė automatinius sistemos pranešimus;
3.5. Ieškovas ieškinyje nurodo, kas 2019-06-13 d. siuntė atsakovei įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, tačiau nei jo, nei pranešimo iš pašto atsakovė nėra gavusi, nors gavo visus prieš ankstesnius ieškovo ieškinyje minėtus pranešimus;
3.5. Priede Nr. 4 atsakovė pateikė jos galutinai sudarytą 2006-2019 metų Faktinių mokėjimų pagal Sutarties grafiką suvestinę, nurodant įmokas pagal Sutarties grafiką, atsakovės sumokėtas sumas bei mokėjimų datas, iš kurių matosi, kad įmokos buvo mokamos laiku, arba gerokai anksčiau nei Sutartyje nustatytas terminas, arba vėluojant keletą dienų, atsakovės paskaičiavimu, 2006-2019 metų laikotarpiu įmokų įsiskolinimas niekada nebuvo susidaręs. Pagal šią suvestinę iš viso 2006-2019 metų laikotarpiu iki 2019-12-10 atsakovė sumokėjo 926,33 Eur: 924,57 Eur įmokų su palūkanomis pagal Sutarties grafiką ir 1,76 Eur delspinigių. Pagal Sutarties grafiką iki 2021-06-10 atsakovei liko sumokėti įmokų su palūkanomis 75,52 Eur sumai.
3.6. Atsakovė nepasinaudojo Sutarties 4.1 p., 4.2. p. jai suteikta teise paskolos sumą grąžinti anksčiau nei numatyta, dėl naujo mokėjimo grafiko į ieškovą nesikreipė;
3,7. Ieškovas, nustatęs Sutarties pažeidimą- susidariusį įsiskolinimą, atsakovės neįspėjo ir tinkamai neinformavo apie tai, t.y. pažeidė Sutarties 5.2 p.;
3.8. Ieškovas neinformavo atsakovės dėl naujo mokėjimo grafiko, nesiūlė su juo susipažinti ir pasirašyti, nesusisiekė su atsakove, t.y. pažeidė Sutarties 4.2., 6.2. p., todėl naujas mokėjimo grafikas turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovės nuomone, ji yra silpnoji sutarties šalis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieškiniu ir palaikė visus argumentus, nurodytus tiek atsiliepime į ieškinį (b.l. 11-13), tiek paaiškinimuose (b.l. 19).
Ieškinys tenkintinas visiškai
4. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 str., 178 str.). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, kuris numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (LAT 2018-12-21 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Dėl skolos priteisimo
5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys 2002-11-11 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 020020496. CK 6.870 str. 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Ieškovas Sutarties pagrindu atsakovei paskolino 2500,00 Lt (724,05 Eur) sumą. Sutartyje buvo numatyta, jog atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo pradžia yra 2006 m. 3 ketvirtis, pagal Sutarties 3.1 p., atsakovė pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2006-09-10 d. ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolos grąžinimo grafiką. Sutarties 3.2 p. nustato, jog atsakovė turi pareigą mokėti nustatytą ir už ketvirtį paskaičiuotą palūkanų sumą (metinė palūkanų norma 5 proc.). Atsakovė su ieškovu pagal Sutartį yra atsiskaičiusi tik iki 2017 m. 1 ketvirčio imtinai, todėl yra susidaręs 189,16 Eur įsiskolinimas pagal Sutartį. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 str. 2 p. skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 str. 1 d.). CK 6.873 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 str. 2 d. nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės 189,16 Eur dydžio skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.213 str., 6.881 str. 2 d., 6.886 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji tinkamai ir laiku sumokėjo visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas ir neturi įsiskolinimo, tuo labiau, ir netesybų, todėl ieškinys turi būti atmestas.
5.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šalys skirtingai aiškina ginčo Sutarties turinį.
5.3. Sprendžiant šį ginčą, teismas atsižvelgia į šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.) bei kilusį ginčą dėl sutarties turinio, nagrinėjamoje byloje taiko CK 6.193 str., kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. CK 6.193 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nustatinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. (CK 6.193 str. 2 d.), taip pat į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgėsi po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.) LAT 2013-07-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-394/2013).
Nagrinėjamoje byloje ginčo sutartimi atsakovė, gavusi paskolą, prisiėmė prievolę grąžinti ieškovui paimtą paskolą dalimis pagal šalių sudarytą mokėjimo grafiką: 4 įmokas per metus, mokant ketvirtines įmokas.
Iki 2009 metų II ketvirčio atsakovė mokėjo įmokas pagal mokėjimo grafiką, t.y. 4 kartus per metus ketvirtines įmokas. Nuo 2009 metų iki šiol (apie 10 metų) atsakovė nesilaikė mokėjimo grafiko ir sutartas mokėjimo grafike įmokas mokėjo periodiškumu ne 4 kartus, o .1-2 kartus per metus.
Atsakovė nurodė, kad ji pasinaudojo 2002-11-11 d. paskolos sutarties Nr. 020020496 4.1 p. teise grąžinti paskolą arba jos dalį anksčiau negu nustatyta paskolos mokėjimo grafike ir sumokėjo iš anksto ketvirtines įmokas (4 įmokas) per 1-2 kartus, t.y. atsiskaitė visiškai už einamuosius metus.
5.4. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais. Aiškinant ginčo sutartį, teismas pažymi, kad būtent atsakovė pažeidė šalių aptartą paskolos gražinimo mokėjimo grafiką ir aiškino sutartį netinkamai, dėl to turi prisiimti neigiamas civilinės atsakomybės pasekmes.
5.5. Sutarties 4.2 p. numato, kad paskolos davėjas, grąžinęs dalį paskolos anksčiau negu numatyta paskolos grąžinimo grafike, su Fondu pasirašo naują paskolos grąžinimo grafiką, kuriame negrąžinta paskola lygiomis dalimis paskirstoma likusiam paskolos grąžinimo terminui. Taigi, atsakovei sumokėjus I metų ketvirtinę įmoką, ji įskaitoma pagal grafiką, o likusios įmokėtos sumos dalis įskaitoma kaip paskolos dalies išankstinis grąžinimas. Tai reiškia, kad atsakovės paskolos dalis sumažėja, ir atsakovė nėra atleidžiama nuo II, III, IV įmokų mokėjimo pagal grafiką, t.y. privalo sumokėti ne 1-2, o 4 įmokas per metus. Mokant papildomai, visos įmokėtos sumos apskaičiuojamos įskaitant pagal grafiką įmoką bei kitą dalį kaip išankstinį paskolos grąžinimą, o nuo sekančios ketvirtinės įmokos viskas prasisėda iš naujo. Taigi, atsakovė neteisi, teigdama, kad jai per 1-2 kartus sumokėjus iš anksto visas metų ketvirtines įmokas, ji yra atleidžiama nuo paskesnių tų metų įmokų mokėjimo. Taigi, iš esmės, šis civilinis ginčas kilo dėl atsakovės mokėjimo ne pagal sutarties mokėjimo grafiką bei neteisingai aiškinant sutarties turinį.
Teismas pažymi, kad ieškovas administruoja atsakovės įmokėtas sumas kompiuterinės programos pagalba, todėl atsakovės argumentas dėl neteisingo įsiskolinimo sumos paskaičiavimo atmestinas.
5.6. Teismas, svarstydamas atsakovės argumentus, atsižvelgia ir į tai, kad pagal CK 6.200 str. 1-2 d. šalys privalo vykdyti sutartį tinkami ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.
Žemesnės instancijos teismas
5.7. Sutarties 4.2. p. numatyta, kad paskolos davėjui grąžinus paskolos dalį anksčiau negu numatyta paskolos grąžinimo grafike, su Fondu pasirašo naują paskolos gražinimo grafiką, kuriame negrąžinta paskola lygiomis dalimis paskirstoma likusiam paskolos grąžinimo terminui.
Teismas pažymi, kad ginčo sutartyje nėra numatytas konkretus terminas, per kurį ieškovas turi informuoti atsakovę raštu dėl įsiskolinimo sumos bei termino, iki kuriuo turi būti grąžinta paskola (Sutarties 5.2 p.). Bylos duomenimis, ieškovas tai padarė 2013-06-05 d. pranešimu Nr. S513-2297, nurodydamas bendrą 198,44 Eur įsiskolinimo sumą (b.l. 22), todėl teismas nesutinka su atsakovės teigimu dėl ieškovo informavimo tik 2015 metais.
Teismo vertinimu, nuo atsakovės pažeidimo pradžios (2009 m.) iki pranešimo dienos (2013 m.) praėjo protingas terminas įspėti atsakovę dėl Sutarties pažeidimo, atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimo suma yra nedidelė.
5.8. Kitą vertus, teismo atsižvelgiama į tai, kad ieškovo 2013-06-05 d. pranešime Nr. S513-2297 nurodyta, kad informacija apie suteiktą valstybės paskolą yra perkelta į internetinę svetainę, savitarną : https://studentai.vsf.lt/studentai. Ieškovų atstovų teigimu, šioje svetainėje buvo įkelta visa informacija dėl paskolos suteikimo, mokėjimo bei įsiskolinimo, tame skaičiuje, ir nauji mokėjimo grafikai. Tai reiškia, kad nuo pirmo ieškovo pranešimo apie Sutarties pažeidimą atsakovė internetinėje erdvėje galėjo susipažinti su visa ją dominančia informacija, tame skaičiuje ir naujais paskolos mokėjimo grafikais. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovai nurodė, kad 2013 metais atsakovė po nurodyto rašto gavimo telefonu aiškino Sutarties vykdymo aplinkybes, tačiau laikėsi savo pozicijos mokėti paskolą ne pagal mokėjimo grafiką ir Sutarties nuostatas, tačiau pagal pačios klaidingą supratimą, vykdant Sutarties 4.1p., 4.2. p. nuostatas.
5.9. Teismas atsižvelgia ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Kaip nustatyta byloje, pradedant nuo 2013 metų, ieškovas nuolat informavo atsakovę raštais dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo bei augančio įsiskolinimo (2015-2019 metais), kurį reikalavo padengti. Bylos duomenimis, atsakovė, tiek nuo 2009 metų, tiek nuo 2013 metų pirmą kartą ieškovui įspėjus, nesutiko su ieškovo reikalavimais, nuosekliai Sutarties nuostatas vykdė netinkamai, įsiskolinimo dydį skaičiavo neteisingai. Bylos duomenimis, netesybos už ankstesnį laikotarpį dėl Sutarties pažeidimo buvo ieškovo įskaičiuotos iš atsakovės sumokėtų įmokų, todėl šalių įsiskolinimo sumos skiriasi.
Dėl mokėjimo palūkanų
6. Vadovaujantis Sutarties 1.3, 3.1, 3.2 punktais už naudojamasi paskola paskolos gavėjas (atsakovė) privalo mokėti fiksuotas (5 proc.) mokėjimo palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (LAT 2015-05-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – mokėjimo palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Nagrinėjamu atveju iki kreipimosi į teismą dienos atsakovei nevykdant savo prievolių pagal Sutartį susidarė 22,47 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi šias palūkanas, todėl ieškovui priteistina iš atsakovės 22,47 Eur mokėjimo palūkanų.
Dėl delspinigių
7. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (LAT 2016-03-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 str. 1 d.). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 str. 3 d.), (LAT 2017-01-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Ieškovo ir atsakovės sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,1 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos, už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 3.4 p.). Vadovaujantis aktualios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 41 str. VKĮ nuostatos netaikomos Sutartyje numatytam delspinigių dydžiui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 20,42 Eur delspinigių priteisimo, už ne daugiau nei 180 dienų, iki kreipimosi į teismą dienos, tenkintinas (CK 6.260 str. 1, 2 d.d., 6.71 str., 6.72 str., 6.73 str. 1 d.).
Dėl procesinių palūkanų.
8. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (LAT 2015-03-31 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018-04-12 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu likusios priteistos 232,05 Eur (189,16 Eur + 22,47 Eur + 20,42 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl sutarties nutraukimo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pažeidė tarp šalių pasirašytą paskolos sutartį, kadangi nevykdė savo prievolės laiku mokėti įmokas pagal sutartį bei mokėjimo grafikuose nustatytą tvarką, ir tai, teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarčių esmę laiku grąžinti gautą paskolą, yra esminis sutarčių pažeidimas, todėl ieškovas turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikta teise nutraukti sutartį prieš terminą ir reikalauti sumokėti visas įmokas iš karto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tarp šalių 2002-11-11 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 020020496 nutrauktina (CK 6.874 str. 2 d., 6.217 str. 4 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ir išdėstytų motyvų teismas tenkina ieškovo ieškinio reikalavimus tenkina visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
10. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 96 str. 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
11. Atsakovės prašymas ją iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, gautas 2020-02-06 d., netenkintinas. Atsakovė nurodė, kad jos sunki materialinė padėtis, šeimos pajamos vienam asmeniui nesiekia 125 Eur. Iš 4 šeimos narių 2 yra išlaikomi vaikai, 1 suaugęs asmuo yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, yra pateiktas prašymas socialinei pašalpai gauti.
CPK 83 str. 3 d. numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turinę padėtį, turi teisę iš dalies atlesti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį atsakovė tokio prašymo su įrodymais teismui neteikė, nes ieškinio nepripažino bei prašė jį atmesti.
Teismo sprendimo paskelbimo dieną atsakovė prašymą ją iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pateikė šioje el.byloje per LITEKO EPP sistemą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes dėl sunkios turtinės padėties, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Tokiu būdu, teismas vertina atsakovės prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio kaip nepagrįsta, todėl atmeta.
12. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., 279 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas, –
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti Valstybinio studijų fondo į.k. 191722967, ir atsakovės T. S. a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2002-11-11 d. paskolos sutartį Nr. 020020496.
Priteisti iš atsakovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 189,16 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis Eur 16 ct) skolą, 22,47 Eur (dvidešimt du Eur 47 ct) palūkanas, 20,42 Eur (dvidešimt Eur 42 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 232,05 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo Valstybinis studijų fondas, j. a. k. 191722967, naudai.
Atsakovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą ją atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atmesti.
Priteisti iš atsakovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.