Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykis buvo 2022 m. gegužės mėnesį, vakare, buvo gana šviesu. Važiavo namo dviračiu iš Justiniškių link Gerulių gatvės. Važiodamas pamatė, kad kalniuku eina porelė, pasignalizavo jiems, jie išsiskyrė į šonus. Porelė ėjo nuo kalniuko, jis matė jų nugaras ir jis tuo metu buvo ant kalniuko, važiavo į apačią. Toliau važiuodamas pamatė, kad dviračių taku eina žmogus, paspaudė garso signalą, tačiau jis nereagavo. Iki nukentėjusiojo buvo tiesus kelias. Nusileidus nuo kalniuko buvo stotelė, prie stotelės ėjo moteris, jis (kaltinamasis) pristabdė, apvažiavo ją ir toliau važiavo tiesiai. Toliau dviračių takas ėjo tiesiai, posūkių nebuvo. Jis atvažiavo nuo „Lidl“, ten nėra dviračių tako. Atvažiavo paprastu taku. Jo greitis nebuvo didelis, nes šiek tiek pristabdė apvažiuodamas moterį, ėjusią prie stotelės. Jam nedidelis greitis 10km/val. Jo dviratis mechaninis, pats mynė pedalus. Du kartus spaudė garsinį signalą. Dviratininkams skirtas oranžinės ar raudonos spalvos keliukas, o pėstiesiems skirtas kelias klotas trinkelėmis. Nukentėjusįjį pamatė už autobusų sustojimo, buvo 100-200 m atstumas iki jo. Nukentėjusysis ėjo tiesiai į jį, žiūrėdamas jam (kaltinamajam į akis). Jis ėjo dviračių tako viduriu. Dviračio tako plotis toks, kad galėtų prasilenkti du dviračiai. Pėsčiųjų takas buvo šalia dviračių tako. Kai suprato, kad žmogus nesitrauks, pabandė išvengti susidūrimo ir nukreipė dviratį į kairę pusę, bet buvo per vėlu, todėl atsitrenkė. Susidūrimas įvyko dviračių take. Negalėjo anksčiau pasukti dešinėn, nes iš kairės pusės jam buvo transformatorinė būdelė, o iš dešinės pusės ėjo žmogus. Anksčiau nesustojo, nes manė, kad nukentėjusysis pasitrauks, nes prieš tai ėjusi porelė pasitraukė. Nebuvo jokios kliūties, kuri būtų jam trukdžiusi sustabdyti savo transporto priemonę. Vaizdo įraše matyti, kad žmogus nuėjo ta pačia kryptimi, t. y. į dešinę iš jo pusės. Iš kairės pusės jam buvo pėsčiųjų takas, kur buvo galima padaryti vieną žingsnį į kairę ir išvengti šio susidūrimo. Pamena, kad kakta atsitrenkė, prarado sąmonę, o vėliau atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti, ar nukentėjusiajam viskas gerai. Nukentėjusysis nukrito po susidūrimo su juo (kaltinamuoju). Susidūrė galvomis, abu nukrito. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, paklausė, ar jam viskas gerai, kur jis yra, o nukentėjusysis atsakė, kad lauke. Pagalvojo, kad gerai, nes nukentėjusysis supranta. Vėliau nukentėjusysis atsistojo, pradėjo skambinti žmonai ir pasakė, kad per jį (kaltinamąjį) nespėjo į parduotuvę. Nebuvo taip, kad nukentėjusysis kažko neprisiminė, jo elgesys buvo adekvatus, o prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, paaiškėjo, kad nukentėjusysis nieko neprisimena. Žmogus, kuris važiavo dviračiu, iškvietė policiją ir greitąją. Kol atvažiavo greitoji, atėjo nukentėjusiojo žmona ir pradėjo rėkti, kad jie apstojo jos vyrą, nori jį užmušti. Sutinka, jog tokie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam nukritus po susidūrimo su juo. Civilinio ieškinio dėl 5 000 Eur nepripažįsta. Nesutinka nukentėjusiajam atlyginti žalos, nes nejaučia kaltės. Jis padarė viską, jog išvengtų šio susidūrimo. Nespecialiai ir nepiktybiškai važiavo į tą žmogų, o jeigu nukentėjusysis nebūtų ėjęs ten, kur jam nepriklauso, iš viso nieko nebūtų nutikę.

Teisme parodžius kaltinamajam įvykio vietos vaizdą, jis nurodė, jog važiavo nuo „Lidl“, o nukentėjusysis ėjo į „Lidl“ parduotuvę. Nukentėjusysis jau buvo perėjęs pėsčiųjų perėją, kuri skirta ir dviratininkams, ir pėstiesiems. Netoli šviesoforo yra elektros stotelė. Yra oranžinis dviračių takas, kuris sukasi, o vėliau jo nebelieka. Jis (kaltinamasis) jau buvo pravažiavęs elektros stotelę, už kelių metrų pasuko į dešinę, kad išvengtų susidūrimo. Nukentėjusysis ėjo dviračiu taku perėjęs gatvę. Jam (kaltinamajam) degė žalias šviesoforo signalas.

Nukentėjusysis S. Č. apklausiamas teisme parodė, kad važiuodami su žmona ir sūnumi iš miesto nusprendė, jis išlipo „Medeinos“ stotelėje ir ėjo į „Lidl“. Reikėjo pereiti Justiniškių gatvę, o paskui reikėjo pereiti Virbeliškių gatvę. Perėjo Justiniškių gatvę, o kas nutiko einant Virbeliškių gatve nelabai atsimena. Neprisimena, kaip ėjo Virbeliškių gatve, kertančia pėsčiųjų perėją. Neprisimena, kurioje vietoje įvyko susidūrimas, jam žmona su dukra parodė, kur įvyko susidūrimas, nes toje vietoje dar buvo likę kraujo. Jos jam parodė tą vietą, kur yra elektros stotelė, ten yra kanalizacijos dangtis, ant kurio buvo kraujo dėmės. Turi regėjimo negalią, bet gali eiti be neregių lazdelės. Silpnai mato, taip yra nuo vaikystės, tik dabar blogėja. Tai yra tinklainės pažeidimai. Mato netoli, nėra ryškumo. Gali važiuoti dviračiu, bet vairuoti automobilio negali. Judantį objektą gali pamatyti maksimaliai nuo 5 metrų. Dviračių taką atpažintų jį priėjęs. Gyvena netoli „Lidl“. Toje vietoje dviračių juosta neseniai padaryta. Prisimena tik tiek, kad kažkaip paskambino žmonai. Jis (nukentėjusysis) sėdėjo ant žemės. Negirdėjo jokių garso signalų. Jau buvo atvažiavę kaltinamojo draugai (mergina ir kažkoks vaikinas), jie garsiai kalbėjo. Žmona klausė jų, ar jis (nukentėjusysis) buvo praradęs sąmonę. Jie sakė, kad nebuvo praradęs sąmonės. Jis (nukentėjusysis) buvo be orientacijos, nes sėdėjo ant žemės. Jam padaryti akiduobių lūžiai, kaltinamasis sakė, kad pas jį buvo guzas, bet jis (nukentėjusysis) jokio guzo neturėjo. Ant kaktos tikrai nebuvo jokio guzo. Įvykio dieną, iki susidūrimo, jokių kūno sužalojimų neturėjo, buvo blaivus, neturėjo jokios rankinės ir jokio alaus. Dabar bijo paspirtukų ir dviračių, reikia antrą kartą lankyti reabilitaciją, nes negali stabilizuotis, negali grįžti į darbą. Jo darbas yra fizinis. Gegužės mėnesį turėjo nedarbingumą, vėliau bandė grįžti į darbą, padirbęs tris, keturis mėnesius, suprato, kad nebegali. Dabar vėl taikoma reabilitacija. Negali normaliai gyventi, yra nuovargis. Kaltinamasis po įvykio su juo nesusisiekė. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei, 159,50 Eur turtinei žalai atlyginti, 364,95 Eur – negautų pajamų bei atstovavimo išlaidas.

Liudytoja V. M. apklausiama teisme parodė, kad atsimena, kad 2022 m. gegužę Justiniškių ir Virbeliškių gatvių sankryžoje dviračiu buvo partrenktas pėsčiasis. Pamena, kad atvyko į įvykio vietą, kur laukė jau kitas policijos ekipažas ir dviratininkas. Jei neklysta, atvyko su M. P.. Kai atvyko buvo pakankamai tamsu. Ji pamatė šalia šaligatvio gulintį dviratį, dviračio vairuotoją ir kolegas. Jei gerai pamena, šalia dviračio gulėjo nulūžęs, lyg tai priekinis dviračio žibintas. Neprisimena, ar dviratis turėjo stabdžius. Dviratis gulėjo šalia šaligatvio ant žolės. Kraujo pėdsakų neprisimena, bet kažkokio skysčio dėmė buvo. Dviratininkas buvo, o nukentėjusiojo nebuvo. Nepamena, ką sakė dviratininkas. Pasikalbėjo su kolegomis, bet neprisimena, ką jie sakė. Patrulio Pėstinio nepažįsta.

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 24 d. apie 21.32 val. gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Justiniškių g. 126, dviratininkas partrenkė pėsčiąjį. Jiems atvykus į įvykio vietą, kurioje jau buvo Kelių policijos patrulių rinktinės ekipažas, nukentėjusiojo jau nebuvo, jį išvežė GMP brigada. Ant šaligatvio gulėjo dviratis, šalia stovėjo dviračio savininkas A. S.. Jie apžiūrėjo įvykio vietą, įvykio vietoje buvo išsiliejusi skysčio dėmė, kuri buvo pažymėta eismo įvykio schemoje, kas per skystis galėjo būti nežino. A. S. ir S. Č.. Jie jau buvo patikrinti alkotesteriu. A. S. jiems paaiškino, kad vairuodamas dviratį partrenkė dviračių taku einantį pėsčiąjį (t. 1, b. l. 62).

Liudytojas A. M. (A. M.) apklausiamas teisme teismui įjungus per „Google map“ įvykio vietą, parodė, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju susidūrė ant dviračių tako, nes nuo skydinės prasideda dviračių takas. Kaltinamasis važiavo nuo viršaus, apvažiavo stotelę ir įvažiavo į dviračių taką, o nukentėjusysis už jo (liudytojo) ėjo, ir kaip supranta, jis kaip ėjo tiesiai, taip ir ėjo per dviračių taką, o kaltinamasis kaip nuo stotelės važiavo, įvažiavo į dviračių taką ir susidūrė. Kiek pamena, susidūrė prie to šulinio. Nukentėjusysis per pėsčiųjų perėją kartu su juo pajudėjo, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, tik jis (liudytojas) dviračiu nuvažiavo. Jis (liudytojas) jau buvo už stotelės, atsisuko, nes buvo susidūrimas, duslus garsas buvo. Atsisuko ir pamatė, kad abu nukrito. Pačio susidūrimo nematė, nes buvo nugara į juos. Šviesoforo signalas buvo žalias, nes ant žalio praėjo, o koki šviesa degė kaltinamajam, nepasakys, nes buvo nugara. Prie jų neprivažiavo, nes tiesiog sustojo, visi subėgo iš karto. Jis tik pranešė. Matė, kad kaltinamasis atsistojo, o nukentėjusiojo galva kraujuota buvo. Jam atrodo, kad pakaušis buvo kraujuotas. Dabar ten paklotos naujos plytelės ir galima patogiai važiuoti dviračiu nesikratant, nes iš kairės viskas išdaužyta. Jam atrodo, kad įvykio dieną buvo išklotos trinkelės, nes jis dviračiu važiavo toje pusėje. Toje atkarpoje (nuo ten, kur užsisuka dviračių takas prie skydinės į kalną į „Lidl“) nėra realaus dviračių tako. Važiuojant nuo kalno į įvykio vietą, jam atrodo, kad ten turėtų būti pažymėta, kad prasideda dviračių takas. Jam atrodo, kad už šulinio, arčiau perėjos yra žymėjimas, o prieš transformatorinę nėra. Jei leistis nuo kalno, o „Lidl“ būtų iš kairės, jam atrodo, kad jokio ženklo nesimatytų, kad prasideda dviračių takas. Ten dviračių takas apie 20 m ir toliau atkarpa niekur neina.

Nukentėjusiojo atstovės advokatės 2022 m. birželio 8 d. raštas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo su priedais, kuriame prašoma pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą visoms įvykio aplinkybėms nustatyti. Rašte nurodyta, kad 2022 m. gegužės 24 d. apie 21.30 val. nukentėjusysis išlipo iš autobuso Medeinos stotelėje ir jam einant link „Lidl“ parduotuvės, esančios Vilniuje, Virbeliškių g. 2, buvo partrenktas dviratininko. Smūgis buvo netikėtas ir stiprus, dėl to nukentėjusysis buvo parblokštas ant žemės. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, o nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų greitosios pagalbos automobiliu išvežtas į VšĮ RVUL, kur jam suteikta skubi medicininė pagalba. Diagnozuoti kairės akiduobės ir lateralinės sienelių lūžiai, kairio žandikaulio ančio viršutinės, smilkininės ir priekinės sienelių lūžiai (t. 1, b. l. 48-51).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, privatus fizinis asmuo Arnoldas pranešė, kad prie prekybos centro „Lidl“ stotelės (važiuojant į Justiniškių pusę) 30 m. dviratininkas partrenkė vyrą. Susitrenkė pakaušį. Įvykis įregistruotas 2022 m. gegužės 24 d., 21.33 val. (t. 1, b. l. 11)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2022 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2022 m. gegužės 24 d. 21.32 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. P.. Gavo pranešimą, kad Vilniuje, Justiniškių g. 126 dviratininkas partrenkė pėsčiąjį. Atvykę rado A. S., kuris nurodė, kad vairavo dviratį Justiniškių g. link Virbeliškių g. dviračių taku ir susidūrė su pėsčiuoju, kuris ėjo dviračių taku, A. S. jam signalizavo, bet pėsčiasis į jį nereagavo ir sustabdyti dviračio nespėjo bei atsitrenkė savo kakta į pėsčiojo kaktą. Įvykio melu nesusižalojo. Įvykio metu patikrinus alkotesteriu buvo blaivus. Pėsčiasis S. Č. dėl įvykio paaiškint nieko negalėjo, eismo įvykio aplinkybių neatsiminė. Patikrintas alkotesteriu, buvo blaivus. Bendraujant su S. Č. žmona, minėjo, kad jos vyras turi regos negalią, blogai mato (t. 1, b. l.12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. 2022 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime „Dėl asmens, kuris galbūt padarė nusikalstamą veiką, nustatymo“, nurodyta, jog dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-24249-22, susipažinus su atlikto tyrimo medžiaga, nustatyta, jog nusikalstamą veiką galimai padarė A. S. (t. 1, b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja V. M. 2022 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime „Dėl eismo įvykio“ nurodyta, jog 2022 m. gegužės 24 d. 21.33 val. Vilniuje, Justiniškių-Virbeliškių gatvių sankryžoje A. S. vairuodamas dviratį partrenkė dviračių taku einantį pėsčiąjį S. Č.. Eismo įvykio metu nukentėjo S. Č., kuriam Žalgirio klinikoje konstatuotas įtarimas akiduobės lūžis, išleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 16).

Iš 2022 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, Justiniškių-Virbeliškių g. sankryžoje, šalia Nr. 126 pažymėto pastato esantis dviratis. Dviratis yra bėginis, juodos, raudonos ir baltos spalvos, ant dviračio rėmo yra užrašas „Specialized“. Dviračio sulankstytas priekinis ratas, ant priekinio ir galinio rato yra užrašai „Continental“. Nulaužta ant vairo esanti plastmasinė apdailos detalė, matomas juodos spalvos plastmasinis laikiklis. Šalia dviračio ant žemės guli juodos spalvos žibintuvėlis. Dviračio gale, ant sėdynės stovo pritvirtintas raudonai šviečiantis žibintas. Dviračio rėmo apatinėje dalyje išgraviruotas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Dviračio stabdžių sistema veikia (t. 1, b. l. 23-25).

Iš Kelių eismo įvykio vietos 2022 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta ties Virbeliškių ir Justiniškių gatvių reguliuojama sankryža, kur įrengtas dviračių takas ir pėsčiųjų šaligatvis. Dviračio tako paviršius dengtas rusvos spalvos asfaltu, pėsčiųjų tako dalis grįsta trinkelėmis. Dviračio važiavimo kryptis: važiavimas dviračio taku Justiniškių g. nuo Pumpėnų g. link Virbeliškių g. Pėsčiojo judėjimo kryptis: Justiniškių ir Virbeliškių g. link Pumpėnų g. Justiniškių ir Virbeliškių gatvių sankryžoje ant stulpo konstrukcijos yra vaizdo stebėjimo kamera, galimai fiksuojanti įvykio vietą. Nurodyti duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: 1.23. dviračio simbolis žymi dviračių juostą, dviračių eismui skirtą tako dalį arba dviračių taką; 1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių; 1.13.3. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu. Taip pat nurodyta, jog dviratis guli dešinėje dviračių tako pusėje, ant vejos, ant kairio šono, priekiu nukreiptas link Virbeliškių g. (t. 1, b. l. 27-29).

Foronuiotraukose užfiksuotas kaltinamojo prie šulinio gulintis dviratis ir eismo įvykio vieta (t. 1, b. l. 36-46).

Specialisto J. M. P. 2022 m. birželio 28 d. paaiškinimo administracinėje nusižengimo byloje Nr. 07-22-9574355 duomenimis, specialistas, išnagrinėjęs pateiktus S. Č. medicininius dokumentus (asmens ambulatorinio apsilankymo aprašymus iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės) bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvada, kad S. Č. 2022 m. gegužės 24 d. nustatyta muštinė pakaušio žaizda ir kairės akies akiduobės apatinės bei šoninės senelių lūžiai. Sužalojimai padaryti pakaušį ir kairiojo paakio – skruosto sritį sumušant kietais, bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes akiduobės senelių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 33).

Nukentėjusiojo S. Č. medicininių dokumentų 2022 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolo duomenimis, specialistas R. R., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 89, 90, 92 ir 180 straipsniais atliko pateiktų dokumentų tyrimą ir pateikė išvadą, kad S. Č. nustatyta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kairės akiduobės apatinės ir išorinės sienelių bei kairio žandinio ančio (sinuso) sienelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2022 m. gegužės 24 d. ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 72-73).

Garso įrašo „BPC skambu io ra as (ID 92016251726, skambu io prad ia 2022-05-24 21 38 40).mp3“ iš Bendrojo pagalbos centro ir jo 2022 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokolo duomenimis, pranešėja nurodo, kad reiktų policijos prie Justiniškių „Lidl“, prie „Medeinos“ sustojimo, Justiniškėse, Pašilaičiuose; kad jos vyrą nutrenkė dviratininkas. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodo, kad jau yra pranešimas, ten yra policija ir greitoji važiuoja (t. 1, b. l. 112).

Garso įrašo „2022_05_24_21-30-44_37063339151(1)“ iš Bendrojo pagalbos centro ir jo 2022 m. gruodžio 9 d. apžiūros protokolo duomenimis, liudytojas A. M. pranešė, kad reikia greitosios, Justiniškių „Lidlas“, Vilniuje, Justiniškių gatvė“. Jis stotelėje, čia žmogų partrenkė su dviračių ir praskėlė galvą. Partrenkė vyrą ant dviračio tako. Vyras susitrenkė pakaušį. Dviratininkas vietoje, tas asmuo sąmoningas (t. 1, b. l. 115).

Vaizdo įraše Nr. „2022_0524_215240_015.m4a“, kurio trukmė 5 min. 6 s, matyti, kaip pareigūnas klausia nukentėjusiojo, kuris sėdi greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kur ir iš kur jis ėjo. Nukentėjusysis sako, kad jis ėjo per sankryžą. Nukentėjusysis sėdi ranka prilaikydamas kaktą. Pareigūnas klausia ar nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, pastarasis atsakė, jog nežino. Tada medikas sako, kad nebuvo praradęs sąmonės, taip pat nurodo, jog žmona sakė, kad buvo praradęs sąmonę. Tikrinamas nukentėjusiojo blaivumas. Po patikrinimo nukentėjusysis paima maišelį, nes jį pykina. Greitosios pagalbos medikas sako, kad buvo susidūrimas kaktomis su dviratininku. Vaizdo įrašo 21:55:31 laiku prieina nukentėjusiojo sutuoktinė, kuri nurodo, kad susitarė, jog nukentėjusysis nueis į parduotuvę, kad nukentėjusysis jai paskambino. Nukentėjusiojo sutuoktinė pasakė, kad susidūrė kaktom.

Vaizdo įraše Nr. „2022_0524_220239_017.m4a“, kurio trukmė 1 min. 12 s, matyti, jog filmuojama iš pareigūno „Body“ kameros. Pareigūnas kaltinamajam sako viską detaliai aprašyti (kur važiavo, koks šviesoforo signalas ir pan.).

Nukentėjusiojo atstovo pateiktame vaizdo įraše matyti, jog įvykis užfiksuotas miesto kameromis. Ant vaizdo įrašo programėlės nurodyta vieta Justiniškių-Verbeliškių. Vaizdo įrašo 21:29:49 matyti, kaip pakankamai greitai iš „Lidl“ parduotuvės pusės važiuoja kaltinamasis dviračiu. Pravažiuoja stotelę. 21:29:54 vaizde pasirodo liudytojas A. M., važiuojantis dviračiu. 21:29:57 matyti, kaip nukentėjusysis eina dviračių taku. 21:30:01 kaltinamasis greitai artinasi iš priekio prie nukentėjusiojo. Matyti, kad nukentėjusiajam iš kairės ir truputį priekyje eina kitas asmuo. 21:30:01 matyti, jog kaltinamasis yra prie transformatorinės, taip pat matyti, jog nukentėjusysis pastebėjo kaltinamąjį ir stengėsi pasitraukti ant pievos į dešinę, tačiau į tą pačią pusę pasuka ir kaltinamasis, įvyksta susidūrimas. 21:30:02 užfiksuota, kaip kaltinamasis griūna ant nukentėjusiojo ir abu nukrenta, dviratis taip pat nukrito. Matyti, jog kaltinamasis atsikėlė ir pasilenkė prie nukentėjusiojo. Nuo stotelės pusės grįžta minėtas liudytojas ir privažiuoja prie kaltinamojo ir nukentėjusiojo, matyti, jog pasiėmęs telefoną skambina.

Pagal įvykio vietos ir įvykio vaizdo įrašo duomenis. kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, nukentėjusiojo medicininius duomenis, matyti, kad įvykis buvo Justiniškių gatvėje, ties Justiniškių ir Virbeliškių gatvių sankryža, nukentėjusiajam S. Č. perėjus sankryžą ir einant į „LIDL“ parduotuvę, esančią Justiniškių g. 126. Kaltinamojo susidūrimas su nukentėjusiuoju įvyko dviračių take, iš karto po to, kai kaltinamasis įvažiavo į dviračių taką. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad nukentėjusysis perėjęs perėją ėjo dviračių taku (dviračio simbolis nupieštas ant dviračių tako prieš pėsčiųjų perėją. Taip pat dviračių taku ėjo kitas pėsčiasis, tačiau prieš kaltinamajam įvažiuojant į dviračių taką iš jo pasitraukė ir ėjo šalia dviračių tako (žiūrint iš kaltinamojo padėties dviračių take, kaltinamajam iš dešinės). Nukentėjusysis ėjo labiau dviračio tako dešiniu kraštu, arčiau tako vidurio. Kaltinamasis atvažiavo nukentėjusiajam iš priekio, važiavo nuo parduotuvės „Lidl“ pusės, pravažiavo stotelę (važiuodamas pėsčiųjų taku) ir nestabdydamas, pakankamai dideliu greičiu įvažiavo į dviračių taką (kaltinamajam tai buvo dviračių tako pradžia (dviračių takas sukosi kairę), o nukentėjusysis artėjo prie dviračių tako pabaigos. Susidūrimas įvyko netoli elektros skydinės/transformatorinės, dviračių tako kairiame krašte (žiūrint iš dviratininko padėties dviračių take), nes prieš pat susidūrimą nukentėjusysis, pamatęs prieš save dviratį (pasak nukentėjusiojo dviratį pamatė tik, kai jis atsidūrė prie jo, nes dėl regos negalios mato daiktus tik apie 5 m atstumu) žengė į dešinę, į žalią veją, o kaltinamasis, kuris įvažiavęs į dviračių taką, nestabdydamas važiavo ties tako viduriu ir pasuko į kairę, t. y. į tą pačią pusę, į kurią žingsnį dėjo ir nukentėjusysis ir įvyko susidūrimas dviratininko ir pėsčiojo ties žalia veja, kuri ribojasi su dviračių taku (dviračių tako kairėje, žiūrint iš kaltinamojo padėties dviračių take, dviračio važiavimo kryptimi). Po smūgio nukentėjusysis nukrito, jo galva atsitrenkė į šulinio, esančio žalioje vejoje, dangtį. Šių aplinkybių kaltinamasis neginčija (išskyrus greitį), kaip ir neginčija to, kad nukentėjusiajam S. Č. nustatyti sužalojimai dėl kurių nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, o būtent, kad muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kairės akiduobės apatinės ir išorinės sienelių bei kairio žandinio ančio (sinuso) sienelių lūžiai (t. 1, b. l. 72-73), galėjo atsirasti po susidūrimo su juo (kaltinamuoju) griūnant ir galva atsitrenkiant į šulnio dangtį. Kaltinamojo ir jo gynėjo nuomone, šiuo atveju dėl įvykio kaltas nukentėjusysis, kuris ėjo dviračių taku, nors KET tai daryti pėstiesiems draudžia.

Išvadą, kad buvo pažeistos elementarios saugaus elgesio taisyklės, teismas daro įvertinęs tai, kad kaltinamasis A. S., vairuodamas transporto priemonę – dviratį, jau iš 100-200 m atstumo matė nukentėjusįjį ir kitą asmenį, kurie jam sudaro kliūtį dviračių take, matydamas, kad nukentėjusysis, pasak kaltinamojo, į jo duodamą garso signalą nereaguoja (nukentėjusysis nurodė, kad jokio garsinio signalo negirdėjo), bei, kad ties kita dviračių tako puse eina kitas pėsčiasis, matydamas degantį žalią šviesoforo signalą (paties kaltinamojo parodymai), leidžiantį kirsti važiuojamąją dalį nenulipant nuo dviračio, ir kuris jau degė kurį laiką (liudytojo A. M. parodymai, kuris jau pravažiavęs važiuojamąją dalį buvo nuvažiavęs beveik iki „Lidl“ parduotuvės), priėmė sprendimą nestabdyti (teisme negalėjo paaiškinti kodėl nestabdė, nurodė, kad nebuvo jokios kliūties sustabdyti dviratį) ir pakankamai dideliu greičiu, ką patvirtina vaizdo įrašas (paneigdamas kaltinamojo parodymus, kad jis važiavo nedideliu greičiu), įvažiavo į dviračių taką, kurio kaire puse ties viduriu) ėjo nukentėjusysis, o ties dešiniu dviračių tako (žiūrint iš kaltinamojo padėties dviračių take) kraštu ėjo kitas pėsčiasis), nestabdė dviračio, dėl ko įvyko susidūrimas, nes nukentėjusiajam pamačius priešais save dviratį (dėl regos negalios negalėjo anksčiau pamatyti) ir žengus į dešinę (į žalią veją, dviratininko padėties dviračių take atžvilgiu į kairę) ir kaltinamajam taip pat pasukus į kairę, įvyko susidūrimas dviračių tako kairėje pusėje (žiūrint iš kaltinamojo padėties dviračių take), ties borteliu, skiriančiu dviračių taką nuo žalios vejos. Visa tai rodo, kad kaltinamasis A. S. elgėsi itin neatsargiai dėl ko įvyko susidūrimas su pėsčiuoju ir dėl ko pėsčiasis (nukentėjusysis) parkritęs patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, būtent tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu kaltinamasis būtų sulėtinęs greitį ir/ar sustabdęs dviratį matydamas kliūtį priešais save, susidūrimo būtų išvengta ir nebūtų atsiradusios ir kaltinime nurodytos pasekmės.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-23-895/2016, 2K-287-697/2017, 2K-327-495/2019). Taigi BK 139 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti veiksmai gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti šiame straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Byloje civilinį ieškinį taip pat pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Ieškinyje prašo iš kalto asmens priteisti 21,32 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinė ieškovė nurodė, jog S. Č. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 21,32 Eur. nurodė, jog šios gydymo išlaidos sveikatos priežiūros įstaigai apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23, 27 straipsniais, taip pat teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimi (t. 1, b. l. 102).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (kaltinamąjį) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pagrindžiant civilinio ieškinio reikalavimus su civiliniu ieškiniu pateikti medicininiai išrašai, iš kurių matyti, jog po įvykio, nukentėjusiajam nustatyta trauminė subdurinė hemoragija (t. 2, b. l. 45). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. gegužės 24 d. išraše nurodyta, jog nukentėjusysis atvežtas po eismo įvykio, nukentėjusysis skundžiasi kairės pusės veido ir galvos skausmu, dešinio pakaušio pusės žaizda, kairiojo peties skausmu (t. 2, b. l. 46), išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog nukentėjusiajam nustatytas kitų kaukolės ir veido kaulų lūžiai (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos); kairės akiduobės apatinės ir lateralinės sienelių lūžiai, kairio žandinio ančio viršutinės, smilkinės ir priekinės ir priekinės sienelių lūžiai. Nukentėjusiajam susiūta galvos žaizda (t. 2, b. l. 47).

Turtinei 159,50 Eur žalai pagrįsti pateikti du banko apmokėjimo kvitai, iš kurių matyti, jog UAB „Žiūra“ sumokėta 79 Eur (2023 m. sausio 20 d.) ir 80,50 Eur (datos nesimato) (t. 2, b. l. 53-54). Iš UAB „Žiūra“ 2022 m. gegužės 30 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusysis buvo apžiūrėtas praėjus 6 d. po įvykio; kad Žalgirio ligoninėje daryta rentgenograma OS orbitos, yra orbitos kaulo įskilimas, bet skeveldrų ar dislokacijos nėra. OU junginės ramios. Lęšiukas drumstėjantis, akių dugne dideli degeneraciniai plotai, tinklainė prigludusi. Iš UAB „Žiūra“ 2023 m. sausio 20 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, jog S. Č. blogėja matymas kaire akimi, keistas dešinės akies lęšiukas dėl tinklainės atšokos (nenurodyta kada), Kairės akies OS lęšiukas drumstėjantis, kiek daugiau drumstas, nei 2022 m. pavasarį, gal po buvusios traumos, OU stiklakūniai drumsti, akių dugne dideli degeneracijos plotai, tinklainė prigulusi. Rekomenduojama planuoti kairės akies kataraktos operaciją (t. 2, b. l. 50). Iš nukentėjusiojo paaiškinimų teisme matyti, kad UAB „Žiūra“ lankėsi, nes buvo išoriniai sužalojimai, buvo skilusi akiduobė, todėl turėdamas regėjimo negalią jis kreipėsi pas specialistą, pas kurį lankosi pastoviai, kad ji pažiūrėtų, ar nepažeista tinklainė, ar neįvyko gilesnių pažeidimų. Pas ją kreipėsi 2023 m. sausio 20 d., nes pas ją nėra galimybės iš karto patekti. Yra medikų pastebėjimas, kad smūgis turėjo įtakos lęšiukui, galėjo pakeisti situaciją, dėl kurios jam reikės daryti operaciją dėl kataraktos.

Iš išdėstyto matyti, kad nukentėjusiajam nustatyta katarakta dar iki įvykio, taip pat dar iki įvykio operuota dešinė akis dėl lęšiuko atšokos (keistas lęšiukas). Nukentėjusįjį apžiūrėjus 6 dienos po įvykio nustatyta, kad lęšiukas prigludęs, be to nustatyta, kad yra dideli degeneraciniai plotai, kurie nesusiję su įvykiu. Praėjus daugiau nei pusei metų degeneraciniai plotai buvo padidėję, lęšiukas, kuris jau iki įvykio buvo drumstėjantis, kiek daugiau drumstas, nei 2022 m. pavasarį. Išraše nurodyta, kad lęšiukas gal labiau drumstas gal po įvykio, tačiau tai tik prielaidos pobūdžio, objektyviai duomenimis nepagrįstas teiginys.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiajam nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. birželio 23 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir išmokėta 653,05 Eur dydžio ligos išmoka. Šią aplinkybę pagrįsti pateikta (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo darbovietė) 2023 m. sausio 18 d. pažyma „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojui išmokėtų išmokų ir išskaičiuotų mokesčių Nr. 1-1.29-PA-15“, kurioje nurodyta, jog už 2022 m. nukentėjusiajam buvo išmokėta 11 115,11 Eur suma (t. 2, b. l. 52). pažyma apie jam išmokėtą darbo užmokestį. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiojo pajamos per mėnesį sudarė 1 018 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat iš VSDFV ieškinio matyti ir iš pažymos „Apie asmeniui išmokėtas išmokas“ matyti, kad VSDFV sprendimais nukentėjusiajam 2022 m. birželio 28 d. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. birželio 23 d. nutarta išmokėti 826,65 Eur, tačiau išmokėjimo dieną įstatymų nustatyta tvarka iš išmokos išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka, išmokėta - 653,05 Eur (t. 1, b. l. 87-88, t. 2, b. l. 51).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad netektos pajamos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. nukentėjusiojo vidutinės pajamos buvo 1 018 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, nedarbingume nukentėjusysis buvo nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. birželio 23 d., už šį nedarbingumo laikotarpį išmokėta suma 653,05 Eur, todėl laikotarpiu, kai nukentėjusysis buvo nedarbingas, jis neteko 364,95 Eur pajamų (1 018 – 653.05=364,95 Eur).

Ieškinyje nurodoma, kad įvykis sukėlė potrauminį šoką, tačiau medicininiuose dokumentuose apie potrauminį šoką duomenų nėra, ir tokie duomenys nepateikti su ieškiniu.