Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Urban RE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Urban RE“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis D. S., išieškotojai uždaroji akcinė bendrovė „FinoMark“, uždaroji akcinė bendrovė „Lankava“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „FinoMark“ į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. ekranvaizdį iš antstolių informacinės sistemos bei pranešimus antstoliui apie gautus mokėjimus. Suinteresuotas asmuo prašymo pridėti šiuos įrodymus prie bylos nepateikė, nenurodė aplinkybių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuo įrodymus ir jų nevertina.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Byloje esančiais įrodymais bei šalių teiktais paaiškinimais nustatyta, kad antstolis D. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0032/23/00458 skolininkės UAB „Urban RE“ (pareiškėjos) atžvilgiu išieškotojos UAB „FinoMark“ naudai pagal 2023 m. kovo 2 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1570. 2023 m. kovo 13 d. atstolio patvarkyme Nr. S-23-32-6859 nurodyta, kad piniginį išieškojimą sudaro: 70 Eur administracinis mokestis; 94,04 Eur išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo išdavimu bei priverstiniu išieškojimu, 2 035,51 Eur netesybos (bauda), 4 822,87 Eur nuostoliai (negautų pajamų atlyginimas), 287,92 Eur palūkanos (skola), 22 905,45 Eur skola, 2,80 Eur vėlavimo palūkanos.

16. 2024 m. vasario 2 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. S-24-32-3854 antstolis nutarė areštuoti pareiškėjai priklausančią turtinę teisę į gyvenamąjį pastatą, esantį Moletų r. sav., Alantos sen., (duomenys neskelbtini).

17. Taip pat nustatyta, kad į vykdomąją bylą pateikta 2023 m. balandžio 12 d. tarp UAB „FinoMark“ ir laiduotojo V. P. sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5627-1098/2023. Pagal taikos sutartį, bendras skolos kreditoriui dydis lygus 27 739,76 Eur. Pažymėtina, kad suinteresuotam asmeniui UAB „FinoMark“ atstovaujanti UAB „Legal Balance“ 2023 m. rugsėjo 4 d. informavo antstolį elektroniniu laišku apie tai, kad UAB „FinoMark“ su UAB „Urban RE“ laiduotoju sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo, ir jis atliko mokėjimus pagal taikos sutartį. 2023 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu lašku antstolis kreipėsi į UAB „Legal Balance“, prašydamas patikslinti, koks yra skolos likutis pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1570. 2023 m. rugsėjo 5 d. UAB „Legal Balance“ patikslino, kad ne visais skolininkės atliktais mokėjimais buvo dengiama skola pagal vykdomąjį dokumentą. Informavo, kad tiesiogiai atlikti mokėjimai yra: 2023 m. balandžio 3 d. – 3 888 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. – 975 Eur; 2023 m. birželio 28 d. – 912 Eur; 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 89 Eur. 2023 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu laišku antstolis apie gautą informaciją (atliktus mokėjimus) informavo pareiškėją. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 18 d. raštu antstolį informavo apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. atliktas 446 Eur dydžio mokėjimas.

18. Antstolis taip pat vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0032/23/02064, 0032/24/00121, 0032/24/00196, 0032/24/00350 išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal 2023 m. spalio 19 d., 2023 m. gruodžio 14 d., 2024 m. sausio 16 d. kitos institucijos (pareigūno) sprendimus, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai (Nr.: (23.31-08 467-220799; (23.31-08)467-248963; (23.31-08)467-13099); išieškotojos UAB „Lankava“ naudai pagal Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2024 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-8000-393/2023. Bendra visose vykdomosiose bylose išieškoma skola sudaro 55 379,24 Eur.

Dėl turtinių teisių arešto akto panaikinimo

19. Tiek skundu dėl antstolio veiksmų, tiek atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti antstolio D. S. 2024 m. vasario 2 d. patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. S-24-32-3854, kuriuo antstolis nutarė areštuoti pareiškėjai priklausančią turtinę teisę į gyvenamąjį pastatą, esantį Moletų r. sav., Alantos sen., (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos procesinių dokumentų turinį, pažymi, kad iš pareiškėjos (skolininkės) skundo motyvų galima spręsti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su šiame patvarkyme nurodyta piniginio išieškojimo suma, kurią sudaro 30 218,59 Eur, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą antstolio D. S. 2024 m. vasario 2 d. patvarkymą dėl turitnių teisių arešto Nr. S-24-32-3854.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja yra padengusi dalį turimo įsiskolinimo kreditorei UAB „FinoMark“, tačiau vykdomajame įraše nurodyta visa skolos suma nėra padengta, kas leidžia daryti išvadą, jog nėra įvykdyta visa prievolė, o dalies turimo įsiskolinimo padengimas negali būti laikomas objektyviu pagrindu panaikinti turtinių teisių arešto aktą. Minėta, kad turto arešto paskirtis yra laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą, tačiau, pareiškėjai neįvykdžius savo įsipareigojimų ne tik kreditorei UAB „FinoMark“, tačiau ir kitiems kreditoriams pagal antstolio vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0032/23/02064, 0032/24/00121, 0032/24/00196, 0032/24/00350, nėra pagrindo teigti, jog antstolis privalėjo panaikinti skundžiamą patvarkymą.

22. Akcentuotina, jog CPK 634 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Vertindamas susiklosčiusią faktinę situaciją nurodyto teisinio reglamentavimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad, antstoliui tenkinus pareiškėjos prašymą dėl 2024 m. vasario 2 d. patvarkymo dėl turtinių teisių arešto Nr. S-24-32-3854, nebūtų užtikrinti ne tik kreditorės UAB „FinoMark“ turtiniai interesai, tačiau nebūtų užtikrintas ir kitų skolų vykdomosiose bylose Nr. 0032/23/02064, 0032/24/00121, 0032/24/00196, 0032/24/00350 išieškojimas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundo dalį dėl 2024 m. vasario 2 d. patvarkymo dėl turtinių teisių arešto Nr. S-24-32-3854 panaikinimo.

Dėl turo arešto masto ir išieškojimo dydžio sumažinimo

23. Pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, be kitų reikalavimų, prašė pakeisti turto arešto mastą ir išieškojimo dydį, sumažinant iki 20 662,78 Eur (be vykdymo išlaidų). Akcentuotina, jog pareiškėja prašymą sumažinti turto arešto mastą ir išieškojimo dydį motyvuoja tuo, jog kreditorė UAB „FinoMark“ neinformavo antstolio apie visus gautus mokėjimus, kadangi pareiškėjai atlikus mokėjimus, kurių suma 7 076,98 Eur, išieškojimo suma turėjo būti sumažinta. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bei įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. 0032/23/00458 esančius įrodymus, taip pat įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos argumentų, susijusių su turto arešto mastu bei išieškojimo dydžio sumažinimu, todėl neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad vykdomoji byla Nr. 0032/23/00458 pradėta pagal notaro vykdomąjį įrašą, kuris buvo išduotas 2022 m. gegužės 30 d. sutartinio įkeitimo sandorio pagrindu, kuris buvo skirtas užtikrinti paskolos sutarties Nr. FM-4TGY3GD6 įsipareigojimų įvykdymą. Pažymėtina, kad V. P., atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. gegužės 19 d. tarp UAB „FinoMark“ (kreditorius) ir UAB „Urban RE“ (paskolos gavėjas) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. FM-4TGY3GD6, 2022 m. gegužės 19 d. laidavimo sutartimi Nr. FMA-435315d0c6 įsipareigojo atsakyti kreditoriui solidariai su paskolos gavėju, jeigu paskolos gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal paskolos sutartį. Taip pat į vykdomąją bylą buvo pateikta 2023 m. balandžio 12 d. tarp UAB „FinoMark“ ir laiduotojo V. P. sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑5627-1098/2023. Pagal taikos sutartį, bendras skolos kreditoriui dydis lygus 27 739,76 Eur.

25. Pareiškėja tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodinėjo, kad 5 mokėjimais pervedė suinteresuotam asmeniui UAB „FinoMark“ 7 076,98 Eur sumą (2023 m. balandžio 3 d. (keturiais atskirais mokėjimais) pervedė išieškotojai 3 888 Eur sumą; 2023 m. gegužės 25 d. pervedė išieškotojai 1 150 Eur sumą; 2023 m. birželio 28 d. pervedė išieškotojai 1 150 Eur sumą; 2023 m. rugpjūčio 16 d. pervedė išieškotojai 446 Eur sumą; 2024 m. sausio 16 d. pervedė antstoliui 442,98 Eur sumą), kuria turėjo būti ne tik sumažintas išieškojimo dydis, tačiau ir turto arešto mastas. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

26. Nors antstolis 2024 m. kovo 7 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S-24-32-7186 nurodė, jog pareiškėja, teikdama skundą, prideda dokumentus, kurie, pareiškėjos teigimu, neva nurodo apie skolininko atsiskaitymus su išieškotoja UAB „FinoMark“, tačiau pateikti dokumentai bei mokėjimai niekaip nėra susiję su vykdomu išieškojimu, todėl jokios teisinės reikšmės skundo nagrinėjimui neturi ir negali būti vertinami, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais antstolio argumentais. Minėta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0032/23/00458 vykdomas išieškojimas iš skolininkės (pareiškėjos) UAB „Urban RE“ išieškotojos UAB „FinoMark“ naudai pagal 2023 m. kovo 2 d. notaro vykdomąjį įrašą, kuris išduotas 2022 m. gegužės 30 d. sutartinio įkeitimo sandorio pagrindu, užtikrinant paskolos sutarties Nr. FM-4TGY3GD6 įvykdymą. Taip pat minėta, kad V. P., atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. gegužės 19 d. tarp UAB „FinoMark“ (kreditorius) ir UAB „Urban RE“ (paskolos gavėjas) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. FM-4TGY3GD6, 2022 m. gegužės 19 d. laidavimo sutartimi Nr. FMA-435315d0c6 įsipareigojo atsakyti kreditoriui solidariai su paskolos gavėju, jeigu paskolos gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal paskolos sutartį. Tai reiškia, jog tiek pareiškėja, tiek ir laiduotojas V. P. atsakingi už tos pačios skolos gražinimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0032/23/00458 vykdomas išieškojimas iš skolininkės (pareiškėjos) UAB „Urban RE“ išieškotojos UAB „FinoMark“ naudai pagal 2023 m. kovo 2 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1570. Tuo tarpu laiduotojas V. P. kaip solidarusis skolininkas atsako pagal 2023 m. balandžio 12 d. tarp UAB „FinoMark“ ir laiduotojo V. P. sudarytą taikos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑5627-1098/2023.

28. Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl išieškotojai atliktų mokėjimų nustatyta, jog kartu su skundu dėl antstolio veiksmų į bylą buvo pateiktas pareiškėjos banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad pareiškėja atliko 2023 m. balandžio 3 d., 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. birželio 28 d., 2023 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimus suinteresuotam asmeniui UAB „FinoMark“. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokėjimas atliekamas pagal taikos sutartį. Be to, šias aplinkybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ir išieškotoja UAB „FinoMark“.

29. Vykdomojoje byloje buvo pateikta antstolio ir išieškotojai atstovaujančios UAB „Legal Balance“ susirašinėjimo elektroniniu paštu kopija, kurioje užfiksuota, jog antstolis prašė pateikti informaciją apie tiesiogiai atliktus mokėjimus pagal vykdomąjį dokumentą. 2024 m. liepos 18 d. el. laišku išieškotojai atstovaujanti UAB „Legal Balance“ nurodė: „Kadangi skolininkas Jums pateikė banko sąskaitos išrašus, papildomai informavome, jog ne visi jo atlikti mokėjimai buvo dengiami pagal minėtą vykdomąjį dokumentą. Pakartotinai informuojame apie tiesiogiai atliktus mokėjimus, nurodydami datas: 2023 m. balandžio 3 d. – 3 888 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. – 975 Eur; 2023 m. birželio 28 d. – 912 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 89 Eur.“ Taip pat minėtu el. laišku išieškotojai atstovaujanti UAB „Legal Balance“ nurodė: „Atsižvelgiant į tai, kad tarp kreditoriaus UAB „FinoMark“ ir įmonės UAB „Urban Re“ laiduotojo buvo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-5627-1098/2023, skolininko atlikti mokėjimai buvo dengiami pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Dalis gautų mokėjimų padengė priskaičiuotas baudas, todėl skolos/palūkanų dengimui buvo skirti būtent minimi mokėjimai.“ Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkte nurodyta, kad, skolininkui nevykdant arba netinkamai vykdant įsipareigojimus taikos sutartyje numatytais terminais, kreditoriui mokama 7,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną pradelstą mokėti dieną ir atlyginami kiti kreditoriaus nuostoliai, kurių bauda nepadengia.

30. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, pažymi, jog šios nutarties 25, 28, 29 punktuose nurodytos pareiškėjos sumokėtos ir išieškotojos gautos pinigų sumos skiriasi, todėl šioje byloje buvo būtina nustatyti šių nesutapimų priežastis ir nustatyti, koks yra likęs pareiškėjos skolos dydis.

31. Pirmosios instnacijos teismas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, privalėjo vertinti aplinkybes, kokiu pagrindu ir kas faktiškai dengė skolinius įsipareigojimus, ar išieškotoja, gavusi mokėjimus iš skolininkės galėjo atlikti išskaitas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, ar šiuo atveju pareiškėja dėl netinkamai vykdomos taikos sutarties turėjo atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, nesiaiškino, koks yra likęs skolos dydis.

Dėl baudos skyrimo

32. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „FinoMark“ prašė skirti pareiškėjai 500 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos paskiriant suinteresuotajam asmeniui UAB „FinoMark“. Nurodė, kad šios bylos atveju atsižvelgtina į akivaizdžiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą „tik dėl pačio pateikimo“, t. y. realiai visiškai nesiekiant apeliacijos tikslų – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinės instancijos teisme, o tik siekiant atidėti šio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimą ir užvilkinti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais.

33. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

35. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju vien pasinaudojimas suteikta procesine teise, pavyzdžiui, pateikus byloje ieškinį ar atskirąjį skundą, pats savaime, nesant piktnaudžiavimo tokia teise požymių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. Priešingai, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog byloje esantys prieštaringi duomenys apie pareiškėjos faktiškai sumokėtas pinigines sumas ir antstolio faktiškai įskaitytas sumas gali būti laikomi teisėtu pagrindu kreiptis į teismą teisminės gynybos. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja procesiniuose dokumentuose pateikė melagingą ar sąmoningai klaidinančią informaciją apie faktines bylos aplinkybes, siekė kitaip sąmoningai pakenkti suinteresuotam asmeniui UAB „Fino Mark“, todėl darytina išvada, jog byloje nėra nustatyta būtinoji sąlyga taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

38. Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje susidarė teisiškai ydinga situacija, kai pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiškos ginčo šalių pateiktų argumentų ir įrodymų analizės bei vertinimo, apsiribodamas faktinių aplinkybių išdėstymu.

39. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

40. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šioje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, lemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių (kodėl skiriasi pareiškėjos sumokėtos ir išieškotojos gautos sumos, kokiu pagrindu ir kas faktiškai dengė skolinius įsipareigojimus ar išieškotoja, gavusi mokėjimus iš skolininkės galėjo atlikti išskaitas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, koks yra likęs skolos dydis), konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstos teismo nutarties dalį (dėl arešto masto sumažinimo), bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Kadangi civilinė byla yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, kadangi bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 ir 96 straipsnių taisyklėmis, atsižvelgiant į visų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens UAB „FinoMark“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus rašytinius įrodymus.

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas prašymas dėl turto arešto mąsto sumažinimo, taip pat 2024 m. birželio 27 d. papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą 2024 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.