Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis D. M., bendrais veiksmais su M. G. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia, D. M. suduodant vieną kartą kumščiu į nosį ir kairės pusės krūtinės sritį nukentėjusiajam D. Č., ko pasekoje šis nugriuvo ant žemės, po to kojomis jam spiriant daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, M. G. spiriant daugybinius smūgius nukentėjusiajam D. Č. į sėdmenų sritį, taip bendrais veiksmais sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Č., taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. G., bendrais veiksmais su D. M. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia, D. M. suduodant vieną kartą kumščiu į nosį ir kairės pusės krūtinės sritį nukentėjusiajam D. Č., ko pasekoje šis nugriuvo ant žemės, po to kojomis jam spiriant daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, M. G. spiriant daugybinius smūgius nukentėjusiajam D. Č. į sėdmenų sritį, taip bendrais veiksmais sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Č., taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. G. nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pribėgo prie gulinčio ant žemės nukentėjusiojo A. Š. ir koja spyrė nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kaktoje, apie akį, odos nubrozdinimą galvoje, žaizdą pakaušyje, dešinio žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių akiduobės išorinės sienelės, dešinio skruostikaulio, dešinio smilkinkaulio žvyno lūžius, nes dėl kaukolės kaulų lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju D. M. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. Su kompanija ėjo iš (duomenys neskelbtini) šventės, vykusios (duomenys neskelbtini) parke, švęsti į namus. B. K. Š., L. J., M. G., G., A. D.. Pirmą kartą su D. susitiko prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) parką, tarp K. Š. ir D. Č. įvyko žodinis konfliktas dėl merginos, kiti asmenys nesikišo, fizinio kontakto nebuvo. Jis nuėjo prie policijos ir pasakė, kad jie įžūliai elgiasi, policija kažkiek juos sustabdė. (duomenys neskelbtini), jų visa kompanija vėl susitiko D. Č. ir Š. A. K. Š. vėl susižodžiavo su D., susistumdė, K. nugriuvo. Jis stojo ginti K., trenkė vieną kartą kumščiu D. Č. į veido sritį, kartu pargriuvo, atsistojęs jam vieną kartą spyrė iš kojos į krūtinės sritį. Matė gulintį Š., kas jam spyrė, nematė. Nuo smūgio ranka D. Č. nenugriuvo, jis jį parvertė. D. Č. buvo atsistojęs, toliau puolė ant jo, A. D. jį patraukė ir jie išėjo į namus. Nežino, ar nuo jo suduotų smūgių galėjo skaudėti D. Č.. Įvykio metu, kada jis smūgiavo D. Č., buvo M. G., L. J., K. Š., A. D., E. L.. Taip pat buvo (duomenys neskelbtini) gatvės gyventoja, jų prašė baigti muštis. Kada jis sukonfliktavo su Č., Š. nuo jų buvo 3–4 m atstumu. Išeidami Š. paliko gulintį, kas jam atsitiko, nežino. Nenorėjo likti, kad nebūtų didesnio konflikto, viskas įvyko labai greitai. Po įvykio nuėjo pas draugą A. G.. Su kompanija apie įvykį daugiau nekalbėjo. Konflikto metu jis buvo išgėręs, jeigu būtų buvęs blaivus, konfliktą galbūt būtų išsprendęs ne muštynėmis, o išskyręs. Kad D. Č. padaryti sužalojimai, sekančią dieną jis sužinojo iš draugo D. R., jam pasakė, kad D. nori taikytis ir, kad jam atlygintų žalą. Jis skambino D. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. Kitą dieną asmenys buvę kompanijoje, tai K. Š., L. J., jis, norėjo atsiprašyti Š., bet jis nenorėjo susitikti su jais, nuvyko atsiprašyti D. Č. M. G. nebuvo, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), o jie viename kaime. Nuvykę, pas D. Č. susitiko su juo, visi jo atsiprašė, jis paprašė atlyginti žalą už telefoną ir džinsus, pirmą kartą jam sumokėjo 300 Eur, po kelių dienų jis paprašė dar 200 Eur, nes telefonas buvo nesutaisomas. Iš viso jam sumokėjo 500 Eur. Susirašė popierius, kad neturi pretenzijų. Mano, kad iš sumokėtų 500 Eur buvo atlyginta ir moralinė žala, nes suplėšyti džinsai ir telefonas tiek nekainuoja. Iš sumokėtos sumos trisdešimt procentų buvo moralinė žala, septyniasdešimt procentų turtinė žala. Su Š. telefonu susisiekė K. Š., nes norėjo jo atsiprašyti, atlyginti žalą, bet jis nenorėjo susitikti. Jis sakė, kad nori 5000 Eur žalos atlyginimo, jie sakė, kad gali sumokėti 3000 Eur, bet jo tai netenkino. Po įvykio nebuvo susitikęs Š., jis jo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. Gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiojo, jam žalą atlygino su juo susitaikė, pažadėjo, kad ateityje nieko panašaus nepasikartos.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju M. G. dėl padaryto nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje kaltu prisipažino. Parodė, kad šventė (duomenys neskelbtini) parke. (duomenys neskelbtini) val. ėjo pas A. G., toliau švęsti (duomenys neskelbtini). Išėjus iš parko, K. Š. sukonfliktavo su D. Č.. Apie tai D. M. pasakė netoliese buvusiems pareigūnams. Jie ėjo toliau link namų, D. Č. ir A. Š. juos pasivijo. K. Š., D. M. ir L. J., buvo atsilikę. Jis, G. G., E. L., A. D. ėjo truputį toliau. K. Š. sukonfliktavo vėl, susistumdė. Kas mušėsi, nematė, išgirdo riksmus, atsisukęs pamatė, kad A. Š. gulėjo ant žemės, netoliese jo stovėjo L. J., K. Š. gulėjo ant žemės, o D. M. buvo susiėmęs su D. Č., jie buvo už 10 m. Jis pribėgęs prie jų spyrė D. Č. penkis smūgius į sėdmenų sritį. Š. buvo netoli jų, už kokių 3 m. Ką darė D. M. D. Č. atžvilgiu, nematė. Norėjo padėti D. M.. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi, kad taip padarė. Buvo blaivus. Išgirdusi riksmus, iš kiemo išėjo moteris, nežino, ar ji įvykį matė. Merginos iš jų kompanijos buvo išsigandusios, liepė išskirti. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. D. Č. civilinio ieškinio dėl 500 Eur nepripažįsta, mano, kad užtenka atsiprašymo. Žalos neatlygino. Gailisi dėl tokio savo poelgio.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju M. G. dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kaltės nepripažino. Parodė, kad praeitais metais, per (duomenys neskelbtini) su draugais buvo (duomenys neskelbtini) parke, šventėje. Po šventės ėjo pas A. G., toliau švęsti. Išeinant iš parko kilo konfliktas tarp K., D. M. ir D. Č.. Jie nesiklausė konflikto, ėjo toliau, tai jis, A. D., E. L., G.. Prie konfliktuojančių asmenų privažiavo policijos pareigūnai, kuo baigėsi, nežino. Ėjo toliau, juos vijosi K., D. ir L. J.. Taip pat ėjo D. Č. su Š.. Kaip suprato, K., M. ir L. laukė jų, nes K. norėjo pašnekėti su Č.. Išgirdo triukšmą, atsisukęs pamatė, kad vyksta muštynės, kas kam smogė, nematė. Jis bėgo prie draugų, D. Č. spyrė į sėdmenis, pakėlė K. Š., apsisuko ir išėjo. Kas nutiko Š., nežino, prie jo stovėjo L. J., jis galėjo jam trenkti. M. Š. gulintį šalikelėje prie tvoros, kraujuojantį. Pripažįsta, kad Č. konflikto įkarštyje spyrė į užpakalį, daugiau niekas nieko nebedarė, nebesimušė. Konfliktavo K. Š., D. M., L. J.. Iš pradžių žodžiais konfliktavo K. su Č., kas kam smogė, nematė. Atsisukęs pamatė gulinčius ant žemės K. Š., Č. ir Š., šalia Š. stovėjo J., jis visus ragino eiti į namus. D. M. buvo prie Č., jie pasilenkę buvo, todėl spyrė Č. į užpakalį. K. Š. buvo praskeltas pakaušis. Š. kėlė jis, E. L., kas kiti dar kėlė, nepamena. Kas spyrė Š. ir Š. nematė. Su Č. pareikštu ieškiniu dėl 500 Eur žalos atlyginimo nesutinka, sutiktų su 50 Eur žalos atlyginimu. Piktumų su L. J., A. D., nėra, su D. M. yra draugai. Yra tikras, kad nespyrė gulinčiam Š.. Č. įspyrė, apie penkis kartus. Nukentėjusieji vienas nuo kito buvo 5–6 m atstumu ir abu gulėjo. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir spyrių D. Č. prisipažįsta. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. Š. neprisipažįsta. Dėl savo elgesio gailisi. Prie A. Š. nebuvo priėjęs. Mano, kad liudytojai nurodė, kad jis spyrė Š. dėl to, kad jis su jais nėra labai geras draugas. Mano, kad L. J. sudavė smūgius Š., nes daugiau niekas kitas negalėjo.

Nukentėjusysis D. Č. parodė, kad parke šventė (duomenys neskelbtini), prie jų buvo sustoję policijos pareigūnai, nes buvo sukonfliktavę, juos išskirstė. Iš šventės, vakare apie (duomenys neskelbtini) val. su draugu A. Š. ėjo į namus. Jis buvo lengvai išgėręs alkoholio, Š. taip pat buvo išgėręs. Konfliktas įvyko su K., kurio nepažįsta, konfliktavo dėl merginos. Ar jis trenkė, negali pasakyti, kažkas jam trenkė, susikabino su M., tada jį suspardė. Jis perkrito šalikelėje. Nėra tikras ar pirmą smūgį jam sudavė D., po to priėjęs D. jam vieną smūgį sudavė į veidą ir į krūtinę. Nemano, kad D. jam galėjo tiek daug įspirti, nes jis su juo nukrito. Jautė spyrius, jis buvo užsidengęs veidą ir nematė, kas smūgiavo. Jautė fizinį skausmą. Perkritęs jis gulėjo, jį spardė iš abiejų pusių. Telefonas buvo kelnių kišenėje. Po suduotų smūgių jis atsistojo, Š. gulėjo ant nugaros už 5-10 m kelkraštyje, buvo šiek tiek kraujo. Dėl patirtų sužalojimų jis į teismo ekspertus nesikreipė, nes nebuvo lūžių. Iki įvykio su M. nėra aiškinęsis jokių santykių, tam įtakos turėjo alkoholis. Įvykį matė pagyvenusi moteris, kurios pavardė L.. Kai visi išsiskirstė, atsistojęs pamatė, kad A. be sąmonės, telefonu iškvietė greitąją pagalbą. Patikrino jam pulsą ir kvėpavimą, matėsi galvos srityje sužalojimai. Iki atvykstant greitajai pagalbai Š. nebuvo atgavęs sąmonės. Kas draugui sudavė smūgius nematė ir nežino, bet tai nebuvo D., nes jis buvo su juo susikabinęs. Su M. susiskambino internetu, M. jam geranoriškai atlygino žalą, jo atsiprašė, jie susitaikė, jam atleido. Po įvykio buvo sutikęs Š., jam buvo sumušta galva, užtinę žandai, akys, jis jautėsi blogai. Civilinį ieškinį reiškia tam asmeniui, kuris be M. jam spyrė. Pretenzijų D. M. neturi, nes viską jam atlygino. Ieškiniu prašo priteisti 500 Eur neturtinę žalą iš M. G.. Telefoną įkainavo 300 Eur, nes buvo nebepataisomas, 200 Eur įvertina už suplėšytus drabužius. Prašė tenkinti D. M. gynėjo prašymą, D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo su draugu D. Č., (duomenys neskelbtini) parke, šventėje. Nusprendė eiti į namus. Išeinant iš parko, asmuo, kurio nepažino, pradėjo konfliktuoti su D., jis konflikte nedalyvavo. Privažiavo policijos automobilis, pasikvietė D., ir jie išsiskirstė. Einant į namus, ties namu (duomenys neskelbtini), jų laukė tie patys asmenys su kuriais buvo susitikę šventėje. Užpuolė D. Č., kuris asmuo puolė neprisimena, iš pradžių kalbėjo, po to prasidėjo veiksmai, asmens su kuriuo D. konfliktavo, nepažino. Pamena, kad D. perkrito, jis stengėsi juos stabdyti, kad nebūtų smurto. Vėliau puolė jį, bet nežino kas, nes buvo praradęs sąmonę. Nežino nei kas, nei kiek jam smūgių buvo suduota. Pirmas smūgis buvo suduotas lyg tai į dešinę galvos pusę. Iki išvežimo į P. ligoninę kažkiek buvo atgavęs sąmonę, buvo ant žemės atsisėdęs. Ar po įvykio buvo priėjęs prie Č. ir bandė jį pakelti, neprisimena. Po įvykio kaimynė V. L. atnešė jo telefoną, telefonas nebuvo sudaužytas, buvo tinkamas naudoti. Daugiau jokių daiktų nepasigedo. Š. ligoninėje operacijos nedarė, atstatė žandikaulį. Jam buvo padaryti įvairūs kaukolės sužalojimai, akiduobės kaulo lūžis, skruostikaulio, žandikaulio daugybiniai kaulų lūžiai. Nuvežė į P. priėmimo skyrių, apžiūrėjo ir išleido į namus. Ryte iškvietė jam greitąją, nes buvo bloga sveikata, skaudėjo, sunku buvo išsižioti, greitoji išvežė į Š. ligoninę, ten gulėjo vieną dieną. Pateikė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai. Jis patyrė neturtinę žalą, nes buvo bloga sveikatos būklė, išėjęs iš ligoninės dar ilgą laiką jautė skausmą. Turėjo vykti į V. pas medikus. Skaudėjo galvą, pykino. Išoriškai matėsi sužalojimai, buvo visas sutinęs. Pasikeitė gyvenimiška rutina, nėjo iš namų, silpnai jautėsi, sukosi galva. Dar ir dabar skauda petį, ir kartais galvą. Iki įvykio užsiėmė individualia veikla, po sužalojimų negalėjo dirbti, dėl patirtų sužalojimų. Dėl įvykio išgyvena didelius dvasinius išgyvenimus, jaučia baimę, iki šiol neramiai miega. Turtinę žalą sudaro patirtos kelionių išlaidos į P., V., Š.. Sunku buvo valgyti, nes skaudėjo, vamzdelio valgant nereikėjo. Kaltinamieji buvo atsiuntę draugą dėl pinigų. Skambinęs, neprisistatęs vaikinas jo atsiprašė, galėjo skambinti D. M.. Pas jį buvo atėjęs jam pažįstamas asmuo V., jam sakė, kad duotų 5000 Eur, nesutiko, pasakė, kad reikia sveikatos, o ne pinigų. Šių metų sausio mėnesį kreipėsi į gydytojus, nes atsirado problema su dešine ausimi, pablogėjo klausa. Į gydymo įstaigas ir pas tyrėjus vykdavo savo automobiliu, už kurą mokėjo pats. Važiavo apie 20 kartų. Nemalonu vykti į gydymo įstaigas, pas tyrėją, į teismą nes kelia nemalonius prisiminimus. Gydytojai dėl sužalojimo pobūdžio jam sakė, kad santykinai gerai baigėsi, galėjo būti ir blogiau. Po įvykio (duomenys neskelbtini). Po įvykio dirbti negalėjo ir dabar šimtu procentu dirbti negali. Jo darbas susijęs su (duomenys neskelbtini). Negali pilnai (duomenys neskelbtini). Mano, kad neturtinė žala 8000 Eur, už tai ką teko išgyventi, visai nedidelė. Tėvai senyvo amžiaus, negalėjo jų lankyti, jais pasirūpinti, nes negalėjo toks jiems rodytis. Iki įvykio juos lankydavo kiekvieną dieną, po įvykio nevažiavo du mėnesius. Tėvai rūpinosi, kur jis dingo, kodėl nesirodė.

Liudytoja G. D. parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) m. per (duomenys neskelbtini). Apsistumdė M. G. ir D. M. su vaikinais, kurių ji nepažįsta. Jos įvykio vietoje nebuvo. Apie įvykį sužinojo ir straipsnių spaudoje ir sugyventinio L. J.. Kas ir kam trenkė, nežino. Su L. J. apie įvykį kalbėjo tą pačią dieną. Tuoj po įvykio atsiminė geriau, sakė tiesą. (duomenys neskelbtini) buvo visa jų kompanija tai ji, D. M., M. G., U. J., E. L., A. D., L. J., A. G., M. G. žmona, A. G. mama, D. M., J. P.. Šventė buvo (duomenys neskelbtini) pušyne. Įvyko žodinis konfliktas tarp K. Š. su vienu vaikinu iš (duomenys neskelbtini), kurio vardo neatsimena. Šalia buvę policijos pareigūnai tuos vyrus pasikvietė, o ji sėdo į automobilį ir kartu su P. ir M. išvažiavo pas G., o kiti likę iš kompanijos pas G. išėjo pėsčiomis. Vėliau visa kompanija susitiko pas A. G.. Apie M. G. veiksmus įvykio vietoje nieko pasakyti negali, nes nebuvo įvykio vietoje. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad draugas L. J. jai pasakė, kad netrukus po pastūmimo pamatė, kaip G. pribėgo prie gulinčio Č. draugo ir koja vieną kartą jam spyrė į veido sritį. Yra labai seniai mačiusi, kaip M. G. yra spyręs žmogui. Nenustebo, kad G. spyrė žmogui, nes jam toks elgesys būdingas. Šventė baigėsi pas A. G., apie įvykį niekas nekalbėjo. Kitą dieną su niekuo apie įvykį nekalbėjo. Girdėjo kalbas dėl žalos atlyginimo. Su nukentėjusiuoju kalbėjo L. J. ir D. M.. Žino, kad D. M. raštiškai išsprendė su kitu asmeniu konfliktą. Pas A. buvęs K. Š. sakė, kad krito, susitrenkė galvą, matėsi kraujo dėmės.

Liudytojas L. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) šventė vyko (duomenys neskelbtini) miško parke, po jos išėjo švęsti pas draugą A. G., ėjo jis, G., M., Š., D., L., J., daugiau nepamena kas ėjo. Šventėje su kitais asmenimis konfliktų nebuvo. G. D. kartu su jais nėjo pėsčiomis, nes išvažiavo automobiliu. Išėjus iš miško, įvyko žodinis konfliktas tarp D. Č. ir K. Š.. Privažiavę policijos pareigūnai juos pasikvietė, o jie nuėjo toliau. Eidami sustojo parūkyti ir prie jų priėjo Š. ir Č.. Įvyko vėl žodinis konfliktas, ką jie kalbėjo jis negirdėjo nes buvo priekyje. Matė, kaip susistumdė Č. su Š.. Ikiteisminio tyrimo metu daugiau pasakė, nes dabar neatsimena, senai buvo. Ėjo (duomenys neskelbtini) g. buvo apie (duomenys neskelbtini) val., po susistumdymo K. Š. nukrito ant žemės. Jis stovėjo priekyje, už jo Š.. Jis pastūmė Š. į šoną, kad galėtų pakelti Š.. Nematė, kad Š. nukristų ar kas suduotų jam smūgį. Pakėlė Š. ir nuėjo link G. namų. Einant prisivijo draugai. Be jo su Š. pas G. buvo ir daugiau asmenų tai D., M., P., G.. Jis su niekuo apie įvykusį konfliktą nekalbėjo. Jis gyvena su D., kitą dieną jai pasakojo, kad buvo konfliktas, bet kas įvyko, jis nematė. Jis draugei nepasakojo, kad G. spyrė Š. į veidą, nes jis nematė, D. ne taip suprato. Eidamas pasisuko atgal, matė, kad G. stovėjo šalia Š., atstumu nuo 1 m iki 2 m, Š. gulėjo. Kažkas dar buvo prie Š., bet kas buvo, nepamena. Jautė kaltę, kad pastūmė A. Š., dėl to nutarė su M., G. ir Š. atlyginti jam žalą. Koks sužalojimas buvo padarytas nežino, tik žino, kad nukentėjo. A. Š. norėjo 5000 Eur žalos atlyginimo, jam neatlygino žalos. Žino, kad D. Č. susitaikė su D. M..

Liudytojas D. R. parodė, kad apie įvykį, įvykusį praeitais metais, sužinojo iš draugo A. G., jam parašė žinutę, kad per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvyko muštynės, primušė D. ir A.. Jis ir jo draugas įvykyje nedalyvavo. Detaliai nepasakė, kas sumušė. D. Č. yra jo draugas, kitą dieną po įvykio su juo kalbėjo, jis jam sakė, kad buvo muštynės ir norėjo susisiekti, ir susitarti. Klausė jo, ar pažįsta D.. D. Č. jam sakė, kad jį sumušo D. M., buvo sugadintas jo telefonas, suplėšytos kelnės. Su D. M. susirašinėjo. Jis tarpininkavo tarp D. Č. ir D. M.. Buvo kalbama dėl 300 Eur žalos atlyginimo D.. (duomenys neskelbtini) aikštelėje susitiko su M., L. J., D. Č.. Vaikinai atsiprašė D. Č. ir padavė jam 300 Eur. Girdėjo, kad D. derėjosi su Š. dėl žalos atlyginimo.

Liudytojas K. Š. parodė, kad įvyko konfliktas (duomenys neskelbtini) išvakarėse, netoli (duomenys neskelbtini). Pradžioje kilo žodinis konfliktas. Jie ėjo iš šventės, tai jis D. M., E. L., A. D., kitų neatsimena. Jis buvo blaivus. Taip pat ėjo ir D. Č. su A. Š., jis su D. pradėjo žodžiuotis. Jis D. Č. pasakė dėl ko skėsčiojosi važiuodamas motociklu, nes jam nepatiko. Jis pradėjo pulti žodžiais, ką sakė neatsimena. Pasakė policijos pareigūnams ir jie nuėjo pas A.. Sustojo parūkyti, kas tiksliai rūkė neatsimena, nes vieni ėjo toliau kiti pasiliko rūkyti, rūkė jis, M., ar A. D. rūkė neatsimena. Pamatė ateinančius D. Č. ir A. Š.. Vėl įvyko su jais žodinis konfliktas. Jį pastūmė, jis krito ant asfalto, prarado sąmonę, nieko daugiau neatsimena, mano, kad nugriuvo nuo D.. Jį pakėlė, jam sakė, kad jį kėlė E. L., kas kiti kėlė, negali pasakyti. Atgavo sąmonę pas A. G. namuose. Apie kilometrą iki A. G. namų ėjo pats. Pas A. G. apie įvykį niekas nekalbėjo, niekam nebuvo įdomu, buvo linkę švęsti. Su A. D. buvo susitikę po įvykio, nes jie bendradarbiai. A. D. jam sakė, kad matė, kas sumušė Š., kaip G. pribėgęs prie gulinčio Š. vieną kartą koja spyrė į galvos sritį. Š. po G. spyrio nieko nebekalbėjo, nors prieš tai kažką kalbėjo gulėdamas ant žemės. Jam A. D. sakė, kad L. J. pastūmė A. Š. ir jis nukrito. Mano, kad A. D. sako tiesą. A. D., M. G., ir jis yra draugai.

Liudytoja E. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pušyne buvo (duomenys neskelbtini) šventė. Ji, K. Š., A. D., D. M., M. G., U. J., G. G., L. J. ėjo iš šventės. Einat į namus, išėjus iš pušyno sutiko D. Č., ir kitą asmenį, jo vardo ir pavardės nežino, jis buvo vyresnis. Jie prikibo prie jos draugų, šalia buvę policijos pareigūnai juos pasikvietė. Jų kompanija nuėjo toliau ir visi sustojo parūkyti. Ji ėjau toliau, visi kiti atsiliko. Kažkas sušuko, ji atsisuko ir pamatė ant žemės gulintį K. Š., ji prie jo pribėgo. K. Š. buvo be sąmonės, bandė kelti, bet jis nereagavo. Netoliese gulėjo nukentėjusysis vyras, kurio nepažino, kas jam atsitiko, nežino. Pakelti K. Š. padėjo J. ir nuėjo pas A. G.. Pas G. buvo kalbama apie įvykį, kad K. nugriuvo, buvo sužeista galva, kitų pokalbių negirdėjo. Ji prie nugriuvusio asmens, kurio nepažino, matė stovintį M.. Matė, kaip M. G. spyrė gulinčiam ant žemės Š.. Į kurią vietą, kokio stiprumo ir kiek kartų spyrė, pasakyti negali. Pamena, kad vienas iš draugų prašė M. nespirti Š.. Nepamena, ar buvo daugiau asmenų prie gulinčio nukentėjusiojo ir M. G..

Liudytoja G. G. parodė, kad tuometinis draugas, o dabar vyras M. G. pasikvietė ją praeitų metų (duomenys neskelbtini) pas savo draugus švęsti (duomenys neskelbtini). Nuėjo į (duomenys neskelbtini) miškelį, ten vyko (duomenys neskelbtini) šventė. Einant atgal, prie jų pristojo du vaikinai, kurių nepažįsta, tai nukentėję asmenys. Įvyko konfliktas tarp D. Š. ir tų asmenų, dėl ko įvyko konfliktas nežino. Kas pirmas trenkė nepasakys. M. G. visą laiką buvo šalia jos. Ji nubėgo prie gulinčio K. Š.. Ji su Š. drauge E. L. kėlė K. Š. nuo žemės. Kas vyko toliau, kas kam trenkė, nematė. Konflikte dalyvavo 4 ar 5 asmenys. Matė gulintį ant žemės Š.. Prie Š. matė stovintį L. J., toliau stovėjo M.. Jos draugas M. G. nubėgo prie L. J., D. M. ir gulinčio Š.. Pasibaigus konfliktui nukentėjęs asmuo liko gulėti, o jie Š. vedėsi į namus pas G., kur tęsėsi šventė. Apie įvykį pokalbių nebuvo. Jei nėra žinoma, kad G. būtų taręsis dėl žalos atlyginimo. Kiek laiko truko konfliktas, pasakyti negali. A. Š. buvo sąmoningas, pasakyti negali.

Liudytoja U. J. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) šventėje (duomenys neskelbtini). Buvo ji, D. M., A. D., K. Š., E. L., G. ir M.. Ėjo iš šventės, iš jos kompanijos, nežino kas, sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. Išėję iš parko, jų kompanija sustojo parūkyti. Pamatė ateinant nukentėjusiuosius Č. ir Š.. Jie pradėjo eiti, nes buvo aišku, kad gali būti konfliktas. Atsisuko, kai viskas buvo įvykę, ant žemės matė gulintį K. Š. ir Š.. Žino, kad Š. buvo guzas galvoje, iš kur jis atsirado, nežino. Dalis asmenų iš jos kompanijos buvo prie jų, dalis ėjo padėti Š.. Ji su A. D. priėjo iš pradžių prie M., po to nuėjo prie K.. Šalia K. Š. stovėjo E. L., kitų asmenų neprisimena. Atstumas nuo A. Š. iki K. Š. buvo 2 metrai. Šalia Š. stovėjo M. G.. Pakėlė K. Š. ir išėjo. A. Š., spėja, buvo sąmoningas. Greitosios pagalbos nekvietė. Einant namo draugo draugai kalbėjo, kad M. G. spyrė koja A. Š.. Už ką spyrė, nežino.

Liudytojas A. D. parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) išvakarėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Einant susitiko D. Č. ir A. Š., jie pradėjo žodžiais kabinėtis. Privažiavo policijos pareigūnai, D. M. pasakė, kad jie kabinėjasi, policija juos išsivedė. Jie išėjo link A. namų. Einant, ties (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jie ateina iš paskos. Jis draugams pasakė, kad nesikišam, nes bus muštynės, o einam namo. Jis su drauge U. ėjo toliau, atsisukę pamatė, kad D. Č. konfliktavo su D. M., stumdėsi. Ant žemės gulėjo K. Š. ir už kokių 2 metrų Š.. Š. gulintis kalbėjo. M. G. sakė, kad „nesikišam, einam toliau“. M. neklausė, nubėgo ir vieną kartą spyrė Š. į galvos sritį, po spyrio Š. nebekalbėjo, nes, kaip suprato, prarado sąmonę. Jis nubėgo skirti D. M. ir Č., juos išskyrė. Pakėlė K. Š. ir išėjo. Aplinkui buvo ir kitų asmenų, stovėjo bobutė. Buvo vakaras, viskas matėsi.

Liudytoja D. M. parodė, kad praeitų metų (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas. (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) miško parke. Tiesiogiai konflikto nematė, o sužinojo iš nuogirdų. Ji buvo kartu su draugu J. P.. Po šventės tarėsi važiuoti pas A. G. į namus, toliau švęsti. Ji su draugu J. P. išvažiavo automobiliu, o likusi kompanija išėjo pėsčiomis. A. G. namuose buvo pokalbis, kad prie draugų prisikabino du jaunuoliai ir įvyko konfliktas. Negali pasakyti, ar buvo žodinis konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Ji vežė D. M. į (duomenys neskelbtini), perduoti pinigus ir surašyti raštą, kad pinigai tikrai buvo perduoti. D. M. perdavė pinigus asmeniui, kurį matė pirmą kartą. Ji surašė raštelį, kad pinigai buvo perduoti. Perdavus pinigus ji suprato, kad Č. sumušė D. M., kuriam ir atlygino žalą. Kas kitą nukentėjusį sumušė, jai nežinoma.

Liudytojas J. P. parodė, kad praeitų metų, (duomenys neskelbtini) parke, šventė (duomenys neskelbtini). Jų kompanija buvo didelė, 10-15 asmenų. Po šventės, visa kompanija nusprendė vykti pas A. G.. Jis, D. M. ir D., pas A. G. važiavo automobiliu, o kiti ėjo pėsčiomis. Įvyko konfliktas tarp jo kompanijos asmenų ir nukentėjusiųjų, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. D. M. policininkams pasakė, kad jaunuoliai negražiai elgiasi. Jie išvažiavo automobiliu pas A. G.. Grįžtant įvyko antras konfliktas, bet jo nematė. Apie tai sužinojo, nes girdėjo, kaip kalbėjo draugai iš kompanijos. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, nepamena ką kalbėjo apie įvykį. Žino apie pinigų perdavimą, jis su D. M. ir D. M. važiavo į (duomenys neskelbtini), vežė jaunesniam nukentėjusiajam pinigus. Žino, kad jis nukentėjo nuo D. M., nes jie susimušė. Davė 200 ar 300 Eur. Nukentėjusiajam pinigus davė už suplėšytą „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaužytą telefoną. Kalbėjo ir apie kitą sumuštą asmenį, bet tas asmuo nenorėjo bendrauti.

Liudytojas R. P. parodė, kad prieš metus laiko, buvo sumuštas kaimynas A., pavardės nežino. Buvo (duomenys neskelbtini), jis buvo namuose, buvo vakaras apie 22 valanda, matė, kad A. praėjo su draugu, iš paskos praėjo kompanija. Jo langas buvo atidarytas, išgirdęs smūgius jis išbėgo į lauką ir pamatė gulintį A., jam bėgo kraujas iš galvos, veidas buvo sudaužytas, matėsi mėlynės, nubrozdinimai, jis nesiorientavo, vos gyvas buvo. Matė nubėgančius asmenis. Kas jam sudavė, nematė. Girdėjo duslius smūgius, kad jį spardė, kiek smūgių buvo suduota nežino, buvo smūgių kruša. (duomenys neskelbtini) g. namas Nr. (duomenys neskelbtini), yra priešais jo namus. Š. gulėjo šalikelėje, ne ant asfalto, šalia namo esančio (duomenys neskelbtini). Š. iš pradžių nieko nešnekėjo, vėliau paklausė „kur aš“? Vėliau iš žalio namo, Nr. (duomenys neskelbtini), atėjo asmuo kartu buvęs su A., visas apibraižytas, jam pasakė, kad juos užpuolė. Kitų asmenų prie Š. nebuvo. Atvažiavusi greitoji pagalba A. išsivežė. Pamatęs tokią situaciją, jam apėmė pyktis, tai nenormalus reiškinys. Su Š. kalbėjo po įvykio, jis jo klausė, ar jis paliudys, jam sakė, kad buvo sukabintas žandikaulis, lūžęs kaulas.

Liudytojas A. G. parodė, kad apie įvykį nieko nepamena, nes buvo girtas. Gėrė visą dieną, šventė (duomenys neskelbtini) nuo ryto. Vakare buvo išėjęs į kaimo šventę, vykusią pušyne, grįžęs į namus toliau gėrė, kada grįžo, nepamena. Į namus grįžo su mama, seserimi. Buvo svečių namuose, anksčiau buvo susitarę, kad vakare visi susitiks pas jį, tai D. M., M. G., L. J., nepamena ar buvo ir daugiau asmenų. Nepamena, kad draugai kalbėtų apie įvykį, nes buvo girtas. Apie įvykį sužinojo iš kaimo pardavėjų, ryte nuėjęs į parduotuvę. Tvirtina parodymus, duotus policijoje, sakė tiesą.

Liudytoja V. G. L. parodė, kad įvykis įvyko daugiau nei prieš vienus metus laiko. Buvo (duomenys neskelbtini) vakaras, apie 9 valanda, ji ėjo į (duomenys neskelbtini), grįžtant pamatė kaimyną A., gyvenantį šalio jos, adresu (duomenys neskelbtini), kartu buvo ir Č.. Matė ateinantį būrį jaunimo, jų nepažino, buvo kokie penki vyrukai. Priėjęs Č. ramiai kalbėjosi su vienu vyruku iš kompanijos. Ji nusprendė eiti pasakyti A. sugyventinei R., kad pasikviestų A., kad neįvyktų konfliktas. R. nerado namuose. Ji sugrįžusi pamatė patvoryje gulintį A., jam iš galvos bėgo kraujas, buvo praskelta galva. Vėliau A. pasodino, jis sėdėjo. D. Č. iškvietė greitąją. Paties įvykio, kada buvo sumuštas A., nematė. Kada sugrįžo, ar buvo ir daugiau asmenų neprisimena, bet prisimena, kad buvo Č..

Specialistas T. Š. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad atsižvelgiant į A. Š. nustatytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmas galėjo būti paaiškintas nevienodai. Šiuo atveju, išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti ne tik su kietu daiktu, bet ir kontaktuojant kietais paviršiais. Papildomai sužalojimai buvo diferencijuoti pagal užduotą papildomą klausimą dėl griuvimo ant žemės. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir jų išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, tai buvo išvardinti būtent tie sužalojimai kurie padaryti kietu buku daiktu. Jie nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Dėl tų pačių priežasčių, išsidėstymo tarpusavyje ir lokalizacijos. Tokiose srityse atsitrenkiant į kietą buką paviršių nėra padaromi. Reikėtų tokio buko daikto, kaip minima 3 punkte. Dešinio žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių, akiduobės išorinės sienelės, dešinio smilkinkaulio žvyno lūžiai yra vieni šalia kitų, tai vieno trauminio poveikio sužalojimai. Dešinysis skruostikaulis pagal anatomines savybes yra ne įdubusioje, o atsikišusioje veido srityje. Nebuvo kaukolės pamato lūžių, kas jau būtų sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi likę nustatyti lūžiai, surašyti išvadoje ir kiekvienas atskirai yra vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

(duomenys neskelbtini) D. Č. pareiškimas, iš kurio matyti, kad jis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką ir jo pirminiai parodymai (1 t., b. l. 15–18, 28).

(duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti vizualiai matomi D. Č. sužalojimai. Ant D. Č. veido matosi patinusi nosis, ant kairiosios kojos, ties keliu matosi 30 mm ilgio ir 35 mm pločio odos pažeidimas. Taip pat matosi ant kairės rankos alkūnės 25 mm ilgio ir 20 mm pločio odos pažeidimas. Apžiūrėjus matomas kūno dalis, daugiau kūno sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 69–75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Š. skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jog pagal gautus medicininius dokumentus D. Č. kūne sužalojimų nėra (1 t., b. l. 115).

Asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. Š. neatpažino L. J., kaip asmens trenkusio jam į veidą (2 t., b. l. 40–45).

Apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti ir užfiksuoti vizualiai ant A. Š. kūno matomi sužalojimai. Ant A. Š. veido ir galvos matosi sužalojimai. Aplink dešine akimi matosi violetinės spalvos hematoma. Ant kairės kaktos pusės matomas odos pažeidimas (nubrozdinimas). Matomi dešinio skruosto ir nosies patinimai. Apžiūrint toliau, ant A. Š. galvos plaukuotosios dalies ties galvos pakaušiu matosi susiūta žaizda. Apžiūrėjus matomas kūno dalis, daugiau kūno sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 116–121).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Š. skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, apie akį, odos nubrozdinimas galvoje, žaizda pakaušyje, dešinio žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių, akiduobės išorinės sienelės, dešinio skruostikaulio, dešinio smilkinkaulio žvyno lūžiai. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę ligoninę (duomenys neskelbtini), galimai užduotyje nurodytu laiku. A. Š. nustatyti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimą galvoje, žaizdą pakaušyje, dešinio skruostikaulio lūžį, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas galvoje, dešinio skruostikaulio lūžis galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu( -ais) ir/ar galimai paviršiumi(-ais). A. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jam nustatytų kaukolės lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 130–131).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Š. skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją (poodinė kraujosruva apie kairę akį, dešinio žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių, akiduobės išorinės sienelės, dešinio smilkinkaulio lūžiai) išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu A. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (ant žemės). Tikėtina, kad A. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių metu suduodant smūgius (1 t., b. l. 137).

(duomenys neskelbtini) Š. AVPK P. rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nuodyta, kad (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), dirbant (duomenys neskelbtini) šventės metu kartu su kolega J. B., policijos rėmėja Ž. N. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), yra sumušti du vyriškiai. (duomenys neskelbtini) val. atvyko į minėtą vietą. Prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjo A. Š.. Jis buvo neblaivus, kruvina galva, virš kairiojo antakio buvo iškilęs gumbas, praskeltas pakaušis, po dešine akimi kraujosruva. A. Š. nustatytas 1,49 promilių girtumas. Šalia jo stovėjo D. Č.. Jam buvo nustatytas 1,39 promilių girtumas. D. Č. matėsi kraujas po nosimi. Jo sportinių kelnių keliai buvo purvini, suplėšyti. Jie abu paaiškino, kad apie (duomenys neskelbtini) val. būrelis jaunuolių nuo 6 iki 8, tarp kurių galėjo būti 2 merginos ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), juos sumušė. Muštynės prasidėjo, kad jaunuoliai iš pradžių prisikabino prie D. Č., sudavė smūgius į veidą. A. Š. stojo D. Č. ginti. Buvo jaunuolių sumuštas ir A. Š. (1 t., b. l. 36–39).

Apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje užfiksuoti galimai kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 40–49).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera užfiksuotas garso ir vaizdo įrašas (1 t., b. l. 51-54).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio (1 t., b. l. 56-60).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo įrašas gautas iš P. rajono savivaldybės administracijos (1 t., b. l. 66-67).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. Č. geranoriškai pateikė daiktus: mobilaus ryšio telefoną ir sportines kelnes „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 77-79).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyti D. Č. pateikti daiktai (1 t., b. l. 80-86).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. Č. geranoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną su išlikusiomis žinutėmis (1 t., b. l. 90-92).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašytos D. Č. telefone esančios žinutės (1 t., b. l. 93-98).

Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamųjų M. G. ir D. M. padaryta veika atitinka visus BK 284 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad viešoje vietoje D. M. trenkė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam D. Č. į veido sritį, ir atsistojęs jam vieną kartą spyrė iš kojos į krūtinės sritį, o pribėgęs M. G. spyrė D. Č. į sėdmenų sritį apie penkis kartus, pašalinių asmenų akivaizdoje.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų D. M. ir M. G. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamieji M. G. ir D. M. bendrais veiksmais, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia, D. M. suduodant vieną kartą kumščiu į nosį ir kairės pusės krūtinės sritį nukentėjusiajam D. Č., ko pasekoje šis nugriuvo ant žemės, po to M. G. spiriant daugybinius smūgius nukentėjusiajam D. Č. į sėdmenų sritį, taip bendrais veiksmais sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Č., taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į kito žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant dėl chuliganiškų paskatų. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar susargdintas.

Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino tyčia smurtavęs prieš nukentėjusįjį A. Š., tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę taktiką bei konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. kaltė dėl nesunkaus žmogaus sužalojimo iš chuliganiškų paskatų yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nukentėjusysis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo su draugu D. Č., (duomenys neskelbtini) parke, šventėje. Einant iš šventės į namus, ties namu esančių (duomenys neskelbtini), susitiko su asmenimis, kurių jis nepažino. Tarp D. Č. ir nepažįstamų vaikinų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu vienas vaikinas kumščiu trenkė D. Č., dėl ko jis nukrito ant žemės. Pamatęs gulintį draugą jis norėjo jį pakelti nuo žemės, tačiau jam priėjus prie jo ir pasilenkus, kažkas jam trenkė. Kas vyko toliau, nežino. Kas jį sumušė, kaip mušė nieko pasakyti negali, kadangi buvo praradęs sąmonę.

Apklausiamas teismo posėdyje specialistas patikslino, kad A. Š. dešiniojo skruostikaulio lūžis galėjo būti padarytas ne tik kontaktuojant su kietu buku daiktu, bet ir kontaktuojat su kietu paviršium. Visus kitus nukentėjusiajam nustatytus lūžius: dešiniojo žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių, akiduobės išorinės sienelės, dešiniojo smilkinkaulio žvyno lūžius, galima paaiškinti vienu trauminiu poveikiu. Tačiau dešiniojo skruostikaulio lūžis pagal kaulo anatomines savybes gali būti padaromas ir atsitrenkiant į kietą paviršių.

Atsakant į gynybos argumentus, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Š. nurodė, jog jam į veido sritį sudavė aukštas, šviesus vaikinas, kas neatitiktų kaltinamojo M. G. apibūdinimo, pastebėtina, kad teismo posėdžio metu savo duotų parodymų patvirtinti negalėjo, paaiškino, kad „vėliau puolė jį, bet nežino, kas“, „nežino nei kas, nei kiek jam smūgių buvo suduota“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas kitą dieną po įvykio A. Š. nurodė, kad „neatsimena, nei kas mušė, nei kiek smūgių sudavė“ (2 t., b. l. 3–4), papildomai apklausiamas liudytoju nepraėjus mėnesiui po įvykio galėjo tik abstrakčiai nurodyti, jog kažkas jam trenkė (2 t., b. l. 9–10). Ir nors apklausiamas nukentėjusiuoju ((duomenys neskelbtini)) nurodė, jog, kiek pamena, kumščiu vieną kartą į dešinę veido pusę sudavė šviesus, aukštesnis už jį vaikinas (2 t., b. l. 15–16), kurį galėtų atpažinti, tačiau asmens parodymo atpažinti metu kaip jam sudavusį jaunuolį nurodė įvykyje nedalyvavusį asmenį (2 t., b. l. 40-41). Tai, kas paminėta, neleidžia teismui nukentėjusiojo parodymų vertinti kaip tikslių ir patikimų.

Ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, M. G. pribėgęs prie gulinčio ant žemės nukentėjusiojo A. Š., koja spyrė nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo A. Š..

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, be to, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 2 dalis). D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis D. M. anksčiau teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs (4 t., b. l. 8–10), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (4 t., b. l. 6–7), dirbantis įmonėje MB (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 5), yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti aplinkybė. D. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.

2022 m. balandžio 7 d. kaltinamasis D. M. ir nukentėjusysis D. Č. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad D. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiojo D. Č. ir su juo susitaikė. Gailisi dėl savo elgesio ir pažada daugiau taip nebesielgti. Žalą atlygino. D. Č. atleido D. M., susitaikė su kaltinamuoju ir jam pretenzijų neturi. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.