- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-04
- Bylos Nr.
- 1-473-1065/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20686-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristinas Jurevičienė
- Kaltinamasis
- D. M., M. G.
- Nukentėjusysis
- D. Č., A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.6Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė (BK 26 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.8Nukentėjusiojo apklausos tvarka (BPK 283 str.)
- 2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
- 2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajam A. Š., jo atstovui advokatui A. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. gruodžio 6 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2014 m. lapkričio 3 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį;
M. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. M., bendrais veiksmais su M. G. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia, D. M. suduodant vieną kartą kumščiu į nosį ir kairės pusės krūtinės sritį nukentėjusiajam D. Č., ko pasekoje šis nugriuvo ant žemės, po to kojomis jam spiriant daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, M. G. spiriant daugybinius smūgius nukentėjusiajam D. Č. į sėdmenų sritį, taip bendrais veiksmais sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Č., taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis M. G., bendrais veiksmais su D. M. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia, D. M. suduodant vieną kartą kumščiu į nosį ir kairės pusės krūtinės sritį nukentėjusiajam D. Č., ko pasekoje šis nugriuvo ant žemės, po to kojomis jam spiriant daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, M. G. spiriant daugybinius smūgius nukentėjusiajam D. Č. į sėdmenų sritį, taip bendrais veiksmais sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Č., taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, M. G. nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pribėgo prie gulinčio ant žemės nukentėjusiojo A. Š. ir koja spyrė nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kaktoje, apie akį, odos nubrozdinimą galvoje, žaizdą pakaušyje, dešinio žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių akiduobės išorinės sienelės, dešinio skruostikaulio, dešinio smilkinkaulio žvyno lūžius, nes dėl kaukolės kaulų lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju D. M. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. Su kompanija ėjo iš (duomenys neskelbtini) šventės, vykusios (duomenys neskelbtini) parke, švęsti į namus. B. K. Š., L. J., M. G., G., A. D.. Pirmą kartą su D. susitiko prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) parką, tarp K. Š. ir D. Č. įvyko žodinis konfliktas dėl merginos, kiti asmenys nesikišo, fizinio kontakto nebuvo. Jis nuėjo prie policijos ir pasakė, kad jie įžūliai elgiasi, policija kažkiek juos sustabdė. (duomenys neskelbtini), jų visa kompanija vėl susitiko D. Č. ir Š. A. K. Š. vėl susižodžiavo su D., susistumdė, K. nugriuvo. Jis stojo ginti K., trenkė vieną kartą kumščiu D. Č. į veido sritį, kartu pargriuvo, atsistojęs jam vieną kartą spyrė iš kojos į krūtinės sritį. Matė gulintį Š., kas jam spyrė, nematė. Nuo smūgio ranka D. Č. nenugriuvo, jis jį parvertė. D. Č. buvo atsistojęs, toliau puolė ant jo, A. D. jį patraukė ir jie išėjo į namus. Nežino, ar nuo jo suduotų smūgių galėjo skaudėti D. Č.. Įvykio metu, kada jis smūgiavo D. Č., buvo M. G., L. J., K. Š., A. D., E. L.. Taip pat buvo (duomenys neskelbtini) gatvės gyventoja, jų prašė baigti muštis. Kada jis sukonfliktavo su Č., Š. nuo jų buvo 3–4 m atstumu. Išeidami Š. paliko gulintį, kas jam atsitiko, nežino. Nenorėjo likti, kad nebūtų didesnio konflikto, viskas įvyko labai greitai. Po įvykio nuėjo pas draugą A. G.. Su kompanija apie įvykį daugiau nekalbėjo. Konflikto metu jis buvo išgėręs, jeigu būtų buvęs blaivus, konfliktą galbūt būtų išsprendęs ne muštynėmis, o išskyręs. Kad D. Č. padaryti sužalojimai, sekančią dieną jis sužinojo iš draugo D. R., jam pasakė, kad D. nori taikytis ir, kad jam atlygintų žalą. Jis skambino D. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. Kitą dieną asmenys buvę kompanijoje, tai K. Š., L. J., jis, norėjo atsiprašyti Š., bet jis nenorėjo susitikti su jais, nuvyko atsiprašyti D. Č. M. G. nebuvo, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), o jie viename kaime. Nuvykę, pas D. Č. susitiko su juo, visi jo atsiprašė, jis paprašė atlyginti žalą už telefoną ir džinsus, pirmą kartą jam sumokėjo 300 Eur, po kelių dienų jis paprašė dar 200 Eur, nes telefonas buvo nesutaisomas. Iš viso jam sumokėjo 500 Eur. Susirašė popierius, kad neturi pretenzijų. Mano, kad iš sumokėtų 500 Eur buvo atlyginta ir moralinė žala, nes suplėšyti džinsai ir telefonas tiek nekainuoja. Iš sumokėtos sumos trisdešimt procentų buvo moralinė žala, septyniasdešimt procentų turtinė žala. Su Š. telefonu susisiekė K. Š., nes norėjo jo atsiprašyti, atlyginti žalą, bet jis nenorėjo susitikti. Jis sakė, kad nori 5000 Eur žalos atlyginimo, jie sakė, kad gali sumokėti 3000 Eur, bet jo tai netenkino. Po įvykio nebuvo susitikęs Š., jis jo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. Gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiojo, jam žalą atlygino su juo susitaikė, pažadėjo, kad ateityje nieko panašaus nepasikartos.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju M. G. dėl padaryto nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje kaltu prisipažino. Parodė, kad šventė (duomenys neskelbtini) parke. (duomenys neskelbtini) val. ėjo pas A. G., toliau švęsti (duomenys neskelbtini). Išėjus iš parko, K. Š. sukonfliktavo su D. Č.. Apie tai D. M. pasakė netoliese buvusiems pareigūnams. Jie ėjo toliau link namų, D. Č. ir A. Š. juos pasivijo. K. Š., D. M. ir L. J., buvo atsilikę. Jis, G. G., E. L., A. D. ėjo truputį toliau. K. Š. sukonfliktavo vėl, susistumdė. Kas mušėsi, nematė, išgirdo riksmus, atsisukęs pamatė, kad A. Š. gulėjo ant žemės, netoliese jo stovėjo L. J., K. Š. gulėjo ant žemės, o D. M. buvo susiėmęs su D. Č., jie buvo už 10 m. Jis pribėgęs prie jų spyrė D. Č. penkis smūgius į sėdmenų sritį. Š. buvo netoli jų, už kokių 3 m. Ką darė D. M. D. Č. atžvilgiu, nematė. Norėjo padėti D. M.. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi, kad taip padarė. Buvo blaivus. Išgirdusi riksmus, iš kiemo išėjo moteris, nežino, ar ji įvykį matė. Merginos iš jų kompanijos buvo išsigandusios, liepė išskirti. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. D. Č. civilinio ieškinio dėl 500 Eur nepripažįsta, mano, kad užtenka atsiprašymo. Žalos neatlygino. Gailisi dėl tokio savo poelgio.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju M. G. dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kaltės nepripažino. Parodė, kad praeitais metais, per (duomenys neskelbtini) su draugais buvo (duomenys neskelbtini) parke, šventėje. Po šventės ėjo pas A. G., toliau švęsti. Išeinant iš parko kilo konfliktas tarp K., D. M. ir D. Č.. Jie nesiklausė konflikto, ėjo toliau, tai jis, A. D., E. L., G.. Prie konfliktuojančių asmenų privažiavo policijos pareigūnai, kuo baigėsi, nežino. Ėjo toliau, juos vijosi K., D. ir L. J.. Taip pat ėjo D. Č. su Š.. Kaip suprato, K., M. ir L. laukė jų, nes K. norėjo pašnekėti su Č.. Išgirdo triukšmą, atsisukęs pamatė, kad vyksta muštynės, kas kam smogė, nematė. Jis bėgo prie draugų, D. Č. spyrė į sėdmenis, pakėlė K. Š., apsisuko ir išėjo. Kas nutiko Š., nežino, prie jo stovėjo L. J., jis galėjo jam trenkti. M. Š. gulintį šalikelėje prie tvoros, kraujuojantį. Pripažįsta, kad Č. konflikto įkarštyje spyrė į užpakalį, daugiau niekas nieko nebedarė, nebesimušė. Konfliktavo K. Š., D. M., L. J.. Iš pradžių žodžiais konfliktavo K. su Č., kas kam smogė, nematė. Atsisukęs pamatė gulinčius ant žemės K. Š., Č. ir Š., šalia Š. stovėjo J., jis visus ragino eiti į namus. D. M. buvo prie Č., jie pasilenkę buvo, todėl spyrė Č. į užpakalį. K. Š. buvo praskeltas pakaušis. Š. kėlė jis, E. L., kas kiti dar kėlė, nepamena. Kas spyrė Š. ir Š. nematė. Su Č. pareikštu ieškiniu dėl 500 Eur žalos atlyginimo nesutinka, sutiktų su 50 Eur žalos atlyginimu. Piktumų su L. J., A. D., nėra, su D. M. yra draugai. Yra tikras, kad nespyrė gulinčiam Š.. Č. įspyrė, apie penkis kartus. Nukentėjusieji vienas nuo kito buvo 5–6 m atstumu ir abu gulėjo. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir spyrių D. Č. prisipažįsta. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. Š. neprisipažįsta. Dėl savo elgesio gailisi. Prie A. Š. nebuvo priėjęs. Mano, kad liudytojai nurodė, kad jis spyrė Š. dėl to, kad jis su jais nėra labai geras draugas. Mano, kad L. J. sudavė smūgius Š., nes daugiau niekas kitas negalėjo.
Nukentėjusysis D. Č. parodė, kad parke šventė (duomenys neskelbtini), prie jų buvo sustoję policijos pareigūnai, nes buvo sukonfliktavę, juos išskirstė. Iš šventės, vakare apie (duomenys neskelbtini) val. su draugu A. Š. ėjo į namus. Jis buvo lengvai išgėręs alkoholio, Š. taip pat buvo išgėręs. Konfliktas įvyko su K., kurio nepažįsta, konfliktavo dėl merginos. Ar jis trenkė, negali pasakyti, kažkas jam trenkė, susikabino su M., tada jį suspardė. Jis perkrito šalikelėje. Nėra tikras ar pirmą smūgį jam sudavė D., po to priėjęs D. jam vieną smūgį sudavė į veidą ir į krūtinę. Nemano, kad D. jam galėjo tiek daug įspirti, nes jis su juo nukrito. Jautė spyrius, jis buvo užsidengęs veidą ir nematė, kas smūgiavo. Jautė fizinį skausmą. Perkritęs jis gulėjo, jį spardė iš abiejų pusių. Telefonas buvo kelnių kišenėje. Po suduotų smūgių jis atsistojo, Š. gulėjo ant nugaros už 5-10 m kelkraštyje, buvo šiek tiek kraujo. Dėl patirtų sužalojimų jis į teismo ekspertus nesikreipė, nes nebuvo lūžių. Iki įvykio su M. nėra aiškinęsis jokių santykių, tam įtakos turėjo alkoholis. Įvykį matė pagyvenusi moteris, kurios pavardė L.. Kai visi išsiskirstė, atsistojęs pamatė, kad A. be sąmonės, telefonu iškvietė greitąją pagalbą. Patikrino jam pulsą ir kvėpavimą, matėsi galvos srityje sužalojimai. Iki atvykstant greitajai pagalbai Š. nebuvo atgavęs sąmonės. Kas draugui sudavė smūgius nematė ir nežino, bet tai nebuvo D., nes jis buvo su juo susikabinęs. Su M. susiskambino internetu, M. jam geranoriškai atlygino žalą, jo atsiprašė, jie susitaikė, jam atleido. Po įvykio buvo sutikęs Š., jam buvo sumušta galva, užtinę žandai, akys, jis jautėsi blogai. Civilinį ieškinį reiškia tam asmeniui, kuris be M. jam spyrė. Pretenzijų D. M. neturi, nes viską jam atlygino. Ieškiniu prašo priteisti 500 Eur neturtinę žalą iš M. G.. Telefoną įkainavo 300 Eur, nes buvo nebepataisomas, 200 Eur įvertina už suplėšytus drabužius. Prašė tenkinti D. M. gynėjo prašymą, D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo su draugu D. Č., (duomenys neskelbtini) parke, šventėje. Nusprendė eiti į namus. Išeinant iš parko, asmuo, kurio nepažino, pradėjo konfliktuoti su D., jis konflikte nedalyvavo. Privažiavo policijos automobilis, pasikvietė D., ir jie išsiskirstė. Einant į namus, ties namu (duomenys neskelbtini), jų laukė tie patys asmenys su kuriais buvo susitikę šventėje. Užpuolė D. Č., kuris asmuo puolė neprisimena, iš pradžių kalbėjo, po to prasidėjo veiksmai, asmens su kuriuo D. konfliktavo, nepažino. Pamena, kad D. perkrito, jis stengėsi juos stabdyti, kad nebūtų smurto. Vėliau puolė jį, bet nežino kas, nes buvo praradęs sąmonę. Nežino nei kas, nei kiek jam smūgių buvo suduota. Pirmas smūgis buvo suduotas lyg tai į dešinę galvos pusę. Iki išvežimo į P. ligoninę kažkiek buvo atgavęs sąmonę, buvo ant žemės atsisėdęs. Ar po įvykio buvo priėjęs prie Č. ir bandė jį pakelti, neprisimena. Po įvykio kaimynė V. L. atnešė jo telefoną, telefonas nebuvo sudaužytas, buvo tinkamas naudoti. Daugiau jokių daiktų nepasigedo. Š. ligoninėje operacijos nedarė, atstatė žandikaulį. Jam buvo padaryti įvairūs kaukolės sužalojimai, akiduobės kaulo lūžis, skruostikaulio, žandikaulio daugybiniai kaulų lūžiai. Nuvežė į P. priėmimo skyrių, apžiūrėjo ir išleido į namus. Ryte iškvietė jam greitąją, nes buvo bloga sveikata, skaudėjo, sunku buvo išsižioti, greitoji išvežė į Š. ligoninę, ten gulėjo vieną dieną. Pateikė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai. Jis patyrė neturtinę žalą, nes buvo bloga sveikatos būklė, išėjęs iš ligoninės dar ilgą laiką jautė skausmą. Turėjo vykti į V. pas medikus. Skaudėjo galvą, pykino. Išoriškai matėsi sužalojimai, buvo visas sutinęs. Pasikeitė gyvenimiška rutina, nėjo iš namų, silpnai jautėsi, sukosi galva. Dar ir dabar skauda petį, ir kartais galvą. Iki įvykio užsiėmė individualia veikla, po sužalojimų negalėjo dirbti, dėl patirtų sužalojimų. Dėl įvykio išgyvena didelius dvasinius išgyvenimus, jaučia baimę, iki šiol neramiai miega. Turtinę žalą sudaro patirtos kelionių išlaidos į P., V., Š.. Sunku buvo valgyti, nes skaudėjo, vamzdelio valgant nereikėjo. Kaltinamieji buvo atsiuntę draugą dėl pinigų. Skambinęs, neprisistatęs vaikinas jo atsiprašė, galėjo skambinti D. M.. Pas jį buvo atėjęs jam pažįstamas asmuo V., jam sakė, kad duotų 5000 Eur, nesutiko, pasakė, kad reikia sveikatos, o ne pinigų. Šių metų sausio mėnesį kreipėsi į gydytojus, nes atsirado problema su dešine ausimi, pablogėjo klausa. Į gydymo įstaigas ir pas tyrėjus vykdavo savo automobiliu, už kurą mokėjo pats. Važiavo apie 20 kartų. Nemalonu vykti į gydymo įstaigas, pas tyrėją, į teismą nes kelia nemalonius prisiminimus. Gydytojai dėl sužalojimo pobūdžio jam sakė, kad santykinai gerai baigėsi, galėjo būti ir blogiau. Po įvykio (duomenys neskelbtini). Po įvykio dirbti negalėjo ir dabar šimtu procentu dirbti negali. Jo darbas susijęs su (duomenys neskelbtini). Negali pilnai (duomenys neskelbtini). Mano, kad neturtinė žala 8000 Eur, už tai ką teko išgyventi, visai nedidelė. Tėvai senyvo amžiaus, negalėjo jų lankyti, jais pasirūpinti, nes negalėjo toks jiems rodytis. Iki įvykio juos lankydavo kiekvieną dieną, po įvykio nevažiavo du mėnesius. Tėvai rūpinosi, kur jis dingo, kodėl nesirodė.
Liudytoja G. D. parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) m. per (duomenys neskelbtini). Apsistumdė M. G. ir D. M. su vaikinais, kurių ji nepažįsta. Jos įvykio vietoje nebuvo. Apie įvykį sužinojo ir straipsnių spaudoje ir sugyventinio L. J.. Kas ir kam trenkė, nežino. Su L. J. apie įvykį kalbėjo tą pačią dieną. Tuoj po įvykio atsiminė geriau, sakė tiesą. (duomenys neskelbtini) buvo visa jų kompanija tai ji, D. M., M. G., U. J., E. L., A. D., L. J., A. G., M. G. žmona, A. G. mama, D. M., J. P.. Šventė buvo (duomenys neskelbtini) pušyne. Įvyko žodinis konfliktas tarp K. Š. su vienu vaikinu iš (duomenys neskelbtini), kurio vardo neatsimena. Šalia buvę policijos pareigūnai tuos vyrus pasikvietė, o ji sėdo į automobilį ir kartu su P. ir M. išvažiavo pas G., o kiti likę iš kompanijos pas G. išėjo pėsčiomis. Vėliau visa kompanija susitiko pas A. G.. Apie M. G. veiksmus įvykio vietoje nieko pasakyti negali, nes nebuvo įvykio vietoje. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad draugas L. J. jai pasakė, kad netrukus po pastūmimo pamatė, kaip G. pribėgo prie gulinčio Č. draugo ir koja vieną kartą jam spyrė į veido sritį. Yra labai seniai mačiusi, kaip M. G. yra spyręs žmogui. Nenustebo, kad G. spyrė žmogui, nes jam toks elgesys būdingas. Šventė baigėsi pas A. G., apie įvykį niekas nekalbėjo. Kitą dieną su niekuo apie įvykį nekalbėjo. Girdėjo kalbas dėl žalos atlyginimo. Su nukentėjusiuoju kalbėjo L. J. ir D. M.. Žino, kad D. M. raštiškai išsprendė su kitu asmeniu konfliktą. Pas A. buvęs K. Š. sakė, kad krito, susitrenkė galvą, matėsi kraujo dėmės.
Liudytojas L. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) šventė vyko (duomenys neskelbtini) miško parke, po jos išėjo švęsti pas draugą A. G., ėjo jis, G., M., Š., D., L., J., daugiau nepamena kas ėjo. Šventėje su kitais asmenimis konfliktų nebuvo. G. D. kartu su jais nėjo pėsčiomis, nes išvažiavo automobiliu. Išėjus iš miško, įvyko žodinis konfliktas tarp D. Č. ir K. Š.. Privažiavę policijos pareigūnai juos pasikvietė, o jie nuėjo toliau. Eidami sustojo parūkyti ir prie jų priėjo Š. ir Č.. Įvyko vėl žodinis konfliktas, ką jie kalbėjo jis negirdėjo nes buvo priekyje. Matė, kaip susistumdė Č. su Š.. Ikiteisminio tyrimo metu daugiau pasakė, nes dabar neatsimena, senai buvo. Ėjo (duomenys neskelbtini) g. buvo apie (duomenys neskelbtini) val., po susistumdymo K. Š. nukrito ant žemės. Jis stovėjo priekyje, už jo Š.. Jis pastūmė Š. į šoną, kad galėtų pakelti Š.. Nematė, kad Š. nukristų ar kas suduotų jam smūgį. Pakėlė Š. ir nuėjo link G. namų. Einant prisivijo draugai. Be jo su Š. pas G. buvo ir daugiau asmenų tai D., M., P., G.. Jis su niekuo apie įvykusį konfliktą nekalbėjo. Jis gyvena su D., kitą dieną jai pasakojo, kad buvo konfliktas, bet kas įvyko, jis nematė. Jis draugei nepasakojo, kad G. spyrė Š. į veidą, nes jis nematė, D. ne taip suprato. Eidamas pasisuko atgal, matė, kad G. stovėjo šalia Š., atstumu nuo 1 m iki 2 m, Š. gulėjo. Kažkas dar buvo prie Š., bet kas buvo, nepamena. Jautė kaltę, kad pastūmė A. Š., dėl to nutarė su M., G. ir Š. atlyginti jam žalą. Koks sužalojimas buvo padarytas nežino, tik žino, kad nukentėjo. A. Š. norėjo 5000 Eur žalos atlyginimo, jam neatlygino žalos. Žino, kad D. Č. susitaikė su D. M..
Liudytojas D. R. parodė, kad apie įvykį, įvykusį praeitais metais, sužinojo iš draugo A. G., jam parašė žinutę, kad per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvyko muštynės, primušė D. ir A.. Jis ir jo draugas įvykyje nedalyvavo. Detaliai nepasakė, kas sumušė. D. Č. yra jo draugas, kitą dieną po įvykio su juo kalbėjo, jis jam sakė, kad buvo muštynės ir norėjo susisiekti, ir susitarti. Klausė jo, ar pažįsta D.. D. Č. jam sakė, kad jį sumušo D. M., buvo sugadintas jo telefonas, suplėšytos kelnės. Su D. M. susirašinėjo. Jis tarpininkavo tarp D. Č. ir D. M.. Buvo kalbama dėl 300 Eur žalos atlyginimo D.. (duomenys neskelbtini) aikštelėje susitiko su M., L. J., D. Č.. Vaikinai atsiprašė D. Č. ir padavė jam 300 Eur. Girdėjo, kad D. derėjosi su Š. dėl žalos atlyginimo.
Liudytojas K. Š. parodė, kad įvyko konfliktas (duomenys neskelbtini) išvakarėse, netoli (duomenys neskelbtini). Pradžioje kilo žodinis konfliktas. Jie ėjo iš šventės, tai jis D. M., E. L., A. D., kitų neatsimena. Jis buvo blaivus. Taip pat ėjo ir D. Č. su A. Š., jis su D. pradėjo žodžiuotis. Jis D. Č. pasakė dėl ko skėsčiojosi važiuodamas motociklu, nes jam nepatiko. Jis pradėjo pulti žodžiais, ką sakė neatsimena. Pasakė policijos pareigūnams ir jie nuėjo pas A.. Sustojo parūkyti, kas tiksliai rūkė neatsimena, nes vieni ėjo toliau kiti pasiliko rūkyti, rūkė jis, M., ar A. D. rūkė neatsimena. Pamatė ateinančius D. Č. ir A. Š.. Vėl įvyko su jais žodinis konfliktas. Jį pastūmė, jis krito ant asfalto, prarado sąmonę, nieko daugiau neatsimena, mano, kad nugriuvo nuo D.. Jį pakėlė, jam sakė, kad jį kėlė E. L., kas kiti kėlė, negali pasakyti. Atgavo sąmonę pas A. G. namuose. Apie kilometrą iki A. G. namų ėjo pats. Pas A. G. apie įvykį niekas nekalbėjo, niekam nebuvo įdomu, buvo linkę švęsti. Su A. D. buvo susitikę po įvykio, nes jie bendradarbiai. A. D. jam sakė, kad matė, kas sumušė Š., kaip G. pribėgęs prie gulinčio Š. vieną kartą koja spyrė į galvos sritį. Š. po G. spyrio nieko nebekalbėjo, nors prieš tai kažką kalbėjo gulėdamas ant žemės. Jam A. D. sakė, kad L. J. pastūmė A. Š. ir jis nukrito. Mano, kad A. D. sako tiesą. A. D., M. G., ir jis yra draugai.
Liudytoja E. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pušyne buvo (duomenys neskelbtini) šventė. Ji, K. Š., A. D., D. M., M. G., U. J., G. G., L. J. ėjo iš šventės. Einat į namus, išėjus iš pušyno sutiko D. Č., ir kitą asmenį, jo vardo ir pavardės nežino, jis buvo vyresnis. Jie prikibo prie jos draugų, šalia buvę policijos pareigūnai juos pasikvietė. Jų kompanija nuėjo toliau ir visi sustojo parūkyti. Ji ėjau toliau, visi kiti atsiliko. Kažkas sušuko, ji atsisuko ir pamatė ant žemės gulintį K. Š., ji prie jo pribėgo. K. Š. buvo be sąmonės, bandė kelti, bet jis nereagavo. Netoliese gulėjo nukentėjusysis vyras, kurio nepažino, kas jam atsitiko, nežino. Pakelti K. Š. padėjo J. ir nuėjo pas A. G.. Pas G. buvo kalbama apie įvykį, kad K. nugriuvo, buvo sužeista galva, kitų pokalbių negirdėjo. Ji prie nugriuvusio asmens, kurio nepažino, matė stovintį M.. Matė, kaip M. G. spyrė gulinčiam ant žemės Š.. Į kurią vietą, kokio stiprumo ir kiek kartų spyrė, pasakyti negali. Pamena, kad vienas iš draugų prašė M. nespirti Š.. Nepamena, ar buvo daugiau asmenų prie gulinčio nukentėjusiojo ir M. G..
Liudytoja G. G. parodė, kad tuometinis draugas, o dabar vyras M. G. pasikvietė ją praeitų metų (duomenys neskelbtini) pas savo draugus švęsti (duomenys neskelbtini). Nuėjo į (duomenys neskelbtini) miškelį, ten vyko (duomenys neskelbtini) šventė. Einant atgal, prie jų pristojo du vaikinai, kurių nepažįsta, tai nukentėję asmenys. Įvyko konfliktas tarp D. Š. ir tų asmenų, dėl ko įvyko konfliktas nežino. Kas pirmas trenkė nepasakys. M. G. visą laiką buvo šalia jos. Ji nubėgo prie gulinčio K. Š.. Ji su Š. drauge E. L. kėlė K. Š. nuo žemės. Kas vyko toliau, kas kam trenkė, nematė. Konflikte dalyvavo 4 ar 5 asmenys. Matė gulintį ant žemės Š.. Prie Š. matė stovintį L. J., toliau stovėjo M.. Jos draugas M. G. nubėgo prie L. J., D. M. ir gulinčio Š.. Pasibaigus konfliktui nukentėjęs asmuo liko gulėti, o jie Š. vedėsi į namus pas G., kur tęsėsi šventė. Apie įvykį pokalbių nebuvo. Jei nėra žinoma, kad G. būtų taręsis dėl žalos atlyginimo. Kiek laiko truko konfliktas, pasakyti negali. A. Š. buvo sąmoningas, pasakyti negali.
Liudytoja U. J. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) šventėje (duomenys neskelbtini). Buvo ji, D. M., A. D., K. Š., E. L., G. ir M.. Ėjo iš šventės, iš jos kompanijos, nežino kas, sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. Išėję iš parko, jų kompanija sustojo parūkyti. Pamatė ateinant nukentėjusiuosius Č. ir Š.. Jie pradėjo eiti, nes buvo aišku, kad gali būti konfliktas. Atsisuko, kai viskas buvo įvykę, ant žemės matė gulintį K. Š. ir Š.. Žino, kad Š. buvo guzas galvoje, iš kur jis atsirado, nežino. Dalis asmenų iš jos kompanijos buvo prie jų, dalis ėjo padėti Š.. Ji su A. D. priėjo iš pradžių prie M., po to nuėjo prie K.. Šalia K. Š. stovėjo E. L., kitų asmenų neprisimena. Atstumas nuo A. Š. iki K. Š. buvo 2 metrai. Šalia Š. stovėjo M. G.. Pakėlė K. Š. ir išėjo. A. Š., spėja, buvo sąmoningas. Greitosios pagalbos nekvietė. Einant namo draugo draugai kalbėjo, kad M. G. spyrė koja A. Š.. Už ką spyrė, nežino.
Liudytojas A. D. parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) išvakarėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Einant susitiko D. Č. ir A. Š., jie pradėjo žodžiais kabinėtis. Privažiavo policijos pareigūnai, D. M. pasakė, kad jie kabinėjasi, policija juos išsivedė. Jie išėjo link A. namų. Einant, ties (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jie ateina iš paskos. Jis draugams pasakė, kad nesikišam, nes bus muštynės, o einam namo. Jis su drauge U. ėjo toliau, atsisukę pamatė, kad D. Č. konfliktavo su D. M., stumdėsi. Ant žemės gulėjo K. Š. ir už kokių 2 metrų Š.. Š. gulintis kalbėjo. M. G. sakė, kad „nesikišam, einam toliau“. M. neklausė, nubėgo ir vieną kartą spyrė Š. į galvos sritį, po spyrio Š. nebekalbėjo, nes, kaip suprato, prarado sąmonę. Jis nubėgo skirti D. M. ir Č., juos išskyrė. Pakėlė K. Š. ir išėjo. Aplinkui buvo ir kitų asmenų, stovėjo bobutė. Buvo vakaras, viskas matėsi.
Liudytoja D. M. parodė, kad praeitų metų (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas. (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) miško parke. Tiesiogiai konflikto nematė, o sužinojo iš nuogirdų. Ji buvo kartu su draugu J. P.. Po šventės tarėsi važiuoti pas A. G. į namus, toliau švęsti. Ji su draugu J. P. išvažiavo automobiliu, o likusi kompanija išėjo pėsčiomis. A. G. namuose buvo pokalbis, kad prie draugų prisikabino du jaunuoliai ir įvyko konfliktas. Negali pasakyti, ar buvo žodinis konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Ji vežė D. M. į (duomenys neskelbtini), perduoti pinigus ir surašyti raštą, kad pinigai tikrai buvo perduoti. D. M. perdavė pinigus asmeniui, kurį matė pirmą kartą. Ji surašė raštelį, kad pinigai buvo perduoti. Perdavus pinigus ji suprato, kad Č. sumušė D. M., kuriam ir atlygino žalą. Kas kitą nukentėjusį sumušė, jai nežinoma.
Liudytojas J. P. parodė, kad praeitų metų, (duomenys neskelbtini) parke, šventė (duomenys neskelbtini). Jų kompanija buvo didelė, 10-15 asmenų. Po šventės, visa kompanija nusprendė vykti pas A. G.. Jis, D. M. ir D., pas A. G. važiavo automobiliu, o kiti ėjo pėsčiomis. Įvyko konfliktas tarp jo kompanijos asmenų ir nukentėjusiųjų, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. D. M. policininkams pasakė, kad jaunuoliai negražiai elgiasi. Jie išvažiavo automobiliu pas A. G.. Grįžtant įvyko antras konfliktas, bet jo nematė. Apie tai sužinojo, nes girdėjo, kaip kalbėjo draugai iš kompanijos. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, nepamena ką kalbėjo apie įvykį. Žino apie pinigų perdavimą, jis su D. M. ir D. M. važiavo į (duomenys neskelbtini), vežė jaunesniam nukentėjusiajam pinigus. Žino, kad jis nukentėjo nuo D. M., nes jie susimušė. Davė 200 ar 300 Eur. Nukentėjusiajam pinigus davė už suplėšytą „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaužytą telefoną. Kalbėjo ir apie kitą sumuštą asmenį, bet tas asmuo nenorėjo bendrauti.
Liudytojas R. P. parodė, kad prieš metus laiko, buvo sumuštas kaimynas A., pavardės nežino. Buvo (duomenys neskelbtini), jis buvo namuose, buvo vakaras apie 22 valanda, matė, kad A. praėjo su draugu, iš paskos praėjo kompanija. Jo langas buvo atidarytas, išgirdęs smūgius jis išbėgo į lauką ir pamatė gulintį A., jam bėgo kraujas iš galvos, veidas buvo sudaužytas, matėsi mėlynės, nubrozdinimai, jis nesiorientavo, vos gyvas buvo. Matė nubėgančius asmenis. Kas jam sudavė, nematė. Girdėjo duslius smūgius, kad jį spardė, kiek smūgių buvo suduota nežino, buvo smūgių kruša. (duomenys neskelbtini) g. namas Nr. (duomenys neskelbtini), yra priešais jo namus. Š. gulėjo šalikelėje, ne ant asfalto, šalia namo esančio (duomenys neskelbtini). Š. iš pradžių nieko nešnekėjo, vėliau paklausė „kur aš“? Vėliau iš žalio namo, Nr. (duomenys neskelbtini), atėjo asmuo kartu buvęs su A., visas apibraižytas, jam pasakė, kad juos užpuolė. Kitų asmenų prie Š. nebuvo. Atvažiavusi greitoji pagalba A. išsivežė. Pamatęs tokią situaciją, jam apėmė pyktis, tai nenormalus reiškinys. Su Š. kalbėjo po įvykio, jis jo klausė, ar jis paliudys, jam sakė, kad buvo sukabintas žandikaulis, lūžęs kaulas.
Liudytojas A. G. parodė, kad apie įvykį nieko nepamena, nes buvo girtas. Gėrė visą dieną, šventė (duomenys neskelbtini) nuo ryto. Vakare buvo išėjęs į kaimo šventę, vykusią pušyne, grįžęs į namus toliau gėrė, kada grįžo, nepamena. Į namus grįžo su mama, seserimi. Buvo svečių namuose, anksčiau buvo susitarę, kad vakare visi susitiks pas jį, tai D. M., M. G., L. J., nepamena ar buvo ir daugiau asmenų. Nepamena, kad draugai kalbėtų apie įvykį, nes buvo girtas. Apie įvykį sužinojo iš kaimo pardavėjų, ryte nuėjęs į parduotuvę. Tvirtina parodymus, duotus policijoje, sakė tiesą.
Liudytoja V. G. L. parodė, kad įvykis įvyko daugiau nei prieš vienus metus laiko. Buvo (duomenys neskelbtini) vakaras, apie 9 valanda, ji ėjo į (duomenys neskelbtini), grįžtant pamatė kaimyną A., gyvenantį šalio jos, adresu (duomenys neskelbtini), kartu buvo ir Č.. Matė ateinantį būrį jaunimo, jų nepažino, buvo kokie penki vyrukai. Priėjęs Č. ramiai kalbėjosi su vienu vyruku iš kompanijos. Ji nusprendė eiti pasakyti A. sugyventinei R., kad pasikviestų A., kad neįvyktų konfliktas. R. nerado namuose. Ji sugrįžusi pamatė patvoryje gulintį A., jam iš galvos bėgo kraujas, buvo praskelta galva. Vėliau A. pasodino, jis sėdėjo. D. Č. iškvietė greitąją. Paties įvykio, kada buvo sumuštas A., nematė. Kada sugrįžo, ar buvo ir daugiau asmenų neprisimena, bet prisimena, kad buvo Č..
Specialistas T. Š. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad atsižvelgiant į A. Š. nustatytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmas galėjo būti paaiškintas nevienodai. Šiuo atveju, išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti ne tik su kietu daiktu, bet ir kontaktuojant kietais paviršiais. Papildomai sužalojimai buvo diferencijuoti pagal užduotą papildomą klausimą dėl griuvimo ant žemės. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir jų išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, tai buvo išvardinti būtent tie sužalojimai kurie padaryti kietu buku daiktu. Jie nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Dėl tų pačių priežasčių, išsidėstymo tarpusavyje ir lokalizacijos. Tokiose srityse atsitrenkiant į kietą buką paviršių nėra padaromi. Reikėtų tokio buko daikto, kaip minima 3 punkte. Dešinio žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių, akiduobės išorinės sienelės, dešinio smilkinkaulio žvyno lūžiai yra vieni šalia kitų, tai vieno trauminio poveikio sužalojimai. Dešinysis skruostikaulis pagal anatomines savybes yra ne įdubusioje, o atsikišusioje veido srityje. Nebuvo kaukolės pamato lūžių, kas jau būtų sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi likę nustatyti lūžiai, surašyti išvadoje ir kiekvienas atskirai yra vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
(duomenys neskelbtini) D. Č. pareiškimas, iš kurio matyti, kad jis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką ir jo pirminiai parodymai (1 t., b. l. 15–18, 28).
(duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti vizualiai matomi D. Č. sužalojimai. Ant D. Č. veido matosi patinusi nosis, ant kairiosios kojos, ties keliu matosi 30 mm ilgio ir 35 mm pločio odos pažeidimas. Taip pat matosi ant kairės rankos alkūnės 25 mm ilgio ir 20 mm pločio odos pažeidimas. Apžiūrėjus matomas kūno dalis, daugiau kūno sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 69–75).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Š. skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jog pagal gautus medicininius dokumentus D. Č. kūne sužalojimų nėra (1 t., b. l. 115).
Asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. Š. neatpažino L. J., kaip asmens trenkusio jam į veidą (2 t., b. l. 40–45).
Apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti ir užfiksuoti vizualiai ant A. Š. kūno matomi sužalojimai. Ant A. Š. veido ir galvos matosi sužalojimai. Aplink dešine akimi matosi violetinės spalvos hematoma. Ant kairės kaktos pusės matomas odos pažeidimas (nubrozdinimas). Matomi dešinio skruosto ir nosies patinimai. Apžiūrint toliau, ant A. Š. galvos plaukuotosios dalies ties galvos pakaušiu matosi susiūta žaizda. Apžiūrėjus matomas kūno dalis, daugiau kūno sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 116–121).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Š. skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, apie akį, odos nubrozdinimas galvoje, žaizda pakaušyje, dešinio žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių, akiduobės išorinės sienelės, dešinio skruostikaulio, dešinio smilkinkaulio žvyno lūžiai. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę ligoninę (duomenys neskelbtini), galimai užduotyje nurodytu laiku. A. Š. nustatyti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimą galvoje, žaizdą pakaušyje, dešinio skruostikaulio lūžį, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas galvoje, dešinio skruostikaulio lūžis galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu( -ais) ir/ar galimai paviršiumi(-ais). A. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jam nustatytų kaukolės lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 130–131).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Š. skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją (poodinė kraujosruva apie kairę akį, dešinio žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių, akiduobės išorinės sienelės, dešinio smilkinkaulio lūžiai) išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu A. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (ant žemės). Tikėtina, kad A. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių metu suduodant smūgius (1 t., b. l. 137).
(duomenys neskelbtini) Š. AVPK P. rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nuodyta, kad (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), dirbant (duomenys neskelbtini) šventės metu kartu su kolega J. B., policijos rėmėja Ž. N. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), yra sumušti du vyriškiai. (duomenys neskelbtini) val. atvyko į minėtą vietą. Prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjo A. Š.. Jis buvo neblaivus, kruvina galva, virš kairiojo antakio buvo iškilęs gumbas, praskeltas pakaušis, po dešine akimi kraujosruva. A. Š. nustatytas 1,49 promilių girtumas. Šalia jo stovėjo D. Č.. Jam buvo nustatytas 1,39 promilių girtumas. D. Č. matėsi kraujas po nosimi. Jo sportinių kelnių keliai buvo purvini, suplėšyti. Jie abu paaiškino, kad apie (duomenys neskelbtini) val. būrelis jaunuolių nuo 6 iki 8, tarp kurių galėjo būti 2 merginos ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), juos sumušė. Muštynės prasidėjo, kad jaunuoliai iš pradžių prisikabino prie D. Č., sudavė smūgius į veidą. A. Š. stojo D. Č. ginti. Buvo jaunuolių sumuštas ir A. Š. (1 t., b. l. 36–39).
Apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje užfiksuoti galimai kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 40–49).
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera užfiksuotas garso ir vaizdo įrašas (1 t., b. l. 51-54).
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio (1 t., b. l. 56-60).
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo įrašas gautas iš P. rajono savivaldybės administracijos (1 t., b. l. 66-67).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. Č. geranoriškai pateikė daiktus: mobilaus ryšio telefoną ir sportines kelnes „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 77-79).
Daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyti D. Č. pateikti daiktai (1 t., b. l. 80-86).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. Č. geranoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną su išlikusiomis žinutėmis (1 t., b. l. 90-92).
Daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašytos D. Č. telefone esančios žinutės (1 t., b. l. 93-98).
Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
BK 284 straipsnyje numatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje.
Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam D. Č. fizinis skausmas buvo sukeltas bendrais bendrininkų M. G. ir D. M. aktyviais veiksmais, nukreiptais į fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam, ir kiekvienas jų suprato bendrai darantys nusikalstamą veiką.
Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamųjų M. G. ir D. M. padaryta veika atitinka visus BK 284 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad viešoje vietoje D. M. trenkė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam D. Č. į veido sritį, ir atsistojęs jam vieną kartą spyrė iš kojos į krūtinės sritį, o pribėgęs M. G. spyrė D. Č. į sėdmenų sritį apie penkis kartus, pašalinių asmenų akivaizdoje.
Taigi, M. G. ir D. M. tokiais savo bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Toks jų elgesys vertintinas, kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Akivaizdu, kad įvykio vieta nagrinėjamu atveju yra viešoji vieta – (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurioje turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Kaltinamųjų smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį įvykdyti vietoje, kur be kaltinamųjų ir nukentėjusiojo ne tik galėjo būti, bet ir buvo kiti asmenys. Teismas vertina, jog M. G. ir D. M. veiksmai – fizinis smurtas viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įžūlūs. Apie tai, kad jų kompanijoje buvusios merginos išsigando, apklausiamas patvirtino ir pats kaltinamasis M. G., tai, jog buvo šokiruotas pamatytos situacijos, nurodė ir liudytojas R. P.. Neabejotina, kad toks kaltinamųjų elgesys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, privertė aplinkinius išsigąsti, pasijusti ne tik nesmagiai, bet ir nesaugiai. Toks kaltinamųjų elgesys laikomas įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu, juo buvo pademonstruota nepagarba nukentėjusiajam, kitiems aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų D. M. ir M. G. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamieji M. G. ir D. M. bendrais veiksmais, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia, D. M. suduodant vieną kartą kumščiu į nosį ir kairės pusės krūtinės sritį nukentėjusiajam D. Č., ko pasekoje šis nugriuvo ant žemės, po to M. G. spiriant daugybinius smūgius nukentėjusiajam D. Č. į sėdmenų sritį, taip bendrais veiksmais sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Č., taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į kito žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant dėl chuliganiškų paskatų. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar susargdintas.
Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino tyčia smurtavęs prieš nukentėjusįjį A. Š., tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę taktiką bei konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. kaltė dėl nesunkaus žmogaus sužalojimo iš chuliganiškų paskatų yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Nukentėjusysis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo su draugu D. Č., (duomenys neskelbtini) parke, šventėje. Einant iš šventės į namus, ties namu esančių (duomenys neskelbtini), susitiko su asmenimis, kurių jis nepažino. Tarp D. Č. ir nepažįstamų vaikinų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu vienas vaikinas kumščiu trenkė D. Č., dėl ko jis nukrito ant žemės. Pamatęs gulintį draugą jis norėjo jį pakelti nuo žemės, tačiau jam priėjus prie jo ir pasilenkus, kažkas jam trenkė. Kas vyko toliau, nežino. Kas jį sumušė, kaip mušė nieko pasakyti negali, kadangi buvo praradęs sąmonę.
Minėtus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus, teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismo medicinos eksperto pateiktose specialisto išvadose (1 t., b. l. 116–121, 130–131) nurodyta, kad A. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (ant žemės). A. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių metu suduodant smūgius.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu matė, kaip M. G. spyrė gulinčiam ant žemės A. Š., nors į kurią vietą ir kiek kartų spirta, kokio stiprumo buvo spyris(-iai), nurodyti negalėjo. Matęs, kaip M. G. spyrė į galvos sritį A. Š., patvirtino ir liudytojas A. D.. Šias aplinkybes minėti liudytojai nurodė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 94–97, 139–142), taip pat patvirtino ir apklausiami teisiamajame posėdyje. Nors kaltinamasis M. G. nurodė, kad galimai liudytojai nurodė, jog tai jis spyrė A. Š. dėl to, kad jis nėra labai geras draugas su minėtais liudytojais, teismas pagrindo netikėti liudytojų E. L., A. D. parodymais neįžvelgia. Be to, liudytojas A. D. papildomai paaiškino sakęs M. G. „nesikišam, einam toliau“, tačiau M. G. jo neklausė. Girdėjusi, kaip kažkuris iš draugų prašė M. G. nespirti A. Š. nurodė girdėjusi ir liudytoja E. L.. Liudytoja U. J. nurodė, jog po įvykusio konflikto einant toliau, draugų kompanijoje buvo kalbama, jog A. Š. koja spyrė M. G.. Be to, apie tai, kad kalbantis tuoj po įvykio su A. D., šis jam pasakė, kad matė, kas sumušė A. Š., t. y. tai, kad pribėgęs prie jo gulinčio spyrė į galvos sritį, nurodė ir liudytojas K. Š.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia esant įrodyta, jog M. G. spyrė gulinčiam A. Š. į galvos sritį.
Atsižvelgdamas į specialisto išvadą ir paaiškinimus kaltinamasis M. G. nurodo, jog A. Š. susižaloti galėjo griūdamas, nuo ko jis nugriuvo, neaišku, todėl abejoja, ar jis galėjo padaryti nukentėjusiajam visus sužalojimus.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Š. skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, apie akį, odos nubrozdinimas galvoje, žaizda pakaušyje, dešinio žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių, akiduobės išorinės sienelės, dešinio skruostikaulio, dešinio smilkinkaulio žvyno lūžiai. Pagal galimą atsiradimo mechanizmą sužalojimai diferencijuoti nurodant, kad visi sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, išskyrus poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimą galvoje, dešinio skruostikaulio lūžį, kurie galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar galimai paviršiais. Pasisakyti apie žaizdos pakaušyje padarymo mechanizmą nesant galimybės (dėl nenurodyto jos pobūdžio ir savybių). Kaltinamuoju aktu visi A. Š. nustatyti sužalojimai nurodyti kaip padaryti M. G. spyriais koja nukentėjusiajam į galvos sritį.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. Š. padarytų kūno sužalojimų visuma kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo pačiu tokio kvalifikavimo priežastimi įvardijant būtent kaukolės lūžius. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Š. skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog A. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (ant žemės) (1 t., b. l. 137–138). Minėta išvada taip pat patvirtinama esant tikėtina, jog tie A. Š. nustatyti sužalojimai, kurie padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių metu.
Apklausiamas teismo posėdyje specialistas patikslino, kad A. Š. dešiniojo skruostikaulio lūžis galėjo būti padarytas ne tik kontaktuojant su kietu buku daiktu, bet ir kontaktuojat su kietu paviršium. Visus kitus nukentėjusiajam nustatytus lūžius: dešiniojo žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių, akiduobės išorinės sienelės, dešiniojo smilkinkaulio žvyno lūžius, galima paaiškinti vienu trauminiu poveikiu. Tačiau dešiniojo skruostikaulio lūžis pagal kaulo anatomines savybes gali būti padaromas ir atsitrenkiant į kietą paviršių.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš M. G. suformuluoto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog jis padarė A. Š. šiuos sužalojimus: poodines kraujosruvas kaktoje, apie akį, odos nubrozdinimą galvoje, žaizdą pakaušyje, dešinio skruostikaulio lūžį. Atsižvelgiant į anksčiau minėtus įrodymus, papildomus specialisto paaiškinimus, spręstina, jog kaltinamojo M. G. veikos A. Š. atžvilgiu kvalifikavimo minėtos aplinkybės pašalinimas nekeičia, nes tiek visi minėti kaukolės kaulų lūžiai vertinant juos kartu, tiek ir kiekvienas iš jų įvertintas atskirai kaip pavienis, vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Atsakant į gynybos argumentus, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Š. nurodė, jog jam į veido sritį sudavė aukštas, šviesus vaikinas, kas neatitiktų kaltinamojo M. G. apibūdinimo, pastebėtina, kad teismo posėdžio metu savo duotų parodymų patvirtinti negalėjo, paaiškino, kad „vėliau puolė jį, bet nežino, kas“, „nežino nei kas, nei kiek jam smūgių buvo suduota“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas kitą dieną po įvykio A. Š. nurodė, kad „neatsimena, nei kas mušė, nei kiek smūgių sudavė“ (2 t., b. l. 3–4), papildomai apklausiamas liudytoju nepraėjus mėnesiui po įvykio galėjo tik abstrakčiai nurodyti, jog kažkas jam trenkė (2 t., b. l. 9–10). Ir nors apklausiamas nukentėjusiuoju ((duomenys neskelbtini)) nurodė, jog, kiek pamena, kumščiu vieną kartą į dešinę veido pusę sudavė šviesus, aukštesnis už jį vaikinas (2 t., b. l. 15–16), kurį galėtų atpažinti, tačiau asmens parodymo atpažinti metu kaip jam sudavusį jaunuolį nurodė įvykyje nedalyvavusį asmenį (2 t., b. l. 40-41). Tai, kas paminėta, neleidžia teismui nukentėjusiojo parodymų vertinti kaip tikslių ir patikimų.
Pažymėtina, kad net ir esant byloje duomenų, kad L. J. A. Š. pastūmė (2 t., b. l. 76–79, 139–1342, 3 t., b. l. 155–58) ar jam buvo suduota į veidą, dėl ko jis nugriuvo, tačiau nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai buvo, pasak specialisto išvados, būtent kaukolės kaulų (dešiniojo žandinio ančio išorinės ir vidinės sienelių, akiduobės išorinės sienelės, dešiniojo smilkinkaulio žvyno) lūžiai, kurie gali būti paaiškinami ir vienu trauminiu poveikiu, būtent kontaktuojant su kietu buku daiktu (ne paviršiumi). Remiantis bylos duomenimis, specialisto paaiškinimais apie sužalojimų pobūdį ir jų susidarymo mechanizmą, nėra pagrindo teigti, jog A. Š. nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas ne, kaip anksčiau nustatyta, M. G. veiksmais, o dėl kitų veiksnių. Taip pat nenustatyta, jog kiti veiksniai (tokie kaip A. Š. atsitrenkimas į žemę griūnant) turėjo įtakos nustatytam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastui.
Esant minėtoms aplinkybėms, anksčiau aptartų liudytojų parodymų ir kitų įrodymų kontekste teismui nekyla abejonių ir dėl M. G. nusikalstamos veikos padarymo motyvų. Kaltinamasis spyrė jam nepažįstamam, jokio pavojaus jam nekėlusiam, gulinčiam asmeniui – A. Š., spyris buvo į gyvybiškai svarbią kūno vietą, kas sudaro pagrindą jo veiksmų paskatas vertinti kaip chuliganiškas. Pažymėtina, kad liudytojų parodymais, M. G. buvo raginamas pasitraukti, jokių veiksmų A. Š. atžvilgiu nesiimti, iš konflikto vietos pasitraukti, tačiau tokių raginimų nepaisė.
Ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, M. G. pribėgęs prie gulinčio ant žemės nukentėjusiojo A. Š., koja spyrė nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo A. Š..
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, be to, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 2 dalis). D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis D. M. anksčiau teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs (4 t., b. l. 8–10), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (4 t., b. l. 6–7), dirbantis įmonėje MB (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 5), yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti aplinkybė. D. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.
2022 m. balandžio 7 d. kaltinamasis D. M. ir nukentėjusysis D. Č. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad D. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiojo D. Č. ir su juo susitaikė. Gailisi dėl savo elgesio ir pažada daugiau taip nebesielgti. Žalą atlygino. D. Č. atleido D. M., susitaikė su kaltinamuoju ir jam pretenzijų neturi. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, atsižvelgus ir į prokurorės ir nukentėjusiojo, kuris prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, poziciją, kaltinamasis D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). D. M. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 38 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. M. skirtina baudžiamo jo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas minimalus.
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nenustatyta.
Kaltinamasis M. G. neteistas (4 t., b. l. 77–78), galiojančių administracinių nuobaudų neturintis (4 t., b. l. 72–76), dirbantis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 70), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir vieną apysunkį nusikaltimą, kurio neprisipažino padaręs. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą, laisvės apribojimo bausmę nustatant jos trukmę, artimą vidurkiui. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu, baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, kuri ir skirtina M. G., jos trukmę nustatant artimą bausmės vidurkiui, numatytam minėto BK straipsnio dispozicijoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.
Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo galimo neigiamo laisvės atėmimo vietos poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo M. G. asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių, darbinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir paskiriant įpareigojimus: atsiprašyti nukentėjusiųjų; dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Dėl civilinių ieškinių
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys: 169,46 Eur turtinei žalai atlyginti ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 10–14).
Civilinis ieškovas A. Š. nurodė, kad vykstant pas gydytojus į gydymo įstaigas ir pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus reikėjo pirkti kurą (benziną) transporto priemonei, taip pat mokėjo už bylos dokumentų kopijas, reikalingas civilinio ieškinio parengimui bei pasirengimui teisminiam bylos nagrinėjimui. Su ieškiniu pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas, degalinių kvitai. Prašomas priteisti išlaidas teismas vertina kaip pagrįstas ir priteistinas iš civilinio atsakovo. Prašoma priteisti suma, teismo vertinimu, yra protinga, nėra per didelė.
Pagrįsdamas patirtą neturtinę žalą A. Š. nurodo, kad nuo M. G. jam suduotų smūgių į galvos sritį nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, smūgiai suduoti į gyvybei svarbų centrą – galvą. Dėl suduotų smūgių atgavęs sąmonę juto didelius fizinius skausmus, patyrė psichologinius išgyvenimus ir nerimą dėl sveikatos ateityje. Praėjus nemažai laiko ir vykdžius visus medikų nurodymus, iki šiol išlikę patirtų traumų liekamieji reiškiniai – cypimas dešinėje ausyje, pablogėjusi klausa, išlikęs dešinės veido pusės tirpimas ir dažnas staiga užeinantis ir ilgai besitęsiantis galvos skausmas. Dėl sužalojimų veide jo nepažindavo net jo artimi žmonės. Buvo priverstas būti namuose, nes kompleksavo dėl savo išvaizdos ir vengė būti viešumoje. Dėl gąsdinančios išvaizdos negalėjo tiesiogiai ir betarpiškai palaikyti ryšių su savo tėvais, kitais artimaisiais draugais. Tai sukėlė didelį brangių žmonių ilgesį, nuotaikos bei bendrą savijautos pablogėjimą. Dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką negalėjo dirbti ir dabar pilnai negali dirbti dėl jėgų trūkumo ir dėl baimės, kad didelis fizinis krūvis gali neigiamai paveikti traumuotą kūną. Iki šiol neatgavo saugumo jausmo, miega neramiai, dėl to nuolat jaučiasi neišsimiegojęs ir nepailsėjęs. Nuolat rūpinosi savo senyvo amžiaus ir ligotais tėvais, tačiau dėl savo sveikatos pablogėjimo negalėjo jais pilnai pasirūpinti, dėl ko išgyveno.
Aukščiau išvardinti neigiami A. Š. išgyvenimai pripažintini jo patirta neturtine žala, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).
Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).
Analogiškose bylose nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas nesunkiai sužaloja žmogų, nukentėjusiajam priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai pagal panašius kaip ir nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo patirtus sužalojimus (be kita ko, kaulinių ir (ar) kitų audinių lūžius) pastaruoju metu svyruoja nuo 2 000 Eur iki 4000 Eur (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-178-530/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-361/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-843/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-851/2021, 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-932/2020).
Neabejotina, kad dėl šioje byloje analizuojamo įvykio A. Š. patyrė didelių nepatogumų bei sunkių emocinių išgyvenimų; iš byloje pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad A. Š. iš karto po įvykio pykino, vėmė, dėl patirtų sužalojimų skaudėjo (5 t., b. l. 15–16), skausmas tęsėsi kurį laiką, reikėjo vartoti nuskausminamuosius (5 t., b. l. 17, 19, 20). Ilgą laiką po traumos vargino cypimas ausyje, pablogėjusi klausa. Pastebėtina, kad kartu su civiliniu ieškiniu pateikti medicininių dokumentų išrašai dėl rankos ir peties gydymosi, su jam nusikalstama veika padaryta žala nesusiję, to nenurodo ir pats civilinis ieškovas.
Nukentėjusiajam padaryti kaulų lūžiai veido, galvos srityje, kuri yra gana jautri ir susijusi su žmogaus išvaizda, dėl ko asmuo tam tikrą laiką turi riboti savo galimybes bendrauti, jis buvo sužalotas viešoje vietoje, todėl sutrikdytas jo saugumo jausmas. Nors stacionarinis gydymas netaikytas, tačiau po patirtų sužalojimų pasekmes nukentėjusysis jautė dar ilgai, lankėsi pas gydytojus dėl nepraeinančių skausmų. (duomenys neskelbtini), t. y. po pusės metų nuo patirtų sužalojimų, po atliktų tyrimų nustatyta, jog liko neurosensorinis klausos pažeidimas, pasveikimo prognozė abejotina (5 t., b. l. 23). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad buvo padarytas apysunkis nusikaltimas, nukentėjusįjį nesunkiai sužalojant iš chuliganiškų paskatų, padaryti net trijų kaukolės kaulų lūžiai, medikų prognozės dėl visiško klausos atsistatymo nepalankios. Teismas sprendžia, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir nustatytinas aukštutinę galiojančiojoje teismų praktikoje atsispindinčią ribą atitinkantis neturtinės žalos dydis, priteisiant iš kaltinamojo M. G. nukentėjusiajam 4000 Eur neturtinės žalos. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).
Š. teritorinės ligonių kasos 342,30 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam A. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam šios paslaugos buvo suteiktos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo M. G. kaltės, ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo M. G. (4 t., b. l. 183–185; CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.).
Byloje pateiktas nukentėjusiojo D. Č. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 9). Nurodė, kad turtinę žalą yra atlyginęs D. M.. Papildomai aiškinantis dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prašo 500 Eur neturtinę žalą priteisti iš M. G., iš viso ieškinio suma buvo 1000 Eur.
M. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, tuo, kad bendrais veiksmais su D. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Č., ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad nuo suduotų smūgių jautė skausmą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų ir skausmą. Atsižvelgęs į kaltinamųjų veiksmų pobūdį, nukentėjusiojo D. Č. veiksmus iki nusikalstamos veikos, siekį esant neblaiviam aiškintis anksčiau vykusius nesusipratimus, bei teismų praktiką, teismas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą neturtinę žalą vertina 100 Eur. Įvertinus, jog bendra ieškinio suma, kaip nuodo civilinis ieškovas, buvo 1000 Eur (kurią sudaro 500 Eur neturtinė žala ir 500 Eur turtinė žala), 500 Eur dydžio žalą atlygino kaltinamasis D. M., pretenzijų jam D. Č. neturi, likusi 100 Eur suma priteistina iš kaltinamojo M. G.. Kaltinamiesiems D. M. ir M. G. išaiškintina teisė dėl solidariosios prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą atsiradusias jų tarpusavio teises ir pareigas nustatyti civilinio proceso tvarka.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusysis A. Š. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokatui – 2400 Eur (5 t., b. l. 10-14). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį kaltu, turi teisę iš jo priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju iš byloje pateiktų pinigų priėmimų kvitų (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatas A. Š. atstovavo, dalyvavo teismo posėdžiuose, surašė dokumentus nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese (bylos nagrinėjimui teisme surengti septyni posėdžiai, du iš jų buvo 10–20 min. trukmės), į nukentėjusiojo sumokėtą pinigų sumą advokatui, ir siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, iš kaltinamojo M. G. nukentėjusiajam priteistiną atstovavimo išlaidų sumą mažina iki 1600 Eur.
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 45), matyti, kad M. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 186,31 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad kaltinamasis M. G. neturi lėšų gynėjui atsilyginti ir dėl to visos proceso išlaidos (ar jų dalis), patirtos dėl teisinės pagalbos jam suteikimo, turi būti apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Tokių duomenų kaltinamasis teismui nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybės išlaidos už kaltinamajam M. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad D. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 550 Eur. BPK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad kaltinamasis D. M. neturi lėšų gynėjui atsilyginti ir dėl to visos proceso išlaidos (ar jų dalis), patirtos dėl teisinės pagalbos jam suteikimo, turi būti apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Tokių duomenų kaltinamasis teismui nepateikė, yra dirbantis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybės išlaidos už kaltinamajam D. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
D. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 63–65), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
M. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 115–117), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais (1 t. viršelis), paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–308, 310 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, jam susitaikius su nukentėjusiuoju.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti D. M., kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą administruoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Gedimino pr. 30/1, Vilnius). Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymą pavesti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Iš kaltinamojo D. M. valstybės naudai priteisti 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“; (duomenys neskelbtini), Luminor, AB; (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S, Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti D. M., kad jam per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, ir jį nubausti:
- pagal BK 284 straipsnį – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 (dvejų) metų laisvė atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalių, 5 dalies 1 ir 8 punktų taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant ją per 5 mėnesius;
- atsiprašyti nukentėjusiųjų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169,46 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 46 ct) turtinės žalos ir 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos.
Priteisti iš kaltinamojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis eurų) A. Š. jo patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos.
Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 342,30 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 30 ct) Š. teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita: Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.
Iš kaltinamojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 186,31 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų 31 ct) sumą už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“; (duomenys neskelbtini), Luminor, AB; (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S, Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 (tris) kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.