- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- e2A-695-381/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00762-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybei, I. G.
- Trečiasis asmuo
- notaras Š
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2366-390/2017 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybei ir I. G. dėl viešojo aukciono pripažinimo neįvykusiu ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – notaras Š. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) pripažinti neįvykusiu 2017 m. gegužės 24 d. aukcioną (toliau – Aukcionas), kurio metu buvo parduodamas pastatas – siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – Siurblinė); 2) pripažinti negaliojančia atsakovų Kauno rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ir I. G. 2017 m. birželio 16 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-640 (toliau – Sutartis); 3) priteisti iš atsakovės Savivaldybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Savivaldybei Siurblinė priklauso nuosavybės teise nuo 2009 metų, kai teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu ji buvo pripažinta bešeimininkiu turtu. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra Siurblinė (toliau – Žemės sklypas), priklauso ieškovei nuosavybės teise nuo 2013 metų, kai jos motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Savivaldybės taryba 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-75 įtraukė Siurblinę į Viešame aukcione parduodamo Kauno rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą (toliau – Sąrašas). Siurblinę buvo numatyta parduoti 2017 m. gegužės 24 d. vyksiančiame viešame aukcione, tačiau nei iki Siurblinės įtraukimo į Sąrašą, nei iki Aukciono dienos Savivaldybės atstovai nesikreipė į ieškovę dėl suderinimo sąlygų, kuriomis naujasis Siurblinės savininkas galėtų naudotis Žemės sklypu. Ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad Siurblinė ir Žemės sklypas priklausė skirtingiems savininkams, tokią teisinio neapibrėžtumo situaciją bandė išspręsti pati dalyvaudama Aukcione ir siekdama įsigyti Siurblinę, tačiau Aukciono laimėtoju buvo pripažintas atsakovas I. G..
3. Ieškovės teigimu, Siurblinė parduota tinkamai nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas), Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 (toliau – Aprašas), kitų teisės aktų nuostatų bei nesiėmus jokių priemonių tam, kad būtų galima iš anksto suderinti būsimo Siurblinės savininko naudojimąsi ieškovei priklausančiu Žemės sklypu. Aprašo 46.5 punkte nustatyta, kad aukcionas laikomas neįvykusiu, jeigu neįvykdomos aukciono sąlygos. Iki Aukciono ir jo vykdymo metu Aukciono dalyviams nebuvo nurodoma visa reikalinga informacija, susijusi su po Siurbline esančiu Žemės sklypu, t. y. Aukcionas neatitiko Aprašo 22, 26.6 ir 41 punktų nuostatų. Siurblinės pardavimas, neišsprendus Žemės sklypo naudojimo tvarkos klausimų, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir iš karto užprogramuoja teisinį konfliktą. Situacija, kai parduodamas pastatas be privataus žemės sklypo savininko sutikimo, turėtų būti galima tik tais atvejais, kai įstatymais ar sutartimi yra sutarta dėl konkrečių pastato savininko teisių naudotis atitinkamu žemės sklypu, pavyzdžiui, sudarius nuomos ar panaudos sutartį, t. y. kai egzistuoja teisinis pagrindas naujajam pastato savininkui naudotis po šiuo pastatu esančiu žemės sklypu. Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias disponavimą viešosios nuosavybės objektais. Kadangi Savivaldybės turtas buvo perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), šio pažeidimo pasekmės yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis) ir restitucijos taikymas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Savivaldybė prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė prašo pripažinti Aukcioną neįvykusiu, t. y. ginčija Aukciono rezultatus, o ne Aukciono sąlygas, nors ginčydama Aukciono rezultatus, tuo pačiu kvestionuoja ir Aukciono sąlygas. Savivaldybės sprendimai, kuriais Siurblinė įtraukta į Sąrašą ir patvirtintos Aukciono sąlygos, nėra nuginčyti, todėl teismas neturėtų vertinti ir nagrinėti ieškovės argumentų, kurie susiję su Aukciono sąlygų teisėtumu. Savivaldybės paskelbtos Aukciono sąlygos atitiko Aprašo 22 punkte nurodytas sąlygas. Aukciono sąlygose buvo nurodytas pardavimo objektas – Siurblinė, jokių kitų nekilnojamųjų daiktų ar žemės sklypo Savivaldybė Aukciono metu nepardavinėjo ir nenuomojo, todėl detalesnės informacijos apie Žemės sklypą, išskyrus tai, kad Siurblinė yra fiziniam asmeniui priklausančiame Žemės sklype, neturėjo nurodyti. Priešingai nei nurodė ieškovė, Aukciono dalyviams buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su visa informacija apie parduodamą turtą. Aukciono vedėjui Aprašo 41 punkte nėra nustatyta pareiga detaliai informuoti Aukciono dalyvius apie po Siurbline esančio Žemės sklypo teisinį statusą. Ieškovės reikalavimas pripažinti Aukcioną neįvykusiu yra suformuluotas ydingai, kadangi Aprašo 46 punkte yra nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, dėl kurių galima pripažinti aukcioną neįvykusiu. Ieškovės pozicija, kad Siurblinė negalėjo būti parduota Aukcione neišsprendus Žemės sklypo naudojimo sąlygų, nepatenka nė į vieną Aprašo 46 punkte nurodytų pagrindų, dėl kurio būtų galima reikalauti pripažinti Aukcioną neįvykusiu. Kadangi Siurblinės pardavėja (Savivaldybė) nėra Žemės sklypo, kuriame ji yra, savininkė, nagrinėjamoje situacijoje taikytinas CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris yra analogiškas Įstatymo 21 straipsnio 14 daliai. Ieškovė nenurodė, kokias konkrečias Žemės sklypo naudojimo sąlygas, kurios prieštarautų įstatymui ir / ar sutarčiai, Savivaldybė, perleisdama Siurblinę Aukciono laimėtojui, pažeidė. Siurblinės pirkėjas (Aukciono laimėtojas) įgijo tokias pačias teises į Žemės sklypą, kurias Savivaldybė turėjo prieš Siurblinės pardavimą. Ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų CK 1.80 straipsniui taikyti, nes nenurodė, kokią imperatyvią teisės akto nuostatą Savivaldybė ir / ar atsakovas I. G. pažeidė.
5. Atsakovas I. G. prašė bylą nutraukti, o nusprendus patikslintą ieškinį nagrinėti iš esmės, jį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė neįrodė, kad: egzistuoja vienas iš Aprašo 46 punkte nustatytų pagrindų, dėl kurių Aukcionas gali būti pripažintas neįvykusiu; Savivaldybė, atsisakydama pripažinti Aukcioną neįvykusiu bei sudarydama Sutartį su Aukciono laimėtoju, pažeidė kokias nors ieškovės subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Ieškovė, teisės aktų nustatyta tvarka neginčydama Aukciono sąlygų bei pati asmeniškai dalyvaudama Aukcione, akivaizdžiai pripažino Aukciono sąlygų tinkamumą bei teisėtumą. Ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, nes nėra įstatymo, kuris tokią teisę ieškovei suteiktų. Ieškovė nenurodė, kokios įstatymų ir / ar sutarties nustatytos Žemės sklypo naudojimo sąlygos buvo pažeistos. Atsakovui I. G. laimėjus Aukcioną ir sudarius su Savivaldybe Sutartį, ieškovės, kaip Žemės sklypo savininkės, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nebuvo padaryta jokia įtaka, nes notaro patvirtintos Sutarties 7.5 punkte nurodyta, kad I. G. teisės į Žemės sklypą nėra nustatomos bei kad jam yra išaiškintos CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. kad Sutartimi jis įgyja teisę naudotis atitinkama Žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokiomis naudojosi Savivaldybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atmetė ir iš ieškovės priteisė atsakovei Savivaldybei 1 203,95 Eur, o atsakovui I. G. – 434,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas pirmiausia atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį, nes vykdant aukcioną ieškovės teisės ir saugomi įstatymo interesai nebuvo pažeisti. Teismas nustatė, kad ieškovė dalyvavo Aukcione ir turi procesinį teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, todėl turi teisę ir gali ginčyti Aukciono rezultatus bei tarp atsakovų sudarytą Sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 ir 5 straipsniai).
8. Teismas nustatė, kad Savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-75 Siurblinė buvo įtraukta į Sąrašą, Savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ĮS-688 patvirtino Aukciono sąlygas, kurios buvo paskelbtos viešai. Nenustatęs, kad Aukciono sąlygos būtų ginčytos ir pripažintos neteisėtomis ar neprieinamomis Aukciono dalyviams, teismas atmetė ieškovės argumentus, susijusius su Aukciono sąlygų nustatymo neteisėtumu.
9. Teismas pažymėjo, kad Aukciono sąlygose buvo nurodytas jo objektas, taip pat nurodyta, jog Siurblinė yra fiziniam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Tai reiškia, kad informacija apie parduodamą daiktą Aukciono sąlygose buvo paskelbta ir ji turėjo būti suprantama Aukcione dalyvavusiems asmenims. Atsakovas I. G. patvirtino, kad jam visos Aukciono sąlygos buvo suprantamos ir aiškios. Teismo vertinimu, Aprašo 22 punkto nuostatos buvo įvykdytos, t. y. nėra pagrindo spręsti, kad Aukciono sąlygos neatitiko Aprašo 22 punkte nurodytų reikalavimų.
10. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir išanalizavęs Aukciono sąlygų nuostatas, sprendė, kad Aprašo 26.6 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, nes Aukciono sąlygų 10 punkte buvo nustatyta, jog informaciją apie nekilnojamojo turto viešą aukcioną ir pirkimo–pardavimo sutarčių projektus teikia vyr. specialistė, ir buvo nurodyti kontaktiniai duomenys pasiteirauti. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ieškovės argumentus dėl informacijos apie Aukcioną nebuvimo.
11. Teismas nustatė, kad Aukcione dalyvavo ieškovė ir atsakovas I. G., kuris ir buvo pripažintas Aukciono laimėtoju, nes už parduodamą objektą pasiūlė didžiausią kainą – 800 Eur, todėl būtent su juo Savivaldybė sudarė Siurblinės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios sandorio šalys neginčija, nes ją vertina kaip teisėtą. Atsakovui I. G., kaip nekilnojamojo daikto pirkėjui, buvo žinoma, kad pardavėja nėra žemės sklypo, kuriame stovi parduodamas daiktas, savininkė, ir jis su tokiomis Sutarties sudarymo sąlygomis sutiko.
12. Teismas nurodė, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.
13. Teismo vertinimu, pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį ir Įstatymo 21 straipsnio 14 dalį leidžiama be žemės savininko sutikimo parduoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą, jeigu nėra prieštaravimų nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybė jai nuosavybės teise priklausančią Siurblinę, esančią ieškovei nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, pardavė Aukcione be ieškovės sutikimo, nes jokių ieškovės Žemės sklypo išskirtinių naudojimo sąlygų nebuvo nustatyta (viešame registre apie tai nėra jokios informacijos), todėl negali būti ir prieštaravimų Žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Savivaldybė, parduodama Aukcione jai priklausantį nekilnojamąjį turtą be ieškovės sutikimo, imperatyvių teisės normų nepažeidė, todėl naikinti ginčijamą sandorį nėra teisinio pagrindo (CK 1.80 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovė J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad Siurblinė buvo perleista atsakovui I. G. prieš tai negavus ieškovės sutikimo, taip pat dėl to, kad iki šiol nebuvo sudaryta jokių susitarimų su ieškove dėl Žemės sklypo dalies, esančios po Siurbline, naudojimosi teisės ar tvarkos. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl skirtingo nuostatų aiškinimo tais atvejais, kai negaunamas žemės sklypo savininko sutikimas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad Siurblinės perleidimas kitiems asmenims negavus ieškovės sutikimo ar neišsprendus Žemės sklypo dalies, esančios po Siurbline, naudojimo teisės klausimo, prieštarauja imperatyvioms Įstatymo 21 straipsnio 14 daliai ir CK 6.394 straipsnio 2 daliai, nes šios nuostatos turi būti aiškinamos siaurinamai: parduoti pastatą be privataus žemės sklypo savininko sutikimo turėtų būti galima tik tais atvejais, kai įstatymais ar sutartimi yra sutarta dėl konkrečių pastato savininko teisių naudotis atitinkamu žemės sklypu, pavyzdžiui, sudarius nuomos ar panaudos sutartį, t. y. kai egzistuoja teisinis pagrindas naujajam pastato savininkui naudotis po šiuo pastatu esančiu žemės sklypu. Toks aiškinimas užtikrintų žemės sklypo ir ant jo stovinčių statinių savininkų interesų balansą.
14.2. Teismas nepaneigė Įstatymo 21 straipsnio 14 dalies ir CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatų imperatyvumo, tačiau visiškai neargumentavo, kodėl Įstatymo ir CK nuostatos turėtų būti aiškinamos teismo pasirinktu būdu, ir visiškai nepasisakė dėl detalių ieškovės argumentų, pagrindžiančių priešingą šių teisės aktų nuostatų aiškinimą. Teismas taip pat nieko nepasisakė ir apie bylos nagrinėjimo metu minėtas CK 4.104 ir 4.105 straipsnių nuostatas, kuriomis būtų galima remtis pagal analogiją. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas, iš esmės visiškai nemotyvuotas, priimtas netinkamai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant materialiosios teisės normas. Teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į ieškovės pateiktus argumentus dėl teisės aktų nuostatų aiškinimo, o teismo pateiktas bylai aktualių teisės aktų nuostatų aiškinimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo sistemiškai nedera su susijusiu teisiniu reguliavimu, paneigia ieškovės, kaip po Siurbline esančio Žemės sklypo savininkės, fundamentalią nuosavybės teisę bei teisėtus interesus.
14.3. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas tam, kad susiklosčiusi situacija būtų išspręsta taikiai, siekdama formalizuoti Savivaldybės naudojimąsi Žemės sklypu, esančiu po Siurbline, bendravo su Savivaldybe, kuri tuomet, kai ieškovė pareiškė reikalavimą mokėti už po Siurbline esančio Žemės sklypo dalies nuomą, nusprendė Siurblinę parduoti Aukcione. Aukciono sąlygose buvo nurodoma tik tai, kad Siurblinė yra fiziniam asmeniui priklausančiame žemės sklype, nedetalizuojant, jog šiuo metu nėra jokių susitarimą dėl to, kaip ir kokiu pagrindu po Siurbline esantį Žemės sklypą, priklausantį ieškovei nuosavybės teise, galėtų naudoti kiti asmenys. Reikšminga informacija apie tai, kad nėra susitarimų dėl po Siurbline esančio Žemės sklypo naudojimo, taip pat nebuvo pristatyta paties Aukciono metu, nors tai yra privaloma pagal Aprašo 41 punktą.
14.4. Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad Aukciono sąlygos buvo viešai paskelbtos ir nebuvo skundžiamos, ignoruodamas tai, jog pačios Aukciono sąlygos nebuvo tinkamos. Ieškovė neskundė Aukciono sąlygų, nes tikėjosi, kad Savivaldybė visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl Siurblinės perleidimo iki Sutarties sudarymo įgyvendins. Atsakovo I. G. teiginiai apie visos jam reikšmingos informacijos žinojimą nepagrindžia to, kad Aukcionas buvo suorganizuotas tinkamai laikantis teisės aktų nuostatų. Tai, kad I. G. žinojo, jog perka Siurblinę, nesant jokių Siurblinės savininko teisių naudotis po Siurbline esančia Žemės sklypo dalimi, leidžia daryti išvadą, kad I. G. Siurblinę pirko nusigriauti ar persikelti.
14.5. Teismas ignoravo tai, kad nekilnojamojo turto valdymą ir disponavimą juo reglamentuojantis teisinis reguliavimas yra orientuotas į tai, jog pastatai būtų parduodami tik išsprendus po jais esančios žemės naudojimo klausimą, t. y. kartu su pastatu parduodant ir žemės sklypą arba sudarant atitinkamos žemės nuomos ar panaudos sutartis (Įstatymo 21 straipsnio 6, 7 dalys). Aprašo nuostatos taip pat nustato, kad tais atvejais, kai nėra galimybės kartu su pastatu parduoti ir po juo esančio žemė sklypo, su žemės sklypo savininku turi būti sudaroma nuomos sutartis, t. y. Aprašo nuostatos akcentuoja būtinybę užtikrinti teisinį tikrumą dėl savivaldybių parduodamą pastatų ir galimybės naudotis po jais esančiais žemės sklypais. Akivaizdu, kad ieškovė neturi pareigos leisti naujajam Siurblinės savininkui atlygintinai ar neatlygintinai naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Tačiau teismas ignoravo ieškovės argumentus, kad Aukciono rezultatų palikimas galioti neišvengiamai sukuria teisinį neapibrėžtumą ir konfliktus dėl tolimesnio Siurblinės ir Žemės sklypo naudojimo.
14.6. I. G. atstovas, bandydamas paaiškinti galiojantį teisinį pagrindą Siurblinės savininkui naudotis po Siurbline esančiu Žemės sklypu, nurodė, kad šiuo metu Siurblinės savininkas naudojasi faktine užstatymo teise, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas, nes CK numatyta užstatymo teisė yra daiktinė teisė, kuri gali būti nustatoma tik susitarimu arba testamentu (CK 4.163 straipsnis), o ne susiklostyti faktiškai. Kol nėra išspręstas Žemės sklypo, esančio po Siurbline, naudojimo klausimas, atsakovas I. G. neturi teisės net patekti į Žemės sklypą ar atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su fizine Siurblinės būkle. Tokia absurdiška situacija patvirtina, kad Aukcionas turėtų būti pripažįstamas neįvykusiu. Teismas šių argumentų ir nurodytų aplinkybių nevertino, nurodydamas, kad iškilus ginčui dėl Žemės sklypo dalies, esančios po Siurbline, naudojimo, atsakovas I. G. kels klausimą dėl kelio servituto nustatymo. Tokiu būdu teismas iš esmės pripažįsta egzistuojančią konfliktinę situaciją, bet ją toleruoja ir nesiekia užkirsti kelio tolimesniam bylinėjimuisi.
14.7. Teismas nepagrindė, kaip Siurblinės perleidimas ir Savivaldybės veiksmai, organizuojant Siurblinės perleidimą be ieškovės sutikimo ar susitarimo su ieškove dėl Žemės sklypo naudojimosi sąlygų, atitinka Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomenės naudos, efektyvumo ir viešosios teisės principus bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Sprendime visiškai neatskleidžiama, kaip teismo pateikiamas Įstatymo 21 straipsnio 14 dalies ir CK 6.394 straipsnio 3 dalies aiškinimas galėtų užtikrinti nekilnojamojo turto objektų bei po jais esančių žemės savininkų interesų balansą. Akivaizdu, kad viduryje Žemės sklypo stovinti Siurblinė, priklausanti kitam asmeniui, reikšmingai riboja ieškovės teisę įgyvendinti savo turimą nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Be to, pateikiamas nurodytų teisės normų aiškinimas yra nemotyvuotas, neatitinka bendros teisinio reguliavimo sistemos, skatina teisinį neapibrėžtumą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė Savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantė, manydama, kad Aukciono sąlygos yra neteisėtos ir prieštaraujančios Aprašo 46.5 punkte nustatytiems reikalavimas, privalėjo tokias sąlygas ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-706/2017), tačiau jokių skundų ar pretenzijų dėl jų nebuvo gauta. Aukciono sąlygų neginčijimas ir tai, kad pati apeliantė dalyvavo Aukcione, įrodo, jog apeliantė sutiko su paskelbtomis Aukciono sąlygomis, ir dėl to prarado galimybę kvestionuoti Aukciono sąlygų neteisėtumą ar prieštaravimą Aprašo 46.5 punktui. Be to, Aukciono sąlygos bei Aukciono vykdymo tvarka atitiko Aprašo 22 ir 41 punktų nuostatas. Aprašo 22 punktas reikalauja pateikti informaciją apie žemės sklypą tik tokiu atveju, kai kartu su nekilnojamuoju daiktu yra parduodamas, išnuomojamas ir žemės sklypas, kai yra nustatyti žemės servitutai, specialiosios žemės naudoji sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai. Nagrinėjamu atveju Savivaldybė Žemės sklypo Aukcione nepardavinėjo ir nenuomojo, šiam Žemės sklypui nekilnojamojo turto atžvilgiu nėra nustatyta jokių servitutų, Žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų ar kitų apribojimų, todėl Savivaldybė Aukciono sąlygose pateikė visą Aprašo 22 punkte nurodytą informaciją. Priešingai nei teigia apeliantė, Aukciono vedėjui Aprašo 41 punkte nėra nustatyta pareiga pateikti reikšmingos informacijos apie tai, kad nėra susitarimų dėl po Siurbline esančio Žemės sklypo naudojimą. Aprašo 41 punktas aiškiai nurodo, kad aukciono vedėjas turi apibūdinti parduodamą turtą. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo parduodama tik Siurblinė, Aukciono vedėjas ją ir apibūdino. Apeliantė plečiamai aiškina Aprašo 41 punkto nuostatas. Aukciono dalyviams buvo nurodyta informacija, kad Žemės sklypas nuosavybės priklauso kitam fiziniam asmeniui.
15.2. CK 6.394 straipsnio 3 dalis yra bendroji norma Įstatymo 21 straipsnio 14 dalies atžvilgiu, tačiau teisinis reglamentavimas yra iš esmės analogiškas ir Savivaldybė Siurblinę turėjo teisę perleisti tretiesiems asmenims, nesant Žemės sklypo savininko sutikimo, tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Žemės sklypo naudojimo sąlygos nėra ir nebuvo nustatytos, todėl negali būti ir įstatymų ir (ar) sutarties prieštaravimų dėl jų naudojimo. Notarine Sutartimi jokios naujos Žemės sklypo naudojimo sąlygos nebuvo nustatytos, Siurblinės pirkėjas (Aukciono laimėtojas) Sutartimi įgijo tokias pačias teises į Žemės sklypą, kurias Savivaldybė turėjo prieš Siurblinės pardavimą. Apeliantė nenurodė, kokias konkrečias Žemės sklypo naudojimo sąlygas, kurios prieštarautų įstatymui ir (ar) sutarčiai, Savivaldybė, perleisdama Žemės sklypą Aukciono laimėtojui, pažeidė. Vien tas faktas, kad pasikeitė Siurblinės savininkas, nėra pakankamas konstatuoti apeliantės teisių pažeidimą, nes vien dėl Siurblinės perleidimo jokio naujo teisinio neapibrėžtumo nebuvo sukurta.
15.3. Apeliantei neįrodžius Įstatymo 21 straipsnio 14 dalies ir CK 6.394 straipsnio 3 dalies teisės normų pažeidimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą pripažinti negaliojančia Sutartį.
16. Atsakovas I. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantė neįrodė, kad egzistuoja bent vienas iš Aprašo 46 punkte nustatytų pagrindų, dėl kurių Aukcionas gali būti pripažintas neįvykusiu. Aprašo 46 punkte nėra nustatyti tokie Aukciono pripažinimo neįvykusiu pagrindai, kuriuos šioje byloje įrodinėjo apeliantė.
16.2. Apeliantės argumentas, kad ji tikėjosi, jog Savivaldybė iki Sutarties pasirašymo sudarys su ja susitarimą dėl po Siurbline esančios Žemės sklypo dalies naudojimosi sąlygų, yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, be to, toks argumentas nepaneigia teismo sprendimo motyvų pagrįstumo. Apeliantė, neginčydama Aukciono sąlygų ir pati dalyvaudama Aukcione, neabejotinai pripažino Aukciono sąlygų teisėtumą. Savivaldybė Aukcione Žemės sklypo nepardavinėjo ir nenuomojo, todėl Aukciono sąlygos Aprašo 26.6 ir 22.1 punktų nepažeidė, o Aukciono vedėjas nepažeidė Aprašo 41 punkto.
16.3. Nors apeliantė prašo panaikinti 2017 m. birželio 16 d. Sutartį, tačiau iš tikrųjų Sutartis buvo sudaryta ir notaro patvirtinta 2017 m. birželio 14 d. Vien tai yra atskiras pagrindas atmesti ieškinį.
16.4. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Priešingai nei teigia apeliantė, nei Įstatymo 21 straipsnio 14 dalyje, nei CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai be žemės sklypo savininko sutikimo nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti tik esant susitarimui dėl po daiktu esančios žemės sklypo dalies naudojimosi sąlygų. Atsižvelgęs į tai, teismas, spręsdamas Sutarties teisėtumo klausimą, pagrįstai nustatinėjo aplinkybes, susijusias tik su tuo, ar Sutarties sudarymas neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms.
16.5. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta pažeista jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Dėl to asmuo, ginčydamas konkretų sandorį, turi įrodyti, kad sandorio sudarymu buvo pažeistos tam tikros jo teisės bei teisėti interesai. Apeliantė, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia Sutartį, kurios šalimi ji nėra, neįrodė, kad Sutarties sudarymas turėjo įtakos jos, kaip Žemės sklypo savininkės, teisėms ir / ar pareigoms, apeliantė taip pat neįrodė, kad dėl šio sandorio ji patyrė kokių nors neigiamų teisinių padarinių, pavyzdžiui, sumažėjo jos turimų teisių į Žemės sklypą apimtis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta.
18. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708-378/2015). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti ir ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju ginčas kilo dėl disponavimo viešąja nuosavybe. Viešasis interesas reikalauja patikrinti, ar sandoris nėra niekinis ir ar viešąja nuosavybe yra disponuojama laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nes, priešingu atveju, būtų pažeisti visuomenės teisėti interesai, kad viešąja nuosavybe būtų disponuojama vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais principais: visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės.
19. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti J. R. reikalavimai dėl Aukciono pripažinimo neįvykusiu ir Sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešasis interesas šioje byloje reikalauja peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasisakyti ne tik dėl apeliantės nurodytų imperatyvių nuostatų (CK 6.394 straipsnio 3 dalies ir Įstatymo 21 straipsnio 14 dalies), tačiau ir kitos imperatyvios nuostatos, įtvirtintos CK 6.396 straipsnio 1 dalyje, aiškinimo ir taikymo tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi informavo dalyvaujančius byloje asmenis apie ketinimą šiuo aspektu peržengti apeliacinio skundo ribas ir sudarė jiems galimybes nurodytu klausimu pateikti rašytinius paaiškinimus. Šia savo teise tiek apeliantė, tiek ir atsakovai pasinaudojo bei pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kurie vertintini nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
21. Atsakovė Savivaldybė kartu su 2018 m. gruodžio 12 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė apeliacinės instancijos teismui šiuos įrodymus – Sutartį ir ją tvirtinusio notaro turėtus dokumentus: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kadastro žemėlapį, žemės sklypo planą, 2016 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą, Įgaliojimų registro išrašą, Juridinių asmenų registro išrašą, 2017 m. gegužės 24 d. prašymą įregistruoti nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono dalyviu, aukciono dalyvio kortelę, Aukciono sąlygas, Aukciono protokolą, lėšų pervedimo nurodymus, Gyventojų registro išrašus, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašus, Sutartį sudariusių asmenų tapatybės kortelių kopijas, Turto arešto aktų registro duomenis ir notarui Š. R. adresuotą 2018 m. gruodžio 12 d. prašymą. Pažymėtina, kad Sutartis ir Aukciono sąlygos nėra nauji įrodymai, jie buvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jie pakartotinai nepriimami. Kiti atsakovės Savivaldybės kartu su 2018 m. gruodžio 12 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai priimami, nes jie yra susiję su Aukciono vykdymu, šioje byloje ginčijamais jo rezultatais, šiais įrodymais grindžiama Savivaldybės pozicija dėl Sutarties atitikties imperatyvioms teisės normoms, o kaip jau minėta, būtent šios aplinkybės tikrintinos apeliacine tvarka (CPK 314 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Dėl viešosios nuosavybės teise valdomo turto pardavimo viešo aukciono būdu
26. Kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).
27. Teismo sprendimo motyvavimo reikalavimas detalizuotas CPK normose dėl teismo sprendimo turinio; teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnio 1 dalis), yra susijęs su įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Teisiniai teismo procesinio sprendimo argumentai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokie įstatymai taikytini sprendžiant šalių ginčą ir įvertinti šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą jų atžvilgiu. Faktiniai teismo sprendimo argumentai reiškia šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą aktualių bylos aplinkybių, bylą nagrinėjančio teismo konstatuotų laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018).
28. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, išnagrinėjo apeliantės šioje byloje pareikštus reikalavimus. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes jame yra pateikti tiek teisiniai, tiek ir faktiniai argumentai, susiję su byloje ginčijamomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neprivalėjo pasisakyti dėl apeliantės nurodomų CK 4.104 ir 4.105 straipsnių nuostatų, nes jos reglamentuoja teisės naudotis žemės sklypu / teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes ir dėl to netaikytinos nagrinėjamu atveju.
29. Iš ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad apeliantė šioje byloje prašo pripažinti Aukcioną neįvykusiu ir ginčija Aukciono rezultatų pagrindu sudarytą Sutartį. Atsakovas I. G. pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo patikslintame ieškinyje esantį netikslumą, susijusį su tuo, kad prašoma panaikinti 2017 m. birželio 16 d. Sutartį, nors iš tikrųjų Sutartis buvo sudaryta ir notaro patvirtinta 2017 m. birželio 14 d. Pažymėtina, kad šis patikslinto ieškinio dalyko netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, kuris, tikėtina, atsirado dėl to, jog pačioje Sutartyje vienoje vietoje nurodyta klaidinga Sutarties data (2017 m. birželio 16 d.), o kitose Sutarties vietose jau nurodyta tikroji Sutarties sudarymo data (2017 m. birželio 14 d.), kuri įrašyta ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Aptartas datos rašymo apsirikimas nėra savarankiškas pagrindas atmesti apeliantės reikalavimą pripažinti negaliojančia Sutartį, kaip teigiama atsakovo I. G. atsiliepime į apeliacinį skundą, nes nėra abejonių, kad apeliantė ginčija būtent 2017 m. birželio 14 d. Sutartį, kuri galėtų būti šioje byloje pripažinta negaliojančia, jeigu tam būtų nustatytas įstatyme įtvirtintas pagrindas.
30. Apeliantė šioje byloje neįrodinėja, kad Savivaldybė apskritai negalėjo ginčo turto pardavinėti viešo aukciono būdu. Kaip teisingai nurodo apeliantė, byloje nekilo ginčas dėl to, kad Siurblinė buvo perleista atsakovui I. G. prieš tai negavus apeliantės sutikimo, taip pat dėl to, kad iki jos perleidimo nebuvo sudaryta jokių susitarimų su apeliante dėl Žemės sklypo dalies, esančios po Siurbline, naudojimosi teisės ar tvarkos. Viena apeliacinio skundo argumentų grupė susijusi su Aukciono sąlygų neteisėtumu, aukciono vykdymo trūkumais, kurie siejami su Aprašo 22.1, 26.6 ir 41 punktų pažeidimu, kurie, anot apeliantės, sudaro pagrindą pripažinti Aukcioną neįvykusiu pagal Aprašo 46.5 punktą. Kita apeliacinio skundo argumentų grupė susijusi su tuo, kad Siurblinės pardavimas prieš tai neišsprendus Žemės sklypo naudojimo tvarkos klausimų prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms (Įstatymo 21 straipsnio 14 daliai ir CK 6.394 straipsnio 3 daliai) bei pažeidžia apeliantės, kaip Žemės sklypo, kuriame yra Siurblinė, savininkės, teises. Jau minėta, kad šioje byloje yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasisakyti ne tik dėl apeliantės nurodytų imperatyvių nuostatų (CK 6.394 straipsnio 3 dalies ir Įstatymo 21 straipsnio 14 dalies), tačiau ir kitos imperatyvios nuostatos, įtvirtintos CK 6.396 straipsnio 1 dalyje, aiškinimo ir taikymo tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešosios nuosavybės objektų perleidimas privatiems asmenims reguliuojamas viešosios teisės normomis. Norminiuose teisės aktuose nustatytos nuoseklios valstybei priklausančio turto perleidimo privatiems asmenims procedūros, kurių laikymasis yra privalomas, siekiant tokio turto pardavimo procedūrų skaidrumo bei sandorio teisėtumo. Kai daiktas parduodamas aukciono būdu, pagrindinės pirkimo–pardavimo sąlygos nustatomos aukciono sąlygose ir šios teisiškai saisto pirkėją ir pardavėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-706/2017).
Žemesnės instancijos teismas
32. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo aukciono būdu. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešas aukcionas – valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus Įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus, pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
33. Būtent Aprašas (šioje nutartyje vadovaujamasi redakcija, galiojusia nuo 2017 m. kovo 11 d., t. y. Aukciono vykdymo metu) reglamentuoja valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu organizavimą ir vykdymą, parduodamo ar nuomojamo žemės ploto nustatymą ir nuomos procedūras, sandorių, įvykus aukcionui dėl nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų, sudarymą (Aprašo 1 punktas). Aprašo 22.1 punkte nustatyta, kad aukciono sąlygose, be kita ko, turi būti nurodyta informacija apie aukcione parduodamą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą (turto pavadinimas, unikalus numeris, adresas, žemės sklypo kadastro numeris, plotas, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai, žemės servitutai ir informacija, ar žemės sklypas parduodamas, ar nuomojamas, kiti turto identifikavimo duomenys).
34. Vadovaujantis patvirtintomis aukciono sąlygomis, skelbime apie organizuojamą aukcioną pateikiama aukciono organizatoriaus apibendrinta informacija apie parduodamą turtą ir nuoroda į viešai paskelbtas aukciono sąlygas, taip pat papildoma informacija, kur galima susipažinti su nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarčių projektais, žemės sklypo nuomos sutarčių projektais (Aprašo 26.6 punktas). Prieš pradėdamas vykdyti aukcioną, aukciono vedėjas apibūdina parduodamą turtą, paskelbia pradinę bendrą nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo arba pradinę nekilnojamojo daikto pardavimo kainą, kainos didinimo intervalą ir pasiūlo aukciono dalyviams pradėti skelbti siūlomas kainas ir pakelti aukciono dalyvio kortelę taip, kad kainą išgirstų ir kortelės numerį matytų aukciono vedėjas ir kiti aukciono dalyviai (Aprašo 41 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
35. Pagal Aprašo 46 punktą aukcionas laikomas neįvykusiu, jeigu: neužregistruotas nė vienas aukciono dalyvis; dalyvauti aukcione neatvyksta nė vienas užregistruotas aukciono dalyvis; nė vienas aukciono dalyvis Aprašo nustatyta tvarka nepasiūlo aukciono sąlygose nustatytos pradinės bendros pardavimo kainos; įvykus aukcionui paaiškėja, kad aukciono laimėtojas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų; neįvykdytos kitos aukciono sąlygos.
36. Aprašo 46.5 punkte įtvirtintas pagrindas, kuriuo apeliantė grindžia savo reikalavimą dėl Aukciono pripažinimo neįvykusiu (neįvykdytos kitos aukciono sąlygos), nagrinėjamu atveju neegzistuoja, nes Savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ĮS-688 patvirtintos Aukciono sąlygos buvo įvykdytos. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su Aukciono sąlygų (ne)tinkamumu ir jo vykdymo tvarka, pirmiausia akcentuotina, kad apeliantė šioje byloje prašo pripažinti Aukcioną neįvykusiu ir ginčija Aukciono rezultatų pagrindu sudarytą Sutartį, tačiau jokių reikalavimų dėl Aukciono sąlygų neteisėtumo nepareiškė. Tai, kad pati apeliantė dalyvavo Aukcione, reiškia, jog ji žinojo apie Aukcioną (jo sąlygas) ir turėjo galimybę pareikšti dėl jo sąlygų pastabas dar iki Aukciono. Tačiau, kaip nurodo Savivaldybė, jokių skundų ar pretenzijų dėl Aukciono sąlygų iki Aukciono dienos nebuvo gauta. Apeliantė jau po Aukciono pateikė Savivaldybei raštą dėl jo pripažinimo neįvykusiu.
37. Šios nutarties 23 punkte aprašytos aplinkybės patvirtina, kad Aukciono sąlygose buvo nurodyta informacija apie parduodamą nekilnojamąjį turtą (Siurblinę), nurodyta, jog Siurblinė yra fiziniam asmeniui priklausančiame Žemės sklype, taip pat nurodyta specialistė, kuri gali suteikti detalesnę informaciją apie Aukcioną ir pirkimo–pardavimo sutarties projektą (pateikiant jos kontaktinius duomenis). Informacijos apie tai, kad nėra susitarimų dėl po Siurbline esančio Žemės sklypo naudojimo, nenurodymas Aukciono sąlygose ir aukciono vedėjo prie pradedant vykdyti aukcioną atliekamame parduodamo turto apibūdinime nereiškia Aprašo 22.1, 26.6 ar 41 punktų pažeidimo, kaip teigia apeliantė. Viena vertus, šios Aprašo nuostatos skirtos tam, kad būtų nurodytos būtent parduodamo turto savybės, o šiuo atveju buvo parduodamas tik pastatas (Siurblinė) be Žemės sklypo. Kita vertus, Aukciono sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad Siurblinė yra fiziniam asmeniui priklausančiame Žemės sklype ir jeigu Aukcionu besidomintiems asmenims kilo papildomų klausimų dėl naudojimosi po Siurbline esančiu Žemės sklypu (jo dalimi) galimybių, Aukciono sąlygose buvo nurodytas konkretus asmuo, galintis suteikti papildomą informaciją apie Aukcioną ir pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Sutarties 7.5 punkte yra aiškiai nurodyta, kad Savivaldybės teisės į Žemės sklypą nėra nustatytos.
38. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės nurodytų argumentų, susijusių su Apraše nurodytų procedūrinių reikalavimų pažeidimu vykdant Aukcioną. Jeigu pažeidimai būtų nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiama dėl jų įtakos Aukciono (ir jo rezultatų) teisėtumui. Kadangi apeliantės nurodyti pažeidimai šiuo atveju nepasitvirtino, net nėra pagrindo spręsti dėl Aukciono pripažinimo neįvykusiu ar negaliojančiu, kaip galimų padarytų pažeidimų teisinių pasekmių.
39. Imperatyvių įstatymų nuostatų (ne)pažeidimo, parduodant Siurblinę, aspektu akcentuotina, kad pagal Įstatymo 21 straipsnio 14 dalį įstatymų nustatyta tvarka valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis privačios žemės sklype, gali būti parduodamas viešame aukcione be žemės savininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (CK 6.394 straipsnio 3 dalis).
40. Sutiktina su Savivaldybės pozicija, kad Įstatymo 21 straipsnio 14 dalyje ir CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra iš esmės analogiškas tuo aspektu, jog leidžia parduoti žemės sklype esantį kitam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje dar papildomai įtvirtinta, kad kai kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype esantis nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
41. Byloje nėra ginčo ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad šioje byloje aktualios CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018). Kaip imperatyvaus pobūdžio vertintinos ir Įstatymo 21 straipsnio 14 dalies nuostatos, kurios, kaip minėta, nustato iš esmės analogišką CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisinį reglamentavimą. Esminis klausimas šioje byloje yra tas, ar šios imperatyvios teisės normos nagrinėjamu atveju buvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepripažino šių imperatyvių teisės normų pažeidimo, todėl apeliantės reikalavimus atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nurodytos imperatyviosios įstatymų normos pažeistos nebuvo.
42. Apeliantės pateiktas Įstatymo 21 straipsnio 14 dalies ir CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimas, kad parduoti pastatą be privataus žemės sklypo savininko sutikimo turėtų būti galima tik tais atvejais, kai įstatymais ar sutartimi yra sutarta dėl konkrečių pastato savininko teisių naudotis atitinkamu žemės sklypu, atmestinas. Kaip teisingai nurodo atsakovas I. G., nei Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje, nei CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai be žemės sklypo savininko sutikimo nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti tik esant susitarimui dėl po daiktu esančios žemės sklypo dalies naudojimo sąlygų. Kitaip tariant, reikalavimas iki nekilnojamojo daikto perleidimo suderinti su žemės sklypo, kuriame tas daiktas stovi, savininku sąlygas, kuriomis naujasis nekilnojamojo daikto savininkas galėtų naudotis žemės sklypu, nei Įstatymo 21 straipsnio 14 dalyje, nei CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nėra nustatytas.
43. Teisės aktai nenustato draudimo perleisti nuosavybės teisę į statinį, jeigu statinio savininkui nepriklauso atitinkama dalis žemės sklypo, ant kurio stovi tas statinys. Įstatymo 21 straipsnio 14 dalyje ir CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tik draudimas parduoti nekilnojamąjį daiktą be žemės savininko sutikimo, jeigu tai prieštarautų įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Šiuo atveju apeliantė neįrodinėja, kad Siurblinės pardavimas prieštarauja Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytoms (šios nutarties 22 punkte aptartoms) Žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Duomenų apie kokia nors sutartimi nustatytas Žemės sklypo naudojimo sąlygas, kurioms prieštarautų Siurblinės pardavimas, byloje nėra. Darytina išvada, kad apeliantės sutikimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas, todėl jo negavimas nepažeidžia teisės aktų nuostatų. Taip pat nenustatyta, kad pagal įstatymus ar kitus teisės aktus Savivaldybė būtų turėjusi pareigą prieš Siurblinės pardavimą susitarti su apeliante dėl Žemės sklypo dalies, būtinos Siurblinei eksploatuoti, naudojimo sąlygų. Taigi tokio susitarimo nebuvimas taip pat neužkirto kelio Savivaldybei parduoti Aukcione Siurblinę.
44. Šių išvadų nepaneigia ir apeliantės minimos Įstatymo nuostatos, įtvirtintos 21 straipsnio 6 ir 7 dalyse. Įstatymų reikalaujamos formos valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo arba nuomos (jeigu žemė neparduodama) sutartis su didžiausią kainą viešame aukcione pasiūliusiu aukciono dalyviu, pripažintu viešo aukciono laimėtoju, turi būti sudaryta (sudarytos) per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pardavimo viešame aukcione dienos. Valstybinės žemės, priskirtos savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, pirkimo–pardavimo arba valstybinės žemės nuomos sutartis su viešo aukciono laimėtoju (pirkėju) sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (Įstatymo 21 straipsnio 6 dalis). Pagal Įstatymo 21 straipsnio 7 dalį valstybės ar savivaldybių nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje (sutartyse) turi būti nustatyta mokėjimų už įsigytą turtą tvarka ir terminai, viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimai vykdyti viešo aukciono sąlygas, teisinės pasekmės už sutarties (sutarčių) sąlygų nevykdymą, sutarties (sutarčių) nutraukimo tvarka, pirkėjo įsipareigojimas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir kiti viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimai.
45. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Įstatymo 21 straipsnio 6, 7 dalys yra orientuotos į tai, jog pastatai būtų parduodami tik išsprendus po jais esančios žemės naudojimo klausimą, t. y. kartu su pastatu parduodant ir žemės sklypą arba sudarant atitinkamos žemės nuomos ar panaudos sutartis. Tokia apeliantės pozicija grindžiama neteisingu Įstatymo 21 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų nuostatų aiškinimu. Iš Įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatų matyti, kad šioje normoje reglamentuojama situacija, susijusi su valstybinės žemės likimu, o šiuo atveju po Siurbline esantis Žemės sklypas toks nėra. Įstatymo 21 straipsnio 7 dalis reglamentuoja daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytinus viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimus (pavyzdžiui, sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį), tačiau jokių pardavėjo (šiuo atveju – Savivaldybės) pareigų, įskaitant apeliantės nurodomą pareigą iki daikto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išspręsti po juo esančios žemės naudojimo klausimą, nereglamentuoja. Įstatymo 21 straipsnio 6, 7 dalyje įtvirtintos nuostatos, aiškintinos kartu su Įstatymo 21 straipsnio 14 dalimi ir CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, taip pat nepagrindžia apeliantės pozicijos, kad Savivaldybė turėjo pareigą iki Siurblinės pardavimo išspręsti su apeliante Siurblinei eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalies naudojimo klausimą.
46. Jau minėta, kad Sutarties 7.5 punkte nurodyta, jog I. G. yra žinoma, kad Savivaldybė nėra Žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas bei kuriame yra parduodamas daiktas, savininkė. Savivaldybės teisės į Žemės sklypą nėra nustatytos. Šalims išaiškinta CK 6.394 straipsnio 3 dalis, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama Žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėja. Kadangi Savivaldybės teisės į Žemės sklypą iki Siurblinės pardavimo nebuvo nustatytos, tai statinio pirkėjas (atsakovas I. G.) jokių teisių naudotis tam tikra Žemės sklypo dalimi neįgijo. Nėra abejonių, kad atsakovui I. G., kaip Siurblinės pirkėjui, šios aplinkybės buvo žinomos (jis tai patvirtino nagrinėjant šią bylą). Tai, kad Savivaldybės teisės į Žemės sklypą iki Siurblinės pardavimo nebuvo nustatytos, neužkerta kelio naujajam Siurblinės savininkui (I. G.) ir apeliantei teisės aktų nustatyta tvarka susitarti dėl Siurblinei eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalies naudojimo, o nepavykus pasiekti susitarimo, spręsti kilusį nesutarimą teisės aktų nustatyta tvarka.
47. Pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatos, įpareigojančios apibūdinti sutarties dalyką, yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2010). CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslas – užtikrinti, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas (perleidžiamas daiktas) būtų apibūdintas taip, jog nekiltų jokių abejonių ar ginčų dėl to, koks nekilnojamasis daiktas buvo perleistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-762-196/2017).
48. Nagrinėjamu atveju Sutartyje buvo tinkamai apibūdintas parduodamas daiktas (Siurblinė), nurodant Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančius šį daiktą individualizuojančius duomenis. Kaip minėta, Siurblinės ir Žemės sklypo adresas sutampa ((duomenys neskelbtini)). Kiek tai susiję su Siurblinės vietos nurodymu Žemės sklype, Sutartyje buvo nurodytas Siurblinės pažymėjimas plane (1H1p). Nors kiti duomenys į Sutartį apie Siurblinės vietą Žemės sklype nebuvo perkelti, tačiau iš Savivaldybės apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad notaras, tvirtindamas Sutartį, turėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie Siurblinę ir Žemės sklypą, kuriame ji pastatyta, kadastro žemėlapį ir Žemės sklypo planą, iš kurių matyti Žemės sklypo ribos vietovėje ir pastato (Siurblinės) vieta Žemės sklype. Sutarties šalys nesiginčija dėl Siurblinės vietos Žemės sklype, apeliantei, kuri yra pareiškusi reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir kuri yra Žemės sklypo savininkė, taip pat neabejotinai žinoma Siurblinės vieta Žemės sklype. Duomenų, kad tame pačiame Žemės sklype be Siurblinės būtų ir kitų statinių, byloje nėra, taigi suinteresuotiems asmenims ir ateityje neturėtų kilti jokių abejonių ar ginčų dėl to, koks nekilnojamasis daiktas buvo perleistas Sutartimi. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog Sutartyje nėra aiškiai nurodyti duomenys apie Žemės sklypą bei Siurblinės vietą jame, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimo.
Dėl aktualios kasacinio teismo praktikos
49. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis atsakovo I. G. 2018 m. gruodžio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-684/2018 pateiktais išaiškinimais, kurie buvo sukurti byloje, kurios faktinės aplinkybės labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ginčas kilo dėl pastatų, kurie buvo kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip prieštaraujančios imperatyvioms CK 6.394 ir 6.396 straipsnių nuostatoms. Ieškovė (žemės sklypo savininkė) ginčijo dovanojimo sutartį tuo pagrindu, kad dovanojimo sandoris prieštarauja ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, interesams, nes ji nežinojo apie sandorį, sandoris sudarytas be jos sutikimo, jame neaptartas žemės, kurioje yra ginčo pastatai, klausimas, be to, sudarius ginčijamą sandorį, buvo pažeista ieškovės teisė nekliudomai disponuoti savo žemės sklypu.
51. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.394 straipsnio 3 dalį, nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad pirkėjas (apdovanotasis) įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (dovanotojas), t. y. pirkėjas (apdovanotasis) negali įgyti daugiau teisių, negu turėjo pats pardavėjas (dovanotojas), vadinasi, žemės sklypo savininko teisių ir pareigų turinys savaime nepasikeičia, perleidus pastatus, kuriais yra užstatytas jo žemės sklypas (t. y. pasikeitus pastatų savininkui). Kasacinis teismas, remdamasis šiais argumentais, sprendė, kad pirkėjo (apdovanotojo) teisių į žemės sklypą neaptarimas sudarant nekilnojamųjų daiktų, esančių kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, pirkimo–pardavimo (dovanojimo) sutartį pats savaime nesukuria žemės sklypo savininkui vieno ar kito materialiojo teisinio efekto (t. y. nesukuria, nepanaikina ir nepakeičia subjektinių teisių ir (ar) pareigų). Kasacinis teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad ieškovė nepagrindė (neįrodė), kaip ginčo pastatų dovanojimo sandorio sudarymas (be jos sutikimo ir neaptarus apdovanotųjų teisių į ieškovės žemės sklypą) paveikė (pažeidė) jos, kaip žemės sklypo savininkės, materialiąsias teises ir pareigas, kokius materialiuosius teisinius padarinius jai sukels (sukeltų) ginčo pastatų dovanojimo sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas, t. y. ginčo pastatų grąžinimas dovanotojų nuosavybėn. Apibendrindamas šiuos argumentus, kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė sąlygų, kurios būtinos teisminei gynybai jos reikalaujamu būdu taikyti, t. y. neįrodė, kad turi tam tikrą materialiąją subjektinę teisę (ar teisėtą interesą), susijusią su ginčo dalyku, kad teisė yra pažeista ir kad reikalaujamas taikyti teisių gynimo būdas sukels atitinkamas materialiąsias teisines pasekmes. Kasacinis teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, pripažino pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad ieškovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti dovanojimo sandorį, o tai per se (pats savaime) sudaro pagrindą atmesti ieškinį.
52. Nagrinėjamoje byloje apeliantė ieškinio reikalavimuose Aukciono, kuriame buvo parduota jos Žemės sklype esanti Siurblinė, sąlygų neginčijo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti Aukcioną neįvykusiu. Sutartis neprieštarauja apeliantės nurodytoms imperatyvioms CK 6.394 straipsnio 3 dalies ir Įstatymo 21 straipsnio 14 dalies nuostatoms. Vien dėl Siurblinės perleidimo kitam savininkui jokio naujo teisinio neapibrėžtumo (palyginti su tuo, kuris egzistavo ir iki Siurblinės pardavimo) nebuvo sukurta, nes ir iki tol Žemės sklypo dalies, būtinos Siurblinei eksploatuoti, naudojimo sąlygos nebuvo nustatytos. Sutarties pripažinimas negaliojančia dėl CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimo dėl to, kad Sutartyje nėra aiškiai nurodyti duomenys apie Žemės sklypą bei Siurblinės vietą jame, jokių materialiųjų teisinių padarinių (pasekmių) apeliantei nesukeltų. Kadangi Žemės sklypo savininkės (apeliantės) teisių ir pareigų turinys savaime vien dėl Siurblinės, kuria yra užstatytas jos Žemės sklypas, perleidimo (t. y. pasikeitus pastato savininkui) nepasikeitė, Sutarties pripažinimas negaliojančia iš esmės būtų tik formalus veiksmas, neturintis jokios realios įtakos apeliantės teisinei padėčiai, nes Aukciono rezultatams nesant nuginčytiems, atsakovai tiesiog turėtų iš naujo sudaryti Siurblinės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodant joje daikto vietą Žemės sklype, nors dėl to ginčo nei tarp Sutarties šalių, nei tarp šioje byloje dalyvaujančių asmenų nėra. Taigi šioje byloje neįrodytos sąlygos, kurios būtinos teisminei gynybai apeliantės reikalaujamu būdu taikyti.
Dėl procesinės bylos baigties, laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų
53. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti apeliantės reikalavimai dėl Aukciono pripažinimo neįvykusiu ir Sutarties pripažinimo negaliojančia, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai aiškinant ir taikant aktualias CK, Įstatymo ir Aprašo nuostatas, susijusias su aukciono vykdymu ir nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, bei proceso teisės normas, taip pat teisingai įvertinus surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti, o apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta I. G.: 1) su bet kuriuo asmeniu sudaryti Siurblinės perleidimo sutartį, padarant įrašą viešame registre dėl draudimo I. G. perleisti nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – Siurblinę; 2) rekonstruoti, atstatyti, perstatyti Siurblinę ar atlikti bet kokius kitus veiksmus su Siurbline, kuriais būtų keičiama šio pastato būklė ar paskirtis. Atsižvelgiant į bylos rezultatą ir tai, kad ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Apeliantė pateikė prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau kadangi jos apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.
56. Atsakovė Savivaldybė prašo priteisti iš apeliantės 1 064,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti: 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 338,80 Eur už papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą. Atsakovas I. G. prašo priteisti iš apeliantės 434,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Abu atsakovai pateikė jų išlaidas patvirtinančius dokumentus. Maksimali priteistina suma už atsiliepimus į apeliacinį skundą – po 1 106,04 Eur (minėtų rekomendacijų 8.11 punktas (1,3 x 850,80 Eur (2017 m. III ketv. bruto darbo užmokestis), o už papildomus rašytinius paaiškinimus – 370,68 Eur (minėtų rekomendacijų 8.16 punktas (0,4 x 926,70 Eur (2018 m. II ketv. bruto darbo užmokestis). Atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neviršija nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Taigi iš viso atsakovei Savivaldybei iš apeliantės priteistina 1 064,80 Eur, o atsakovui I. G. – 434,45 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
57. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 3,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos apeliacinio teismo pažyma apie 2018 m. kovo 5 d. patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus apeliacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš apeliantės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti atsakovei Kauno rajono savivaldybei (j. a. k. 188756386) iš ieškovės J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 064,80 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis Eur 80 ct) jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti atsakovui I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 434,45 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 45 ct) jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3,46 Eur (tris Eur 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.