Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešąjį aukcioną ir jo rezultatų pripažinimą negaliojančiais, ir proceso teisės normų, nustatančių viešojo intereso gynimą, tinkamo aiškinimo ir taikymo. Ieškovai prašė pripažinti atsakovo 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdyto butų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo viešojo aukciono rezultatus negaliojančiais.Ieškovai nurodė, kad jiems ar jų šeimos nariams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos medicinos tarnybos iniciatyva 1994–1999 m. pagal tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo suteikti butai. 2014 m. gegužės 1 d. pastatas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas valdyti atsakovui. Atsakovo atstovai 2014 m. balandžio mėn. vykusio pastato gyventojų susitikimo metu bandė įtikinti ieškovus, kad butus būtų geriau sujungti ir aukcione parduoti kaip nedalomą nekilnojamojo turto vienetą, nes taip ieškovams būtų naudingiau. Ieškovai nurodė, kad jie nepajėgs nusipirkti pastato kaip nedalomo nekilnojamojo turto vieneto. Aukcionas įvyko 2014 m. rugsėjo 17 d. Apie įvyksiantį aukcioną ieškovai turėjo būti informuoti raštu, tačiau apie tai jie informuoti nebuvo. Pastatui priklausanti katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo parduodama 2014 m. rugsėjo 17 d. vykusiame aukcione ir iki šiol nėra parduota, nors ji taip pat turėjo būti įtraukta į aukcione parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą. Ieškovai atsakovo atstovų nurodymu 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarė notarinę sutartį, kuria susitarė aukcione dalyvauti kaip vienas dalyvis, siekiantis išsipirkti net ir savo nenaudojamas patalpas. Minėtos patalpos ieškovams yra suteiktos pagal tarnybinių patalpų nuomos sutartis, o tai nuomininkams suteikia papildomų garantijų. Be to, kartu su nuomininkais gyvena ir mažamečiai vaikai bei negalią turintys nuomininkų šeimos nariai. Minėti butai yra vienintelė nuomininkų gyvenamoji vieta.Nors atskiros gyvenamosios patalpos buvo suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, suteikiant joms unikalius numerius, atsakovo organizuotame aukcione visi butai buvo parduoti kaip vienas turtinis vienetas, taip apsunkinant butų gyventojų teisės įsigyti savo nuomojamus butus įgyvendinimą. Butų savininkai nedisponuoja tokiomis sumomis, kad galėtų įsigyti namą su visais butais, be to, jie neturi tokio teisinio intereso, todėl galima daryti prielaidą, kad atsakovas taip pasielgė tyčia, galimai proteguodamas konkretų pirkėją, apsunkindamas buto savininkų galimybę dalyvauti viešajame aukcione ir varžytis dėl konkretaus buto. Aukcionas buvo vykdomas diskriminuojant aukcione parduodamų butų nuomininkus. Tai, kad atsakovas ieškovams nurodė, jog aukcione ieškovams nebus jokios konkurencijos, t. y. nebus kitų registruotų aukciono dalyvių arba niekas nepasiūlys didesnės už jų siūlytiną sumą, suteikė ieškovams teisėtų lūkesčių, kad jie nusipirks jau ilgą laiką nuomojamus butus. Ginčo butų aukcioną atsakovas turėjo organizuoti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklės apibrėžia atskiras sąvokas ir nustato aukciono organizavimo tvarką. Taisyklių 20 punktas nustato, kad turi būti atliktas parduodamo nekilnojamojo turto nepriklausomas vertinimas. Nepriklausomas turto vertintojas kiekvieną aukcione parduodamą butą įvertino atskirai. Atsakovas, pažeisdamas Taisykles, aritmetiškai susumavo atskirų butų vertę ir tai įvardijo kaip bendrą pradinę turto pardavimo kainą.Atsakovo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. SK2-97 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ tikslingai klaidina potencialius aukciono dalyvius. Nutarimo 1 punkte išvardijami visi aukcione parduodami butai kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, nurodant kiekvieno buto unikalų numerį ir pradinę pardavimo kainą. Tai suponuoja nuostatą, kad aukciono dalyviai kiekvieną daiktą gali pirkti atskirai, kadangi kiekvienas iš jų turi savo kainą, tačiau nutarimo 1.1 papunktyje nurodoma bendra valstybinio nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 70 035,91 Eur (241 820 Lt). Tai neatitinka Taisyklių 3 punkte apibrėžtos bendros valstybinio nekilnojamojo turto pardavimo kainos sampratos. Nurodytos aplinkybės sustiprina prielaidas, kad skundžiamas aukcionas buvo organizuotas neskaidriai, sudarant palankesnes sąlygas potencialiam aukciono nugalėtojui.Du ieškovai yra neįgalūs: A. L. nedarbingumas – 60 proc., o A. K. – 65 proc. Su A. K. gyvena du nepilnamečiai vaikai. A. L. neįgalumas išsivystė, kai jis tarnavo kaip profesionalus kariškis Krašto apsaugos ministerijos sistemoje. Ieškovas S. K. yra profesionalus kariškis ir šiuo metu tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) sistemoje, ieškovė A. S. dirba KAM sistemoje kaip laisvai samdoma darbuotoja.KAM, panaikindama tarnybinių butų statusą ir perduodama ginčo butus VĮ Turto bankui, privalėjo išspręsti kitų gyvenamųjų patalpų suteikimo atsakovams klausimą.