- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- e2-2366-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00726-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės, I. G.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.2(S)
SPRENDIMAS
2017 m. gruodžio 27d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovei J. R., atsakovės Kauno rajono savivaldybės atstovui advokato padėjėjui V. K., atsakovui I. G., jo atstovui advokatui S. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybei ir I. G. dėl viešojo aukciono pripažinimo neįvykusiu ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. R. patikslintu ieškiniu (dok. reg. Nr. E1-33371) prašo: pripažinti neįvykusiu 2017 m. gegužės 24 d. aukcioną, kurio metu buvo parduodamas pastatas - siurblinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esanti adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav.); pripažinti negaliojančia Kauno rajono savivaldybės ir I. G. sudarytą 2017 m. birželio 16 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S-640; priteisti ieškovei iš Kauno rajono savivaldybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 24 d. įvykusio viešojo aukciono (toliau - Aukcionas) metu buvo parduotas Savivaldybei priklausantis pastatas - siurblinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav.) (toliau - Siurblinė), 2017 m. birželio 16 d. Savivaldybė ir pirkėjas I. G. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S-640 (toliau – Sutartis) dėl Siurblinės perleidimo. Savivaldybei Siurblinė priklauso nuosavybės teise nuo 2009 m., kai teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu ji buvo pripažinta bešeimininkiu turtu. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., Kauno raj. (toliau - Žemės sklypas), kuriame yra Siurblinė, priklauso ieškovei nuosavybės teise nuo 2013 m., atkūrus nuosavybės teisės kaimo gyvenamojoje vietovėje. 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-75 Savivaldybės taryba įtraukė Siurblinę į viešame aukcione parduodamo Kauno rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą (toliau - Sąrašas). Siurblinę buvo numatyta parduoti 2017 m. gegužės 24 d. vyksiančiame viešajame aukcione. Nei iki Siurblinės įtraukimo į Sąrašą, nei iki Aukciono dienos Savivaldybės atstovai nesikreipė į ieškovę dėl suderinimo sąlygų, kuriomis naujasis Siurblinės savininkas galėtų naudotis Žemės sklypu. Aukciono sąlygose (Aukciono sąlygos pridėtos kaip pirminio ieškinio (dok. reg Nr. E1-25427) priedas Nr. 2) buvo nurodyta tik tai, kad Siurblinė yra fiziniam asmeniui priklausančiame žemės sklype, nedetalizuojant, kad šiuo metu nėra jokių susitarimų dėl to, kaip ir kokiu pagrindu po Siurbline esantį Žemės sklypą, priklausantį man asmeninės nuosavybės teise, galėtų naudoti kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Siurblinė ir Žemės sklypas priklausė skirtingiems savininkams, tokią teisinio neapibrėžtumo situaciją ieškovė bandė išspręsti pati dalyvaudama Aukcione ir siekdama įsigyti Siurblinę, tačiau Aukciono laimėtoju buvo pripažintas atsakovas I. G.. Ieškovė mano, kad Siurblinė parduota tinkamai nesilaikant LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Turto įstatymas), Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 (toliau - Aprašas), kitų teisės aktų nuostatų bei nesiėmus jokių priemonių tam, kad būtų galima iš anksto suderinti būsimo Siurblinės savininko naudojimąsi ieškovei priklausančiu Žemės sklypu. Aprašo 46.5 punkte numatyta, kad aukcionas laikomas neįvykusiu, jeigu yra neįvykdomos tam tikros aukciono sąlygos. Iki Aukciono ir jo vykdymo metu Aukciono dalyviams nebuvo nurodoma visa reikalinga informacija, susijusi su po Siurbline esančiu Žemės sklypu, t. y. Aukcionas neatitiko Aprašo 22 p. , 26.6 p., 41 p. nuostatų. Siurblinės pardavimas, neišsprendus Žemės sklypo naudojimo tvarkos klausimų, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir iš karto užprogramuoja teisinį konfliktą. Situacija, kai parduodamas pastatas be privataus žemės sklypo savininko sutikimo, turėtų būti galima tik tais atvejais, kai įstatymais ar sutartimi yra sutarta dėl konkrečių pastato savininko teisių naudotis atitinkamu žemės sklypu, pavyzdžiui, sudarius nuomos ar panaudos sutartį, t. y. egzistuoja teisinis pagrindas naujajam pastato savininkui naudotis po šiuo pastatu esančiu žemės sklypu. Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant viešosios teisės principą, t. y. savivaldybės turtas buvo perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), šio pažeidimo pasekmės yra sandorio negaliojimas (CK 1. 80 straipsnis). Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikytina restitucija.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį (dok. reg. Nr. E1-35718) atsakovė Kauno rajono savivaldybė prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti Aukcioną neįvykusiu, t. y. ginčija Aukciono rezultatus, o ne Aukciono sąlygas, nors ginčydama Aukciono rezultatus tuo pačiu kvescionuoja ir Aukciono sąlygas. 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-75 Savivaldybės taryba įtraukė Siurblinę į viešame aukcione parduodamo Kauno rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Šiuo veiksmu buvo pradėtos Aukciono procedūros. Vėliau, 2017 m. balandžio 13 d. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-688 buvo patvirtintos ir paskelbtos Aukciono sąlygos. Šie sprendimai ar Aukciono sąlygos nėra nuginčytos. Todėl teismas neturėtų vertinti ir nagrinėti patikslinto ieškinio dalies, kiek tai susiję su Aukciono sąlygomis ir jų teisėtumu. Ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia dviem esminėmis aplinkybėmis: pirma, kad Savivaldybė organizuodama Aukcioną neatskleidė visos būtinos informacijos, Aukcionas buvo organizuojamas nesilaikant Aprašo reikalavimų; antra, Savivaldybė neturėjo teisės skelbti ir organizuoti Aukciono, bei išrinkti Aukciono laimėtojo neišsprendus Žemės sklypo naudojimo klausimo. Atsakovė teigia, kad Savivaldybės paskelbtos Aukciono sąlygos atitiko Aprašo 22 p. nurodytas sąlygas. Aukciono sąlygose (Ieškinio priedas Nr. 2), buvo nurodytas pardavimo objektas - Siurblinė, jokių kitų nekilnojamųjų daiktų ar žemės sklypo Savivaldybė Aukciono metu nepardavinėjo ir nenuomojo, todėl detalesnės informacijos apie Žemės sklypą nenurodė. Priešingai nei nurodo ieškovė, Aukciono sąlygų (Ieškinio priedas Nr. 2) 10 p. numatė, jog Informaciją apie nekilnojamojo turto viešą aukcioną ir pirkimo - pardavimo sutarčių projektus teikia vyr. specialistė ir nurodyti jos kontaktiniai duomenys, t. y. Aukciono (būsimiems) dalyviams buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su visa papildoma informacija. Aukciono vedėjui Aprašo 41 p. nėra numatyta pareiga detaliai informuoti Aukciono dalyvius apie po Siurbline esančio žemės sklypo teisinį statusą. Ieškovės ieškinio reikalavimas, pripažinti Aukcioną neįvykusiu, yra suformuluotas ydingai, kadangi Aprašo 46 p. yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais galima pripažinti aukciono neįvykusiu. Ieškovės pozicija, kad Siurblinė negalėjo būti parduota Aukcione neišsprendus Žemės sklypo naudojimo sąlygų, nepatenka nei į vieną Aprašo 46 p. nurodytą pagrindą, kuriuo būtų galima reikalauti pripažinti Aukcioną neįvykusiu. Kadangi Žemės sklypo pardavėjas (Savivaldybė) nėra Žemės sklypo savininkas, todėl nagrinėjamoje situacijoje taikytinas CK 6.394 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ieškovė nenurodė kokias konkrečiais Žemės sklypo naudojimo sąlygas, kurios prieštarautu įstatymui ir(ar) sutarčiai, Savivaldybė pažeidė perleisdama Žemės sklypą Aukciono laimėtojui. Pažymi, kad Siurblinės nuosavybės teisei perėjus iš Savivaldybės privačiam asmeniui, nesikeičia ir tolimesnis teisinis reguliavimas susijęs su teisėmis į žemės sklypą, kadangi CK 6.394 str. 3 d. ir Turto įstatymo 21 str. 14 d. yra analogiškos. Ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų CK 1.80 str. taikymui, konkrečiai nenurodė, kokią imperatyvią teisės akto nuostatą Savivaldybė ir/ar atsakovas I. G. pažeidė sudarydami Sutartį.
Atsakovas I. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį (dok. reg. Nr. E1-36112) prašo nutraukti civilinę bylą, o nusprendus ieškinį nagrinėti iš esmės – atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovui I. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad: (1) egzistuoja vienas iš Aprašo 46 punkte nustatytų pagrindų, kada aukcionas gali būti pripažintas neįvykusiu; (2) Savivaldybė atsisakydama pripažinti Aukcioną neįvykusiu, bei sudarydamas Pirkimo sutartį su Aukcioną laimėjusiu Atsakovu, pažeidė kokias nors ieškovės subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka neginčydama Aukciono sąlygų bei pati asmeniškai dalyvaudama Aukcione, akivaizdžiai pripažino Aukciono sąlygų tinkamumą bei teisėtumą, nepagrįsti, todėl ieškovės motyvai, kad Aukciono sąlygos neva neatitinka Aprašo 22 p. nuostatų. Kadangi Savivaldybė ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo nepardavinėjo ir nenuomojo, todėl nepagrįstas ir argumentas, kad Aukcionas įvykdytas pažeidžiant Aprašo 26. 6, 41 punktų nuostatas. Pažymėjo, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, nes nėra įstatymo, kuris tokią teisę ieškovei suteiktų. Be to, ieškovė nenurodė, kokios neva egzistuojančios įstatymų ir (ar) sutarties nustatytos Žemės sklypo naudojimo sąlygos buvo pažeistos, įvykdžius Aukcioną ir sudarius notaro patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovui I. G. laimėjus Aukcioną ir sudarius su Savivaldybe Sutartį, ieškovės, kaip Žemės sklypo, savininkės teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nebuvo padaryta jokios įtakos. Šios išvados pagrįstumą įrodo notaro patvirtintos Sutarties sąlygos: 7.5 punkte nurodyta, kad I. G. teisės į Žemės sklypą nėra nustatomos bei kad jam yra išaiškintos CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. kad sutartimi jis įgyja teisę naudotis atitinkama Žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokiomis naudojosi Savivaldybė.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovai teismo posėdyje palaikydami išdėstytus atsiliepimuose nurodytus argumentus prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Atsakovai vienu iš argumentų nurodo tai, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį, nes vykdant aukcioną ieškovės teisės ir saugomi įstatymo interesai nebuvo pažeisti. Teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas teisminės gynybos prieinamumo principą yra pažymėjęs, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų: kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja; teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, civilinėje byloje, Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).
Bylos duomenims ieškovė dalyvavo viešame aukcione ir ji turi procesinį teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, todėl turi teisę ir gali ginčyti aukciono rezultatus bei sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų ( CPK 2 ir 5 straipsniai).
Ieškovė prašydama pripažinti 2017m. gegužės 24d. viešojo aukciono rezultatus neįvykusiais ir pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia sudarytą tarp atsakovo Kauno rajono savivaldybės, kuri organizavo aukcioną ir atsakovo – I. G. – aukciono laimėtojo, nurodo, kad pagal Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 14 dalį, įstatymų nustatyta tvarka valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis privačios žemės sklype, gali būti parduodamas viešame aukcione be žemės savininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar ) sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Ieškovė teigia, kad tokią nuostatą atsakovas – Kauno rajono savivaldybė organizuodama aukcioną ir jame parduodama savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pastatą – siurblinę, esančią ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be ieškovės sutikimo pažeidė, toks pažeidimas yra imperatyvus ir jis sudaro pagrindą pripažinti aukciono rezultatus neįvykusiais bei panaikinti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį CK 1. 80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovė taip pat argumentuoja, kad siurblinė buvo parduota tinkamai nesilaikant Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto L R Vyriausybės 2014m. spalio 28d. nutarimu Nr. 1178.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017m. vasario 23d. Kauno rajono Tarybos sprendimu Nr. TS-75 atsakovė – Kauno rajono savivaldybė įtraukė ginčo siurblinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. į viešame aukcione parduodamo Kauno rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašą. 2017m. balandžio 13d. Kauno savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. ĮS-688 patvirtino ir paskelbė Aukciono sąlygas. Šios sąlygos buvo paskelbtos viešai. Byloje nėra duomenų, kad tokios paskelbtos aukciono sąlygos buvo ginčijamos ir pripažintos neteisėtomis ar neprieinamos aukciono dalyviams, todėl atmestina visa ieškovės argumentacija susijusi su aukciono sąlygų nustatymo neteisėtumu.
Kaip rodo bylos medžiaga, kad organizuojamo aukciono sąlygose buvo nurodytas pardavimo objektas. Šiose aukciono sąlygose buvo pažymėta, kad parduodama siurblinė yra fiziniam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Taigi, informacija apie parduodamą daiktą buvo ir aukciono sąlygose atsispindėjo, ji turėjo būti suprantama aukcione dalyvavusiems asmenims. Atsakovas I. G. tvirtina, kad jam visos aukciono sąlygos buvo suprantamos ir aiškios. Teismo vertinimu, Aprašo 22 punkto nuostatos buvo įvykdytos. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad savivaldybės paskelbtos Aukciono sąlygos neatitiko kitų Aprašo 22 punkte nurodytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Aukciono 26. 6 punkto nuostatą skelbime apie aukcioną privalu nurodyti informaciją, kur galima susipažinti su nekilnojamojo turto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių projektais, žemės sklypo nuomos sutarčių projektais. Ieškovė tvirtina, kad tokios informacijos skelbime apie aukcioną nebuvo. Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir išanalizavęs aukciono sąlygų nuostatas sprendžia, kad aptartos nuostatos nebuvo pažeistos. Kaip teisingai nurodoma atsakovės atsiliepime į ieškinį, kad aukciono sąlygų 10 punktas numatė, jog informaciją apie nekilnojamojo turto viešą aukcioną ir pirkimo-pardavimo sutarčių projektus galima gauti pas vyr. specialistas ir buvo nurodyti kontaktiniai duomenys dėl pasiteiravimo, todėl nepagrįstai ieškinyje akcentuojama, apie aukciono informacijos skelbime nebuvimą. Kiti ieškovės argumentai nurodyti ieškinyje susiję su informacijos apie aukciono skelbime nebuvimu taip pat pripažinti nepagrįstais ir atmestini.
Bylos medžiaga nustatyta, kad aukcione dalyvavo du aukciono dalyviai: ieškovė ir atsakovas E. G.. Aukciono laimėtoju buvo pripažintas atsakovas E. G. pasiūlęs didžiausią 800 Eur už parduodamą objektą kainą ir su juo atsakovė Kauno rajono savivaldybė sudarė parduoto aukcione nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri yra ginčijama ieškovės CK 1. 80 straipsnio pagrindu. Pastebėtina, kad sandorio šalys sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties neginčija ir ją laiko teisėta.
CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sandorių negaliojimo pagrindas, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, (ieškovės teigimu), prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir, kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.
C K 6. 394 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.
L R Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 14 dalis, kuri reglamentuoja valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimą viešo aukciono būdu, taip pat numato, kad įstatymų nustatyta tvarka valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis privačios žemės sklype, gali būti parduodamas viešame aukcione be žemės savininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir ( ar) sutarties nustatytoms žemės sklypo sąlygoms. Aiškinant šią teisės normą suprantama, kad parduoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą leidžiama be žemės savininko sutikimo, jeigu nėra įstatymų prieštaravimų ir nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms.
Pagal bylos duomenis aišku, kad atsakovas Kauno rajono savivaldybė jai nuosavybės teise priklausančią siurblinę, esančią ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype pardavė viešame aukcione be ieškovės sutikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad jokių ieškovės žemės sklypo išskirtinių naudojimo sąlygų nustatyta nebuvo. Tokių sąlygų nebuvo ir apie tai nėra jokios informacijos viešame nekilnojamojo turto registre. Todėl spręstina, kad negali kilti ir prieštaravimų dėl tokių sąlygų naudojimo. Įstatymo nuostatos, kuri taip pat prieštarautų įstatymams nenustatyta. Taigi, pripažintina, kad parduodama viešame aukcione atsakovė Kauno rajono savivaldybė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą be ieškovės sutikimo imperatyvių teisės normų nepažeidė. Naikinti ginčijamą sandorį ieškovės nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu nėra teisinio pagrindo ( CK 1. 80 straipsnis).
Esant nurodytai argumentacijai ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas pilnoje apimtyje.
Atskirai pastebėtina, kad atsakovui E. G., kaip nekilnojamojo daikto pirkėjui buvo žinoma, kad pardavėjas nėra žemės sklypo savininkas, kuriame stovi parduodamas daiktas. Pastarasis su tokiomis sutarties sudarymo sąlygomis sutiko ir sandorio neginčija. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas E. G. teigė, kad jam ateityje bus būtina patekti iki jam nuosavybės teise priklausančio daikto, tačiau jis su ieškove tokį klausimą žada spręsti atskira tvarka, o iškilus ginčui kels klausimą dėl kelio servituto nustatymo teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškinį iš bylą pralaimėjusios šalies pagal CPK 93 ir 98 straipsniuose nustatytas taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė – Kauno rajono savivaldybė prašo priteisti 1203,95 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas I. G. prašo priteisti 434,44 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015-03-27, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovams.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Iš ieškovės J. R. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei Kauno rajono savivaldybei, kodas 188756386 1203,95 Eur, o atsakovui I. G. a/k (duomenys neskelbtini) 434,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.