Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. ir ieškovo I. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovei J. B. ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas I. B. pateikė patikslintą ieškinį ir atsiliepimą priešieškinį. Ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą 1976-10-30 tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės, 2) priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 3) padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant ieškovui ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), 4) po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti iki santuokos turėtas pavardes, 5) nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims po santuokos nutraukimo tenkančiu nekilnojamuoju turtu tvarką: buto su rūsiu, esančio Justiniškių g. 76-24, Vilniuje, dviem izoliuotomis patalpomis, iš kurių viena yra mažiausiojo bendro ploto, plane pažymėta indeksu X ir kita yra didžiausiojo bendro ploto, plane pažymėta indeksu Y, naudojasi ieškovas, o kitomis dviem izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis Z ir W, naudojasi atsakovė, likusiomis šio buto su rūsiu patalpomis, plane pažymėtomis kitais indeksais bendrai naudojasi ieškovas ir atsakove, 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys gyvena viename bute, tačiau bendro ūkio neveda, santuokiniai ryšiai nutrūkę. Atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, ji nesugebėjo išsaugoti šeimos, koneveikia ieškovą, varo jį iš namų, neįleidžia į butą, liepia išeiti ir viską palikti. Atsakovė bendrauja su kalėjime bausmę atliekančiu vyru, siunčia į įkalinimo įstaigą drabužius, siuntinius, remia finansiškai, tuo tarpu ieškovas šeimai buvo lojalus, teikė paramą. Dėl atsakovės kaltės ieškovas patyrė neturtinės žalos. Ieškovas serga cukriniu diabetu, tačiau dėl atsakovės kaltės ne visuomet gali vartoti reikalingus medikamentus, neturi galimybės pailsėti prieš darbą, dėl to patiria stresą, pažeminimą, neigiamus išgyvenimus. Santuokoje įgytas turtas turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis. Kadangi atsakovė konfliktiška, neįsileidžia į namus, nustatytina naudojimosi butu tvarka. Naudojimosi butu tvarka galioja ir dabar, ieškovas naudojasi mažiausiu ir didžiausiu kambariu, o atsakovė – dviem vidutinio dydžio. Atsakovė neįrodė, kad žemės sklypas su statiniais yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovė pateikė priešieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsakovė su ieškiniu iš dalies sutiko: sutiko, kad butas būtų paliktas sutuoktiniams lygiomis dalimis, kitoje dalyje su ieškiniu nesutiko. Prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, žemės sklypą su statiniais pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, priteisti iš ieškovo 869,56 Eur kompensaciją už bendro sutuoktinių turto sumažinimą, atmesti ieškovo reikalavimą dėl neturinės žalos priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagyvenus santuokoje, ieškovas susirado kitą moterį, išeidavo iš namų, o galutinai išėjo 2016-08-28. Atsakovė stengėsi šeimą išsaugoti, tačiau 2016-08-24 ir 2016-09-11 atsakovė užtiko ieškovą su kita moterimi bare, apšaukė sutuoktinį necenzūriniais žodžiais. Būtent šį incidentą ieškovas nurodo kaip jo žeminimą ir negerbimą. Ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo. Neprieštarauja, kad butas būtų padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis, atsakovė naudojasi kambariais, kurių indeksai 24-8 (17,96 kv. m.) ir 24-4 (13,75 kv. m.), ieškovas naudojasi kambariais, kurių indeksai plane pažymėti 24-5 (11,69 kv. m.) ir 24-7 (11,30 kv. m.), kitos patalpos yra bendro naudojimo. Ši naudojimosi tvarka paliktina. Žemės sklypas su statiniais pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe, nes ieškovas nenorėjo pirkti sklypo, atsakovė skolinosi 6 000,00 Lt iš N. A., už šiuos pinigus jį įsigijo. Ieškovas sumažino sutuoktinių bendro turto vertę, todėl privalo pusę šios sumos kompensuoti atsakovei, t. y. išmokėti 869,56 Eur kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-03 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės (1976-10-30 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3998) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo padalino santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovui ir atsakovei po ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (1) žemės sklypą, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) kitus inžinerinius statinius – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovo 869,56 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą atsakovės naudai; nustatė naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) po santuokos nutraukimo ieškovas naudojasi šiomis patalpomis – plane pažymėtomis 24-4, 24-5 ir 24-6, 2) po santuokos nutraukimo atsakovė naudojasi šiomis patalpomis – plane pažymėtomis 24-7 ir 24-8, 3) likusiomis buto patalpomis, t. y. 24-1, 24-2, 24-3, 24-9, šalys naudojasi bendrai; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės 43,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 210,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovo naudai, priteisė iš ieškovo 116,27 Eur valstybės naudai iš už atsakovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą. Teismas nustatė, kad šeimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi šeimyninio gyvenimo, nepaisant to, kad sutuoktiniai gyvena viename bute. Abiem sutuoktiniams trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam, abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, todėl tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog nei ieškovas, nei atsakovė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė. Teismas konstatavo, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką atsakovei, jai pageidaujant, teismas paliko santuokos metu turėtą pavardę B.. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad skyrium šalys gyveno nuo 2016-08-28, todėl sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-08-28. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant ginčo dėl buto turto vertės ir padalijimo, teismas šį butą šalims priteisė po ½ dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad žemės sklypas su statiniais yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, tačiau nesant duomenų, kad atsakovė šį turtą įgijo iš asmeninių lėšų ar iš asmeninių lėšų grąžino paskolą, taip pat atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje numatytu prioritetu turto padalijimui natūra žemės sklypą su jame esančiais statiniais priteisė ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis po ½ dalį. Nustatyta, kad ieškovo vardu nėra registruota transporto priemonių, tačiau ieškovas yra transporto priemonės Š. O., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovas transporto priemonę įgijo 2014-07-02 už 6 000 Lt, o 2014-07-19 ją pardavė už 6 000 Lt, ja naudojasi ieškovas. Automobilį dukrai ieškovas perleido be atsakovės sutikimo, todėl teismas sprendė, kad jis sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, todėl tenkino atsakovės priešieškinį šioje dalyje ir priteisė iš ieškovo 868,86 Eur kompensaciją atsakovės naudai. Atsakovės pasiūlyta naudojimosi tvarka prieštarauja proporcingumo principui, nes atsakovė prašo palikti jai naudotis didžiausiais bute esančiais kambariais, ieškovui paliekant mažiausius. Teismo vertinimu, šalių interesus labiau atitiktų naudojimosi tvarkos nustatymas, kuomet kiekvienas iš sutuoktinių galėtų naudotis kambariais, esančiais vienas šalia kito, o ne priešingose buto pusėse, atsižvelgiant į tai, kad tarp sutuoktinių yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl teismas tenkino ieškinį ir nustatė ieškovo siūlomą daiktu naudojimosi tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė J. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2017-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje – atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės priteisiant ieškovo naudai 935,50 Eur kompensaciją; nustatyti naudojimosi butu, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: po santuokos nutraukimo atsakovė naudojasi patalpomis plane pažymėtomis 24-4, 24-8, ieškovas – patalpomis plane pažymėtomis 24-7, 24-5, ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai – patalpa-sandėliuku, plane pažymėtais 24-6; priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ½ žemės sklypo su statiniais priteisė ieškovui, nes atsakovė motyvuotai prašė turtą priteisti jai. Turtas įgytas už atsakovės pasiskolintus pinigus, o skola grąžinta iš atsakovės po mamos mirties gauto palikimo. Be to, ieškovas silpnos sveikatos, todėl negalės prižiūrėti turto. Ieškovas šio turto pirkti nenorėjo. Į atsakovei priteistus kambarius patenka ženkliai mažiau šviesos nei į priteistus ieškovui. Atsakovė senyvo amžiaus, prastos sveikatos, žiemos metu ieškovui priteistuose kambariuose ženkliai šilčiau, vasaros metu atsakovei priskirti kambariai nėra saulėti. Be to, į atsakovei priteistus kambarius sklinda didesnis triukšmas. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui naudotis sandėliuku, pažymėtu indeksu 24-6, nes šia patalpa naudojosi abu sutuoktiniai, atsakovei ši patalpa yra būtina. Ieškovas I. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukti šią santuoką dėl atsakovės kaltės, priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000,00 Eur neturtinės žalos, panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 869,56 Eur dydžio kompensacija ir šioje dalyje priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą. Dėl santuokos iširimo kalta tik atsakovė, kuri žemino ieškovą, kėlė konfliktines situacijas, buvo nelojali, menkai prisidėjo prie bendro šalių šeimos gerbūvio kūrimo, tuo tarpu ieškovas laikėsi ir vykdė visas savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Dėl atsakovės elgesio ieškovas ne kartą patyrė nepatogumus, stresą, kitus neigiamus išgyvenimus, kurie atsiliepė jo sveikatai, todėl ieškovui turėtų būti priteista 3 000,00 Eur neturtinės žalos.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas perleido automobilį dukrai be atsakovės sutikimo, taip sumažindamas bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, bei priteisė kompensaciją. Automobilis pirktas už dukters lėšas, kol buvo remontuojamas buvo registruotas ieškovo vardu, o vėliau perrašytas dukrai. Atsakovė tam neprieštaravo, to neįrodinėjo, sandorių neginčijo. Tai, kad dukra leidžia ieškovui naudotis automobiliu, nesudaro pagrindo reikalauti kompensacijos. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad automobilis pirktas ne naujas, jis nusidėvėjo, todėl jei ir būtų pripažinta, kad atsakovė turi teisę į kompensaciją, jos dydis turėtų būti įrodinėjamas atskirai. Ieškovas I. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės reikalavimai dėl žemės sklypo su statiniais padalijimo nepagrįsti, nes nustatyta, kad lėšos, pasiskolintos iš N. A., buvo grąžintos iš ieškovo uždirbtų pinigų. Ieškovas dirba žemės sklype, o silpna sveikata nėra pagrindas nepriteisti jam turto. Atsakovė be nepagrįstų teiginių apie saulės šviesą bei triukšmą, nenurodo jokių teisinių motyvų ar reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko teismas netinkamai nustatė naudojimosi butu tvarką. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo. Sandėliukas turi atitekti naudotis ieškovui, nes jam priskirti mažesnio ploto kambariai. Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nenurodė jokių svarių argumentų, jog teismas santuoką turėjo nutraukti dėl atsakovės kaltės. Ieškovo argumentai dėl santuokos nutraukimo deklaratyvūs. Nenustačius aplinkybių dėl atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, iš atsakovės negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas parduodamas automobilį sumažino sutuoktinių bendro turto apimtį ta verte, kokios vertės buvo automobilis, todėl privalo išmokėti atsakovei kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta 1976-10-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 3998. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, kreditorių neturi. Skyrium šalys gyvena nuo 2016-08-28. Šalys santuokos metu įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo vardu nėra registruota transporto priemonių, tačiau ieškovas yra transporto priemonės Š. O., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovas minėtą transporto priemonę įgijo 2014-07-02 už 6 000,00 Lt, o 2014-07-19 ją pardavė dukrai A. Š. už 6 000,00 Lt. Transporto priemone šiuo metu naudojasi ieškovas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ½ ginčo žemės sklypo su statiniais priteisė ieškovui, šis turtas turėjo būti priteistas atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017; 2011-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė ginčo žemės sklypą su statiniais įgijo iš asmeninių lėšų ar iš asmeninių lėšų grąžino paskolą, kitos aplinkybės, kurios būtų pagrindu kvestionuoti nustatytąsias sutuoktinių bendro turto dalis, taip pat nenustatytos.Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; 2011-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016; 2015-04-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2008-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; kt.). Šiame kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo žemės sklypą su statiniais padalijo natūra ir priteisė ½ šio turto ieškovui. Atsakovė nenurodė ir neįrodė egzistuojant objektyvaus ir/ar subjektyvaus pobūdžio veiksnius, kuriais remdamasis teismas galėtų nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo būdo.Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovo reikalaujamą naudojimosi tvarką ginčo butu. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Kasacinis teismas pažymėjęs, jog ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.). Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2011-02-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka ginčo butu labiau atitinka proporcingumo principą bei šalių interesus, yra racionalesnė. Tokios naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka ir minėtą kasacinio teismo praktiką. Pažymėtina, jog atsakovės argumentai nagrinėjamu klausimu yra nepakankami spręsti, kad naudojimosi ginčo butu tvarka nustatyta nepagrįstai, nepateikti jokie šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokos iširimo kalta atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga suponuoja, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas. Pritartina, jog yra pagrindas konstatuoti, kad šeimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi šeimyninio gyvenimo, tuo tarpu neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, šalys nepateikė. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindu taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpcijas. Taip pat paminėtina, jog santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos iš atsakovės priteisimas pagrįstai pripažintas negalimu.Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, netinkamai nustatė jos dydį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog ginčo automobilis įgytas santuokos metu, o aplinkybės, kurios būtų pagrindu nelaikyti jo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neįrodytos, ieškovo teiginiai deklaratyvūs. Tuo tarpu kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą dydis taip pat nekelia abejonių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog automobilis įgytas ir perleistas tais pačiais, t. y. 2014, metais, praėjus vos 5 mėnesiams nuo jo įsigijimo, tad labiau tikėtina, kad ginčo automobilis per šį laiką negalėjo taip nusidėvėti, kad šis nusidėvėjimas lemtų reikšmingesnį jo vertės, o tuo pačiu ir ginčo kompensacijos, pokytį. Ieškovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie automobilio nusidėvėjimą į bylą nepateikė. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra bei ieškovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkinti, šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės J. B. ir atsakovo I. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.