- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- 2-1050-558/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19039-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- J. B.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2017 m. balandžio 3 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. patikslintą ieškinį atsakovei J. B. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 1976 m. spalio 30 d. tarp ieškovo I. B. ir J. B., dėl atsakovės kaltės; priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant ieškovui ½ dalį buto su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 33 350 Eur); ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini). (dalies vertė 935,50 Eur), po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti iki santuokos turėtas pavardes, nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims po santuokos nutraukimo tenkančiu nekilnojamuoju turtu tvarką: buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dviem izoliuotomis patalpomis, iš kurių viena yra mažiausiojo bendro ploto, plane pažymėta indeksu X ir kita yra didžiausiojo bendro ploto, plane pažymėta indeksu Y, naudojasi ieškovas, o kitomis dviem izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis Z ir W, naudojasi atsakovė. Likusiomis šio buto su rūsiu patalpomis, plane pažymėtomis kitais indeksais bendrai naudojasi ieškovas ir atsakove. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1976 m. spalio 30 d. buvo įregistruota ieškovo ir atsakovės santuoka. Pradžioje santykiai tarp sutuoktinių klostėsi gerai, šalys susilaukė dukros, kuri šiuo metu yra pilnametė. Nepilnamečių vaikų neturi. Bėgant metams santykiai pašlijo, išsiskyrė požiūris į bendrą gyvenimą, šeimos reikalus, nebeliko bendrų interesų. Atsakovė yra valdinga, agresyvi, nuolatos ieškovą žemina ir niekina. Namuose nuolatos tvyro psichologinė įtampa, tarpusavio santykiai tapo varginančiais. Atsakovė provokuoja konfliktines situacijas. Nors šalys gyvena viename bute, tačiau bendro ūkio neveda, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, todėl ieškovas įsitikinęs, kad santuoką stengtis išsaugoti netikslinga. Ieškovas dėl santuokos iširimo kaltina atsakovę, kadangi ji nesugebėjo išsaugoti šeimos ir nenorėjo imtis priemonių, kad ji būtų išsaugota, atsakovė koneveikia ieškovą, varo jį iš namų, neįleidžia į butą, liepia išeiti ir viską palikti. Atsakovė apie 10 metų niekur nedirba, ji gauna 150 Eur dydžio pensiją. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl atsakovės elgesio ieškovas buvo priverstas kreiptis į policiją. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė jam yra nelojali, bendrauja su kalėjime bausmę atliekančiu svetimu vyru, susirašinėja su juo, siunčia į įkalinimo įstaigą drabužius, siuntinius bei remia finansiškai. Ieškovas teigia, kad jis buvo šeimai lojalus, padėjo atsakovei užauginti du vaikus nuo kito vyro, išleisti juos į gyvenimą, teikė paramą atsakovei ir jos vaikams. Atsakovė, nors ir elgiasi ciniškai, tačiau išsituokti taikiai nesutinka, slepia ištuokai reikalingus dokumentus. Dėl atsakovės kaltės, ieškovas buvo patyręs neturtinės žalos, ne kartą miegojo automobilyje, nes nebuvo įleistas į namus. Ieškovas serga cukriniu diabetu, tačiau dėl atsakovės kaltės ne visuomet gali vartoti reikalingus medikamentus, neturi galimybės pailsėti prieš darbą, dėl to patiria stresą, pažeminimą, neigiamus išgyvenimus, kurie atsiliepia sveikatai. Ieškovas turi 40 procentų darbingumo lygį. Prašo iš atsakovės priteisti neturtinę žalą. Santuokos metu šalys įgijo šį nekilnojamąjį turtą:
Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 80,81 kv.m., kurio vertė yra 66 700 Eur; žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini)., kurių bendra vertė yra 1 871 Eur: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,16 ha ploto, kitos paskirties, vertė 463 Eur; pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties, 66,54 kv. m. ploto, vertė 912 Eur;pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, vertė 37 Eur;pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, vertė 373 Eur; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paslirties, vertė 79 Eur; kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių paskirties, vertė 7 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškina, kad transporto priemonė Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams nepriklauso, todėl santuokos metu nedalintina. Ši transporto priemonė priklauso šalių dukrai, o ieškovas yra tik jos valdytojas. Bendro santuokoje įgyto turto vertė yra 68 571 Eur. Ieškovo nuomone, santuokoje įgytas turtas turėtų būti dalinamas lygiomis dalimi. O kadangi atsakovė yra konfliktiško būdo, neįsileidžia ieškovo į namus, nustatytina naudojimosi butu tvarka. Butas yra 4 kambarių, todėl kiekvienas sutuoktinis gali naudotis dviem kambariais ir bendro naudojimo patalpomis. Naudojimosi butu tvarka ir dabar galioja, ieškovas naudojasi mažiausiu ir didžiausiu kambariu, o atsakovė – dviem vidutinio dydžio. Sutuoktiniai kreditorinių įsipareigojimų neturi (I tomas, b. l. 25-29).
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovui I. B., kuriame nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka. Sutinka, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų paliktas sutuoktiniams lygiomis dalimis po ½ dalį. Kitoje dalyje su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad 1983 metais susilaukė dukros. Pagyvenus santuokoje, ieškovas susirado kitą moterį, išeidavo iš namų. Ieškovas galutinai išėjo 2016 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovė stengėsi šeimą išsaugoti. 2016 m. rugpjūčio 24 d. ir rugsėjo 11 d. atsakovė užtiko ieškovą su T. G. bare, nesusivaldė ir apšaukė sutuoktinį necenzūriniais žodžiais. Šį incidentą ieškovas nurodo kaip jo žeminimą ir negerbimą, nors konflikto esmė yra ieškovo neištikimybė. Ieškovas yra kaltas dėl to, kad santuoka nutrūko. Atsakovė neprieštarauja, kad santuokoje įgytas butas būtų padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis po santuokos nutraukimo. Atsakovė šiuo metu naudojasi kambariais, kurių indeksai plane pažymėti, 24-8 (17,96 kv. m.) ir 24-4 (13,75 kv. m.). ieškovas naudojasi kambariais, kurių indeksai plane pažymėti 24-5 (11,69 kv. m.) ir 24-7 (11,30 kv. m.). Kitos patalpos yra bendro naudojimo. Prašo teismo palikti būtent tokią naudojimosi butu tvarką. Santuokos metu šalys įgijo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą atsakovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi ieškovas nenorėjo sklypo pirkti. Atsakovė pasiskolino 6 000 Lt iš N. A. ir už šiuos pinigus įsigijo sklypą su statiniais. Taip pat ieškovas 2014 m. liepos 2 d. įsigijo automobilį Skoda Octavia, kurį pardavė pilnametei dukrai A. Š.. Transporto priemone naudojasi ieškovas vienas, jis automobilį prižiūri ir remontuoja. Dukra automobiliu nesinaudoja, nors jis ir yra įregistruotas jos vardu. Atsakovės manymu, ieškovas jau planavo nutraukti santuoką su atsakove, dėl to ir pardavė dukrai transporto priemonę. Kadangi ieškovas sumažino sutuoktinių bendro turto vertę, jis privalo pusę šios sumos kompensuoti atsakovei, t.y. išmokėti 869,56 Eur kompensaciją. Atsakovė prašo teismo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti šalims po ½ dalį po santuokos nutraukimo, nustatyti aukščiau nurodytą naudojimosi butu tvarką, žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, priteisti iš ieškovo 869,56 Eur kompensaciją už bendro sutuoktinių turto sumažinimą, atmesti ieškovo reikalavimą dėl neturinės žalos priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (I tomas, b. l. 55-58).
Ieškovas I. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės J. B. priešieškinį, kuriame nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti patikslintame ieškinyje. Papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais dėl jo kaltės. Atsakovė pavyduliauja kiekvienai moteriai, todėl jos fantazijos apie neištikimybę yra prasimanymas. Jo manymu, atsakovė patvirtino, kad svetimų žmonių akivaizdoje žemino ieškovą, užgauliojo, įžeidinėjo bei agresyviai elgėsi. Atsakovė, žinodama, kad ieškovas yra netekęs 60 procentų darbingumo bei sergantis cukriniu diabetu, nepaisydama jokių teisingumo ir protingumo kriterijų, siekia naudotis didžiausiais buto kambariais. Ieškovas nesutinka su priešieškiniu šioje dalyje. Atsakovė nurodė, kad ji skolinosi lėšas, siekdama įsigyti žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), iš N. A.. Paskola šiam fiziniams asmeniui yra grąžinta ir grąžino ją ieškovas. Turtas buvo įgytas santuokos metu, remontą ir pagerinimus darė ieškovas. Atsakovė neįrodė, jog nurodytas žemės sklypas su statiniais yra jos asmeninė nuosavybė (I tomas, b. l. 79-82). Taip pat ieškovas pateikė ieškinio patikslinimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš atsakovės prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovės išpuoliai prieš ieškovą kartojasi, namuose patiriamas nuolatinis stresas, pašlijo ieškovo sveikata (I tomas, b. l. 161-162).
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinio patikslinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palaiko priešieškinyje nurodytus argumentus (I tomas, b. l. 187-188).
Teismo posėdžio metu ieškovas I. B. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad serga inkstų dialize ir cuktriniu diabetu, neseniai patyrė miokardo infarktą. Jam yra nustatytas 40 procentų dalinis darbingumas. Atsakovė yra labai pavydi, nuolat kelianti konfliktus. Net ieškovui apsiperkant prekes parduotuvėje ir kalbant su kasininke, atsakovė keldavo konfliktines situacijas. Taip pat atsakovė iškėlė konfliktą ieškovo darbovietėje, kurioje sumušė ieškovo bendradarbę – šiuo metu byla nagrinėjama teisme. Ieškovas šalių bute neturi savo privačios erdvės, atsakovė paslepia jo asmeninius daiktus, dokumentus. Sutuoktinė, be jo žinios, ieškovą išdeklaravo iš buto, todėl jam sukėlė nepatogumų pas gydytoją išrašant receptinius vaistus. Dėl nervinės įtampos pablogėjo ieškovo sveikata. Visą santuokoje kartu nugyventą gyvenimą ieškovas rūpinosi šeima, padėjo užauginti atsakovės dvi dukteris, o iš sutuoktinės jokios paramos ir palaikymo nesulaukė. Jis didžiąja dalimi prisidėjo prie šeimos gerovės, nes atsakovė nuo 2003 metų niekur nedirba. 2016 m. rugpjūčio 25 d. šeimoje įvyko krizė, todėl jis išėjo pas savo seserį, pas kurią pagyveno 20 dienų. Taip pat ne kartą yra nakvojęs ir pas namo kaimyną, kai namuose kildavo didžiuliai konfliktai. Buto mokesčius moka kiekvienas per pusę. Kadangi tarp sutuoktinių dideli nesutarimai, būtina nustatyti naudojimosi butu tvarką. Ieškovas sutiko, kad jis po santuokos nutraukimo naudotųsi 24-5 ir 24-4 kambariais bei tamsiuoju kambariuku. Kitais dviem kambariais – 24-7 ir 24-8 – naudosis atsakovė. Prašo teismo atleisti ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nes sveikata yra pablogėjusi, daug pinigų išleidžia gydymui.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad nesutarimai šeimoje prasidėjo, kai ieškovas įsidarbino vairuotoju kavinėje ir ten susipažino su T. G.. Atsakovė nuėjusi į ieškovo darbovietę iškeikė necenzūriniai žodžiais aukščiau nurodytą moterį dėl neištikimybės. T. G. yra skambinusi atsakovei ir sakiusi, kad ji ateis gyventi į šalių butą. Šie žodžiai atsakovę labai įskaudino, todėl ir įvyko konfliktas ieškovo darbovietėje. Sutuoktiniai tarpusavyje nesugyveno, todėl dažnai buvo kviečiama policija. Atsakovė norėtų, kad jai naudotis būtų priskirti didesni kambariai, kadangi pas atsakovę atvyksta jos vyresni vaikai, kurie galės apsistoti viename iš kambarių. Ieškovas pardavė automobilį pilnametei dukrai, tačiau sutikimo parduoti transporto priemonę ji nėra davusi ir automobiliu naudojasi ieškovas. Todėl atsakovė prašo kompensacijos. Atsakovė pripažino, kad žemės sklypas, esantis Šalčininkų rajone yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė patikslino priešieškinio reikalavimą, prašydama priteisti nurodytą žemės sklypą su statiniais jai, ieškovui išmokant kompensaciją.
Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas S. N., kuris yra šalių kaimynas, gyvenantis 6 aukšte, nurodė, kad ieškovas porą kartų pas jį yra nakvojęs, kai atsakovė buvo išvijusį jį iš namų. Ieškovo girto nėra matęs, siūlė jam išgerti, tačiau jis atsisakė.
Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja A. G., kuri yra ieškovo sesuo, nurodė, kad sutuoktiniai pastaruoju metu labai blogai sutarė. 2016 metų rugpjūčio mėnesį ieškovas paskambino liudytojai ir pasakė, kad negali įeiti į namus. Gyveno sesers namuose apie mėnesį. Žino, kad atsakovė liudytojos nemėgsta, nes liudytoja buvo prieš jų santuoką, nes nenorėjo, kad ieškovas vestų atsakovę, kuri turėjo savo du vaikus. Ieškovas ne kartą buvo vejamas iš namų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo I. B. ir atsakovės J. B. santuoka sudaryta 1976 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 3998 (I tomas b. l. 6). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Kreditorių neturi.
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Ieškovas santuoką prašo nutraukti dėl atsakovės kaltės. Atsakovės nuomone, santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismas, pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatė, kad viso to nebuvo šioje šeimoje. Šeimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi šeimyninio gyvenimo, nepaisant to, kad sutuoktiniai gyvena viename bute. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27 straipsnis), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.
Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nei ieškovas, nei atsakovė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovas teigė, kad atsakovė yra agresyvi, ūmaus būdo, ne kartą teko kreiptis į policijos pareigūnus dėl atsakovės elgesio. Ieškovas į bylą nepateikia duomenų, kad ikiteisminis tyrimas dėl tarpusavio incidentų ar dėl smurto artimoje aplinkoje būtų pabaigtas, konstatuojant atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę. Taigi kreipimasis į policiją, ikiteisminio tyrimo pradėjimas dar nereiškia ir neįrodo, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą dėl nurodyto incidento buvusios aplinkybės bus tikrai konstatuotos ir kaltės faktas patvirtintas.
Atsakovė ieškovą kaltina neištikimybe, tačiau į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, galinčio patvirtinti jos argumentus apie ieškovo neištikimybę (CPK 178 straipsnis).
Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką atsakovei, jai pageidaujant, paliekama santuokos metu turėta pavardė B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Abi šalys patvirtino, kad skyrium gyvena nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d., kai ieškovas išsikėlė laikinai pagyventi į jo sesers namus, todėl teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteikiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės ir priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šio ieškovo prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas.
Dėl turto padalinimo, kompensacijos priteisimo.
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).
1. Butą su rūsiu, unikalus Nr. 1098-5004-4016:0021, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 80,81 kv.m., kurio vertė yra 63 400 Eur (I tomas, b. l. 153);
2. žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini)., kurių bendra vertė yra 1 871 Eur (I tomas, b. l. 9-13):
2.1. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha ploto, kitos paskirties, vertė 463 Eur;
2.2. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,54 kv. m. ploto, vertė 912 Eur;
2.3. pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 37 Eur;
2.4. pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 373 Eur;
2.5. pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 79 Eur;
2.6. kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7 Eur.
Ieškovas ieškiniu prašė nurodytą turtą po santuokos nutraukimo padalinti šalims lygiomis dalimis po ½ dalį. Atsakovė sutiko, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų padalintas kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį. Nesant tarp šalių ginčo dėl minėto buto vertės ir padalijimo, teismas minėtą butą šalims priteisia lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.
Atsakovė prašė žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 1 871 Eur, pripažinti jos asmenine nuosavybe, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad žemės sklypas su statiniais yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė patikslino priešieškinį prašydama minėtą žemės sklypą su statiniais priteisti jai, ieškovui išmokant kompensaciją, nes ieškovas nenorėjo šio sklypo pirkti, todėl ji skolinosi pinigų iš N. A.. Ieškovas tokiam prašymui prieštaravo, nurodė, kad paskolinti pinigai buvo grąžinti iš jo lėšų, kad jis minėtame žemės sklype dirbo, remontavo sklype esančius pastatus ir pan.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių paskolos sutarčių ar kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė nurodytą žemės sklypą įgijo iš asmeninių lėšų, ar iš asmeninių lėšų grąžino paskolą (nepateikti pakvitavimo, banko pavedimai ar pan.), kuri buvo paimta sklypui su statiniais įsigyti. Teismas atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį bei vadovaudamasis CK 3.127 str. 3 d. numatytu prioritetu turto padalijimui natūra, kaip labiausiai atitinkančiu ir saugančiu savininko teises, nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha ploto su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,54 kv. m. ploto, ūkiniu pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), priteisia ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis po ½ dalį. Teismo vertinimu toks turto padalinimas maksimaliai atitiktų šalių interesus. Darytina išvada, kad santuokoje įgyto turto padalijimas natūra, pripažįstant, kad šalims priklauso lygiomis dalimis, nesukels sunkumų turtą valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sąlygų ginčams kilti ateityje, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu.
VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, tačiau ieškovas yra transporto priemonės Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), valdytojas (I tomas, b. l. 7). Atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b. l. 8). Atsakovė nurodė, kad aukščiau nurodytą transporto priemonę atsakovas pardavė dukrai, tačiau pastaroji transporto priemone nesinaudoja. Kadangi ieškovas, parduodamas santuokoje įgytą transporto priemonę, sumažino sutuoktinių bendro turto apimtį, atsakovė prašo iš ieškovo priteisti jai 869,56 Eur (3 000 Lt) kompensaciją.
Byloje nustatyta, kad ieškovas I. B. 2014 m. liepos 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo keleivinį automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 000 Lt. 2014 m. liepos 19 d. aukščiau nurodytą transporto priemonę pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ieškovas pardavė dukrai A. Š. už 6 000 Lt (I tomas, b. l. 68-69). Ieškovas patvirtino, kad šia transporto priemone jis iki šiol naudojasi.
Remiantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė buvo įgyta santuokos metu, šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, todėl yra pagrindo teigti, kad automobilis įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas perleido sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį pilnametei dukrai be atsakovės sutikimo, todėl darytina išvada, kad jis sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį šioje dalyje ir priteisti iš ieškovo 868,86 Eur (3 000 Lt) kompensaciją atsakovės naudai.
Dėl naudojimosi butu tvarkos.
Siekiant išlaikyti nuosavybės socialinį ir ekonominį vertingumą bei užkirsti kelią naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams, esant sutuoktinių reikalavimui, teismas nustato ir padalyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką (CK 4.81 str.). Ieškovas teismo posėdžio metu galutinai sutikslinęs reikalavimą nurodė, kad būtų nustatyta tokia naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka: ieškovas naudojasi kambariais, kurie plane yra pažymėti 24-4 (13,75 kv. m.) ir 24-5 (11,69 kv. m.) bei tamsiuoju kambariu, plane pažymėtu 24-6 (2,39 kv. m.), o atsakovė po santuokos nutraukimo naudojasi kambariais, plane pažymėtais 24-7 (11,30 kv. m.) ir 24-8 (17,96 kv. m.).
Atsakovė, teikdama priešieškinį, su tokia naudojimosi tvarka nesutiko. Prašė teismo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovė naudojasi kambariais 24-4 (13,75 kv. m.) ir 24-8 (17,96 kv. m.), o ieškovas - 24-5 (11,69 kv. m.) ir 24-7 (11,30 kv. m.). Atsakovė nurodė, kad pas ją į svečius atvyksta pilnametės dukros, todėl jos galės apsistoti didesniuose kambariuose.
Atsakovės pasiūlyta daikto naudojimosi tvarka prieštarauja proporcingumo principui, nes atsakovė prašo palikti jai naudotis didžiausiais bute esančiais kambariais, ieškovui paliekant mažiausius. Nurodytas butas priklauso šalims lygiomis dalimis, todėl ir naudojimosi tvarka turi atitikti lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Ieškovas sutiko, kad atsakovė naudotųsi didesniais kambariais nei jis, bet būtų logiška sutuoktiniams palikti naudotis kambariais, kurie yra šalia vienas kito, o ne priešingose buto pusėse, atsižvelgiant į tai, kad tarp sutuoktinių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Taip pat ieškovas paaiškino, kad 24-6 (2,39 kv. m.) patalpa (sandėliuku) jis visada naudojosi.
Dėl nurodyto ieškovo ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas ir nustatytina ieškovo siūloma daiktu naudojimosi tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 62 Eur žyminio mokesčio (I tomas, b. l. 39), 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, b. l. 23-25). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi atidėjo likusios dalies – 746 Eur – žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo (I tomas, b. l. 36). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo 60 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kadangi jam yra nustatytas nedarbingumas, jis nuolat serga, jo pajamos nedidelės. Į bylą yra pateiktas ieškovo I. B. neįgaliojo pažymėjimas, iš kurio nustatyta, kad ieškovas yra 40 procentų darbingas (I tomas, b. l. 16), jis patyrė miokardo infarktą, todėl lėšos yra reikalingos jo gydymuisi. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
Atsakovė J. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-1456-6385 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (I tomas, b. l. 48-49). Atsakovei yra suteikta teisinių paslaugų už 232,53 Eur (I tomas, b. l. 152).
Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Ieškovas kėlė keturis reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo, iš kurių vienas yra atmestas, vienas patenkintas iš dalies ir du patenkinti pilnai. Ieškovo ieškinys yra patenkintas 70 procentų, todėl jam iš atsakovės priteistina 43,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 210 Eur (300 Eur x 70 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė kėlė reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe (patikslinus – žemės sklypo su jame esančiais pastatais priteisimo jos naudai išmokant ieškovui kompensaciją, išskyrus butą), kompensacijos priteisimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Jos priešieškinis yra patenkintas 50 procentų, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 116,27 Eur (232,53 Eur x 50 proc.) išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - „Swedbank“, AB banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 –AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovo I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1976 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3998, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Priteisti ieškovui I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį šio nekilnojamojo turto:
Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 80,81 kv.m., kurio vertė yra 63 400 Eur;
žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini)., kurių bendra vertė yra 1 871 Eur:
1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha ploto, kitos paskirties, vertė 463 Eur;
2. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,54 kv. m. ploto, vertė 912 Eur;
3. pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 37 Eur;
4. pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 373 Eur;
5. pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 79 Eur;
6. kitus inžinerinius statinius – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7 Eur.
Priteisti iš I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 869,56 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus penkiasdešimt šešis euro centus) kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nustatyti naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
po santuokos nutraukimo ieškovas I. B. naudojasi šiomis patalpomis – plane pažymėtomis 24-4, 24-5 ir 24-6;po santuokos nutraukimo atsakovė J. B. naudojasi šiomis patalpomis – plane pažymėtomis 24-7 ir 24-8;Likusiomis buto patalpomis, t.y. 24-1, 24-2, 24-3, 24-9, šalys naudojasi bendrai.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 43,40 Eur (keturiasdešimt tris eurus keturiasdešimt euro centų) sumokėto žyminio mokesčio ir 210 Eur (du šimtu dešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 116,27 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ir dvidešimt septynis euro centus) valstybės naudai už atsakovei J. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.