Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant T. B. per 3 (tris) mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. B. 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1 300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų civilinio ieškovo naudai. Kitoje dalyje R. K. civilinio ieškinio nuspręsta netenkinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė :.

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu prašo: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį panaikinti; atnaujinti įrodymų tyrimą ir priimti naują nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje – T. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių; R. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palikti nenagrinėtą.

2.9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles – teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuteistasis skunde toliau akcentuoja, kad jis kaltu neprisipažino viso proceso metu parodydamas, kad būtent jis buvo sužalotas ir būtent jam buvo sukeltas fizinis skausmas dėl R. K. tyčinio smurto jo atžvilgiu. Baudžiamosios bylos Nr. 1-1789-1132/2023 medžiagoje nustatyta, kad R. K. sudavė smūgius T. B. į veidą, pilvą ir šonus, dėl ko pastarasis nukrito ant asfaltuotos dangos, šių smūgių egzistavimas patvirtintas minėtoje byloje pateiktose specialistų išvadose. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje R. K., neva, padarytas kūno sužalojimas iš esmės yra motyvuojamas tik jo darbuotojo liudytojo S. Ž. parodymais, kurie prieštarauja šioje baudžiamojoje byloje pateiktiems objektyviems rašytiniams įrodymams (prokuroro pozicija kaltinamajame akte ir baudžiamosios bylos nagrinėjime, specialisto išvada ir specialistų liudijimai).

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo metu teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių skundai buvo paduoti. Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo aspektu, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

6. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

8. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka T. B. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas motyvuotai pasisakė, kuriais įrodymais remiasi darydamas šią išvadą, o kuriuos vertina kritiškai ir atmeta. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta.

Dėl T. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

9. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla, kai dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam atsiranda straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-489/2018, Nr. 2K-428-511/2015).

10. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistasis T. B. pirmiau nustatytu laiku ir vietoje, automobilių aikštelės teritorijoje, be jokios aiškios priežasties, tyčia panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu – ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę veido sritį, taip nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimu, odos paraudimu ir patinimu.

11. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistasis T. B. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neigė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo kaltė neginčijamai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

12. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. B. kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiojo R. K. parodymus, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, pagrindo abejoti nukentėjusiojo patikimumu nenustatė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas. Taip pat rėmėsi liudytojų S. Ž., S. S., M. D. parodymais bei kitais, įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis – 2022 m. spalio 28 d. asmens apžiūros protokolu (1 t., b. l. 41–45), 2022 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 32–40), 2023 m. vasario 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 263/2023 (02) (toliau – ir Specialisto išvada) (1 t., b. l. 58–59), kas sudarė vieningą įrodymų grandinę. Nors skundžiamame nuosprendyje aptarti liudytojų parodymai iš esmės yra tik išvestiniai įrodymai, t. y. nė vienas iš nurodytų liudytojų tiesiogiai nematė nuteistojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu (past. – įvykio vietoje buvęs S. Ž. nurodė tiesiogiai nematęs smūgio), pirmosios instancijos teismas tokius parodymus pagrįstai vertino kartu su paties R. K. parodymais kaip patvirtinančius nuteistojo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo faktas ir mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas) konstatuotas Specialisto išvadoje. Šiais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, apylinkės teismas pagrindė skundžiamą nuosprendį.

13. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs ir ištirtų įrodymų visuma pagrįsti motyvai, su kuriais skundą nagrinėjantis aukštesnis teismas sutinka, todėl jų motyvacijos nekartoja. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo T. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visuma.

15. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad T. B. jam trenkė kumščiu vieną kartą į kairę akį (1 t., b. l. 169–172). Tačiau vėlesnėje 2023 m. balandžio 3 d. apklausoje R. K. parodė, kad jis 2023 m. kovo 27 d. apklausoje suklydo nurodydamas tyrėjai ne tą veido pusę, dabar patikslina, kad jis gerai viską apgalvojęs, prisiminęs tos dienos visą incidentą paaiškina, kad jam T. B. trenkė kumščiu netikėtai į veido dešinę pusę, šitas smūgis buvo pagrindinis, kuris sukėlė jam pasekmes, sužalojimus ir fizinį skausmą (1 t., b. l. 173–176). Iš 2023 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisme nukentėjusysis taip pat tvirtino, kad T. B. jam sudavė smūgį į dešinę akį, buvo ištinusi akis, medikai apžiūrėjo ir nuvežė į klinikas. Liudytoja S. S., VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoja, teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykį pagal iškvietimą jos apžiūrimas vyriškis (R. K.) skundėsi, jog jį sumušė, kaip jis teigia, darbdavys, ir parodė savo dešinę veido pusę, kur ji pastebėjo dešinėje veido pusėje minkštųjų veido audinių paraudimą, lengvą skruosto patinimą, ir buvo matyti dešinėje akyje, išorinėje pusėje kraujosruva, ar tai buvo kraujagyslės išsiplėtimas, ar hematoma, nukentusįjį po apžiūros vežė į klinikas, greičiausiai, detalesnei apžiūrai (1 t., b. l. 159–162). Teisiamojo posėdžio metu taip pat liudytoju apklaustas į įvykį pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas M. D. taip pat patvirtino, kad nuvykęs į gydymo įstaigą kartu su R. K. tikslu jį apklausti, o atliekant R. K. apžiūrą, ant dešinės jo veido pusės buvo matomi sužalojimai, paraudimas ties akimi (1 t., b. l. 165–168). 2022 m. spalio 28 d. asmens apžiūros protokole analogiškai užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiojo R. K. veidą yra matomi paraudimai po dešiniąją akimi (1 t., b. l. 41–45). 2023 m. vasario 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 263/2023 (02) konstatuota, kad paviršinis dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimas, pasireiškęs odos paraudimu ir patinimu galėjo išsivystyti nuo nedidelės energijos traumos kietu buku daiktu, turimais duomenimis, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 58–59). Kaltinamajame akte T. B. taip pat buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis be jokios aiškios priežasties, tyčia panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu – ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę veido sritį.

16. Teisėjų kolegija vertina, kad paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina tą faktinę aplinkybę, kad fizinio konflikto metu T. B. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam trenkė į būtent dešinę veido sritį, tokiu būdu jam sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimu, odos paraudimu ir patinimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad R. K. parodymai yra prieštaringi tiek pirmiau pamintiems įrodymams, tiek jam pareikštam kaltinimui. Be to, aukštesnis teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo duodami ne visiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Joks esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017 ir kt.). Kaip minėta, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu patikslino savo parodymus ir viso baudžiamojo proceso jo duoti parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, jie esminiai sutampa su kitais faktiniais bylos duomenimis. .

17. Aukštesnis teismas taip pat mano, kad apeliaciniame skunde minimos 2023 m. vasario 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 263/2023 (02) esančios prielaidos nėra esminės, jos nepaneigia tiek šioje Specialisto išvadoje pateiktos išvados, o sistemiškai vertinant baudžiamosios bylos duomenų visumą – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo gynybinė versija prieštarauja surinktiems įrodymams, todėl laikytina neobjektyvia ir atmestina.

18. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įvertinti prejudicinę reikšmę turintį įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1789-1132/2023, kuris buvo priimtas dėl to paties 2022 m. spalio 28 d. incidento.

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Kauno apygardos teisme 2024 m. lapkričio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi teisėjų kolegija nutarė prie baudžiamosios bylos prijungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1789-1132/2023. Iš šio nuosprendžio matyti, kad juo kaltinamasis R. K. dėl to paties įvykio nukentėjusiojo T. B. atžvilgiu išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 15 d.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant minėto procesinio sprendimo prejudicinės galios, šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai negali būti vertinami apelianto selektyviai jam palankiai cituojamų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1789-1132/2023 ištirtų įrodymų kontekste.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio matyti, jog R. K., būdamas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-1789-1132/2023, duodamus parodymus teisme taip pat tvirtino, kad nukentėjusysis (tai yra T. B.) trenkė jam į dešinę akį.

22. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė T. B. ir R. K. veiksmus vertinti kaip abipuses grumtynes, kurių metu tiek vienas, tiek kitas galimai patyrė kūno sužalojimų, o taip pat ignoravo tai, kad tarp R. K. ir T. B., kaip verslo partnerių yra susiklostę konfliktiniai santykiai.

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017, 2K-26-1073/2023).

24. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. B. ir R. K. siejančiuose darbiniuose santykiuose susiklostę nesutarimai įvykio metu lėmė jų žodinį konfliktą, be kita ko, po to pasireiškusį ir T. B. fiziniais veiksmais, kuriais jis (nors ir kaip teigia nuteistasis, būtent nukentėjusysis smurtavo prieš jį, o jis nukentėjusiojo nemušė) sukėlė pirmiau minėtus padarinius nukentėjusiajam. Liudytoju apklaustas tralo (past. – sunkvežimio, kuriuo vežami automobiliai) vairuotojas S. Ž. parodė, kad atvykęs į aikštelę kaltinamasis (tuo metu) pirmas priėjo prie nukentėjusiojo, tai yra, kad išlipęs kaltinamasis (tuo metu) priėjo prie liudytojo automobilio galo ir kažką su nukentėjusiuoju aiškinosi, liudytojas stovėdamas sunkvežimio gale išgirdo pliaukštelėjimą, pamatė, kad jie (T. B. ir R. K.) ten tamposi, priėjo ir juos išskyrė, tuo metu kaltinamasis buvo ant nukentėjusiojo. Liudytojas S. Ž. nurodė paties smūgio nematęs, tik girdėjęs pliaukštelėjimą. Tą aplinkybę, kad T. B. be jokios aiškios priežasties R. K. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę veido sritį, patvirtina pirmiau aukštesnio teismo aptarti įrodymai.

25. Teisėjų kolegija šiuo atveju nevertina apeliaciniame skunde akcentuojamų R. K. grumtynių metu T. B. padarytų sužalojimų tačiau pažymi, kad minėtu įsiteisėjusiu Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1789-1132/2023, R. K. dėl to paties įvykio T. B. atžvilgiu yra išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

27. Nors apeliaciniame skunde abejojama liudytojo S. Ž. parodymų patikimumu, tačiau duomenų, kad šis liudytojas turėtų suinteresuotumą šios baudžiamosios bylos baigtimi, aukštesnis teismas nenustatė. Viso proceso metu jis davė nuoseklius, logiškus ir visiškai sutampančius tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais įrodymais parodymais, todėl netikėti šio liudytojo parodymais aukštesnis teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu pirmiau minėti liudytojos A. B. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis savo sutuoktiniui padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bent ją sušvelninti.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje nustatytų ir jos nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog T. B. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Nustačius, kad T. B. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį, ar išteisinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

29. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Nagrinėjamu atveju skirdamas nuteistajam T. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai, įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Spręsti, kad nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. O nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistojo T. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą bei dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių buvimo, nėra pagrindo nesutikti ir su šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimu.

30. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteistomis 1300,00 Eur advokato atstovavimo išlaidomis. Šį skundo argumentą nuteistasis T. B. grindžia tuo, kad atstovavimo išlaidos yra priteisiamos proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, tuo tarpu R. K. buvo priteista 650,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, kas sudaro 55,41 proc. pateikto civilinio ieškinio reikalavimų. Su tokia nuteistojo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

31. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad advokatas Ž. A. ne tik parengė civilinį ieškinį, tačiau ir atstovavo nukentėjusįjį baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, teikė teisines konsultacijas, todėl pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 1 300,00 Eur suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus teisme, bei pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo priteisė minėto dydžio atstovavimo išlaidas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

32. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. APD-2024-11794 dėl nuteistajam T. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 125,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki eurai 00 ct).

33. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nusprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Darius Karabinas buvo parinkta Kauno apygardos teismo iniciatyva. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmestas. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistajam gynėjas buvo būtinas, ir į tai, kad nors nuteistasis yra dirbantis, tačiau iš jo skundžiamu nuosprendžiu o nuteistajam yra priteista 650,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 300,00 advokato atstovavimo išlaidų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju nebūtų teisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. B. apeliacinį skundą.

Iš nuteistojo T. B. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.