- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- 1-218-725/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41117-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. B. 2022 m. spalio 28 d., apie 17.00 val. automobilių aikštelės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, be jokios aiškios priežasties, tyčia panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu – ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę veido sritį, taip nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimu, odos paraudimu ir patinimu.
Kaltinamasis T. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad 2022 m. spalio 28 d. apie 17.00 val. važiavo su žmona pas draugus ir jam reikėjo pasiimti dokumentus iš aikštelės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini). Atvykus pamatė, kad R. kraunasi ekskavatorių. Kaltinamasis savo automobilį pastatė apie poros metrų atstumu nuo tralo galo. Nukentėjusysis stovėjo tralo gale, kur kaltinamasis pastatė automobilį, tai buvo pagal tralo šono galą nuo vairuotojo pusės. Kaltinamajam išlipus iš mašinos, R. pradėjo plūstis, kad jį sudegins, kad kaltinamasis jam skolingas 70 Eur ir tada kaltinamajam trenkė. Kaltinamasis po smūgio iš karto virto. Smūgis buvo suduotas į veido sritį, nosis kraujavo. Neatsimena tiksliai, kiek smūgių kaltinamajam buvo suduota, bet tikrai buvo ne vienas smūgis. Taip pat nukentėjusysis ir spyrė, viskas labai greitai vyko. Po nukritimo kaltinamasis atsistojo, nukentėjusysis norėjo dar suduoti kaltinamajam, bet jis pagavo nukentėjusįjį už rankos ir jie kartu nukrito ant žemės. Kai kaltinamasis gulėjo ant nukentėjusiojo, priėjo tralo vairuotojas, jis pasakė, kad paleistų vienas kitą, R. pasakė, kad nesimuš daugiau, tada jie paleido vienas kitą. Kaltinamasis nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Nukentėjusysis labai daug gerdavo, tai tie patinimai, paraudimai nuo to, gal nukentėjusysis nusibrozdino, kai krito kartu su kaltinamuoju ant žemės. Nukentėjusysis dažnai būdavo nusibrozdinęs, susimušęs dėl alkoholio vartojimo. Nepamena, ar matė sužalojimų ant nukentėjusiojo veido.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis T. B. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis R. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta senai, santykiai buvo draugiški ankščiau. Tokie jau nebėra nuo spalio 25 d., dar prieš konfliktą. Metus laiko jie dirbo kartu. Kartą patikrinus nukentėjusiojo pateiktas sąskaitas, nukentėjusysis pamatė, kad trūksta pinigų, gautų iš darbo. Paklausus kaltinamojo dėl dingusių 70 eurų, šis bandė aiškintis, kad kažkur dingo. Tada nukentėjusysis nutarė ir pasakė kaltinamajam, kad jie turi išsiskirti ir viską pasidalinti. Kaltinamasis pasakė nukentėjusiajam, kad jam nieko neduos. Vieną dieną nukentėjusysis nuvažiavo į vietą, esančią (duomenys neskelbtini), paimti ekskavatorių. Kartu atvažiavęs tralo vairuotojas nuleido platformą, nukentėjusysis užvažiavo su ekskavatoriumi ant platformos. Stovėdamas gale tralo, nukentėjusysis pamatė, kad įlekia mašina „Volkswagen Passat“ – tai buvo kaltinamasis, jis sustojo tralo šone, labiau iš priekio, iššoko iš mašinos, ėjo link nukentėjusiojo, rėkė. Nukentėjusysis irgi ėjo link kaltinamojo, pasisuko, o kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam kumščiu į kairę akį. Nukentėjusysis atšoko, bet kaltinamasis vėl toliau puolė nukentėjusįjį, parvertė ant žemės, nukentėjusysis gynėsi, bandė jį nustumti nuo savęs. Tralo vairuotojas pribėgęs patraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo. Vairuotojas smūgio gal ir galėjo nematyti, bet jis girdėjo. Nukentėjusysis su tralo mašina išvažiavo iš aikštelės ir iškvietė policiją. Grįžus atgal į aikštelę, matė T. B. jau visą kraujuotą, su pleistru ant nosies. Nukentėjusiajam buvo ištinusi akis, medikai apžiūrėjo ir nuvežė jį į klinikas. Nukentėjusysis juto fizinį skausmą, jautėsi blogai psichologiškai, buvo depresijoje, negalėjo žiūrėti į šeimą, buvo gėda prieš vaikus, gėrė vaistus nuo skausmo, nes labai skaudėjo galvą, akį.
Liudytojas S. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusysis pažįstamas, santykiai darbiniai. Kaltinamąjį yra tik vieną kartą matęs, jo nepažįsta. Buvo užsakyta paslauga pervežti ekskavatorių, liudytojo įmonė vadinasi MB „(duomenys neskelbtini)“, važiavo pervežti iš (duomenys neskelbtini) lyg. Atvažiavo su nukentėjusiuoju viena mašina iki to ekskavatoriaus. Atvažiavus į teritoriją, jis su nukentėjusiuoju užvarė ekskavatorių ant platformos. Vienu momentu į tą teritoriją atvažiavo automobilis. Iš jo išlipęs kaltinamasis priėjo prie liudytojo automobilio galo ir kažką su nukentėjusiuoju aiškinosi. Paskui liudytojas priėjo prie mašinos priekio pririšti, matė, kad jie susistumdė ir ant žemės voliojosi. Liudytojas stovėdamas sunkvežimio gale išgirdo pliaukštelėjimą, pamatė, kad jie ten tamposi, priėjo ir juos išskyrė. Iš kaltinamojo mašinos išlipusi moteris pradėjo rėkti. Kai liudytojas juos išskyrinėjo, kaltinamasis buvo ant nukentėjusiojo. Liudytojas atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo, kad šis daugiau nemuštų. Liudytojas pačio to smūgio nematė, tik išgirdo. Viskas tuo ir baigėsi. Kaltinamojo automobilis stovėjo toliau, liudytojui išvažiuoti iš aikštelės jis netrukdė. Kaltinamoj mašina stovėjo liudytojo sunkvežimio priekyje, šone, atstumas tarp liudytojo sunkvežimio ir kaltinamojo mašinos priekių buvo apie 3 metrus. O visas veiksmas vyko platformos gale, už visos mašinos. Kai liudytojas išgirdo veiksmą, jis buvo savo sunkvežimio vairuotojo pusėje. Jis baigė rišti ekskavatorių vairuotojo pusėje ir ėjo į kitą pusę pro sunkvežimio galą, kur vyko visas veiksmas. Toje teritorijoje dar stovėjo kažkoks sunkvežimis, lengvosios mašinos. Kai liudytojas juos skyrė, moters šalia lyg nebuvo. Kai atvažiavo į aikštelę kaltinamasis, išlipo, liudytojas matė, kad atvažiavo kartu ir moteris. Nukentėjęs dar tuo metu, kai kaltinamasis atvažiavo, sėdėjo ekskavatoriuje. Kaltinamasis pirmas priėjo prie nukentėjusiojo. Liudytojas nesikišo, kol jie tampėsi striukėmis, o kai nukrito ant žemės – išskyrė. Liudytojas nurodė, kad šiai dienai nelabai gerai prisimena aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tiesą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad kažkuriuo tai momentu jie abu parkrito ant žemės, jo klientas R. buvo nugara ant žemės, o kitas vyriškis buvo ant viršaus, jo kairė ranka buvo ties R. kaklu, galbūt buvo už striukės suėmęs, dešinė ranka buvo pakelta, kumštis sugniaužtas, todėl jis įsikišo tik tada į šį konfliktą, paėmė vyriškio, kuris buvo ant viršaus ranką, ją kiek fiksavo, kad nebūtų sumuštas klientas, kuris gulėjo nugara ant žemės ir jį patraukė nuo kliento. Visą tą laiką matė, kad moteris sėdėjo automobilyje. Automobilis „Volkswagen Passat“ stovėjo nedavažiavęs iki tralo priekio, kelių metrų atstumu, kadangi tralas pakankamai ilgas, be to buvo užkrautas ekskavatorius, todėl moteris sėdėdama automobilyje negalėjo visko matyti, nes vaizdą užstojo tralas. Liudytojas moterį pamatė tik tuo momentu, kai išskyrė mušeikas, tada jau moteris buvo išlipusi iš automobilio, liudytojas matė kaip ji skambino, girdėjo, kad kvietė policiją, arti moteris prie jų nebuvo priėjusi, liudytojas girdėjo kaip ji šaukė. Kol atvyks policija, liudytojas kartu su klientu tralu išvažiavo iš teritorijos ir atsistojo grynai ant išvažiavimo, kad neišvažiuotų mušeika. Sulaukę policijos ir greitosios pagalbos medikų, liudytojas su R. kartu su policijos pareigūnais grįžo į įvykio vietą, kur pareigūnai aiškinosi situaciją. Pas klientą matėsi sumušimas kaktoje, raudonas guzas, patinimas, o pas kitą vyriškį buvo užklijuota po nosimi pleistras. Jis ir jo klientas tikrai nesišalino iš įvykio vietos, tiesiog pasišalino kiek tolėliau ir laukė policijos, nenorėjo klientas, kad toliau vyktų konfliktas. Klientą išsivežė greitoji, o jie visi toliau liko su policija įvykio vietoje, tikslino įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 85–88).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas nurodė, kad galėjo būti taip, kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojui atrodo, kad konflikto metu moteris sėdėjo mašinoje. Moteriai sėdint automobilyje, jai turėjo užstoti vaizdą sunkvežimis, gal kokią dalį veiksmo ir matė, bet kai vyrai krito ant žemės, tikrai matomumas jai buvo užstotas. Kai liudytojas atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo, girdėjo, kad moteris kviečia policiją. Liudytojas kvietė nukentėjusįjį sėsti į mašiną ir išvažiuoti, kad jie daugiau nesimuštų, be to liudytojas nenorėjo, kad jam sudaužytų mašiną, be to norėjo ir kad mušeika neišvažiuotų. Kaltinamasis nebūtų išvažiavęs iš kiemo, nes liudytojas su nukentėjusiuoju pavažiavę toliau užstatė išvažiavimą. Nukentėjusiajam buvo kaktoje pažeidimas, buvo paraudę – patinę. Liudytojui buvo akivaizdu nuo ko atsirado sužalojimai, nes prieš susitinkant, to nebuvo. Nukentėjusysis pasakė liudytojui, kad čia jo verslo partneris. Liudytojo automobilis buvo užvestas visą laiką. Veikiant varikliui jis išgirdo pliaukštelėjimą. Nukentėjusiajam mašinas liudytojas yra pervežęs 4-5 kartus. Nukentėjusysis gyvena nuo liudytojo namų 300 m, bet jie nebendrauja, su šventėmis nesisveikina.
Liudytoja S. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prieš pusantrų metų dirbo greitosios medicinos pagalbos brigadoje. Aplinkybių visiškai nepamena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose liudytoja parodė, kad dirba VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje, dirba brigadoje ir vyksta į iškvietimus. 2022 m. spalio 28 d. vakaro metu, dar nebuvo sutemę, tikslaus laiko dabar nepasakys, bet atsimena, kad dirbant greitosios medicinos pagalbos brigadoje buvo gautas iškvietimas vykti pagal kortelėje nurodytą vietą, kiek pamena, pranešime buvo rašoma, jog sumuštas, kraujuoja iš nosies, kvietėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Vykstant pagal iškvietimą nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš pradžių sunkiai rado nurodytą adresą, nes ten buvo daug aikštelių ir angarų. Nuvykus į įvykio vietą buvo aikštelėje daug automobilių, iš pradžių nesuprato, ar tikslai nuvyko ten. Neatsimena, ar jie prie nukentėjusiojo pirma priėjo, ar jisai priėjo prie jų. Tuo metu buvo atsakinga už nukentėjusiojo apžiūrą. Priėjus vyriškiui, kaip vėliau paaiškėjo šiuo atveju R. K., jis pateikė savo asmens dokumentą, įsitikino vyriškio tapatybe ir apžiūrėjo vyriškį. Vyriškis skundėsi, kad jį sumušė, kaip jis teigia, darbdavys, ir parodė savo dešinę veido pusę, kur ji pastebėjo dešinėje veido pusėje minkštųjų veido audinių paraudimą, lengvą skruosto patinimą, ir buvo matyti dešinėje akyje, išorinėje pusėje kraujosruva, ar tai buvo kraujagyslės išsiplėtimas, ar hematoma, neatsimena, fiksavo savo vėliau po apžiūros pildomoje iškvietimo kortelėje, tą ką matė apžiūrint nukentėjusįjį R. K.. Kiek pamena, toje automobilių aikštelėje buvo ir kitas vyriškis su moterimi, kiek suprato, vyras su žmona, kiek suprato, tie abu vyriškiai tarpusavyje susimušė, nes vienas kitą kaltino, ir dar buvo vienas vyriškis, jis laikėsi nuo jų atokiau. Nukentusįjį po apžiūros vežė į Klinikas, greičiausiai, detalesnei apžiūrai. Kvietėjas, greičiausiai, buvo kitas vyriškis, kuris irgi buvo atvažiavus jiems į įvykio vietą, ant jos užpildytos kortelės matė, jos pažymėtą kvietimo (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad to pačio kvietimo metu apžiūrėti du asmenys ir užpildytos dvi apžiūros kortelės, apžiūrėti abu konfliktavę vyriškiai. Todėl jos kortelėje užfiksuota sumuštas, kraujuoja iš nosies. Tačiau nukentėjusiajam R. K. iš nosies nekraujavo (1 t., b. l. 159–162).
Po parodymų pagarsinimo liudytoja nurodė, kad pamena, jog su tyrėja bandė patikslinti sužalojimą, išorinėje akies dalyje matė paraudimą. Vidinė veido pusė yra prie nosies, o priešingoje pusėje yra išorinė pusė. Kraujosruva išorinėje akies pusėje gali atsirasti pas žmogų nuo padidėjusio kraujospūdžio, nuo smūgio išorinio, jei alkoholio metu pakyla spaudimas irgi gali atsirasti.
Liudytojas M. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prieš pusantrų dirbo policijos pareigūnu. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į įvykį, buvo antras ekipažas. Medikai nukentėjusįjį išsivežė ir buvo likęs vietoje kaltinamasis. Vienas sakė, kad jį užpuolė, kitas – kad jį užpuolė. Buvo dar „tralistas“ ir kaltinamojo žmona. Kažkuris kažkurį užpuolė dėl verslo klausimų. Liudytojas važiavo į ligonę kartu su nukentėjusiuoju. Abu asmenys norėjo rašyti pareiškimą. Sužalojimų jokių neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes geriau atsiminė nei dabar, nemelavo.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose liudytojas parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4 skyriuje. Į jo pareigas įeina reaguoti į įvykius pagal iškvietimą. 2022 m. spalio 28 d. dirbo naktinėje pamainoje nuo 18.00 val. kartu su kolega O. Č.. Apie 18.00 val. kaip iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad aikštelėje mušasi vyras su pažįstamu. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Kaunas, įvykio vietoje rado vyriškį su žmona ir tralo vairuotoją. Aiškinantis įvykio aplinkybes prie jų priėjo moteris ir paaiškino, kad jos vyras kartu su savo pažįstamu susimušė, sakė, kad abu susimušė, parkrito ant žemės ir mušėsi. Kito vyriškio, kuris galimai nukentėjo įvykio vietoje, nebuvo, nes jis buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos į gydymosi įstaigą. Dėl šio įvykio buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, vieną nukentėjusįjį apklausinėjo jis, t. y. R. K., o kitą nukentėjusįjį – T. B. – apklausinėjo kolega O. Č.. Kadangi kolega įformino įvykį su nukentėjusiuoju T. B., jis vyko į klinikas tikslu apklausti R. K.. Nuvykus į klinikas atliko R. K. apžiūrą, kurioje buvo matomi sužalojimai ant R. K. dešinės veido pusės, paraudimas ties akimi, neatsimena, ar R. K. akyje buvo kraujosruva, bent jis jau to apžiūroje nefiksavo. Aiškinantis įvykio aplinkybes R. K. nurodė, kad jį sumušė T. B., todėl dėl jo sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlikti kiti procesiniai veiksmai (1 t., b. l. 165–168).
Žemesnės instancijos teismas
Po parodymų pagarsinimo liudytojas patvirtino, kad aplinkybes nurodė teisingai. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo užfiksuotus sužalojimus, nurodytus apžiūros protokole (1 t., b. l. 141–145), liudytojas nurodė, kad tuo metu fiksavo tai, ką matė. Kai apžiūrėjo nukentėjusįjį, jis lyg buvo su savo drabužiais, o ne ligoninės. Jei drabužiai suplyšę, tai ir aprašo, ką sako žmogus, tą ir apklausoje pažymi.
Liudytoja A. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusįjį dalinai pažįsta, nes jis dirbo pas jos vyrą. Liudytoja su sutuoktiniu T. B. tą dieną vyko į svečius. Vyras turėjo išsinuomojęs aikštelę laikyti sunkiasvorei technikai, ir atvyko pasiimti automobilio dokumentus. Dokumentai buvo sunkiasvoriame automobilyje. Liudytoja sėdėjo automobilyje, vyras nuėjo pasiimti dokumentų ir pamatė, kad atvykęs yra nukentėjusysis. T. B. išlipo iš automobilio, pradėjo eiti link krovininės mašinos, ir liudytoja pamatė, kad R. K. atbėgo, necenzūriniais žodžiais keikėsi, grasino, matėsi, kad bręsta konfliktinė situacija. Jis T. B. užpuolė, prasidėjo muštynės ir liudytoja iškvietė policijos pareigūnus. Liudytoja nežino, kokie smurtiniai veiksmai buvo, tik matė, kad jos vyras ir nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusysis smogė kaltinamajam į veidą. Ji bandė sustabdyti muštynes, prašė, kad R. K. paleistų T. B., jis nekreipė dėmesio, jis kaltinamajam grasino, kad užmuš. Jie pamatė, kad liudytoja kviečia policiją, nukentėjusysis ir tralo vairuotojas sėdo į automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos. Liudytoja policijai pasakė tralo valstybinius numerius. Muštynės buvo garažo teritorijoje, kur stovėjo technika. Atvažiavus į aikštelę, ekskavatorius jau buvo ant tralo, o kaltinamojo ir liudytojos mašina stovėjo tralo šone. Liudytoja sėdėjo keleivio pusėje, ji buvo atsidariusi langą. Pro savo keleivio pusės langą matė tralo šoną iš tralo keleivio pusės. Visas veiksmas vyko tarp krovininės ir tarp tralo, nes jie stovėjo vienas kito gretimais mašinos. Mašinos stovėjo viena paskui kitą. Tame tarpe viskas ir vyko. Liudytojos ir kaltinamojo automobilis stovėjo krovininės mašinos kabinos keleivio pusėje. Tralo vairuotojas nieko nedarė, kaip liudytoja suprato, jis yra nukentėjusiojo draugas, jų santykiai buvo labai draugiški.
2022 m. spalio 28 d. asmens apžiūros protokolu apžiūrėtas R. K.. Apžiūrint nukentėjusiojo veidą yra matomi paraudimai po dešiniąją akimi (1 t., b. l. 41–45).
2023 m. vasario 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 58–59).
2022 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas. Objektų ar pėdsakų įvykio vietoje nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 32–40).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis T. B. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai jis buvo užpultas ir sumuštas nukentėjusiojo R. K..
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juo BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo T. B. nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. K. sveikatą pagrįstumu, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad jis stovėjo gale tralo, kai į aikštelę įlėkė kaltinamojo mašina „Volkswagen Passat“, kuri sustojo šone tralo, labiau iš priekio, kaltinamasis, iššokę iš mašinos, ėjo link nukentėjusiojo, rėkė, nukentėjusysis irgi ėjo link jo, susitikus kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam kumščiu į kairę akį. Nukentėjusysis atšoko, bet kaltinamasis puolė toliau, parvertė nukentėjusįjį ant žemės, pribėgęs tralo vairuotojas patraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo. Vairuotojas smūgio gal nematė, bet girdėjo.
Nukentėjusiojo parodymus ir kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojo S. Ž. parodymai, jog į teritoriją automobiliu atvažiavo kaltinamasis priėjo prie liudytojo automobilio galo ir kažką aiškinosi su nukentėjusiuoju. Liudytojui stovint sunkvežimio gale, jis išgirdo pliaukštelėjimą, einant prie mašinos priekio pririšti, matė, kad jie susistumdė ir pradėjo voliotis ant žemės, todėl ėjo juos išskirti. Liudytojo klientas R. buvo nugara ant žemės, o kitas vyriškis buvo ant viršaus, jo kairė ranka buvo ties R. kaklu, galbūt buvo už striukės suėmęs, dešinė ranka buvo pakelta, kumštis sugniaužtas, todėl liudytojas tada įsikišo į šį konfliktą, paėmė vyriškio, kuris buvo ant viršaus ranką, ją kiek fiksavo, kad nebūtų sumuštas klientas, jį patraukė nuo kliento. Kartu su kaltinamuoju buvo atvažiavusi ir moteris, kuri išlipo iš mašinos ir pradėjo rėkti Be to liudytojas nurodė, kad kaltinamasis pirmas priėjo prie nukentėjusiojo.
Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti liudytojo ir nukentėjusiojo parodymais, kadangi jų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tai pat jie yra vienodi, neprieštaraujantys ir tarpusavyje, taip pat vieni kitus papildantys. Be to, liudytojas S. Ž. kaltinamojo nepažįsta, yra matęs jį tik vieną kartą, taigi neturi jokių piktumų su kaltinamuoju, o su nukentėjusiuoju liudytoją sieja tik darbiniai santykiai, todėl galima daryti išvadą, kad liudytojas S. Ž. neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį.
Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina netiesioginiai įvykio liudytojai – į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnas M. D. ir greitosios medicinos pagalbos medikė S. S..
Liudytoja S. S. parodė, kad R. K. skundėsi, kad jį sumušė, kaip jis teigia, darbdavys, ir parodė savo dešinę veido pusę, kur ji pastebėjo dešinėje veido pusėje minkštųjų veido audinių paraudimą, lengvą skruosto patinimą, ir buvo matyti dešinėje akyje, išorinėje pusėje kraujosruva, ar tai buvo kraujagyslės išsiplėtimas, ar hematoma, neatsimena, fiksavo savo vėliau po apžiūros pildomoje iškvietimo kortelėje, tą ką matė apžiūrint nukentėjusįjį R. K..
Liudytojas M. D. parodė, kad nuvykus į klinikas, atliko R. K. apžiūrą, kurioje buvo matomi sužalojimai ant R. K. dešinės veido pusės, paraudimas ties akimi, neatsimena, ar R. K. akyje buvo kraujosruva, bent jis jau to apžiūroje nefiksavo. Aiškinantis įvykio aplinkybes, R. K. nurodė, kad jį sumušė T. B..
Kaip matyti, R. K. netrukus po įvykusių jo atžvilgiu smurtinių veiksmų, būdamas šokiruotas tokio kaltinamojo elgesio, nupasakojo tikrąsias įvykio aplinkybes į įvykį atvykusiai greitosios medicinos pagalbos medikei, policijos pareigūnui. Akivaizdu, kad po įvykio nukentėjusysis, dar įtakojamas buvusio įvykio emocijų, neturėjo laiko apmastyti ir susigalvoti nebūtas įvykio aplinkybes, kad taip apkalbėtų kaltinamąjį.
Teismas neturi pagrindo tikėti pateikta kaltinamojo įvykio versija, kadangi ji skiriasi nuo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, o kadangi liudytoja yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi, be to, jos parodymus apie tai, kad ji matė visą įvykį, paneigia liudytojo S. Ž. parodymai, kad visą tą laiką jis matė, kad moteris sėdėjo automobilyje, kad automobilis „Volkswagen Passat“ stovėjo nedavažiavęs iki tralo priekio, kelių metrų atstumu, kadangi tralas pakankamai ilgas, be to buvo užkrautas ekskavatorius, todėl moteris sėdėdama automobilyje negalėjo visko matyti, nes vaizdą užstojo tralas. Tik kai liudytojas išskyrė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, tik tada jau moteris buvo išlipusi iš automobilio ir kvietė policiją, šaukė, arti prie jų moteris net nebuvo priėjusi. Todėl teismas paties kaltinamojo T. B. ir liudytojos A. B. parodymais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms.
Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina ir nukentėjusiajam nustatytas sužalojimų pobūdis. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nukentėjusysis R. K. patyrė kur kas stipresnius sužalojimus nei kaltinamasis, buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Taip pat liudytojas S. Ž. nurodė, kad pas klientą (R. K.) matėsi sumušimas kaktoje, raudonas guzas, patinimas, o pas kitą vyriškį buvo užklijuota po nosimi pleistras. Liudytoja S. S. nurodė, kad pastebėjo R. K. dešinėje veido pusėje minkštųjų veido audinių paraudimą, lengvą skruosto patinimą, ir buvo matyti dešinėje akyje, išorinėje pusėje kraujosruva. Liudytojas M. D. nurodė, kad buvo matomi sužalojimai ant R. K. dešinės veido pusės, paraudimas ties akimi. Taip pat 2022 m. spalio 28 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint R. K., ant jo veido yra matomi paraudimai po dešiniąją akimi (1 t., b. l. 41–45). 2023 m. vasario 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 58–59).
Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, kad T. B. 2022 m. spalio 28 d., apie 17.00 val. automobilių aikštelės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu – ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę veido sritį, taip nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimu, odos paraudimu ir patinimu. Tokiais veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
T. B. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
T. B. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, jis neteistas (1 t., b. l. 118–119), administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 121–129), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 134), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 130).
Kaip minėta, T. B. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgęs į kaltinamąjį charakterizuojančias ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, T. B. nėra linkęs nusikalsti, todėl siekiant ne tik nubausti T. B., bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tikslinga T. B. skirti vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas R. K. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 172,96 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad savo veiksmais T. B. suplėšė R. K. kelnes, kurių vertė yra 150 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (172,96 Eur). Taip pat T. B. savo veiksmais sukėlė R. K. emocinę paniką, toks kaltinamojo elgesys paliko gilų psichologinį poveikį, sukeliantį emocinę traumą ir diskomfortą. Po šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jaučiasi nesaugus ir susirūpinęs dėl savo asmeninės gerovės, toks neprotingas ir netinkamas elgesys turėjo ženklų poveikį jo psichinei sveikatai ir kasdieniam gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad T. B. padarė nusikaltimą tyčia, be jokios priežasties, R. K. patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur (2 t., b. l. 35–36).
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).
R. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad T. B. suplėšė jo kelnes, kurių vertė yra 150 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (172,96 Eur), tačiau kartu su civiliniu ieškiniu nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad jo kelnės tikrai buvo suplėšytos įvykio metu, kokia kelnių vertė ir pan., todėl R. K. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos netenkintinas.
Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Nukentėjusiajam R. K. neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, nusikalstamos veikos padarinius, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 650 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).
Dėl advokato atstovavimo išlaidų
R. K. civiliniu ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kaltinamojo T. B.. Į bylą pateikta 2023 m. lapkričio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad advokato Ž. A. teisinės paslaugos – civilinio ieškinio parengimas ir atstovavimas baudžiamojoje byloje – kainavo 1 300 Eur. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nurodytą 1 300 Eur sumą R. K. advokatui Ž. A. sumokėjo 2023 m. lapkričio 8 d. (2 t., b. l. 65–66).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Ž. A. atstovavo nukentėjusįjį bylą nagrinėjant teisme, teikė teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 1 300 Eur suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus teisme. Todėl nukentėjusiojo patirtos 1 300 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo T. B..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant T. B. per 3 (tris) mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. B. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų civilinio ieškovo naudai. Kitoje dalyje R. K. civilinio ieškinio netenkinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.