Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. spalio 28 d. apie 18 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau 2 kartus rankos kumščiu sudavė T. B. į veidą ir ne mažiau 3 kartus ranka sudavė jam į pilvą ir šonus, nuo smūgių T. B. nugriuvo ant asfaltuotos dangos, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. B. odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, juosmens srities sumušimą, taip nežymiai jį sužalojo.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Ekspertas J. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis apžiūrai kreiptasi septintą parą. Jeigu nukentėjusysis būtų gavęs su kumščiu į nosį, turėtų būti daugiau nosies sužalojimų, o čia yra 0,1 milimetro įbrėžimas. Kumštis negalėjo būti, galėjo būti nubraukta nago krašteliu. Jeigu būtų trenkta kumščiu, kaip teigia nukentėjusysis, tai būtų tekę atstatinėti nosies pertvarą. Tikėtina, kad nosies sužalojimas atsirado nuo nekalto užtrauktuko. Yra nubrozdinta nosies nugarėlė ir pagal datą nekelia abejonių, kad sužalojimas galėtų būti padarytas kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju trūksta smūgio išraiškos, nes padarytas paviršinis sužalojimas. Ne kiekvienas smūgis pasiekia tikslą.

Šiuo atveju nukentėjusysis skundėsi, kad skauda juosmens sritį. Palpuojant matyti, kad kūnas skausmingai reaguoja, suvaidinti tai yra sunku, bet išoriškai sužalojimas neaprašytas. Galima situacija, kai tiek grumtynių metu, tiek tiesioginio traumavimo metu, kai žmogus krisdamas ar griūdamas remiasi neįprastine poza, pertempia raumenis. Pavyzdžiui, jeigu griūni ant sėdmenų ir rankos, persilenkia liemuo, būna stiprus perlenkimas ir įvyksta toks funkciškai traumuojantis tos zonos pažeidimas, iš kurio vėliau stebimas skausmingas raumenų pasipriešinimas pasyviam lenkimui. Šiuo atveju būtent tokios traumos versija galimai ir yra. Specialisto išvadoje neaprašyta kraujosruva, todėl jei palpuojant nukentėjusiajam skaudėjo, tai galimai trenkėsi į plokštumą ir plokštuminėje kontakto versijoje įvyko audinių pažeidimas. Toks skausmingumas ir sužalojimas gali būti tiek griūnant, tiek smūgiuojant.

Rankos kumštis apibrėžia stambesnį kietą buką ribotą daiktą, tačiau specialisto išvadoje nurodytas „kietas, bukas daiktas“ yra lyg grupinės priklausomybės, pačios plačiausios kategorijos. Net ir nagas, kraštas, kažkas atsikišusio, kad ir dėvimas žiedas, gali būti kietu buku daiktu. Vienintelė išraiška yra nubrozdinimas, nebuvo nei skausmingumo palpuojant, nei šnervių uždilimo. Pats nubrozdinimas yra gimstantis iš briaunos, ne iš smūgio. Pas nukentėjusįjį užfiksuota buvusio nubrozdinimo dulkė. Trūksta argumentuotai patvirtinti tą spėjimą, kad buvo suduota rankos kumščiu.

Ekspertas D. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad greitosios medicininės kortelėje užrašyta nosies nubrozdinimas, objektyviai tik nubrozdinimas, mėlynė. Dėl riešo, tai tiesiog turi įrašyti kažkokią diagnozę žmogus, pasiskundžia skausmu ir įrašo. Objektyviai nėra jokių duomenų, kad būtų sumušta plaštaka, tai yra tik nubrozdinta. Specialisto išvadoje nurodyta, kad palpuojant skausminga juosmens vidurinė dalis, tačiau tai ne sužalojimas. Jis mato tik vieną nosies nubrozdinimą, juosmens sumušimo čia nėra. Skausmingumas – nėra objektyvus duomuo. Gydytoja apžiūrėjo ir pažymėjo, kad skausmingumas, bet nėra nei mėlynės, nei nubrozdinta. Jeigu jis būtų davęs išvadą, tai rašytų tik vieną nosies nubrozdinimą, nosies traumą. Žmogus skausmingumą gali ir pameluoti, gali ir kita priežastis būti, pavyzdžiui, perpūsti vėjas. Negalima nieko objektyvaus pasakyti dėl ko tas skausmingumas. Kai nėra išoriškai mėlynės, nubrozdinimo, žaizdos, tai nemato sužalojimo ir to nerašo. Nubrozdinimas galėjo būti padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Nubrozdinimas labai smulkus, tai net negali sakyti, kad su kumščiu suduota, greičiau su nagu užkabinta, nes su kumščiu suduodant tai sutintų nosis, mėlyna būtų. Apie nosies patinimą nieko nerašyta, tik apie labai smulkų nubrozdinimą. Nubrozdinimas galėjo būti nuo užtrauktuko ar žiedo.

Nosis tai jau yra objektyvu, tai yra sužalojimas ir čia yra nubrozdinimas, kurį galima patvirtinti. Čia yra nubrozdinta oda, oda yra minkštasis audinys, minkštasis audinys ne kaulas. Iš pačio nubrozdinimo kraujuoti gali, reikia žiūrėti ar gilus nubrozdinimas. Jei nubrozdinimas gilus, didesnis kraujavimas, o jeigu tik prabraukia epidermį, tai iš viso gali nebūti kraujavimo. Ekspertė apžiūrėjo po keturių dienų ir ji jau matė apgijusį, šašu pasidengusį nubrozdinimą. Jeigu iš nosies bėgo kraujas, tai galėjo aptaškyti striukę, iš vidaus ten galėjo kažkur kraujagyslė nuo smūgio plyšti. Nuo nubrozdinimo kraujavimas negalėjo būti, čia reikėtų smūgio, jeigu prabraukė tai tikrai iš vidaus nekraujuos. Nuo kumščio tokio įdrėskimo nebūtų, turėtų būti žiedu ar nagu užkabinta. Nuo kumščio labiau patinsta, lūžta kaulas. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, tampono šnervėse nemato. Įtaria, kad buvo gilus nubrozdinimas ir dėl to uždėtas tvarstis. Giliam nubrozdinimui reikia briaunelės, kumštis nepadarys gilaus nubrozdinimo. Kumštis gali prabraukti praslysdamas paviršutiniškai, bet jeigu uždėtas tvarstis, tai nubrozdinimas yra gilus. Jeigu būtų kraujavę iš vidaus, būtų į šnerves dėję tamponus, būtų tamponai kruvini.

Iš 2022 m. spalio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad T. B. pareiškė apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 7–13).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. B. konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, juosmens srities sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo būti padaryti 2022 m. spalio 28 d. Juosmens srities sumušimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą, buką daiktą. Odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kas galėjo būti ir rankos kumštis (1 t., b. l. 23–24).

Iš 2022 m. spalio 28 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant T. B. nosies matomi įdrėskimai, paraudimas (1 t., b. l. 25–29).

Iš 2022 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31–36).

Pagalbos centras (toliau – PC). Aikštelėje muša jūsų vyrą; M. Aikštelėje, aikštelėje, būkite geri, atvažiuokite; PC. (duomenys neskelbtini), kurioje gatvėje aikštelė; M. (duomenys neskelbtini), koks čia adresas. (duomenys neskelbtini); PC. Ar greitoji reikalinga jūsų vyrui; M. Reikalinga, reikalinga. Dabar jau bėga tas kuris užpuolė; PC. Nepadėkite ragelio, jus sujungsiu su pareigūnais. Pone, nepadėkite ragelio, sujungsiu su pareigūnais. Dėl ko reikalingi medikai; M. Matai kraujas bėga, nosis praskelta; PC. Kraujuoja. Luktelėkit minutėlę. Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas; M. (duomenys neskelbtini), Kauno policija (toliau – KP). M. Užpuolė mano vyrą (duomenys neskelbtini), koks adresas (duomenys neskelbtini), čia yra aikštelė. Čia mano vyras techniką laiko. Jį čia užpuolė koks narkomanas. Matėm numerį su kuo jie išvažiavo iš aikštelės; KP. Šiuo metu išvažiavę gal galėtumėte, gal galite padiktuoti valstybinį; M. Su techninės pagalbos, pamiršau aš (duomenys neskelbtini), techninė pagalba, jie važiuoja (duomenys neskelbtini). Ką tik išvažiavo; KP. Laukite tada (1 t., b. l. 66–67).

Iš 2023 m. balandžio 19 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas įrašas, kurį atsiuntė Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pateiktas policijos pareigūno „Kūno kameros“ Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas darytas 2022 m. spalio 28 d. įvykio vietoje (duomenys neskelbtini).

Įrašas Nr. 1. Įrašo pradžia 2022 m. spalio 28 d. 18.01 val. Policijos pareigūnai yra aikštelėje, matosi statybinė technika.

R. K.. Aš sakiau nelįsk tu, jis man trenkė ir aišku ten susistumdėme yra kameros, gal užfiksavo. Policijos pareigūnas. Ar turite pretenzijų?

R. K.. Turiu. Aš atvažiavau pasiimti teisėtai jis atvažiavo pulti mane. Policijos pareigūnas. Važiuosime pakalbėti su juo.

R. K.. Pas mus teisiniai ginčai vyksta. Jo žmona filmavo aš jį užpuoliau. Aš su technine pagalba atvažiavau pasiimti, o jis su žmona. Jis dabar čia po kaire yra. Policijos pareigūnas. Aš matau jį biškį aplamdėt. Įraše matosi greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, T. B..

T. B.. Atvažiavau su žmona, užpuolė, pradėjo grasinti, kad techniką sugadins, visa kita. Policijos pareigūnas. Gavote į nosį.

T. B.. Taip. Policijos pareigūnas R. K.. Jums reikia medikų?

R. K.. Man reikia, galva sužeista, medikai turbūt matė, turbūt pats prasikirtai tą nosį, liudininkas yra. Iš darbo atleido, pradėjo grasinti. Apkaltino, kad 70 eurų iš jo paėmiau. Policijos pareigūnas. Jūs pretenzijų turite. Policijos pareigūnas. Patikrinsime girtumą. priimsime sprendimą. Patikrintas T. B. girtumas – nuliai promilių.

Įrašas Nr. 2. A. B.. Aš kviečiau dėl sužalojimo.

R. K.. Jei aš jam trenkčiau, būtų žymės ant rankų. Patikrinamas R. K. girtumas – nuliai.

Įrašas Nr. 3. Policijos pareigūnas paprašo asmenų dokumentų. Moteris pasako, kad vyrą nori vežti į ligoninę nes į galvą neįlįs, nes jam svaigsta galva. 2022 m. spalio 28 d. 18.13 val. įrašo pabaiga (1 t., b. l. 69–74).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad kortelės 5 punkte pažymėta T. B. sužalojimo / skausmo vieta – veidas, minkštųjų audinių sužalojimas, skausmas; ranka (dešinė) skausmas, sutinimas; kortelės 7 punkte pažymėta suteikta pagalba – sterilus pleistriukas, žaizdos tvarstis; kortelės 8 punkte nurodyta papildoma informacija – skauda dešinės rankos plaštaką, prabrozdinta nosis; preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas – nepatikslintas riešo ir plaštakos sužalojimai. Vykti į gydymo įstaigą atsisakė (2 t., b. l. 66–69).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados dėl kaltės

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Be to, šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė tik esant tyčinei kaltės formai. Šis nesunkus tyčinis nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018 ir kt.).

BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles – teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jam, kartu su tralo vairuotoju, liudytoju S. Ž., ant tralo tvirtinant ekskavatorių, į aikštelę atvažiavo nukentėjusysis T. B. ir išlipęs iš automobilio atėjo tiesiai prie jo. Nukentėjusysis pradėjo jį keikti, o kaltinamajam sukantis į kairę, nukentėjusysis T. B. sudavė kaltinamajam smūgį į dešinę akį. Jis susvyravo, tačiau nenukrito. Nukentėjusysis T. B. vėl pradėjo link jo eiti, jis (R. K.) bandė lenktis, gintis, kažkaip atsistumti nuo nukentėjusiojo ir krito ant kelio, po ko nukentėjusysis T. B. užkrito ant R. K.. Kaltinamasis dar paspaudė T. B., kad jis nesuduotų smūgių, po ko atėjo tralo vairuotojas ir T. B. nutempė nuo kaltinamojo. Nukentėjusiajam nesudavė jokio smūgio, galėjo nukentėjusįjį sužaloti su striukės užtrauktu ar laikrodžiu bandant apsiginti.

Nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus į kaltinime nurodytą aikštelę, R. K. priėjo prie jo, pradėjo šaukti ir jį mušti, sudavė ne mažiau du kartus į veido sritį ir tris smūgius kumščiu į pilvo ir šonų sritį. Po šių smūgių jis parkrito ant žemės. Kaltinamasis R. K. bandė jam spirti, bet nepataikė. Tada T. B. atsistojo, pagavo kaltinamojo ranką, apkabino kaltinamąjį, kad jis nebesimuštų ir kaltinamajam besimuistant abu krito ant žemės. Tada priėjo tralo vairuotojas, liepė baigti ir jie iš išsiskyrė, abu atsistojo. Atvykusi greitoji jį apžiūrėjo ir pasakė, kad nosies trauma. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. B. parodė, kad jam atvykus į aikštelę ir išlipus iš automobilio kaltinamasis R. K. iškarto pradėjo jį keikti ir trenkė jam (T. B.) vieną smūgį. R. K. pradėjo keikti ir buvo suduoti smūgiai, jis parkrito, mėgino gintis, R. K. pačiupęs laikė. R. K. su dešinės rankos kumščiu trenkė į žandą. Į veidą buvo vienas smūgis, tada jis nukrito. Tada R. K. mėgino spirti, bet jis išvengė smūgių. Kai atsistojo, R. K. su abiejų rankų kumščiais trenkė jam į pilvą, šoną. Sudavė keturis – penkis, tris smūgius. Kai R. K. norėjo jam trenkti į veidą, pačiupo R. K. ranką, R. K. prarado pusiausvyrą ir krito veidu ant žemės, o jis užgulė R. K. ir laikė jį už rankų. Kai R. K. krito ant veido, dar jis bandė stotis ir tada jis užgulė R. K..

Taigi, kaip matyti, kaltinamasis R. K. parodė, kad nukentėjusiajam atvykus į kaltinime nurodytą aikštelę konfliktą pradėjo būtent nukentėjusysis, nukentėjusiajam nesudavė nė vieno smūgio, tai nukentėjusysis sudavė jam smūgį į akį, o nukentėjusiojo nosies odos nubrozdinimą galėjo padaryti su striukės užtrauktu ar laikrodžiu ginantis, tuo tarpu nukentėjusysis laikė pozicijos, kad būtent kaltinamasis sudavė jam smūgius, o nukentėjusysis kaltinamajam nesudavė jokio smūgio.

Nors T. B. parodė, jog R. K. sudavė jam smūgį į veidą, taip pat smūgiavo į pilvą ir šonus, po ko jis nukrito ant asfaltuotos dangos, tačiau objektyvių duomenų šioms aplinkybėms pagrįsti vis dėlto nėra. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad nukentėjusiajam T. B. buvo nubrozdinta oda nosies nugarėlėje, šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada, asmens apžiūros protokole bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, taip pat nukentėjusysis nurodė patyręs juosmens srities sumušimą, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo oda nosies nugarėlėje buvo nubrozdinta ir juosmens srities sumušimas atsirado būtent dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, nėra. Šiuo atveju nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo fizinis kontaktas, tačiau negalima vienareikšmiškai spręsti, jog nukentėjusiajam nubrozdinimas nosies nugarėlėje atsirado kaltinamajam veikiant tyčia. Be to, nustačius, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo fizinis kontaktas, taip pat neatmestina tikimybė, jog odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, o taip pat ir specialisto išvadoje nurodytas juosmens srities sumušimas nukentėjusiajam galėjo atsirasti ir ne dėl kaltinamojo veiksmų.

Byloje nustatyta, kad tarp R. K. ir T. B. susiklostę konfliktiniai santykiai. Jie yra buvę verslo partneriai, tarp jų kilęs civilinio pobūdžio ginčas nagrinėjamas teisme. Taip pat svarbu ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu, teisme gauta dar viena baudžiamoji byla, kurioje dėl to paties įvykio kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pareikšti T. B., tuo tarpu R. K. pripažintas nukentėjusiuoju. Taigi esant šioms aplinkybėms, vertinant nukentėjusiojo parodymus ypač svarbu atsižvelgti į tai, ar juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Teismo vertinimu tokių įrodymų nėra pakankamai.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nukentėjusiojo T. B. parodymai yra nenuoseklūs ir kito viso proceso metu. Kaip matyti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, T. B. teigė, kad jam buvo suduoti ne mažiau du smūgiai kumščiu į veidą, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jam buvo suduotas vienas smūgis į veidą, o po eksperto D. T. apklausos, teigė, jog gavo du tiesioginius smūgius. Kito ir nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės apie tai, kada jis nukrito ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad R. K. jam sudavė kelis smūgius į veidą, tada smūgiavo į pilvą ir šonus, ir tada jis (T. B.) nukrito ant žemės. Tada atsistojo, pagavo kaltinamojo ranką, jį apkabino ir abu krito ant žemės. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ant žemės aukštielninkas nukrito po vienintelio kaltinamojo R. K. suduoto smūgio į veidą. Tada jis atsistojo ir R. K. sudavė kelis smūgius į pilvą ir šonus. Tada pačiupo R. K. ranką, R. K. prarado pusiausvyrą, krito ant žemės ir jis (T. B.) užgulė kaltinamąjį. R. K. krito ant veido, bandė stotis ir tada jį užgulė. Viso proceso metu kito ir T. B. nurodomos aplinkybės apie patirtų sužalojimų pobūdį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad jam buvo padarytas sužalojimas nosies srityje. Atvykusi greitoji jį apžiūrėjo, pasakė, kad nosies trauma. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, kad nugarą skaudėjo, buvo nubrozdinta nosis – su nagu ar kumščiu praėjo, žandikaulį skaudėjo, ranką gal nuo kritimo skaudėjo. Mėlynės ant veido nebuvo. Bėgo kraujas iš nos..., iš tos vietos. Iš nosies bėgo kraujas. Bėgo iš visur. Visas buvo kruvinas. Ar iš ten, ar iš ten bėgo kraujas. Niekas nenustatinėjo. Be to, svarbu pažymėti, kad T. B., 2022 m. lapkričio 4 d. atvykęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, nurodė dar kitokio pobūdžio sužalojimus, t. y. 2022 m. spalio 28 d. R. K. kumščiais sumušė veidą, galvą, įspyrė į dešinę krūtinės pusę. Parvertė ant asfalto, griūdamas susižalojo juosmens sritį. Esant šioms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, kad nukentėjusiojo parodymai yra patikimi.

Byloje liudytojais buvo apklausti A. B. ir S. Ž., tačiau šių liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Vertinant liudytojos A. B. parodymus svarbu pažymėti tai, kad ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė, be to, kitoje byloje T. B. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taigi ji suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymai gali būti subjektyvūs. Be to, šios liudytojos parodymus teismas vertina kaip nenuoseklius ir iš dalies prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nurodė visas aplinkybes, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir parodė, kad T. B. nuėjus prie savo automobilio pasiimtų sąskaitų, prie jo pribėgo R. K., pradėjo keikti, užsimojo ir trenkė kumščiu T. B. į veidą. Po smūgio T. B. krito atbulas ant žemės, paplūdo kraujais. Kai atvyko medikai paaiškėjo, kad kraujas iš nosies. Smūgių buvo daugiau. T. B. bandė keltis, R. K. smūgiavo jam rankomis ir kojomis, T. B. atsistoti nepavyko. Kai T. B. buvo nukritęs, matė kaip R. K. spardė jį. Kai T. B. bandė keltis, suėmė R. K. už rankų ir abu nukrito. R. K. buvo ant T. B.. T. B. atsistojo tik tada, kai pabėgo R. K.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. B. pirmosios apklausos metu parodė, kad atvykus į aikštelę T. B. nuėjo tiesiai prie kaltinamojo ir kaltinamasis pradėjo T. B. keikti, tada R. K. tyčia kumščiais pradėjo mušti T. B. ne mažiau penkis kartus trenkė į veido sritį. Po smūgių T. B. nukrito ir R. K. būdamas ant jo (T. B.) vėl kumščiais tyčia trankė į veido sritį. Tuo metu T. B. rankomis buvo užsidengęs veidą ir gynėsi nuo smūgių. Tuo tarpu papildomos apklausos metu parodė, kad atvykus į aikštelę T. B. ėjo link savo krovininio automobilio ir prie T. B. pirmas priėjo kaltinamasis. R. K. sudavė T. B. nemažiau penkis kartus į veidą. Nuo smūgio T. B. nukrito ant žemės, kėlėsi, savo rankomis laikė R. K. rankas, kad jo nemuštų. Pamatė, kad T. B. veidas kraujuotas. Ji pribėgo prie vyrų ir pasakė, kad abu baigtų, nes gulėjo ant žemės susikibę rankomis. Abu vyrai buvo susikibę, abu rankomis laikė vienas kitą ir gulėjo ant žemės. Kai R. K. išgirdo, kad ji kviečia policiją, R. K. paleido T. B. ir pabėgo. Taigi, nukentėjusiojo T. B. ir jo sutuoktinės liudytojos A. B. parodymus teismas vertina kaip nenuoseklius, prieštaringus, todėl vien jais remiantis priimti apkaltinamąjį nuosprendį negali. Nors liudytoja A. B. parodė, kad R. K. sudavė nukentėjusiajam mažiausiai penkis smūgius į veidą, taip pat mušė ir spardė gulintį T. B., būtent R. K. užgulė ant žemės gulintį T. B. ir laikė jį, T. B. išsivadavo tik tada, kad kaltinamasis jį paleido, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina nei kitų proceso dalyvių parodymai, nei byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, todėl esant tokioms aplinkybėms teismui kyla abejonių ar liudytoja matė visą konfliktinę situaciją.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad į aikštelę atvykus nukentėjusiajam jis iš karto nuėjo prie kaltinamojo ir pradėjo kalbėtis. Nematė, jog kaltinamasis būtų sudavęs smūgių nukentėjusiajam. Jis išgirdo pliaukštelėjimą ir pamatė atgal atšokantį R. K., tada suprato, kad pradėjo muštis. Po to R. K. ir T. B. kelias sekundes pasimosikavo rankomis ir nugriuvo ant žemės. Pradėjo voliotis, smūgiuoti vienas kitam, bet nematė, kad kažkuris būtų sudavęs. R. K. buvo ant žemės, T. B. buvo ant R. K.. Kai T. B. užsimojo suduoti smūgį R. K., T. B. nutempė nuo kaltinamojo R. K.. Tada abu atsistoję jie dar kalbėjo. Kai atsistojo, R. K. buvo raudona virš antakio, T. B. ant nosies buvo kraujas. Nors tuo metu ir dirbo, tačiau dirbdamas kažkiek matė besikalbančius R. K. ir T. B.. Mano, kad matė visą jų stumdymąsi ir mosikavimus. Taigi šio liudytojo parodymai taip pat nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Kaip matyti iš liudytojo parodymų, smurtinio konflikto pradžios jis nematė, kadangi pirmiausia išgirdo pliaukštelėjimą, po to pamatė atšokantį R. K. ir jau toliau stebėjo įvykių eigą. Teismas remiasi šiais liudytojo parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, nekito viso proceso metu ir sutampa su iš esmės nuosekliais kaltinamojo R. K. parodymais. Teismas taip pat nenustatė, kad liudytojas S. Ž. būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis R. K. ne pirmą kartą samdė S. Ž. pervežti ekskavatorių ir jie gyvena vienas nuo kitos nenutolusiose gatvėse, dar nesudaro pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, tuo labiau, kad jis prisiekė teisme, o įspėtas, jog melagingų parodymų davimą teisme numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai kumščiu į veidą, sužalota juosmens sritis, paneigia ekspertų paaiškinimai. Teisiamojo posėdžio metu apklausti ekspertai paaiškino, kad nenustatyta jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiajam būtų suduotas smūgis į veidą, tuo tarpu odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje yra nedidelis, ir galėjo atsirasti tiek nuo užtrauktuko, tiek ir nuo žiedo, o sudavus smūgį ranka toks nubrozdinimas negalėjo atsirasti. Nubrozdinimas gimsta iš briaunos, ne iš smūgio. Jei būtų suduotas smūgis kumščiu į veidą, turėjo būti nosies patinimas, lūžis, o tokių duomenų byloje nėra. Objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam būtų bėgęs kraujas iš nosies (nosies landų), nėra. Jei nukentėjusiajam būtų bėgęs kraujas iš nosies, į nosies landas būtų įdėti tamponai, tačiau to nebuvo. Buvo tik užklijuotas pleistras ant nosies. Tuo tarpu juosmens srities sumušimas gali atsirasti tiek nuo tiesioginio smūgio, tiek ir nuo kritimo, raumenų pertempimo, tačiau jokių objektyvių duomenų, t. y. kraujosruvų nenustatyta. Šiuo atveju, ekspertas J. V. teigė, kad palpuojant nukentėjusiajam skaudėjo juosmenį ir labiausiai tikėtina, kad tai galėjo būti nuo raumenų pertempimo, pavyzdžiui krintant neįprasta padėtimi. Tuo tarpu ekspertas D. T. paaiškino, kad nesant objektyvių duomenų apie kraujosruvas ar kitas žymes juosmens srityje, vien iš žmogaus nurodomo skausmo pojūčio, kurį galima simuliuoti, konstatuoti, kad padarytas juosmens srities sumušimas nėra pagrindo ir, jei išvadą teiktų jis, tokio juosmens srities sumušimo apskritai nenurodytų. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. spalio 28 d. buvo atlikta T. B. apžiūra ir nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusiojo veidą, ant nosies kairės pusės matomi įdrėskimai ir paraudimas. Daugiau jokių žymių ir galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių neužfiksuota. O specialistei T. B. apskritai nenurodė, kad jam būtų smūgiuota į pilvą, šonus, jis teigė, kad sumušė veidą, galvą, įspyrė į dešinę krūtinės pusę. Parvertė ant asfalto, juosmens sritį susižalojo griūdamas. Tuo tarpu iš byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad T. B. sužalojimo / skausmo vieta yra veidas, minkštųjų audinių sužalojimas, skausmas; ranka (dešinė) skausmas, sutinimas; o suteikta pagalba – sterilus pleistriukas, žaizdos tvarstis; skauda dešinės rankos plaštaką, prabrozdinta nosis. Taigi net jei ir būtų pagrindo tikėti, kad iki specialisto apžiūros ant nukentėjusiojo veido esantys sužalojimai (nosies ir veido patinimas) praėjo, visgi šių nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių nepatvirtina nei asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuriuose konstatuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo veidą, ant nosies matomas paraudimas ir įdrėskimai, nei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys.

Remdamasis kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje esančiais policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, bendrojo pagalbos centro garso įrašu, specialisto išvada, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, asmens apžiūros protokolu ir kita byloje esančia medžiaga, teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta, kad R. K. sudavė T. B. smūgius į veidą, pilvą, šonus, po ko T. B. nukrito ant asfaltuotos dangos, o ant nosies nugarėlės esantis nubrozdinimas bei galimas juosmens srities sumušimas atsirado dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų. Kaip jau minėta, neginčijama, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo fizinis kontaktas, tačiau teigti, kad nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir juosmens srities sumušimas atsirado dėl kaltinamojo tyčių veiksmų, negalima.

Taigi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nenustatyta, kad R. K., veikdamas tyčia, panaudodamas fizinį smurtą prieš T. B. nežymiai jį sužalojo. Visos abejonės dėl trauminių poveikių skaičiaus ir pobūdžio, nepavykus pašalinti prieštaravimų, vertintinos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tyčia. Neatsargios kaltės kaltinamojo veiksmuose teismas nevertina, nes nenustatyti įstatyme numatyti padariniai – nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas. Nesant kaltinamojo R. K. veiksmuose BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, teismas nesprendžia dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, taikymo.

Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 191-195). Kadangi R. K. yra išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Taip pat buvo prašoma priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas. BPK 105 straipsnio 5 dalis numatyta, kad tuomet, kai byla nutraukiama ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi R. K. nuosprendžiu yra išteisinamas, T. B. prašymas priteisti proceso išlaidas atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su bendrojo pagalbos centro garso įrašu, kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 65; 72), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

T. B. civilinį ieškinį dėl neturtinė žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

T. B. prašymą priteisti proceso išlaidas atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.