- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- A-295-552/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kupiškio rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 6217 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 12 d. prašymą-paraišką Nr. R7-6549 „Piniginei socialinei paramai gauti“ (toliau – ir Prašymas) ir išmokėti socialinę pašalpą po 212 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., kadangi jis nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėjas nurodė, kad visuomenei naudingus darbus jis atliko 1992–2014 metais tvarkydamas bei prižiūrėdamas 12 arų valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjo šeimai priklausančiu namų valdos žemės sklypu.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos nereiškia, jog visuomenei naudinga veikla gali būti pripažįstama tik veikla, kurią Administracija organizuoja pagal Aprašo II ir III skyrius, todėl atsakovo besąlygiškas reikalavimas, kad pareiškėjas būtinai dirbtų (duomenys neskelbtini) seniūnijos nurodytą darbą, negali būti pripažįstamas teisėtu. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti – teikti ar neteikti pareiškėjui socialinę pašalpą, tačiau, įgyvendindamas diskrecijos teisę privalėjo atidžiai ištirti, nurodyti argumentus, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia padarytas išvadas. Jeigu Administracija būtų veikusi protingai ir sąžiningai, būtų atsižvelgusi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos oficialų patvirtinimą, kad pareiškėjas tikrai yra šienavęs pievą (duomenys neskelbtini) kaime ir savo sunkiu darbu yra prisidėjęs prie bendruomenės gerovės.
4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nenurodyti motyvai, kodėl neskiriama socialinė pašalpa, todėl Sprendimas naikintinas. Taip pat akcentavo, jog nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio socialinė pašalpa jam buvo mokama, todėl nebuvo pagrindo nutraukti pašalpos mokėjimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Administracija paaiškino, kad išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, nustatė, jog pareiškėjas pagal Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. parengtą siuntimą Nr. 55 (toliau – ir Siuntimas), iki 2023 m. lapkričio 13 d. neatliko visuomenei naudingos veiklos, t. y. neįvykdė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) 25 straipsnio 6 punkto reikalavimo. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2004 m. gegužės 6 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) kaip ieškantis darbo, yra ilgalaikis bedarbis, nesimoko, nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, todėl pagrįstai pasinaudojo savo diskrecijos teise pasitelkti pareiškėją visuomenei naudingai veiklai.
7. Administracija nurodė, kad Kupiškio rajono savivaldybėje visuomenei naudingos veiklos organizavimą reglamentuoja Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. TS-16 patvirtintas Kupiškio rajono gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 13.1–13.12 papunkčiuose numatyti atvejai, kai asmenys visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami. Pareiškėjas nepatenka į šių asmenų grupę, todėl buvo įpareigotas atlikti 96 val. visuomenei naudingos veiklos. Pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio fakto, kad jis atliko visuomenei naudingą veiklą arba, jog visuomenei naudingai veiklai dėl pateisinamų priežasčių negali būti pasitelkiamas. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo dėl visuomenei naudingos veiklos sutarties sudarymo ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo į (duomenys neskelbtini) seniūniją nesikreipė ir Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė, visuomenei naudingos veiklos neatliko.
8. Administracija akcentavo, kad pareiškėjo nurodyti valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai nepatenka į Aprašo taikymo sritį. Pareiškėjas, pildydamas Prašymą pažymėjo, jog yra informuotas, kad privalo dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) patvirtintoje užimtumo didinimo programoje.
Šalies argumentai
9. Administracija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko teismui yra pateikęs ne vieną skundą, dėl kuriuose išdėstytų reikalavimų jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
II.
10. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2023 m. spalio 12 d. Prašymu kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių, prašydamas skirti jam socialinę pašalpą 2023 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Administracijos Socialinės paramos skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, remdamasis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Sprendimu neskyrė pareiškėjui socialinės pašalpos nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.
12. Teismas apžvelgė ginčui aktualių Socialinės paramos įstatymo 2 straipsnio 11 punkto, 5 straipsnio 1 punkto, 21 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų, 25 straipsnio 6 punkto, Aprašo, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-67 patvirtinto Kupiškio rajono gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas bei nurodė, kad pareiškėjui Administracijos Socialinės paramos skyrius 2021 m. liepos 20 d. parengė siuntimą Nr. 55 atlikti visuomenei naudingą veiklą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) seniūniją, pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių. Tačiau pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) seniūniją nesikreipė, visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. spalio 4 d. pranešimas Nr. 55, 2022 m. vasario 7 d. pranešimas Nr. 31, 2022 m. gegužės 9 d. pranešimas Nr. 52, 2022 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas Nr. 52, 2022 m. lapkričio 28 d. pranešimas Nr. 52, 2023 m. vasario 10 d. pranešimas Nr. 52, 2023 m. gegužės 8 d. pranešimas Nr. 52, 2023 m. rugpjūčio 7 d. pranešimas Nr. 52, 2023 m. lapkričio 13 d. pranešimas Nr. 52 ir pareiškėjo paaiškinimai. Pareiškėjas nei Administracijos Socialinės paramos skyriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso kategorijai asmenų, išvardintų Tvarkos aprašo 13 punkte, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo nuostatas, pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti visuomenei naudingos veiklos organizatorių Kupiškio rajono savivaldybėje, tačiau neišreiškus pageidavimo dėl visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus pasirinkimo, siuntimas buvo išrašytas į pareiškėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) seniūniją, kadangi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra organizuojama visuomenei naudinga veikla, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame gyvena pareiškėjas.
14. Teismas nurodė, jog pareiškėjas atsisakymą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje grindė tuo, kad jis 1992–2024 metais prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), greta jo motinai priklausančio namų valdos žemės sklypo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iki 2014 metų savo iniciatyva dalyvavo prižiūrint valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio namų valdos žemės sklypo. Administracija nurodytos faktinės aplinkybės neginčijo. Teismas, remdamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, vertino, kad ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, gali būti laikoma visuomenei naudinga veikla, tokia veikla laikoma tik ta, kuri atliekama laikantis teisės aktų nustatytų taisyklių, tarp jų – ir sudarius rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Teismas akcentavo, kad teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurią atlikti gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui. Darydamas šią išvadą, teismas vadovavosi jau išnagrinėtomis bylomis, kuriose teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundus dėl atsakovo sprendimų, susijusių su socialinės paramos neskyrimu pareiškėjui skirtingais laikotarpiais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose dėl socialinės paramos neskyrimo, kuriose pareiškėjas prašė pripažinti jo iki 2014 metų atliktus valstybinės žemės sklypo tvarkymo bei priežiūros darbus kaip visuomenei naudingą veiklą ir juos pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos įvykdymą.
15. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą Socialinės paramos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų aiškinimą, pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad jo atlikti valstybinės žemės ploto priežiūros darbai turi būti įskaityti į visuomenei naudingos veiklos atlikimą, ir konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintos pareigos, o tai sudarė pakankamą pagrindą atsisakyti skirti pareiškėjui socialinę pašalpą pagal Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
16. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas, nustatęs, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su atsakovo skundžiamame Sprendime padaryta išvada, jog jis nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, nes pareiškėjo vertinimu, jis visuomenei naudingos veiklos darbus atliko, t. y. nuo 1992 m. iki 2014 metų tvarkė, prižiūrėjo 12 arų valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šienavo su savo elektrine žoliapjove. (Duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas apie tai žinojo ir tam neprieštaravo. Ši veikla atitinka Apraše įtvirtintą visuomenei naudingos veiklos sampratą. Visuomenei naudinga veikla negali būti pripažįstama tik veikla, kurią Administracija organizuoja pagal Aprašo II ir III skyrius. Administracija turi organizuoti visuomenei naudingą veiklą tik tiems pareiškėjams, kurie savo iniciatyva neatlieka darbų, atitinkančių Aprašo 2 punkto ir 7 punkto kriterijus, todėl besąlygiškas reikalavimas, kad pareiškėjas būtinai dirbtų tik atsakovo nurodytą darbą, nėra teisėtas.
19. Pareiškėjas tvirtina, kad Administracija turėjo diskrecijos teisę, bet neprivalėjo neteikti pareiškėjui socialinės pašalpos. Administracija, jei elgtųsi protingai ir sąžiningai, būtų atsižvelgusi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos oficialų patvirtinimą, kad pareiškėjas yra šienavęs pievą (duomenys neskelbtini) kaime, ir šio fakto neignoruotų. Skundžiamas Sprendimas šiuo aspektu yra nemotyvuotas.
20. Pareiškėjas akcentuoja, jog nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio Socialinės paramos skyrius socialinę pašalpą jam mokėjo, todėl nebuvo teisėto pagrindo pašalpos mokėjimą nutraukti.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas nurodo, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir dėl to, kad: teismo posėdyje nedalyvavo atsakovo atstovė; buvo prašoma įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. K., tačiau prašymas atmestas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti iš esmės nurodydamas tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 6217 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui neskirta socialinė pašalpa už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir išmokėti jam socialinę pašalpą.
24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas nesikreipė į Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties sudarymo ir neatliko visuomenei naudingų darbų, o be Administracijos pritarimo ir suderinimo pareiškėjo atlikti valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai negali būti pripažinti visuomenei naudinga veikla.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis atliko visuomenei naudingos veiklos darbus, kadangi jis šienavo valstybinės žemės sklypą 1992–2014 metais, todėl turi teisę į socialinę pašalpą. Be to, teismo sprendimas naikintinas ir dėl to, kad byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovo atstovei ir nebuvo tenkintas prašymas įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. K.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas.
28. Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos. Šio įstatymo 25 straipsnio 6 punktas numato, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.
29. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. buvo priimtas vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje). Nors pareiškėjas teigia, kad jis 1992–2014 metais prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio žemės sklypo, dėl to šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą gauti socialinei pašalpą ginčo laikotarpiu, teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurią atlikti gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui.
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškose bylose, kuriose buvo nagrinėjami ginčai dėl sprendimų, kuriais nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už kitus laikotarpius, konstatuota, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014, 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016, 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-299-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-602/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-262-502/2020, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1042-502/2021, 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1504-756/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1638-815/2021, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2056-1062/2021, 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-717-624/2023, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-591-442/2023, 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1552-624-2024, 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-164-602/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-240-789/2025 ir kt.). Pažymėtina, jog šioje administracinėje byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašoma skirti socialine pašalpa, nėra pasikeitusios, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nustatytas aplinkybes.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pagrįstu bei teisėtu skundžiamą atsakovo Sprendimą dėl socialinės pašalpos pareiškėjui neskyrimo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., ir atmetė pareiškėjo skundą.
32. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą G. K. trečiuoju suinteresuotu asmeniu, teisėjų kolegija pažymi, jog Regionų administracinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. K., motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo keliamas ginčas nėra susijęs su G. K. teisėmis ir pareigomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi priimtas teismo sprendimas neturi įtakos G. K. teisėms ir pareigoms, ir yra priimtas išimtinai įvertinus pareiškėjo statusą, teises ir jam nustatytų pareigų nevykdymą.
33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovo atstovei L. B., teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo sudaryta teisėjų kolegija nagrinėti administracinę bylą, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. spalio 7 d. 9 val. 30 min., teisme 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas atvesdinti atsakovo atstovę L. B. į teismo posėdį, vyksiantį 2024 m. spalio 7 d., ir pripažinti L. B. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Iš Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. informacinės pažymos matyti, kad 2024 m. spalio 7 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“ atsakovo atstovai G. U. ir I. G. Pareiškėjas teismo posėdyje prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, kad teismo posėdyje gyvai dalyvautų L. B., tačiau teismas netenkino pareiškėjo prašymo, argumentuodamas tuo, jog institucija yra laisva pasirinkti atstovus, juos skiria pagal įgaliojimus, be to, teismas nenustatė pagrindo kviesti į teismo posėdį L. B. Taigi, teismui nenustačius pagrindo pripažinti L. B. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant L. B. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje aptarti ir kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti tariami procesinio pobūdžio pažeidimai, yra nepagrįsti ir atmestini.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pažymi, kad pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ir argumentų, leidžiančių daryti išvadą, jog Socialinės paramos skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė jam nustatytos pareigos – nustatyta tvarka atlikti visuomenei naudingą veiklą, nepagrįstai taikė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nepagrįstai bei neteisėtai neskyrė pareiškėjui socialinės pašalpos.
35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.