Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-626/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
1A-173-626/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
Nukentėjusysis
P. P., J. P.
Civilinis ieškovas
P. P., J. P., M. P.
Advokatai
Olegas Šibkovas, Algirdas Miškinis
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-626/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02498-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.4.; 12.1.15.3.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.7.; 1.1.9.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjui advokatui Algirdui Miškiniui,nukentėjusiesiems P. P., J. P. ir jų atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nuosprendžio, kuriuo G. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą 1 (vieniems) metams ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas, nustatant 2 (dvejų) metų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkintas civilinis į ieškinys ir civiliniams ieškovams P. P., J. P., M. P. iš G. B. priteista kiekvienam po 15 000 Eur, M. P. – 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palūkanos už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Taip pat iš dalies tenkintas P. P. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir jam iš G. B. priteista 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje padarymą, už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, O būtent, kad jis 2019-01-17, apie 18.12 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Volkswagen Scirocco (v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>.“, ir 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą <...> įžengusį <...> pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, <...>.“, t. y. Vilniuje, tamsiuoju paros metu važiuodamas Žirnių gatve, trečia eismo juosta, kryptimi nuo Dariaus ir Girėno gatvės pusės link Liepkalnio gatvės, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties Žirnių g. 28-tu pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia kryptimi pirma ir antra eismo juostomis važiavusios transporto priemonės sustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, įvažiavo į perėją ir partrenkė perėja, jo atžvilgiu iš dešinės į kairę, ėjusią pėsčiąją K. P., kuri dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones paskyrimo ir šios baudžiamojo poveikio priemonės iš viso neskirti arba sutrumpinti jos terminą iki 6 mėnesių. Taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems ir sumažinti neturtinės žalos dydį nuo 62 000 Eur iki 50 020 Eur. Dalį žalos (11 500 Eur) leisti sumokėti 2020 metais, dar dalį žalos (11 500 Eur) – 2021 metais.

Šalies argumentai

2.1. Nesutikdamas su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, nurodo, jog teismas šio savo sprendimo nemotyvavo, taip pat neatsižvelgė į nukentėjusiosios kaltę dėl nelaimingo atsitikimo. Pažymi, jog įstatymas neįpareigoja teismo skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, jog kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė KET taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Nurodo, kad šioje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. B. sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių. Nurodo, kad jis autoįvykio metu buvo blaivus, važiavo leistinu, apie 50 km/h greičiu, nėra nustatyta, kad jis būtų vairavęs rizikingai, chuliganiškai. Priešingai, jis važiavo su automobilių srautu.

2.2. Iš dalies sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis dėl neatidumo ir neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka, kad nukentėjusioji K. P. ėjo per pėsčiųjų perėją. Pasak apelianto, byloje surinkti įrodymai, liudytojo G. U. parodymai teisme bei R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įrodo, jog žuvusioji nė ėjo, o bėgo pėsčiųjų perėja, matydama artėjantį ir nestojantį apelianto vairuojamą automobilį. Atsižvelgiant į tai mano, jog pačios pėsčiosios K. P. elgesys turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykiui ir sunkiems padariniams kilti. Pasak apelianto, tai liudija ir sužalojimų lokalizacija (pirminis smūgis kaire priekine automobilio dalimi į kairią nukentėjusiosios kūno pusę). Apelianto nuomone, jei K. P. būtų ne bėgusi, o ėjusi, esant 50 km/h automobilio greičiui, tokios susidūrimo linijos būtų neįmanomos, be to, K. P. būtų likusi gyva ir jam kiltų tik administracinė atsakomybė.

2.3. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo, prašo atsižvelgti į tai, kad jis aktyviai padeda prižiūrėti neįgalią motiną P. B., kuriai yra nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad ir jo sutuoktinei L. B. yra diagnozuotas auglys galvoje, todėl jam, motinos ir sutuoktinės tinkamai priežiūrai, būtina teisė vairuoti transporto priemones, o specialiosios teisės atėmimas, esmingai pablogintų apelianto motinos ir sutuoktinės gyvenimo ir objektyviai būtinos nuolatinės medicinos priežiūros sąlygas bei apsunkintų jo galimybę vykdyti darbo pareigas, kurios yra susijusios su dažnu judėjimu darbo tikslais. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų vairuotojas, pasižymintis pavojingu vairavimu, nedrausmingumu eisme.

2.4. Apeliantas prašo sumažinti priteistinų neturtinių žalų dydžius nukentėjusiesiems bei leisti neturtinę žalą atlyginti per skunde prašomą terminą, dalimis. Nurodo, sutinkantis, kad nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stiprų sukrėtimą, nes juos siejo stiprus emocinis ryšys su žuvusiąja. Taip pat sutinka su teismo išvada, kad su nukentėjusiąja gyveno tik vyras, o sūnūs yra suaugę ir gyvena atskirai nuo žuvusiosios, nebuvo išlaikomi tėvų. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiesiems jau yra atlyginęs 27 020 Eur neturtinės žalos. Sutinka iš viso sumokėti 50 020 Eur neturtinei žalai atlyginti, išdėstant mokėjimus dviem metams. Pasak apelianto, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (62 000 Eur), esant pačios pėsčiosios dideliam neatsargumui, rizikingam elgesiui yra neproporcingai didelis ir neatitinka šiai dienai susiklosčiusios teismų praktikos, Lietuvos socialinių realijų bei teisingumo ir protingumo principų. Nurodo, jog ieškovai, be savo žodinių paaiškinimų į bylą nėra pateikia jokių duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Prašo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė (Kasacinė nutartis Nr. 2K-135-693/2019).

2.5. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, neturi pakankamos reikšmės apelianto turtinė padėtis, rūpinimasis sunkiai sergančia motina ir sunkiai sergančia sutuoktine. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, negali būti teisėtu pagrindu reikalauti papildomo, perteklinio neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dar ir iš jo nuosavybės teise priklausančių pinigų ar turto. Pasak apelianto, draudimo santykiai tam ir sukuriami, kad padėtų draudėjui atlyginti atsiradusią žalą. Dar kartą prašo įvertinti aplinkybę, kad pati nukentėjusioji pažeidė KET reikalavimus, o būtent: KET 44 straipsnį, nustatantį pėsčiojo pareigą, prieš įžengiant į važiuojamąją dalį, įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, įsitikinti, kad įžengti saugu; KET 45 straipsnį, nustatantį, kad „Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu“.

2.6. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis neturi finansinių įsipareigojimų. Pažymi, jog artimųjų žmonių slauga, gydymo ir priežiūros išlaidų finansavimas taip pat yra finansiniai įsipareigojimai. Nurodo, jog teismo nustatyta aplinkybė, jog jis vadovauja dviem įmonėms ir jo mėnesinės pajamos yra 650 Eur, kad turi butą Vilniaus mieste, nėra reikšmingos, teisingai įvertinus abiejų autoįvykio dalyvių (jo ir žuvusiosios) veiksmus, sprendžiant teisingo, protingo ir proporcingo neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą. Taip pat pažymi, jog jis iš savo dviejų įmonių nuo 2011 metų negauna dividendų, kad įmonių turtas yra atskiras ir jam nepriklauso. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nelaimės, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusiųjų M. P., P. P., J. P., M. P. atstovas advokatas Olegas Šibkovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepime nurodo, jog G. B. per 5 metus yra baustas administracine tvarka tris kartus, kas leidžia manyti, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones jam turės prevencinį poveikį. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo padarytas KET pažeidimas nėra šiurkštus. Nurodo, jog apelianto argumentai, kad specialiosios teisės atėmimas apribos galimybę į gydymo įstaigas nuvežti sutuoktinę bei sergančią mamą, tinkamai prižiūrėti sergančią mamą bei atlikti darbines funkcijas, nesudaro pagrindo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymi, kad apeliantas nėra vienintelis šeimos narys, jis turi brolį, kuris gali prižiūrėti motiną. Taip pat apeliantas turi du pilnamečius sūnus, kurie gali pasirūpinti sergančią apelianto sutuoktine. Remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą pasisakyta, jog asmens darbas, kuris yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, nėra pagrindas asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnyje, neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-252-677/2015 ir kt.). Teismo teisė uždrausti naudotis specialia teise, nėra ribojama net ir tuo atveju, jei tai yra pajamų šaltinis. Atstovo nuomone, teismas, skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir taip pasirinko sąlyginai trumpą jos terminą, artimą minimaliam.

3.2. Taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad eismo įvykiui kilti turėjo įtakos ir nukentėjusiosios didelis neatsargumas. Pažymi, kad vairuotojai, remiantis KET 31 punkto reikalavimais, artėdami prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (Kasacinė nutartis Nr. 2K-158/2009). Nurodo, kad apeliantui laikantis taisyklių, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

3.3. Be to, nurodo, jog apeliantas tik iš dalies pripažino savo kaltę, o iš skundo turinio matyti, kad jis nesigaili dėl savo veiksmų ir viską daro tik dėl galimybės pasinaudoti įstatymuose numatytomis lengvatomis. Taip pat nurodo, kad kaltininkas nėra atsiprašęs visų nukentėjusiųjų, o tik P. P. ir M. P., ir tik tada, kai sužinojo, jog yra paduotas civilinis ieškinys,

3.4. Nesutinka ir su apelianto reikalavimu sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Atkreipia dėmesį, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, kurie šiuo atveju yra gyvybės atėmimas. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki šios dienos kaltininkas nukentėjusiesiems nėra atlyginęs nei dalies neturtinės žalos, dalį neturtinės žalos yra atlyginęs tik draudimas.

4. Teismo posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašė skundą tenkinti. Pabrėžė, kad apeliantas savo kaltę visiškai pripažįsta ir gailisi dėl savo poelgio, jis pasirengęs atlyginti žalą tokio dydžio, kurią nurodys kolegija. Pažymi, kad skundu nebandoma iš dalies apkaltinti nukentėjusiosios, tik norima, jog nukentėjusiosios rizikingas elgesys būtų įvertintas. Prokurorė prašė skundą atmesti. Pažymėjo, jog G. B. pažeidė KET reikalavimus dar prieš pradedant nukentėjusiajai bėgti, be to – nukentėjusioji į perėją neišbėgo staiga, tai buvo jos reakcija prieš kertant trečią eismo juostą, kai pamatė link jos važiuojantį automobilį, tai buvo tik žmogaus reakcija į susidariusią situaciją ir bandymas išgyventi. Prašo atmesti kaip nepagrįstus ir apelianto reikalavimus sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, išdėstyti neturtinės žalos atlyginimą dvejiems metams bei sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones terminą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas tekinamas iš dalies

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. advokato paaiškinimus apygardos teisme, daroma išvada, jog apeliantas siekia nukentėjusiosios elgesį, kai ji, pasak apelianto, išbėgo prieš jo vairuojamą automobilį, vertinti kaip rizikingą, tai yra kaip jo atsakomybę ne šalinančią, o lengvinančią aplinkybę, todėl būtent šiose ribose ir bus nagrinėjamas šis skundo reikalavimas. Taip pat bus nagrinėjami skunde keliami klausimai dėl: nukentėjusiesiems nustatytos neturtinės žalos dydžio; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti transporto priemones paskyrimo arba jos termino dydžio pagrįstumo; priteistos neturtinės žalos išdėstymo.

Dėl nukentėjusiosios K. P. elgesio pripažinimo rizikingu

7. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo konstatuota aplinkybe, jog nukentėjusioji per pėsčiųjų perėją ėjo, o ne bėgo. Pasak apelianto, byloje surinkti įrodymai, liudytojo G. U. parodymai bei R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įrodo, jog žuvusioji, matydama artėjantį ir nestojantį apelianto vairuojamą automobilį, nė ėjo, o bėgo pėsčiųjų perėja. Atsižvelgiant į tai mano, jog pačios pėsčiosios K. P. elgesys turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykiui ir sunkiems padariniams kilti. Pasak apelianto, tai liudija ir sužalojimų lokalizacija (pirminis smūgis kaire priekine automobilio dalimi į kairią nukentėjusiosios kūno pusę).

8. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusioji K. P. elgėsi rizikingai. Byloje nustatyta, kad kelią iki skiriamosios kelio juostos sudarė trys vienos krypties eismo juostos; kelias apšviestas; nukentėjusioji kirto kelią pėsčiųjų perėja, kuri apšviesta papildomomis lempomis; pirmoje ir antroje eismo juostoje buvo sustoję automobiliai praleisti pėsčiuosius; paskui pėsčiąją perėja ėjo liudytojas R. D.; kaltininkas, važiuodamas trečia eismo juosta, vairuojamo automobilio prieš pėsčiųjų perėją nesustabdė ir nepristabdė; nukentėjusioji parblokšta kaltininko vairuojamo automobilio priekine kaire puse (apgadintas priekinis buferis, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės). Iš paties apelianto parodymų nustatyta, kad jam iš dešinės (antra ir pirma eismo juosta) taip pat važiavo transporto priemonės, greta judėjo krovininis automobilis; pėsčiųjų perėją jis aiškiai matė; matė, kad perėja iš kairės į dešinę pėstieji neina, tačiau nematė, ar pėstieji neina iš dešinės į kairę, bet nekeisdamas važiavimo greičio įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kurioje partrenkė staiga įbėgusią nukentėjusiąją; tuo metu kitose eismo juostose automobiliai buvo sustoję. Iš liudytojo R. D. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog prie pėsčiųjų perėjos stovėjo jis ir žuvusioji. Žuvusioji pirma įžengė į pėsčiųjų perėją, kai pirmoje ir antroje eismo juostoje juos praleisti sustojo transportas. Eidamas jis stebėjo trečiąja eismo juosta važiuojantį transportą ir prieš jį einančią žuvusiąją. Pastebėjęs trečiąja eismo juosta važiuojantį automobilį, jis sustojo antroje eismo juostoje ties dešiniuoju kraštu, žiūrint pagal transporto judėjimo kryptį, tuo metu moteris buvo ties kairiuoju eismo juostos kraštu ir pamačiusi nestojantį automobilį pradėjo bėgti link skiriamosios juostos; trečioje eismo juostoje, automobiliu, atvažiavusiu pėsčiajai iš kairės, buvo partrenkta. Liudytojas G. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiavo paskui kaltininko automobilį ir pėsčiuosius matė likus iki perėjos 100-150 m, matė įžengiančią į perėją pėsčiąją, todėl pradėjo stabdyti.

9. Dėl K. P. judėjimo pėsčiųjų perėjoje vadovaujamasi liudytojo R. D. parodymais, kuris įžengė į pėsčiųjų perėją paskui žuvusiąją, ėjo paskui ją ir, pasak liudytojo, ją stebėjo. Liudytojo G. U. parodymais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes jo parodymai tam tikrose dalyse ne tik nesutampa su liudytojo R. D. parodymais, bet ir su paties kaltininko parodymais. Pasak D. U. jis matė kaip žuvusioji įžengė į pėsčiųjų perėją ir kaip bėgo, tačiau nematė kelyje (pirmoje ir antroje eismo juostose) kitų transporto priemonių, tuo tarpu iš R. D. ir G. B. parodymų matyti, kad pirma ir antra juostose važiavo transporto priemonės, jos sustojo ties pėsčiųjų perėja; G. B. nurodė, jog eismas buvo intensyvus, o pėsčiųjų perėjos iš dešinės matomumą kliudė didelių gabaritų transporto priemonė. Atsižvelgiant į išdėstytą, liudytojo R. D. parodymai laikomi tiksliau atspindinčiais įvykio aplinkybes. Be to, šio liudytojo parodymus patvirtina ir automobilio apgadinimai, padaryti eismo įvykio metu bei nukentėjusiosios sužalojimų lokalizacija, iš kurių matyti, kad susidūrimas įvyko ties kairiuoju trečios eismo juostos kraštu, žiūrint eismo kryptimi, kaip ir nurodė R. D..

10. Taigi iš išdėstyto matyti, jog G. B. aiškiai matydamas pėsčiųjų perėją, kai matomumą iš dešinės, pasak jo, užstojo greta (antra eismo juosta) važiuojanti transporto priemonė, prieš pėsčiųjų perėją nepristabdė, kaip to reikalauja KET 30 punkto nuostatos, o nemažindamas greičio į ją įvažiavo. Tuo tarpu iš liudytojo R. D. parodymų matyti, jog žuvusioji į pėsčiųjų perėją įžengė tik sustojus pirma ir antra eismo juosta važiavusioms transporto priemonėms ir ja ne bėgo, o ėjo; pradėjo bėgti tik būdama šalia trečios eismo juostos, kai pamatė atvažiuojantį link jos ir nestabdantį automobilį. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad bandymas perbėgti trečią eismo juostą, į kurią buvo beįžengianti, buvo nukentėjusiosios spontaniška reakcija į susidariusią situaciją ir bandymas išgyventi. Tuo tarpu kaltininkas važiuodamas trečiąja eismo juosta, aiškiai matydamas pėsčiųjų perėją ir dėl kliūties iš kairės nematydamas ar ja eina pėstieji, pasielgė itin rizikingai nusprendęs ją kirsti nemažindamas greičio, kuris galėjo būti apie 50 km/h, ir šis neteisėtas elgesys buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Tuo tarpu nukentėjusiosios elgesio, kai ji į perėją įžengė tik sustojus dvejose eismo juostose transporto priemonėms ir ja ėjo iki pamatė link jos važiuojantį ir nestojantį kaltininko automobilį, nėra pagrindo vertinti kaip rizikingo, pažeidžiančio KET reikalavimus, o būtent: KET 44 straipsnį, nustatantį pėsčiojo pareigą, prieš įžengiant į važiuojamąją dalį, įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, įsitikinti, kad įžengti saugu; KET 45 straipsnį, nustatantį, kad „Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.“.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto reikalavimas nukentėjusiosios elgesį pripažinti rizikingu ir iš dalies lėmusiu eismo įvykį bei lengvinančiu apelianto atsakomybę, atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Taip pat nėra pagrindo keisti kaltinimo aplinkybę, kad nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją, nes, kaip nustatyta, K. P. pradėjo bėgti tik pamačiusį link jos važiuojantį nestabdomą automobilį.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

13. Apeliantas nesutinka su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, nurodo, jog teismas šio savo sprendimo nemotyvavo. Prašo apygardos teismo vertinant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumą, atsižvelgti į tai: kad įstatymas neįpareigoja teismo skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės; kad šioje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. B. sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių; jis autoįvykio metu buvo blaivus, važiavo leistinu, apie 50 km/h greičiu, nėra nustatyta, kad jis būtų vairavęs rizikingai, chuliganiškai; priešingai, jis važiavo su automobilių srautu; jis aktyviai padeda prižiūrėti neįgalią motiną P. B., kuriai yra nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis, kad sutuoktinei L. B. yra diagnozuotas auglys galvoje, todėl jam, motinos ir sutuoktinės tinkamai priežiūrai, būtina teisė vairuoti transporto priemones; kad specialiosios teisės atėmimas, esmingai pablogintų apelianto motinos ir sutuoktinės gyvenimo ir objektyviai būtinos nuolatinės medicinos priežiūros sąlygas bei apsunkintų jo galimybę vykdyti darbo pareigas, kurios yra susijusios su dažnu judėjimu darbo tikslais; kad byloje nėra duomenų, kad jis pasižymi pavojingu vairavimu, nedrausmingumu eisme kelyje; kad nukentėjusioji elgėsi rizikingai. Prašo, įvertinus skunde nurodytų ir skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių visumą, iš vis neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės arba jos terminą sutrumpinti.

14. Pagal teismų praktiką, BK 281 straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Kasacinė nutartis Nr. 2K-431/2013, 2K-25-489/2017).

15. Apeliantas prašo tikrinant apylinkės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumą atsižvelgti į nukentėjusiosios rizikingą elgesį. Atsižvelgiant į tai, kad šis apelianto argumentas atmestas (žr. 7-12 punktus), papildomai dėl jo nepasisakoma.

16. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi skundo, skundžiamo nuosprendžio argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę yra teisingas ir pagrįstas, tačiau jos terminas nustatytas per griežtas (per didelis).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. G. B. nusikalstamais veiksmais sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo pėsčioji K. P.. Nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. G. B. anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir apylinkės teismui nekilo abejonių, jog G. B. skaudžiai išgyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoširdžiai gailisi; atlyginta dalis neturtinės žalos – 5 000 Eur nukentėjusiesiems sumokėjo draudimo bendrovė, pats kaltinamasis sumokėjo 2 000 Eur žuvusiosios sutuoktiniui ir dar 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui pervedė į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, o kitą dalį pasižada atlyginti. Administracine tvarka, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, per pastaruosius 5 metus, baustas tris kartus už KET pažeidimus (vairavimas rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone; 32 km/h viršijimas leistino greičio; transporto priemonės pastatymas vietoje, neturint specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje). Nustatyta viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą patikėti, kad G. B. tokio pobūdžio KET pažeidimai yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir, kad ateityje G. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų KET pažeidimų, tuo pačiu ir nusikalstamų veikų bei visiškai atlygins teismo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiesiems.

18. Kita vertus, priešingai nei nurodo apeliantas, jo padarytas KET pažeidimai yra šiurkštūs ir labai pavojingi (pėsčiųjų perėja kirsta nepristabdžius ir neįsitikinus (esant kliūčiai nematant) ar perėja neina žmonės. Dėl minėtų teisės pažeidimų kilo sunkūs, nepataisomi padariniai. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką, todėl apelianto prašymas iš vis neskirti jam BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių pavojingo pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti kaltininką, nusveria jo bei jo šeimos narių patirsiamus nepatogumus dėl specialiosios teisės atėmimo, ypač įvertinus tai, kad kaltininkas su šeima gyvena Vilniaus mieste, kur yra išvystytas susisiekimas su gydymo įstaigomis ir kitomis priemonėmis (pavežėjimo paslaugos, visuomeninis transportas, taksi paslaugos).

19. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad šiuo atveju nubaudimo bei prevencinius tikslus padės pasiekti trumpesnis nei apylinkės teismo nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas. Ši išvada daroma atsižvelgus į 17 punkte ir skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, susijusias su kaltininko asmenybe, nusikaltimo padarymo aplinkybėmis ir kaltininko elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo; taip pat į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakybės yra sąlyginis, įpareigojantis kaltą asmenį nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir, kad priešingu atveju, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti bus pakankamas 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl apelianto skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos dydžio

20. Apeliantas prašo sumažinti priteistinų neturtinių žalų dydžius nukentėjusiesiems. Sutinka iš viso sumokėti 50 020 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat jis sutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiųjų patirtų didelių dvasinių išgyvenimų, stipraus sukrėtimo, nes nukentėjusiuosius su žuvusiąja siejo stiprus emocinis ryšys. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiesiems jau yra atlyginęs 27 020 Eur neturtinės žalos. Nurodo, jog ieškovai, be savo žodinių paaiškinimų į bylą nėra pateikę jokių duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Prašo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė (Kasacinė nutartis Nr. 2K-135-693/2019). Nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, neturi pakankamos reikšmės apelianto turtinė padėtis, rūpinimasis sunkiai sergančia motina ir sunkiai sergančia sutuoktine. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis neturi finansinių įsipareigojimų. Pažymi, jog artimųjų žmonių slauga, gydymo ir priežiūros išlaidų finansavimas taip pat yra finansiniai įsipareigojimai. Nurodo, jog teismo nustatyta aplinkybė, jog jis vadovauja dviem įmonėms ir jo mėnesinės pajamos yra 650 Eur, kad turi butą Vilniaus mieste, nėra reikšmingos, teisingai įvertinus abiejų autoįvykio dalyvių (jo ir žuvusiosios) veiksmus, sprendžiant teisingo, protingo ir proporcingo neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą. Taip pat pažymi, jog jis iš savo dviejų įmonių nuo 2011 metų negauna dividendų, kad įmonių turtas yra atskiras ir jam nepriklauso. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, negali būti teisėtu pagrindu reikalauti papildomo, perteklinio neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dar ir iš jo nuosavybės teise priklausančių pinigų ar turto. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nelaimės, atsiprašė nukentėjusiųjų.

21. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

22. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

23. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Vis tik, teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

24. Be to, kaip minėta, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ).

25. Teisėjų kolegija įvertinusi skundo bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, sutinka su apylinkės teismo išvada dėl neturtinės žalos dydžių nustatymo nukentėjusiesiems.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusiesiems, žuvusiosios trims pilnamečiams sūnums ir sutuoktiniui, neabejotinai padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams dėl sūnų ir sutuoktinio artimo ryšio su žuvusiąja. Šie argumentai byloje nėra ginčijami, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma ir jais vadovaujamasi. Papildomai pažymėtina, kad nukentėjusiųjų patirti ir patiriami dvasiniai bei emociniai išgyvenimai realūs, o neturtinė žala pasireiškia atimta galimybe bendrauti, kartu leisti laiką ir tam konstatuoti nereikalingi papildomi dokumentai (lankymasis pas psichologus ir pan.).

27. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, be jų artimo ryšio su žuvusiąja, apylinkės teismas įvertino K. P. sužalojimo aplinkybes, tai, kad tai įvyko dėl kaltininko neatsargumo, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atvejais, nes esant tyčinei kaltės formai, tokia veika jau būtų kvalifikuojama kaip kitas nusikaltimas (Kasacinė nutartis Nr. 2K-70-458/2020).

28. Taip pat apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms. Apylinkės teismas nurodydamas priteisiamus neturtinės žalos dydžius vadovavosi ir praktika, kai ši žala priteisiama iš juridinio asmens (kasacinės nutartys Nr. 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017), todėl ši aplinkybė patikslinama, nurodant, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų iš fizinio asmens dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 17 250 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4 344,30 Eur iki 20 250 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015). Kita vertus, apylinkės teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems teismų praktikoje nustatomo neturtinės žalos maksimalaus dydžio neviršija, todėl nėra pagrindo teigti, kad nustatyti neturtinės žalos dydžiai prieštarauja teismų praktikai panašiose bylose.

29. Apelianto vienas iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos mažinimo, susijęs su (apelianto manymu) rizikingu žuvusiosios elgesiu pėsčiųjų perėjoje, tačiau apelianto argumentai dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo atmesti (žr. 7-12 punktus), todėl jais nesivadovaujama ir papildomai dėl jų nepasisakoma.

30. Kitas apelianto argumentas susijęs su jo finansinės bei turtinės padėties įvertinimu, nustatant neturtinės žalos dydį. Kaip jau minėta, teismas, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Kita vertus, sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog pagal formuojamą teismų praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kasacinio teismo taip pat pažymima, jog atlyginant dėl gyvybės atėmimo padarytą žalą siekiama ne tik nukentėjusiųjų visiškos satisfakcijos, bet ir socialinio kompromiso, t. y. nukentėjusių ir atsakingo už žalą asmens interesų derinimo, įvertinant ir tai, kad žalos atlyginimo prievolė atsakingam asmeniui nebūtų neprotinga ir realiai neįvykdoma (Kasacinio teismo nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019).

31. Bylos duomenimis, G. B. darbo užmokestis per mėnesį yra apie 650 Eur, jis prižiūri sunkiai sergančią, iš dalies nedarbingą sutuoktinę, su broliu padeda neįgaliai motinai, yra darbingas, turimas nekilnojamasis turtas – 27,87 kv. m butas (vidutinė rinkos vertė 19 405 Eur) ir žemės sklypas su statiniais Vilniuje (vidutinė rinkos vertė virš 300 000 Eur). G. B. yra darbingas, vadovauja dviem jam priklausančioms įmonėms, iš kurių viena, pasak apelianto, susiduria su finansiniais sunkumais. Kita vertus, G. B. su sutuoktine uzufrukto teise naudojasi dviem butais. Viename iš jų gyvena, o kitas, esantis (duomenys neskelbtini), nuomojamas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog G. B. nepagrindė savo argumentų dėl jo sunkios turtinės ir finansinės padėtis.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas bei skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi konkrečiais neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais: ieškovų santykiais su žuvusiąja, jų ryšių pobūdžiu, kokybe, pastovumu, giminystės laipsniu, pasekmėmis ieškovų savijautai, taip pat teismų praktika panašiose bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo; atsižvelgdama į byloje esančius duomenis dėl kaltininko turtinės padėties, į atlygintos turtinės žalos dydį (189 Eur), draudimo išmokėtą sumą (5 000 Eur visiems nukentėjusiesiems) neturtinei žalai atlyginti, į tai, kad apeliantas geranoriškai sumokėjo 2 000 Eur nukentėjusiajam M. P. (žuvusiosios sutuoktiniui), sprendžia, jog apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis žuvusiosios sutuoktiniui (17 000 Eur) ir trims jos sūnums (po 15 000 Eur) yra teisingas, atitinka teisingumo ir protingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl šioje dalyje naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, o apelianto skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo

33. Apeliantas prašo išdėstyti neturtinės žalos mokėjimą dalimis, leidžiant šia žalą sumokėti per du metus. Šis apelianto prašymas tenkinamas iš dalies.

34. Pažymėtina, kad šis klausimas buvo keliamas ir apylinkės teisme, tačiau apylinkės teismas juo iš vis nepasisakė. Šis trūkumas taisomas apygardos teisme.

35. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, tačiau taip pat Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 284 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta galimybės atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija minėta CPK norma vadovaujasi sprendžiant dėl priteisto civilinio ieškinio atlyginimo išdėstymo dalimis. Tačiau CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

36. Sprendžiant dėl nuosprendžio dalies dėl priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymo atsižvelgtina taip pat ir į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be to, sprendimo dėl civilinio ieškinio vykdymas gali būti išdėstomas tik nepažeidžiant teisingumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principo.

37. Byloje nustatyta, kad apeliantas kaltę pripažino, jo mėnesio pajamos sudaro apie 650 Eur, jis rūpinasi iš dalies nedarbinga, sunkiai sergančia sutuoktine, su broliu prižiūri neįgalią mamą, sutinka atlyginti nukentėjusiesiems teismo nustatytą neturtinę žalą, į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą yra sumokėjęs 20 000 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad G. B. tikslas nėra vengti vykdyti nuosprendžio dalį dėl priteisto civilinio ieškinio, tačiau iš karto sumokėti visą priteistą didelę neturtinę žalą, akivaizdu, kad apeliantui, išsaugant turimą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su pastatais), objektyviai būtų labai sunku. Vis tik, sprendžiant dėl priteistos sumos išdėstymo, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius bei į tai, jog neturtinė žala šiuo atveju priteista dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl tokių nuteistojo veiksmų, kurie, nors ir padaryti neatsargia kaltės forma, tačiau yra pavojingi, o pasekmės sunkios.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų teisėtą lūkestį, apelianto turtinę padėtį, jo pasiryžimą savanoriškai atlyginti žalą bei mokėtinų sumų dydžius, daro išvadą, jog neturtinės žalos atlyginimo išdėstymas nepažeis nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių gauti neturtinės žalos atlyginimą kuo greičiau, o taip pat teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų.

39. Atsižvelgiant į visus aptartus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos neturtinės žalos vykdymas gali būti išdėstytas, tačiau ne tokiu būdu kaip prašo apeliantas (nurodant tik per metus sumokėtiną sumą), o 24 mėnesių laikotarpiui, nurodant kiekvieną mėnesį konkrečią sumą kiekvienam iš nukentėjusiųjų (įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nukentėjusiesiems po 5 000 Eur pervesti iš Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje esančių G. B. sumokėtų 20 000 Eur). Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nuosprendį.

Sutrumpinti G. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 1 (vienerių) metų.

Nukentėjusiesiems priteistos ir nesumokėtos neturtinės žalos (atėmus po 5 000 Eur, kurie bus pervesti iš Lietuvos Generalinės prokuratūros depozitinės sąskaitos) atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant G. B. nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos:

M. P. 12 000 Eur 24 (dvidešimt keturis) mėnesius mokėti po 500 Eur, pirmą žalos dalį sumokant iki šių metų balandžio 1 d.;

P. P. 10 000 Eur 23 mėnesius (dvidešimt tris) mėnesius mokėti po 400 Eur, o paskutinį 24 (dvidešimt ketvirtą) mėnesį – 800 Eur, pirmą žalos dalį sumokant iki šių metų balandžio 1 d.;

J. P. 10 000 Eur 23 mėnesius (dvidešimt tris) mėnesius mokėti po 400 Eur, o paskutinį 24 (dvidešimt ketvirtą) mėnesį – 800 Eur, pirmą žalos dalį sumokant iki šių metų balandžio 1 d.;

M. P. 10 000 Eur 23 mėnesius (dvidešimt tris) mėnesius mokėti po 400 Eur, o paskutinį 24 (dvidešimt ketvirtą) mėnesį – 800 Eur, pirmą žalos dalį sumokant iki šių metų balandžio 1 d..

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida Vigelienė