Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. Š., Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, netenkinus skolininko prašymo nutraukti 3 vykdomąsias bylas pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis).

12. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) vykdomas teismų nutarimais, kuriais paskirtos baudos už administracinius teisės pažeidimus, priimtų 2007-2009 metais, baudų išieškojimas iš pareiškėjo K. Š. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Priverstinis baudų išieškojimas vykdant nutarimus buvo pradėtas dar galiojant LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), kuris neteko galios 2017 m. sausio 1 d., nuostatomis. Taip pat nustatė, kad minėtose vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolis atliko nuolat, tikrino skolininko turtinę padėtį ir ilgesnio kaip dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo, nėra.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos - baudos - vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi, jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

15. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad nutarimai vykdymui buvo perduoti laikantis ATPK 308 straipsnyje įtvirtinto 3 mėnesių termino, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui, skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo senaties termino suėjimo, nes antstolis nepažeidė jokių imperatyvių normų, per visą vykdymo laikotarpį nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, jog priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko veiksmai buvo atliekami reguliariai, antstolis periodiškai teikė užklausas kredito įstaigoms ir bankams apie pareiškėjo (skolininko) turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose ir kt. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantas neginčija.

17. Atskirajame skunde teigiama, jog 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojus 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo XII-601 18 straipsnio 1 daliai, priverstinio vykdymo senaties penkerių metų terminas jau buvo pasibaigęs, todėl antstolis privalėjo nurodytas vykdomąsias bylas savo iniciatyva neatidėliodamas nutraukti.

18. Teismas pažymi, jog ATPK 308 straipsnio (reglamentuojančio nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatį) redakcija pasikeitė nuo 2015 m. liepos 1 d. 2013 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-601 ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (3 dalis). Nagrinėjamu atveju apelianto (pareiškėjo) atžvilgiu baudos paskirtos 2007-2009 metų laikotarpiu t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijos nustatytą tvarką (taikytina iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija.

19. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismas nagrinėdamas pareikėjo skundą dėl antstolio veiksmų galimai pažeidė CPK 6 straipsnio reikalavimą bei CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatą, nes suteikė suinteresuotam asmeniui antstoliui A. Š. geresnes procesines galimybes išdėstyti jo poziciją ir argumentus ypatingosios teisenos byloje.

20. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), o teismui nėra priskirtas aktyvus vaidmuo. Pažymėtina, jog teikti įrodymus, kurie pagrįstų apelianto argumentus dėl galimai teismo pažeisto CPK 6 straipsnio reikalavimo bei CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatos, tenka būtent apeliantui. Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytus pareiškėjo argumentus. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis (skundo išnagrinėjimo rezultatas) neatitiko apelianto lūkesčių, negali būti priežastimi pirmosios instancijos teismo nutartį vertinti kaip neteisingą pareiškėjo aukščiau nurodytų argumentų pagrindu. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas savo poziciją ir argumentus galėjo išdėstyti 2018 m. birželio 26 d. skunde dėl antstolių veiksmų, todėl apelianto teiginys, jog antstoliui buvo suteiktos geresnės procesinės galimybės laikytinas nepagrįstu.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CK XXXI skyrius), kuriame įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

22. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Taigi skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai yra paduodamas antstoliui, kuris skundą nagrinėti teismui perduoda tik tuo atveju, jei skundo netenkina. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka, tačiau antstoliui atsisakius tenkinti K. Š. skundą, skundas dėl antstolio veiksmų persiųstas apylinkės teismui.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), išskyrus atvejus, kai šio kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantas tokio prašymo taip pat neteikė.

24. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtintos teismo pareigos siūlyti pareiškėjui teikti atsiliepimą į antstolio pateiktą atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Todėl apelianto argumentai dėl jo teisių ribojimo, kai pirmosios instancijos teismas jam nepasiūlė atsikirsti į antstolio patvarkyme surašytą atsisakymą patenkinti skundą nepagrįsti ir neturi reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui.

25. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2023-230/2017, kurioje faktinės aplinkybės nėra tapačios.

26. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kasacinis teismas taip yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto paminėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-2023-230/2017 buvo nagrinėjamas klausimas dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties termino ir vykdomosios bylos nutraukimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog paminėtos ir nagrinėjamos bylos dalykas nėra tapatūs.

28. Pažymėtina, kad skolininkas (apeliantas), žinodamas apie pareigą sumokėti paskirtą baudą ir vykdomą priverstinio skolos išieškojimo procesą bei jo sąskaitų areštą, baudos neginčijo ir gera valia nesumokėjo, todėl darytina išvadą, kad apeliantas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.).

29. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad apeliantas (pareiškėjas) K. Š. baudų sumokėti gera valia nesiekė. Apeliantas (pareiškėjas)procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad apie jam paskirtas baudas jis nežinojo, kas reiškia, jog žinodamas apie jam paskirtas baudas, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, siekti dengti skolas, ieškoti skolų padengimo sprendimo būdų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas su antstoliu nebendradarbiavo, nesidomėjo jo atžvilgiu vykdomu išieškojimu ir nesiėmė jokių veiksmų siekiant sumokėti bent dalį vykdomosiose bylose išieškomų sumų.

30. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog nebuvo praleistas nei trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei vykdymo laikotarpiu nebuvo dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

31. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš apelianto K. Š. į valstybės biudžetą priteisiamos 6,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš K. Š. (asmens kodas - (duomenys neskelbtini) 6,97 Eur (šešis Eur ir 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.