Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinės bylos Nr. e2-1100-790/2025 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00301-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.2 (S)

2025 m. gruodžio 11 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės komunalininkas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Raguvilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo ,,Šilutės seniūnijos komunalinio ūkio aptarnavimo paslaugos“ Nr. 3913544 (toliau – Pirkimas) I dalyje priimtą 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ir sprendimo su laimėtoju sudaryti pirkimo sutartį; pripažinti, kad trečiasis asmuo UAB „Šilutės komunalininkas“ pasiūlyme nurodė melagingą informaciją.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo I dalies procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – įpareigojo atsakovę Šilutės rajono savivaldybės administraciją sustabdyti Pirkimo I dalies procedūras, uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta, sustabdė jos vykdymą.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, t. y. ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

5. Teismas padarė išvadą, kad nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti.

6. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patikimų duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikšmingai pažeistų viešąjį interesą ir padarytų daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas. Teismo įsitikinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, kad šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškinys yra akivaizdžiai prima facie (preliminariai) nepagrįstas. Ieškovė neginčija antroje vietoje likusio pasiūlymo ir jo vertinimo, todėl ieškovei, kurios pasiūlymas liko trečioje vietoje, nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovės Pirkime priimtus sprendimus.

7.2. Neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškinio tenkinimas objektyviai negalėtų sukurti ieškovei jokių realių padarinių, t. y. ieškovės pasiūlymas iš trečios vietos pakiltų į antrą.

7.3. Teismas nepagrįstai įvertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia viešojo intereso. Pirkimo I dalies objektas patenka į viešojo intereso sritį, nes tenkina visos visuomenės poreikius, saugo sveikatą, aplinką ir gerina bendrą gyvenimo kokybę.

7.4. Civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Šiuo metu Pirkimo I dalimi siekiamos įsigyti paslaugos papildomo susitarimo su ieškove pagrindu gali būti teikiamos ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d., o teikiamų paslaugų įkainiai yra ženkliai didesni už trečiojo asmens pasiūlytus. Tokia situacija lemia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei sukelia ženkliai didesnę žalą, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų sukelti ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti – ieškovės ir atsakovės 2022 m. rugpjūčio 11 d. sutarties Nr. R5-(4.1.5)-539 priedą dėl paslaugų įkainių ir 2024 m. gruodžio 18 d. papildomą susitarimą prie sutarties.

10. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237-684/2019).

11. Atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokių įrodymų priėmimas gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą. Be to, iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta apie tai nepranešus atsakovei ir nesudarius jai galimybės pateikti įrodymus klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinęs, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl ieškovės rašytinių paaiškinimų nepriėmimo

12. Ieškovė UAB ,,Raguvilė“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus ir pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

13. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta taisykle, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise pateikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui.

14. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė, to priežasčių nenurodė, todėl, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminui, ieškovės rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėstomi atsikirtimai į atskirojo skundo argumentus, atsisakoma priimti.

Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

16. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

17. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).

18. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atsakovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, ieškovė neginčija antroje vietoje likusio pasiūlymo ir jo vertinimo, todėl ieškovei, kurios pasiūlymas liko trečioje vietoje, nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovės Pirkime priimtus sprendimus.

19. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad argumentų dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo pagrįstumą teismas turėtų vertinti ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs šiuo aspektu reiškiamus abiejų šalių argumentus, nustatęs klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-790/2023; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-270-934/2023; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 521-553/2024, 24 punktas).

21. Šiame kontekste pažymima, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra priimta, tačiau neįsiteisėjusi, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria ieškovės UAB „Raguvilė“ ieškinys paliktas nenagrinėtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo kyla tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, nors jis dar neįsiteisėjęs. Ieškovui nepalanki bylos procesinė baigtis reiškia, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – tikėtiną reikalavimo pagrįstumą – negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017). Plėtodamas šią praktiką Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-547-464/2023 išaiškino, kad kiekvienas atvejis visgi turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į ieškinio atmetimo pagrindus, konkretaus ginčo esmę ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei jų taikymu siekiamus tikslus.

23. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartyje nustatė, kad ieškovė, užėmusi trečią vietą, neginčija antros vietos tiekėjos pasiūlymo teisėtumo, todėl, net ir tenkinus jos reikalavimus, Pirkimo sutartis būtų sudaryta su antroje vietoje likusia tiekėja. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neturi reikiamo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.

24. Ieškovė dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties yra pateikusi atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutartį ir ieškinį perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė kvestionuoja ir antros vietos pasiūlymo įvertinimą. Ieškovė dar su ieškiniu pateikė įrodymus, kad kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama leisti susipažinti su antrą vietą pasiūlymų eilėje užėmusiu pasiūlymu, tačiau perkančioji organizacija iki šiol nėra pateikusi šių duomenų. Ieškovė, siekdama nepraleisti termino teisme ginčyti 2025 m. rugsėjo 29 d. perkančiosios organizacijos sprendimą, pateikė ieškinį, tačiau negalėjo nurodyti argumentų dėl antros vietos pasiūlymo, nes jis ieškovei nepateiktas susipažinti.

25. Įvertinęs bylos medžiagą, aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties ir ieškovės atskirojo skundo dėl šios nutarties argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu savaime neleidžia padaryti išvados dėl neleistino ar aiškiai neįmanomo ieškovės pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo. Pirmiau nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovės teisinio suinteresuotumo (ne)egzistavimas nėra akivaizdus, šio klausimo įvertinimui reikalingas faktinių, teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų įvertinimas, kuris, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra atliekamas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis išsaugoma status quo (esamos padėties) situacija Pirkime iki bus išspręstas ginčas.

26. Be to, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Ieškinys atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

27. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo atveju savaime nėra pakankamas konstatuoti prima facie nepagrįsto ieškinio padavimą. Taigi, pirmoji būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – tenkinama.

28. Nustačius, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti. Atsakovės manymu, neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškinio patenkinimas objektyviai negalėtų sukurti ieškovei jokių realių padarinių, t. y. ieškovės pasiūlymas iš trečios vietos pakiltų į antrą.

29. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareikštu reikalavimu siekia, jog iš naujo būtų sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas Pirkimo laimėtojas. Kaip minėta, ieškovės teisinio suinteresuotumo (ne)egzistavimas nėra akivaizdus, šio klausimo įvertinimui reikalingas faktinių, teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų įvertinimas, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės reikalavimų tenkinimas nesukurtų realių padarinių. Laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo situacija Pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir sudarius viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovei tapti Pirkimo laimėtoja būtų paneigta, taigi byloje nepavyktų apginti ieškovės galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Be to, tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl viešojo pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo.

30. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįsta ir racionalu apginti ieškovų (tiekėjų) turtinius interesus, įskaitant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

31. Atsakovės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka šalių interesų pusiausvyros bei pažeidžia viešąjį interesą. Šiuo metu Pirkimo I dalimi siekiamos įsigyti paslaugos papildomo susitarimo su ieškove pagrindu gali būti teikiamos ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d., o teikiamų paslaugų įkainiai yra ženkliai didesni už trečiojo asmens pasiūlytus. Atsakovės nuomone, ji bei visuomenė patirtų ženkliai didesnę žalą, palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nei ieškovė, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinus.

32. Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

33. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Pirkimu siekiama įsigyti Šilutės seniūnijos komunalinio ūkio aptarnavimo paslaugas; konkrečiai Pirkimo I dalimi – sanitarines miesto tvarkymo paslaugas ir kitus darbus: sanitarinio miesto valymo ir žaliųjų plotų priežiūros paslaugas (958 000 kv. m), kapinių priežiūros paslaugas (176 759 kv. m), miesto puošimo švenčių metu ir kitus darbus (vėliavų, reklaminių plakatų, puošybos elementų iškabinimas iš autobokštelio, naujametės eglės nupjovimas, transportavimas, papuošimas ir nupuošimas, technikos trumpalaikė nuoma ir kiti darbai) (Pirkimo sąlygų 2.1, 2.3.1 papunkčiai).

34. Šiuo metu paslaugų, kurias siekiama įsigyti Pirkimu, tiekimas vykdomas pagal ieškovės ir atsakovės 2022 m. rugpjūčio 11 d. paslaugų sutartį Nr. R5-(4.1.5)-539 bei 2025 m. liepos 23 d. papildomą susitarimą prie sutarties. Paslaugų sutarties 2.3 papunktyje nurodyta, kad paslaugų sutarties vykdymo metu paslaugos bus perkamos pagal poreikį, kurių konkretūs kiekiai ir terminai bus derinami su Šilutės seniūnu. Paslaugų sutarties 3.1.1 papunktyje nurodyta, kad bendra sutarties vertė negali viršyti 3 198 630 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Papildomame susitarime susitarta dėl paslaugų teikimo, iki bus sudaryta nauja sutartis, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šalys 2024 m. gruodžio 18 d. sudarė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo buvo perskaičiuoti ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors Pirkimo objektas svarbus visuomenei, nes yra susijęs su tvarkingomis ir švariomis miesto erdvėmis, gyventojų saugumu bei patogumu jose, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki bus įsigytas Pirkimo objektas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų padaryta akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga. Šiuo metu Pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos tiekiamos pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį bei papildomus susitarimus, o šių paslaugų tiekimą, esant poreikiui, atsakovė galės pratęsti. Byloje nėra duomenų, kad bendra ieškovės suteiktų paslaugų vertė viršytų paslaugų sutarties 3.1.1 papunktyje nurodytą maksimalią sutarties vertę. Be to, atsakovė, kaip atidi ir rūpestinga perkančioji organizacija, prieš pradėdama Pirkimo procedūras turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybes, jog kilus ginčui Pirkimo procedūros gali užsitęsti.

36. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, jog viešojo pirkimo metu valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-516/2022; 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023). Aplinkybė, kad trečiojo asmens pasiūlyti įkainiai yra mažesni nei šiuo metu ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai, su kuriais perkančioji organizacija sutiko sudarydama sutartį ir papildomus susitarimus, kitaip tariant perkančiosios organizacijos ekonominė nauda, nėra svarbesnė už visuomenės interesą, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

37. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų nuspręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

38. Atsižvelgus į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose nagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, daroma išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus.

39. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.