- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-463-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01765-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B.-K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavus skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys J. B.-K., antstolė Audronė Muzikevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. G. (toliau – pareiškėja, skolininkė) pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0151/23/01305 iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. lapkričio 15 d. antstolės Audronės Muzikevičienės (toliau – ir antstolė) kontoroje pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-73-604/2023 užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/23/01305 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. G. išieškotojos J. B.-K. (toliau – ir išieškotoja) naudai. Antstolė 2023 m. lapkričio 16 d. priėmė patvarkymą dėl nekilnojamojo turto arešto Nr. S-23-151-20741 ir manydama, jog yra pavojus dėl skolininkės turto paslėpimo, nutarė areštuoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Antstolė negali areštuoti jos turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išieškomos skolos dydį, antstolė turėjo teisę areštuoti tik tokią jai priklausančią turto dalį, kurios vertė atitinka turto arešto mastą, t. y. išieškomos skolos ir vykdymo išlaidų dydį, tačiau antstolė areštavo visą jai priklausantį turtą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taps neįmanoma užkirsti kelio areštuoto turto pardavimui varžytynėse, remiantis galimai neteisėtu turto arešto aktu. Turto pardavimas varžytynėse iki šio skundo išnagrinėjimo padarytų šio skundo atžvilgiu palankaus procesinio sprendimo įvykdymą neįmanomu, skundo reikalavimo tenkinimas prarastų prasmę, kadangi įvykdžius areštuoto nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių, patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo panaikinimas, nesukurtų padarinių, kurių siekiama šio skundo pateikimu. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė, jog bus sukeltos kitos neteisėtos pasekmės, t. y. galimai neteisėto antstolės patvarkymo pagrindu įvykdžius varžytynes būtų parduotas jai priklausantis turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos M. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolės 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymą, kuriuo areštuotas visas pareiškėjos nekilnojamasis turtas, nors antstolė turėjo areštuoti tik tokią pareiškėjai priklausančią turtą dalį, kurio vertė atitiktų išieškomą sumą. Taigi pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų ginčydama areštuoto turto dalį, skunde suformulavo reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, taip pat pateikė įrodymus, kurie pareiškėjos nuomone, patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pagal pareiškėjos pareikštą reikalavimą skundas dėl antstolės veiksmų galėtų būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu, o pareiškėjai palankus sprendimas negalėtų būti priimtas.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 185 straipsnis). Nors skunde pareiškėja nurodo, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei išieškoma suma, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokias aplinkybes su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad antstolė jau ėmėsi areštuoto turto realizavimo veiksmų (atliko areštuoto turto įkainojimą (CPK 681 straipsnio 1 dalis), paskelbė areštuoto varžytynes (CPK 706 straipsnio 1 dalis)). Teismas pažymėjo, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl skolininko turto areštavimas, savaime nesuponuoja išvados, kad yra pradedami ir skolininkui priklausančio turto realizavimo veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikus duomenų apie antstolės atliekamus turto realizavimo veiksmus nėra pagrindo sutikti su prašyme nurodomais argumentais, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus pareiškėjai procesinio sprendimo priėmimo atveju, jo įvykdymas taptų neįmanomu. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas deklaratyviais argumentais, prašyme nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis teismas turėtų pagrindą spręsti, jog prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai geranoriškai nevykdant teismo sprendimo, be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius vykdymo veiksmus, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojos turtiniai interesai, tokiu būdu pažeidžiant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja M. G. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. 2023 m. lapkričio 15 d. antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0151/23/01305, o jau kitą dieną priėmė patvarkymą dėl nekilnojamojo turto arešto, motyvuodama CPK 658 straipsnio 2 dalimi (kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą). Kokias aplinkybes, leidžiančias teigti, jog vykdomųjų bylų neturinti pareiškėja gali paslėpti turtą, nustatė antstolė, vis dar nėra aišku, tačiau apeliantė turi pagrindo manyti, jog antstolė yra suinteresuota jos turto pardavimu varžytynėse ir dėl šios priežasties pasirūpino kuo greitesniu skolininkės turto areštu dar prieš CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigą. Tai sudaro pagrindą teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo vykdymas tenkinus skundą dėl antstolės veiksmų gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavus skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja M. G. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0151/23/01305, prašydama panaikinti antstolės 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymą dėl nekilnojamojo turto arešto Nr. S-23-151-20741 (civilinė byla Nr. 2YT-725-810/2024). Kartu su skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0151/23/01305 iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo (civilinė byla Nr. e2SP-10948-970/2023). Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 16 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl nekilnojamojo turto arešto Nr. S-23-151-20741 areštavo visą pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Antstolė turėjo teisę areštuoti tik tokią pareiškėjai priklausančią turto dalį, kurios vertė atitinka turto arešto mastą, t. y. išieškomos skolos ir vykdymo išlaidų dydį, tačiau antstolė areštavo visą jai priklausantį turtą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taps neįmanoma užkirsti kelio areštuoto turto pardavimui varžytynėse. Turto pardavimas varžytynėse iki skundo išnagrinėjimo padarytų šio skundo atžvilgiu palankaus procesinio sprendimo įvykdymą neįmanomu. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė M. G. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad apeliantė turi pagrindo manyti, jog antstolė yra suinteresuota jos turto pardavimu varžytynėse ir dėl šios priežasties pasirūpino kuo greitesniu skolininkės turto areštu dar prieš CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigą. Tai sudaro pagrindą teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo vykdymas tenkinus skundą dėl antstolės veiksmų gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11. Skundų dėl antstolio veiksmų padavimą reglamentuoja CPK 510 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad apeliantė turi pagrindo manyti, jog antstolė yra suinteresuota jos turto pardavimu varžytynėse ir dėl šios priežasties pasirūpino kuo greitesniu skolininkės turto areštu dar prieš CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigą, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ginčija antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalingos sąlygos egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
13. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra įtvirtinta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
14. Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
15. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022).
16. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
17. Vertinant antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad antstolės 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-23-151-20741 buvo areštuotas apeliantės turtas, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi pareigą kiekvienu atveju nustatyti, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Vien tai, kad apeliantė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų ir, jos vertinimu, antstolė nepagrįstai areštavo visą apeliantės turtą, neatsižvelgusi į išieškomos skolos ir vykdymo išlaidų dydį bei areštuoto turto vertę, nesudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nepritaikius apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nors apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei išieškoma suma, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė. Be to, apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad antstolė jau ėmėsi areštuoto turto realizavimo veiksmų (atliko areštuoto turto įkainojimą (CPK 681 straipsnio 1 dalis), paskelbė areštuoto varžytynes (CPK 706 straipsnio 1 dalis)). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl skolininko turto areštavimas, savaime nesuponuoja išvados, kad yra pradedami ir skolininkui priklausančio turto realizavimo veiksmai.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašyme nenurodė pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nors tai padaryti yra prašančiojo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiga ir būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, apsiribodama deklaratyviais teiginiais, kad teismui patenkinus apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, o turtą pardavus varžytynėse, teismo sprendimo įvykdyti bus neįmanoma. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.