Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ilonai Volodkovič,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. patikslintą ieškinį atsakovams A. K., J. B. – K., A. D., D. D., A. S., V. R. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų J. B.-K. ir A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei M. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; tretieji asmenys byloje, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, J. J., M. G., G. G., K. B., M. D..

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Ieškovė M. G. 2022-09-22 pateikė teisme patikslintą ieškinį atsakovams A. K., J. B. – K., A. D., D. D., A. S., V. R. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, prašydama patvirtinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2022-08-31 parengtą planą (M 1:1000), pagal kurį:

1.1. M. G. naudosis žemės sklypo dalimi 293 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais E(23) - 50, 51, 53, 63, 21, 52, 50; E(40) - 87, 88, 94, 91, 87; E(85) - 28, 31, 30, 29, 28; E(145) -8, 9, 10, 84, 8;

1.2. Lietuvos Respublika naudosis žemės sklypo dalimi 1 244 kv. m ploto, o jos faktiniai naudotojai:

G. G. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo dalimis 315 kv. m ploto, apibrėžtomis posūkio taškais B(76) - 71, 65, 66, 70, 71; B(80) - 85, 92, 93, 86, 85; B(134) - 77, 78, 81, 80, 77; B(25) - 54, 55, 56, 64, 54;

K. B. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo dalimis 303 kv. m ploto, apibrėžtomis posūkio taškais B(122) - 62, 67, 68, 20, 21, 56, 58, 57; B(152) - 82, 83, 84, 10, 82; B(29) - 54, 51, 21, 64, 54;

J. J. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo dalimis 352 kv. m ploto, apibrėžtomis posūkio taškais B(111) - 25, 24, 31, 28, 27, 26, 25; B(37) - 87, 88, 89, 90, 87; B(181) - 75, 76, 79, 74, 75; B(23) - 55, 56, 58, 57, 55.

1.3. D. D. ir A. D. naudosis žemės sklypo dalimi 312 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais D(25) - 48, 50, 52, 49, 48; D(40) - 32, 85, 86, 33, 34, 35, 36, 32; D(40) - 91, 92, 93, 94, 91; D(131) - 70, 61, 69, 16, 17, 18, 71, 70; D(76) - 80, 83, 82, 81, 80;

1.4. A. S. naudosis žemės sklypo dalimi 371 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais A(173) - 1, 2, 37, 40, 39, 38, 1; A(28) - 46, 48, 49, 47, 46; A(172) - 72, 75, 74, 73, 72;

1.5. J. B.-K. ir A. K. naudosis žemės sklypo dalimi 385 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais F(26) - 59, 60, 62, 58, 57, 59; F(104) - 67, 66, 65, 19, 68, 67; F(181)-69, 72, 73, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 69; F(74) - 29, 30, 5, 6, 29;

1.6. V. R. naudosis žemės sklypo dalimi 376 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais C(188) - 39, 44, 43, 42, 41, 38, 39; C(26) - 45, 46, 47, 22, 23, 45; C(162) - 76, 77, 78, 79, 76;

1.7. M. G., Lietuvos Respublika, D. D. ir A. D., A. S., J. B.-K. ir A. K., V. R. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi 2 075 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais G(2075) - 2, 3, 4, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 6, 7, 8, 84, 83, 80, 77, 76, 75, 72, 69, 61, 70, 66, 67, 62, 60, 59, 57, 55, 54, 51, 50, 48, 46, 45, 41, 42, 43, 44, 39, 40, 37, 2;

priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai J. B.-K. ir A. K. 2023-03-02 pateikė teisme patikslintą priešieškinį ieškovei M. G. prašydami patvirtinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko M. K. 2023-02-14 parengtą planą (M 1:500), pagal kurį:

1.1. J. B.-K. ir A. K. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,F“ (214 m²), apibrėžta posūkio taškais 86.87.88.89.90.91.86, inicialu ,,F“ (75 m²), apibrėžta posūkio taškais 74.75.76.94.73.74, bei sklypo dalimi, pažymėta inicialu „F“ (140 m²), apibrėžta posūkio taškais 55.56.65.66.55;

1.2 M. G. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,E“ (68 m²), apibrėžta posūkio taškais 89.88.5.6.89, inicialu ,,E“ (40 m²), apibrėžta posūkio taškais 71.72.78.79.71, inicialu ,,E“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 43.44.39.21.40.43, inicialu ,,E“ (184 m²), apibrėžta posūkio taškais 60.8.9.10.61.60;

1.3 A. S. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,A“ (173 m²), apibrėžta posūkio taškais 1.2.28.29.30.27.1; inicialu ,,A“ (159 m²), apibrėžta posūkio taškais 26.33.34.25.26;

1.4 D. D. ir A. D. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,D“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 42.43.40.41.42, inicialu ,,D“ (40 m²), apibrėžta posūkio taškais 68.69.81.82.83.84.85.68, inicialu ,,D“ (40 m²), apibrėžta posūkio taškais 70.71.79.80.70, inicialu ,,D“ (103 m²), apibrėžta posūkio taškais 58.59.62.63.58, inicialu ,,D“ (131 m²), apibrėžta posūkio taškais 49.48.51.52.16.17.18.49;

1.5 V. R. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,C“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 24.42.41.22.23.24, inicialu ,,C“ (188 m²), apibrėžta posūkio taškais 27.30.31.32.33.26.27, inicialu ,,C“ (197 m²), apibrėžta posūkio taškais 54.55.66.67.54;

1.6 Lietuvos Respublika naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialais ,,B1“, ,,B2“, ,,B3“, o jos faktiniai naudotojai:

1.6.1 G. G. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B2“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 45.46.37.38.45, pažymėta inicialu ,,B2“ (80 m²), apibrėžta posūkio taškais 69.70.80.81.69, pažymėta inicialu ,,B2“ (108 m²), apibrėžta posūkio taškais 57.58.63.64.57, pažymėta inicialu ,,B2“ (128 m²), apibrėžta posūkio taškais 50.47.48.49.50., viso 350 m²;

1.6.2. K. B. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B1“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 44.45.38.39.44, žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B1“ (176 m²), apibrėžta posūkio taškais 21.39.38.37.36.47.50.19.20.21, žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B1“ (121 m²), apibrėžta posūkio taškais 59.60.61.62.59, viso 331 m²;

1.6.3. J. J. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B3“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 46.35.36.37.46 , žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B3“ (98 m²), apibrėžta posūkio taškais 72.73.94.77.78.72, žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B3“ (268 m²), apibrėžta posūkio taškais 16.52.53.54.67.11.12.16.14.15.16, viso 400 m²;

1.7 J. B. K., A. K., M. G., D. D., A. D., A. S., V. R. bei Lietuvos Respublika bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,J“, apibrėžta posūkio taškais 2.3.4.87.86.91.90.89.6.7.8.60.59.58.57.56.55.54.53.52.51.48.47.36.35.46.45.44.43.42.24.25.34.33.32.31.30.29.28.2.74.75.76.77.78.79.80.81.82.83.84.85.68.69.70.71.72.73.74, viso 1 763 m²;

1.8 sklypo dalis, pažymėta inicialu ,,G“ (13 m²), apibrėžta posūkio taškais 74.92.93.73.74 ir esanti atsakovams J. B.-K. ir A. K. priskirtoje sklypo dalyje, pažymėtoje inicialu ,,F“, yra skirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams aptarnauti;

1.9 atsakovams J. B.-K. ir A. K. priskirtoje sklypo dalyje tarp posūkio taškų 77, 94, 76, 75, 86, 91, 90, yra bendrojo naudojimo žemė, skirta praeiti visiems sklypo bendrasavininkams ir naudotojams;

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktais atsiliepimais ir teismo posėdyje ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovų A. K. ir J. B. K. patikslinto priešieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovai A. D. ir D. D. atsiliepimo į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje atsakovas A. D. pritarė atsakovų siūlomai patikslintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai.

Atsakovė V. R. atsiliepimo į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje jos atstovė S. L. pritarė ieškovės siūlomai patikslintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai.

Trečiasis asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo G. G. 2023-04-18 pateiktu pranešimu ir 2023-02-02 teismo posėdyje pritarė ieškovės patikslintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai.

Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimo į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė, 2023-02-02 teismo posėdyje pritarė ieškovės patikslintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai.

Atsakovė A. S., tretieji asmenys K. B., M. G., M. D. atsiliepimų į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Ieškovė M. G. patikslintame ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys 8 butai nuosavybės teise priklauso: ieškovei M. G. - butas (duomenys neskelbtini), atsakovei A. S. - butas (duomenys neskelbtini), atsakovei V. R. - butas (duomenys neskelbtini), atsakovams D. D. ir A. D. - butas (duomenys neskelbtini), atsakovams J. B.-K. ir A. K. - butas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui G. G. - butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui Šalčininkų rajono savivaldybei - butai (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), proporcingai turimo buto plotui nuosavybės teise priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovei M. G. - žemės sklypo 517/4782 dalis, atsakovei A. S. - žemės sklypo 656/4782 dalis, atsakovei V. R. - žemės sklypo 664/4782 dalis, atsakovams D. D. ir A. D. - žemės sklypo 551/4782 dalis; atsakovams J. B.-K. ir A. K. - žemės sklypo 680/4782 dalis, Lietuvos Respublikai - žemės sklypo 1714/4782 dalis. Trečiasis asmuo G. G. nėra sudariusi valstybinės žemės dalies pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau yra faktinė žemės sklypo dalies naudotoja. Šalčininkų rajono savivaldybei priklauso butai (duomenys neskelbtini), o šių butų gyventojai tretieji asmenys J. J. ir K. B. taip pat yra faktinės valstybinės žemės dalies naudotojos. Nuo 1963 metų, kai daugiabutis gyvenamasis namas buvo pastatytas, tarp šio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų nusistovėjo naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią kiekvienam priklausė dalis daržui skirtos žemės, dalis žemės poilsio tikslams, gėlynams ir likusi žemės sklypo dalis buvo visų bendrai naudojama privažiuoti bei prieiti prie pastatų ir asmeniškai naudojamos žemės sklypo dalies. Ieškovė M. G. iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo raštą ir atsakovo A. K. užsakymu parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Susipažinus su pateiktu naudojimosi tvarkos planu, išaiškėjo, jog siūloma tvarka siekiama nustatyti tik atsakovo pageidaujamą žemės sklypo dalį, pažeidžiant tarp bendraturčių jau nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovas A. K. be kitų bendraturčių sutikimo pasistatė žemės sklype statinius, kuriuos ir siekė legalizuoti pasiūlydamas savo tvarką. Su atsakovo pasiūlymu ji nesutiko. Kiti žemės sklypo bendraturčiai taip pat nepritarė atsakovo A. K. siūlymui. Kai kurie bendraturčiai su atsakovo siūlymu sutiko klaidingai manydami, kad siūlomos tvarkos nėra galimybės pakeisti. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į gautus daugiabučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudotojų skundus, atsakovo A. K. siūlomai tvarkai nepritarė. Dėl atsakovo A. K. neteisėtai pastatytų statinių be kitų žemės sklypo bendraturčių pritarimo ieškovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri pateikė atsakymą, jog atsakovo A. K. pastatytam statiniui statybos leidimo nereikia. Dėl neteisėtai užstatytos valstybinės žemės Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad iškilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos turi būti sprendžiamas civilinio kodekso tvarka. 2020-12-14 ieškovė gavo iš atsakovo A. K. prašymą suderinti naudojimosi tvarką ir analogišką žemės sklypo naudojimosi planą, su kuriuo vėl nesutiko. Į teismą atsakovas nesikreipė. Siekdama įtvirtinti nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir kartu pašalinti atsakovo padarytus bendraturčių pažeidimus, kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondą, kuris parengė naudojimosi tvarkos planą. Jį pasirašė visi atsakovai ir tretieji asmenys, išskyrus atsakovus A. K., J. B.-K. ir A. S.. Kadangi parengtą planą pasirašė ne visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė planą pasirašyti, tačiau ne todėl, kad ieškovės planas prieštarautų normatyvinių teisės aktų reikalavimams ar pažeistų teisėtus kitų bendraturčių interesus. Kartu su patikslintu ieškiniu teikia 2022-08-31 patikslintą naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis žemės sklypo realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendroje nuosavybėje, atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kiekvienam naudotojui tenka vienodo vertingumo žemės sklypo dalis: M. G. - 517 kv. m (293 kv. m atskirai, 224 kv. m bendrai su kitais), Lietuvos Respublika (naudotojai G. G. ((duomenys neskelbtini) butas), K. B. ((duomenys neskelbtini) butas), J. J. ((duomenys neskelbtini) butas) – 1 714 kv. m (970 kv. m atskirai, 774 kv. m bendrai su kitais), D. D. ir A. D. - 551 kv. m (312 kv. m atskirai, 239 kv. m bendrai su kitais), A. S. - 656 kv. m (371 kv. m atskirai, 285 kv. m bendrai su kitais), J. B.-K. ir A. K. - 680 kv. m (385 kv. m atskirai, 295 kv. m bendrai su kitais), V. R. - 664 kv. m (376 kv. m atskirai, 288 kv. m. bendrai su kitais). Ieškovės 2022-08-31 parengta tvarka yra teisėta, nes parengta pagal teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, visiškai atitinka bendraturčiams priklausančias dalis bendrojoje nuosavybėje, yra patogi visiems bendraturčiams, ką patvirtinta aplinkybė, jog būtent tokiomis dalimis ir plane numatytose konkrečiose vietose žemės sklypo dalimis bendraturčiai ir naudojosi dešimtmečiais. Tvarka taip pat užtikrina bendraturčiams galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, t. y. visi bendraturčiai turi dalį daržui skirtos žemės, taip pat dalį žemės poilsiui, gėlynams, kitoms reikmėms. Tvarkoje yra numatyti visiems bendraturčiams laisvi ir nevaržomi bendro naudojimo patekimai į jiems atskirai priskirtas žemės sklypo dalis, priėjimai yra tinkamo ploto, patogūs ir racionalūs. Atsakovo A. K. siekis nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią jis galėtų patekti prie be kitų bendraturčių sutikimo pastatytų statinių, neturėtų būti laikoma šio kriterijaus pažeidimu, kadangi naudojimosi žemės sklypu tikslas nėra įteisinti neteisėtą statybą, o nustatyti visiems bendraturčiams patogią, priimtiną, efektyvią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taip pat siūloma tvarka visiškai atitinka bendraturčių turto įsigijimo metu egzistavusią naudojimo tvarką, todėl užtikrinta proporcingą bendraturčių teisių apsaugą nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo. Įgydamas butą ir žemės sklypo 340/4782 dalį, atsakovas A. K. žinojo nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau be kitų bendraturčių sutikimo pasistatė statinius sau patogioje vietoje, neatsižvelgdamas į nusistovėjusią tvarką. Toks atsakovo interesas turėti naudojamą žemės sklypo dalį prie neteisėtų statinių neturėtų būti ginamas. Ieškovės siūloma tvarka parengta pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas, joje tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, ribos, skiriančios bendraturčių naudojamas dalis, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus tokiam planui parengti. Todėl mano, kad jokių kliūčių šį planą patvirtinti nėra. Taip pat nurodė, kad atsakovų patikslintas planas neatitinka nusistovėjusios tvarkos ir pažeidžia savininkų ir naudotojų interesus, nes jų plane numatyta bendra teritorija prie sandėliukų nėra pakankamo pločio, kad šia dalimi būtų galima patekti prie sandėlių, taip pat nenumatytas faktinis patekimas prie priešais gyvenamąjį namą esančių teritorijų, aplink gyvenamąjį namą, o atsakovų numatyto 1 metro pločio praėjimas nėra pakankamas, be to, jame yra įrengtas kanalizacijos šulinys, kuris trukdys šiuo keliu naudotis. Dėl ieškovei pagal atsakovų pateiktą planą tenkančios dalies E68 nurodė, kad toje dalyje ieškovė negalės pasistatyti garažo dėl atsakovų jau pastatytų statinių. Atsakovų veranda yra įrengta neteisėtai, pastatyta be kitų bendraturčių sutikimo. Atsakovai atliktais pakeitimais bando įtikti naudotojams, tačiau šie pakeitimai neatitinka faktinės tvarkos.

Teismo posėdyje ieškovės atstovės prašė patiksliną ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovė N. G. D. S. P. 2022-06-14 teismo posėdyje papildomai paaiškino, jos mama M. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji taip pat gyveno nuo 1974 iki 2001 metų. Buto savininkai keitėsi, tačiau žemės sklypo naudojimas likdavo tas pats. Mama naudojasi daržu, ieškovės plane pažymėtu E145, gėlynu (E40), sandėliuku (E23). Kita dalimi (E85) mama negali naudotis, nes ją užėmė atsakovai. Šia dalimi nesinaudoja nuo 2019 metų. Iki tol mama ten turėjo daržą, sodino gėles, buvo pasodinti vaiskrūmiai, vaismedžiai. Toje vietoje mama planuoja pasistatyti garažą. Vištas toje vietoje laikė buvusi atsakovų buto gyventoja J. L., kuri ten buvo pasistačiusi vištidę. Taip pat buvusi savininkė dar naudojosi daržo skylu, žemės dalimi prie sandėliuko ir šalia sandėliuko esančia žemės dalimi. Apsigyvenę atsakovai maždaug per 4-5 metų laikotarpį nuo 2017 metų pastatė verandą (lauko terasą), garažą, ūkinį pastatą, užmūrijo rūsio langą, neteisėtai įrengė kanalizaciją. Iki tol atsakovų naudojama vieta taip pat buvo tvarkinga. Ieškovė atsakovams pretenzijų dėl naudojamo ploto neturėjo, jokių skundų dėl žemės naudojimo neteikė, prieštaravo tik dėl panaikinto praėjimo, kuris buvo būtinas tiek jai, tiek kitiems gyventojams. Lauko terasos įrengimui jos mama sutikimą išdavė, bet ji atsakovo buvo įrengtą ne bute, o lauke. Skundą dėl neteisėtų statybų teikė ne jos mama, o kitas kaimynas. Keliu, kuriuo numatytas servitutas kitam sklypui (S1), gali naudotis, bet juo patekimas prie gėlynų yra nepatogus.

Atsakovai A. K. ir J. B. – K. patikslintame priešieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad 2016-12-30 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pardavėja E. M. parodė konkrečią vietą, kurioje pagal namo gyventojų faktiškai susiformavusią naudojimosi sklypu tvarką naudojosi sklypo dalimi jos senelis S. L.. Parodyta vieta buvo šalia buto, ties buto langais, o joje stovėjo pardavėjai priklausanti vištidė. Šia dalimi, atsakovų plane pažymėta F, pardavėjos senelis naudojosi ne mažiau kaip 20 metų. Teritorija šalia atsakovų įsigyto buto buvo labai stipriai apleista, todėl šią vietą pradėjo prižiūrėti bei puoselėti. 2017 metais atsakovų pastangomis buvo iškirsti krūmai, išlyginta žemė, pasodinta veja bei krūmai sklypo dalyje prie kelio. Nei vienas iš daugiabučio namo gyventojų neturėjo jiems jokių pretenzijų dėl žemės naudojimo. 2018 metais minėtoje teritorijoje atsakovų pastangomis buvo įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pasodintos gėlės. 2018 metais atsakovai apšiltino savo buto bei bendrų patalpų išorines sienas. Dėl to ieškovė teikė skundą, atsakovams surašytas savavališkos statybos aktas. Parengė projektą, kurio pagrindu sienų remontas buvo įteisintas. Taip pat 2019 metais suderinę su visais kaimynais pakeitė fasado išvaizdą, įrengdami daugiabučio namo išorinėje sienoje išėjimo iš buto duris ir lauko terasą. Taip pat savo pastangomis atliko laiptinės remontą, sutvarkė namo prieigas išklodami trinkeles, organizavo šalia namo esančio kelio asfaltavimo darbus. Taip pat iniciavo namo renovacijos darbus bei siūlė kaimynams tam tikslui įsteigti namo bendriją, tačiau kaimynų ir ieškovės palaikymo nesulaukė, ieškovė viskam tik prieštaravo. 2019-04-02 jiems tenkančią žemės sklypo dalį iš valstybės išpirko. Kreipėsi į namo gyventojus dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo, siūlė savo planą, su kuriuo sutiko 4 iš 6 butų savininkai, išskyrus M. G. ir V. R.. Vėliau savo žemės sklypo dalis taip pat išsipirko A. S., D. D. ir A. D., M. G., V. R.. Likusia sklypo dalimi naudojasi G. G. ir savivaldybei priklausančių būtų nuomininkai J. J. ir K. B.. 2020 metais atsakovai sklypo dalyje F nugriovė vištidę, o jos vietoje pastatė metalinį garažą ir laikiną ūkinį pastatą. Tačiau ieškovė ir jos dukra yra nepatenkintos atsakovų aktyvia veikla ir atliktais pagerinimais, savo elgesiu kenkia atsakovams. Pažymėjo, kad 2023-02-02 teismo posėdyje po atsakovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimų buvo nustatyta, kad daugumos procesų dalyvių interesus atitiks toks žemės sklypo naudojimosi planas, kuriuo būtų sumažinta atsakovų A. K. ir J. B.-K. dalis, numatytas praėjimas per atsakovų dalį nuo gatvės pusės link namo vidinio kiemo bendrojo naudojimo žemės, praplatinta bendrojo naudojimo sklypo dalis tarp taškų 24, 25, 34, 35, siekiant užtikrinti privažiavimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis bei patogų naudojimąsi prie šalių naudojamų ūkinių pastatų. Siekdami maksimaliai užtikrinti visų proceso šalių interesų pusiausvyrą, teikia 2023-02-14 matininko M. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį J. B.-K. ir A. K. naudosis žemės sklypo dalimi F, M. G. naudosis žemės sklypo dalimi E, A. S. naudosis žemės sklypo dalimi A, D. D. ir A. D. naudosis žemės sklypo dalimi D, V. R. naudosis žemės sklypo dalimi C, Lietuvos Respublika naudosis žemės sklypo dalimi B: B1 paskirta naudotis faktinei naudotojai K. B., B2 paskirta naudotis faktinei naudotojai G. G., B3 paskirta naudotis faktinei naudotojai J. J.. Sklypo dalis, pažymėta inicialu ,,J“, paskirta bendram naudojimui, taip pat atsakovams prašomoje priskirti sklypo dalyje 13 kv. m plotas yra skirtas namo remonto darbams aptarnauti bei numatytas plotas praeiti visiems sklypo bendrasavininkams ir naudotojams. Pažymėjo, kad pateiktu pakoreguotu planu atsakovai sumažino prašomą jiems nustatyti naudojimosi teritoriją prie daugiabučio namo nuo 456 kv. m iki 289 kv. m (F- 214 kv. m ir 75 kv. m), padidino bendro naudojimosi teritoriją nuo 1 578 kv. m iki 1 763 kv. m, numatė praėjimo takelį per atsakovams tenkančią teritoriją, siekdami užtikrinti visų daugiabučio namo bendrasavininkų interesus patogiai naudotis sklypu, praplatino bendrojo naudojimo sklypo dalį, pažymėtą J tarp taškų 24, 25, 34, 35, siekdami užtikrinti privažiavimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis bei patogų naudojimąsi prie šalių naudojamų ūkinių pastatų, numatė ieškovei M. G. naudotis sklypo dalimi, pažymėta E (68 kv. m), esančia visiškai šalia atsakovų prašomos dalies prie jų pastatų, t. y. praktiškai toje pačioje vietoje, kurioje ieškovė prašė nustatyti jos naudojamą sklypo dalį, padidino Lietuvos Respublikai prašomos nustatyti dalies B3 (98 kv. m) plotą nuo 37 kv. m iki 98 kv. m, kuria faktiškai naudosis J. J.. Su ieškovės siūloma tvarka nesutinka, nes neatitinka atsakovų A. K. ir J. B. – K. interesų, faktiškai per ilgą laiką suformuotos sklypo naudojimo tvarkos, iš esmės skatindama šalių konfliktus ateityje. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka neatitinka nusistovėjusios žemės sklypo naudojimo tvarkos, atsakovų ir kitų savininkų bei naudotojų interesų. Pirma, ieškovė prašo nustatyti, jog ji naudosis sklypo dalimi E tarp taškų 28-29-30-31, kur šiuo metu stovi atsakovams priklausantis geležinis garažas ir laikinas ūkinis pastatas. Šia sklypo dalimi ieškovė niekada nesinaudojo, nes joje stovėjo buvusios savininkės vištidė. Šia sklypo dalimi nuo 2017 metų naudojasi atsakovai. Siekdami išvengti ginčo, patikslintu planu siūlo ieškovei naudotis sklypo dalimi, atsakovų plane pažymėta E 68 kv. m. Antra, sklypo dalį B (111), tarp taškų 24, 25, 26, 27, 28, 31, kuri yra sutvarkyta bei išpuoselėta išskirtinai atsakovų darbu bei lėšomis bei kurioje yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė, ieškovė prašo priskirti Lietuvos Respublikai – naudotojai J. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2019 metų ir jokia sklypo dalimi faktiškai nesinaudoja, pageidauja savo dalies arčiau buto langų. Siekdami užtikrinti J. J. interesus, atsakovai sumažino jiems prašomos nustatyti teritorijos plotą ir padidino Lietuvos Respublikai prašomos nustatyti dalies B3 (98 kv. m) plotą, kuria faktiškai naudosis J. J.. Trečia, teritoriją, kurioje yra atsakovų pavėsinė, ieškovė prašo priskirti prie bendro naudojimo teritorijos G (2075), tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiant atsakovų interesus bei skatindama tarpusavio konfliktus. Ketvirta, ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka faktinės daugiabučio namo gyventojų nusistovėjusios tvarkos. Ieškovė sklypo dalimi E85, kur šiuo metu stovi atsakovų metalinis garažas ir laikinas ūkinis statinys, nesinaudojo, joje jokių statinių neturėjo, o šia dalimi naudojosi buvusi 6 buto savininkė, po to atsakovai, tą patvirtino ieškovės dukra, kiti bendraturčiai ir liudytojai. Penkta, ieškovė siūlo nustatyti atsakovams naudotis sklypo dalimi F, kuria jie niekada nesinaudojo, kuri netvarkyta ir neprižiūrėta, neatitinka šalių faktinės ilgalaikės naudojimosi tvarkos. Šešta, A. S. faktiškai naudojasi sklypo dalimi, atsakovų pateiktame plane pažymėta inicialu A. Ieškovė prašo A. S. nustatyti trigubai mažesnę sklypo dalį, o kitoje jos faktiškai naudojamoje vietoje nustatyti bendrojo naudojimo vietą skiriant jai dalį toje vietoje, kuria ji niekada nesinaudojo, tokiu būdu pažeidžiant A. S. interesus.

Teismo posėdyje atsakovas A. K. ir jo atstovas prašė patiksliną priešieškinį tenkinti, o patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas A. K. 2022-06-14 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2016 metais nusipirko 6 butą ir pradėjo tvarkyti šalia esančią teritoriją, nes ji buvo apleista. Naudojamą teritoriją jam nurodė buto pardavėja, ta teritorija yra prie buto langų. Šioje teritorijoje buvusi šeimininkė laikė vištas. Dėl jo naudojamos teritorijos niekas skundų neteikė. Išvežė šiukšles, pastatė garažą, kitą statinį, atliko žemės sklypo geodeziją, išpirko jam tenkančią žemės sklypo dalį. Norėjo įteisinti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kalbėjo šiuo klausimu su kaimynais, tačiau visų gyventojų sutikimo negavo. Per savo naudojamą dalį nedraudžia kitiems vaikščioti, be to, praėjimas toje vietoje gyventojams nėra būtinas. Kitoje sklypo vietoje jis žeme nesinaudoja. Ieškovė sklypu nesinaudoja, savo bute negyvena.

Atsakovas A. D. 2022-06-14 teismo posėdyje paaiškino, kad 1996 metais nupirko (duomenys neskelbtini) butą ir išpirko iš valstybės savo sklypo dalį. Naudojasi žemės sklypo dalimi prie namo, toje vietoje naudojosi ir buvę jo įgyto buto šeimininkai. Toje vietoje daugiau niekas nesinaudoja. Pageidautų naudotis ta sklypo dalimi, kuria naudojasi iki šiol. Kitose sklypo vietose šiuo metu jis žeme nesinaudoja. Atsakovas A. K. savo dalimi naudojosi visą laiką, šia dalimi naudojosi ir buvusi atsakovo A. K. buto savininkė, ten laikė vištas. Namo gyventojai A. K. dėl jų dalies naudojimo pretenzijų neturėjo. Ieškovė naudojosi žemės dalimi po savo langais prie namo, taip pat sklypo dalimi prie malkinės. Ta dalimi, kurioje šiuo metu yra atsakovams priklausantys statiniai, ieškovė niekada nesinaudojo. Toje dalyje buvo kelias, skirtas praėjimui. Kelio, kuriame yra nustatytas servitutas, taip pat pakanka patekti prie kitų sklypo dalių.

Atsakovė A. S. 2022-06-14 teismo posėdyje paaiškino, kad prieš 20 metų nupirko butą ir įsigijo žemės sklypo dalį. Šiuo metu sklypo, ūkinio pastato dalimis nesinaudoja. Atsakovų pateiktam planui pritaria. Žino, kokia dalimi naudojasi atsakovai. Kokia dalimi naudojasi ieškovė, nežino. Pageidauja turėti savo dalį vienoje vietoje.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose nurodė, teisme atstovė paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovams D. D., A. D., A. S., J. B. – K., A. K., V. R. ir Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo 1714/4782 dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir formaliai tą dalį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau žemės sklypas yra naudojamas tik namų valdos statinių savininkų materialiniams poreikiams tenkinti, t. y. žemės sklypu faktiškai naudojasi gyvenamojo namo savininkai. Faktinė žemės sklypo naudotoja G. G. turi teisę be aukciono nuomoti ar pirkti iš valstybės 555 kv. m žemės sklypo dalį, o Šalčininkų rajono savivaldybė – 1 159 kv. m (butui Nr. (duomenys neskelbtini) - 525 kv. m, butui Nr. (duomenys neskelbtini) - 634 kv. m) žemės sklypo dalį. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja atskiros brėžinių, skirtų naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, rengimo tvarkos. Tačiau visais atvejais naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos plane turi būti aiškiai pažymėtos kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui skiriamos naudojimosi žemės sklypu dalys, kurių dydis turi atitikti šio žemės sklypo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise bei išlaikytas išskiriamų dalių proporcingumas: visiems bendraturčiams turi tekti pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Pripažįsta, kad atsakovų naujai pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus. Mano, kad dėl pateiktos atsakovų naudojimosi tvarkos turi pasisakyti asmenys, kuriems nuosavybės teise žemės sklypas nepriklauso (t. y. tretieji asmenys), tačiau jie yra teisėti žemės sklypo naudotojai, todėl jų interesas, derinant naudojimosi tvarką, itin svarbus. Pateiktą atsakovų planą Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės galėtų suderinti, tačiau tik pritarus žemės sklypo potencialiems būsimiems savininkams. Dėl ieškovės pateikto plano pažymėjo, kad jis nesuderintas su visais žemės sklypo bendraturčiais, taip pat jame nėra žymos, kad šiame plane nurodytos išorinės žemės sklypo ribos yra suderintos su Nacionaline žemės tarnyba, kuri suderina žemės sklypo išorinę ribą, tokiu būdu patvirtindama, kad žemės sklypo ribos atitinka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypo ribas ir jos (ribos) nėra keičiamos. Išorinę žemės sklypo ribą suderina valstybinė institucija, laikydamasi tam tikrų formalių procedūrų ir išorinės žemės sklypo ribos atitikimą nustatytai ir registruotai ribai savo parašu patvirtina įgalioti specialistai, todėl šio veiksmo iš esmės negalės atlikti teismas. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu patvirtinto plano pagrindu naudojimosi tvarka turės būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl tokiame plane esančios žemės sklypo ribos negali būti pakitusios. Taip pat siekiant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra būtina šią tvarką suderinti ir su valstybinės žemės naudotojais. Žemės sklype esančio gyvenamojo namo patalpų savininkai, net ir nebūdami žemės sklypo savininkai, yra suinteresuoti, kad nustatoma naudojimosi tvarka atitiktų jų, kaip žemės naudotojų, teisėtus interesus. Pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi tiesioginio suinteresuotumo, kadangi faktiškai nesinaudoja juo. Svarbu tai, kad naudojimosi tvarkos nustatymo planas būtų suderintas su visais kitais žemės sklypo naudotojais. Kaip matyti iš ieškovės plano, sutikimą dėl siūlomos tvarkos išreiškė faktinis naudotojas G. G. ir Šalčininkų rajono savivaldybės būtų nuomininkai. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktą planą iš esmės galėtų suderinti, tačiau tik pritarus žemės sklypo potencialiems būsimiems savininkams - Šalčininkų rajono savivaldybei. Pripažįsta, kad ieškovės naujai pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus bei trečiųjų asmenų, t. y. faktinės naudotojos G. G., interesus ir jeigu Šalčininkų rajono savivaldybė sutiks dėl pasiūlytos naudojimosi tvarkos, tada valstybinės žemės patikėtinis galės tokį planą suderinti.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė 2022-06-14 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinoma. Pritartų tam planui, jei žemės sklypo dalys būtų aiškios ir būtų numatytas priėjimas prie jų. Parengtų planų trūkumų neįžvelgia.

Trečiasis asmuo G. G. 2022-06-14 teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 metais nusipirko (duomenys neskelbtini) butą. Žemės nėra išpirkusi. Buvusi savininkė jai parodė, kad naudosi sklypo dalimi prie namo, dalimi prie ūkinio pastato ir dalimi prie sugriuvusio sandėliuko. Šiuo metu ji naudojasi tik dalimi prie namo. Kokia dalimi naudojasi ieškovė, nežino. Ieškovės planas yra jai daugiau priimtinas. Žemės pirkti nepageidauja. 2023-02-02 teismo posėdyje paaiškino, kad pritaria ieškovės planui, nes jis jai priimtinas ir atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Su atsakovų A. K. ir J. B. K. siūlymu nesutinka, nes šis jai nepatinka, neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, nėra numatytas privažiavimas prie naudojamų statinių. Dėl atsakovų plane numatytos jų dalies pretenzijų neturi. Šiuo metu ji bute negyvena ir žeme nesinaudoja.

Trečiasis asmuo M. D. 2022-06-14 teismo posėdyje paaiškino, kad buvo savininkas (duomenys neskelbtini) buto, jį įsigijo 2015 metais. Butas buvo apleistas, vargu, ar jo savininkas naudojosi žeme. Pats žeme taip pat nesinaudojo, jam nebuvo aktualu, nes jis investavo tik į butą. Kartu su A. K. tvarkė laiptinę, teritoriją aplink namą. 2018 metais butą pardavė savivaldybei, jam liko tik 1/8 dalis ūkinio pastato, kurio savivaldybė nepirko ir kuris šiai dienai nėra išlikęs. Atsakovų šiuo metu naudojama sklypo dalimi naudojosi buvusi 6-ojo buto savininkė, kuri šią žemės sklypo dalį buvo aptvėrusi ir laikė joje vištas. Tarp tvoros ir namo buvo praėjimo takas. Šia dalimi ieškovė nesinaudojo, ji naudojosi žemės dalimi prie ūkinio pastato, kur laikė malkas. Kuomet atsakovai nusipirko butą, jie pradėjo naudotis ta pačia sklypo vieta kaip ir buvusi 6 buto savininkė, ją sutvarkė: išvežė tris sunkvežimius šiukšlių, metalą, iškasė apleistą išgrėbimo duobę, iškirto krūmus, medžius. Niekas kitas šia sklypo vieta nesinaudojo, nes ji iki atsakovo buvo stipriai apleista. Negirdėjo, kad kas reiškė pretenzijas atsakovams. Matė, kad A. K. naudojosi sklypo dalimi tik prie namo. Pagrindinis priėjimas ir privažiavimas į sklypo vidų buvo kitoje vietoje.

Trečiasis asmuo J. J. 2022-06-14 teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2019 metų nuomoja iš savivaldybės (duomenys neskelbtini) butą. Žeme nesinaudoja. Nežinojo, kad turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi. Atsakovas naudojasi sklypo dalimi prie namo. Iš kaimynių sužinojo, kad 8 buto savininkai naudojosi žemės dalimi prie namo langų. Pageidautų turėti sklypo dalį, kurioje galėtų pasistatyti pavėsinę. Pretenzijų turėjo tik dėl atsakovo pavėsinės, kuri trukdė apšiltinti jai savo pusę. 2023-02-02 teismo posėdyje paaiškino, kad pritaria ieškovės planui, jį pasirašė. Butą nuomoja nuo 2019 metų. Nežinojo, kad gali naudotis savo žemės sklypo dalimi, dėl naudojimosi žeme nesidomėjo. Pagal ieškovės planą jai priskirta B111 dalis, nežino, kas šia dalimi naudojasi. Pagal atsakovų planą negalės patekti prie savo sandėliuko. Taip pat per atsakovų teritoriją yra reikalingas praėjimas iki sandėlio MN.

Atsakovės V. R. atstovė S. L. paaiškino, kad nuo 1976 iki 1990 metų gyveno (duomenys neskelbtini) bute ir nuo 2020 iki dabar gyvena (duomenys neskelbtini) bute kartu su mama. Žemės nėra išpirkusi. Naudojasi žemės sklypo dalimi prie pagrindinio kelio, prie sandėliukų ir dalį daržų. Pageidautų savo dalies vienoje vietoje. Atsakovai visą laiką naudojasi ta dalimi, kuria naudojasi šiuo metu. Kitomis sklypo dalimis atsakovai niekada nesinaudojo, nors jiems buvo numatyta ir kitose vietose. Jų šiuo metu naudojama teritorija iki jos sutvarkymo buvo aptverta, nors buvo tik vieni vartai, bet ja naudojosi 6 ir 8 butų gyventojai. Pretenzijų dėl naudojamos dalies atsakovams neturi, turėjo pretenzijų tik dėl jo verandos. Atsakovas derino su ja naudojimosi tvarką. 2023-02-02 teismo posėdyje paaiškino, kad pritaria ieškovės planui. Atsakovų dalyje buvo praėjimas, tačiau dabar jo nėra.

Trečiojo asmens Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdžiuose paaiškino, kad nustatant naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgta į visų žemės sklypo savininkų ir naudotojų interesus. Galėtų sutikti su ta naudojimosi tvarka, kurią suderino jai priklausančių butų naudotojai. Savivaldybei (duomenys neskelbtini), priklauso du butai, jų nuomininkės nuo 2018 metų yra K. B. ir J. J.. Kaip savininkai ir naudotojai naudoja sklypą, duomenų neturi. Dėl atsakovų naudojamos dalies pretenzijų nereiškia, jie savo dalį tvarko ir prižiūri tinkamai.

Liudytoja D. P. paaiškino, kad gyvena gretimame sklype apie 30 metų. Prieš 5 metus įrengė savo sklype tvorą. Ta dalimi, kuria šiuo metu naudojasi atsakovas A. K. ir kurioje pastatė savo statinius, anksčiau naudojosi buvęs 8 buto savininkas J. L. ir 6 buto savininkė J. L., kuri savo naudojamą teritoriją aptvėrė ir laikė joje vištas. Nuo kelio žiūrint, pirma naudojosi J. L., po to – J. L., po to – kiti namo gyventojai toje vietoje, kurioje šiuo metu stovi atsakovo A. K. statiniai. Per tą naudojamą dalį ėjo kelias, kuriuo visi naudojosi. Anksčiau ginčų tarp to namo gyventojų nebuvo, šiuo metu ginčus girdi. Dėl atsakovo naudojamos dalies ginčų negirdėjo.

Liudytoja A. A. paaiškino, kad gyvena kaimynystėje apie 40 metų, pažįsta visus namo gyventojus. Atsakovai šiuo metu naudojasi ta sklypo dalimi, kuria ankščiau naudojosi J. L. ir jos sutuoktinis R. L.. Šie ir pardavė atsakovams butą. Šioje dalyje buvusi savininkė laikė vištas, teritoriją buvo aptvėrusi tinklu. Teritorija buvo apleista, apaugusi krūmais, prišiukšlinta. Niekas kitas be atsakovų šia dalimi nesinaudojo, ginčų dėl tos teritorijos negirdėjo. Per šią teritoriją ėjo takas. Kai butą nusipirko atsakovai, jie šią dalį sutvarkė. Kaip savininkai naudojosi kitomis dalimis, nežino, kiek prisimena, ieškovė naudojosi kitoje vietoje.

Patikslintas ieškinys netenkinamas.

Patikslintas priešieškinis tenkinamas.

Iš šalių nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 0,4782 ha kitos paskirties – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., dėl kurio naudojimo tvarkos šalys pateikė teismui tvirtinti du naudojimo tvarkos projektus, nuosavybės teise bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiems bendraturčiams: ieškovei M. G. (517/4782 dalys, įgijimo pagrindas - 2020-01-17 pirkimo-pardavimo sutartis), atsakovei A. S. (656/4782 dalys, įgijimo pagrindas – 2019-08-22 pirkimo-pardavimo sutartis), atsakovei V. R. (664/4782 dalys, įgijimo pagrindas - 2022-06-29 pirkimo-pardavimo sutartis), atsakovams D. D. ir A. D. (551/4782 dalys, įgijimo pagrindas - 2019-12-30 pirkimo-pardavimo sutartis), atsakovams J. B.-K. ir A. K. (680/4782 dalys, įgijimo pagrindas - 2019-04-02 pirkimo-pardavimo sutartis), Lietuvos Respublikai (1714/4782 dalys, įgijimo pagrindas – 2019-02-05 Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus sprendimas, kurių faktiniai naudotojai yra G. G., J. J. ir K. B.).

Iš šalių nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) yra daugiabutis (8 butų) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais), kuriame atsakovei A. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui G. G. - butas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei V. R. - butas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams D. D. ir A. D. - butas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei M. G. - butas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams J. B.-K. ir A. K. - butas Nr. (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas – 2016-12-30 pirkimo-pardavimo sutartis), trečiajam asmeniui Šalčininkų rajono savivaldybei - butas Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomininkė K. B.) ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomininkė J. J.).

2019 m. balandžio mėn. atsakovas A. K. inicijavo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo procesą ikiteismine tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl jos sutarė visi bendraturčiai ir naudotojai.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypo naudojimosi tvarką siūlo nustatyti ieškovė M. G. bei atsakovai A. K. ir J. B.-K.. Ieškovė M. G. pateikė teismui VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2022-08-31 parengtą naudojimosi tvarkos planą (M 1:1000), atsakovai A. K. ir J. B.-K. - matininko M. K. 2023-02-14 parengtą naudojimosi tvarkos planą (M 1:500). Kitų žemės sklypo naudojimosi tvarkos siūlymų šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Įvertinus šalių pateiktus naudojimosi tvarkos projektus, abiejų naudojimosi tvarkos planų parengimo trūkumų nenustatyta. Iš šalių pateiktų žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų matyti, kad abu planai atitinka teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo pagrindu žemės sklypas yra suformuotas, abiejų planų išorinės žemės sklypo ribas Nacionalinės žemės tarnyba suderino. Planuose žemės sklypo bendraturčiams paskiriamos naudotis realiosios žemės sklypo dalys visiškai atitinka jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas idealiąsias dalis, o bendraturčių dalis skiriančios ribos yra aiškios ir jas galima nustatyti vietoje, kadangi jos yra pažymėtos valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Bendraturčiams tenkančios dalys yra kiek įmanoma racionalių ribų, visiems bendraturčiams užtikrinti patekimai prie jiems teksiančių žemės sklypo dalių ir juose esančių statinių (bendro naudojimo teritorija, ieškovės plane pažymėta G2075, atsakovų plane pažymėta J1763), taip pat užtikrinti žemės sklypo faktinių naudotojų K. B., J. J. ir G. G. interesai, žemės sklypo naudojimo tvarkos planuose numatant ir šioms naudotojoms teksiančias žemės sklypo dalis.

Teismas pažymi, kad esminių pastabų dėl pateiktų abiejų naudojimosi tvarkos projektų, kurie leistų konstatuoti, jog siūlomos tvarkos pažeidžia suinteresuotų naudojimosi tvarkos nustatymu asmenų teises, be ieškovės ir atsakovų A. K. ir J. B. K. kiti dalyvaujantys byloje asmenys iš esmės nepateikė. Teisme apklausti žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai, išskyrus ieškovę ir atsakovus A. K. ir J. B. K., aiškių prieštaravimų dėl abiejų pateiktų planų nepateikė, jiems tenkančių atskirų ir bendrų dalių nurodymas abiejuose planuose ženkliai nesiskiria. Nors teismo posėdžio metu vieni bendraturčiai ir naudotojai nurodė, kad ieškovės pateiktas planas jiems yra priimtinesnis, gi kiti bendraturčiai ir naudotojai sutiko su atsakovų pateiktu planu, tačiau svarių argumentų, kokiu būdu teismui pateikti planai pažeidžia jų teises, teismas neišgirdo. Savo motyvuotų ir projektinių pasiūlymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos kiti bendraturčiai ir naudotojai teismui nepateikė. Prieštaravimų dėl pateiktų planų nepateikė ir Nacionalinė žemės tarnyba, savo atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodžiusi, kad abu planai iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos galėtų būti suderinti, jei jie būtų suderinti su visais žemės sklypo savininkais ir naudotojais.

Įvertinus šalių paaiškinimus ir pateiktus jų projektus, matyti, kad esminiai prieštaravimai tarp ieškovės M. G. ir atsakovų A. K. ir J. B.-K. yra iškilę dėl rytinės žemės sklypo dalies, kuria šiai dienai faktiškai naudojasi (duomenys neskelbtini) buto savininkai - atsakovai, naudojimo. Ieškovė savo pateiktame plane siūlo sklypo dalį, kuriame yra pastatyta atsakovų veranda (pavėsinė) priskirti bendram bendraturčių ir faktinių naudotojų naudojimui (ieškovės plane pažymėta G 2075 kv. m), sklypo dalį, kuriame yra įrengta atsakovų vaikų žaidimo aikštelė, priskirti žemės sklypo naudotojos J. J. naudojimui (ieškovės plane pažymėta B111), sklypo dalį, kuriame yra atsakovų garažas ir laikinas ūkinis statinys, priskirti ieškovės naudojimui (ieškovės plane pažymėta E85). Sau ieškovė priskiria žemės sklypo dalis, ieškovės plane pažymėtas E(23), E(40), E(85), E(145). Tokį naudojimą ieškovė iš esmės argumentuoja tuo, kad toks naudojimas nusistovėjo nuo 1963 metų, kuomet gyvenamasis namas buvo pastatytas, ir atitinka visų namo gyventojų interesus, o atsakovai savo planu siekia ne visų žemės sklypo savininkų ir naudotojų užtikrinimo, bet savo neteisėtai pastatytų statinių įteisinimo.

Savo ruožtu atsakovai A. K. ir J. B. K. savo pateiktame plane siūlo sklypo dalį, kuriame yra įrengtą jų veranda (pavėsinė), vaikų žaidimo aikštelė ir statiniai (garažas ir laikinas ūkinis statinys), priskirti jų naudojimui (atsakovų plane pažymėta F75 ir F214), taip pat siūlo priskirti jiems dalį daržo (E184). Gi ieškovei atsakovai siūlo priskirti iš esmės ten pat, kur pageidauja ir pati ieškovė – E34, E40, E184, skiriasi tik sklypo dalies E68 vieta, nors ši yra šalia ieškovės pageidaujamo sklypo E85. Tokią naudojimo tvarką atsakovai iš esmės argumentuoja tuo, kad žemės sklypo dalies (atsakovų plane pažymėta F75 ir F214) naudojimą jie perėmė dar nuo 2016 metų pabaigos, kuomet nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš jo savininkės E. M., kuri, iki jiems tampant žemės sklypo naudotojais, ginčo žemės sklypo dalį buvo aptvėrusi ir joje laikė vištas. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad kiti žemės sklypo bendraturčiai ir faktiniai naudotojai šia dalimi niekada nesinaudojo ir pretenzijų jiems dėl šios dalies naudojimo nereiškė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų yra reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovai A. K. ir J. B. – K. tvirtino, jog jų pateikti naudojimosi planai atitinka gyvenamojo namo savininkų sukurtą ir per ilgus metus nusistovėjusį faktinį žemės sklypo naudojimą. Tačiau teisme išklausius buto savininkų ar naudotojų paaiškinimus, matyti, jog dabartinis faktinis sklypo naudojimas skiriasi tiek nuo ieškovės, tiek nuo atsakovų pateiktų planų. Teisme atsakovas A. K. paaiškino, kad ieškovė M. G. šiuo metu sklypu nesinaudoja, o apklaustas trečiasis asmuo M. D. paaiškino, kad nuo 2015 iki 2018 metų ieškovė naudojosi žemės sklypo dalimi prie ūkinio pastato, kur laikė malkas. Visi bendraturčiai nurodė, kad atsakovai A. K. ir J. B. K. nuo 2017 metų pradžios naudojasi tik žemės sklypo dalimi prie gyvenamojo namo, kitoje vietoje šie atsakovai nesinaudoja. Atsakovas A. D. paaiškino, kad naudojasi tik sklypo dalimi prie gyvenamojo namo, ir toje vietoje kitų buto savininkų naudojamų sklypų nėra. Atsakovė A. S. paaiškino, kad žemės sklypo ar ūkinio pastato dalimis nesinaudoja. Trečiasis asmuo G. G. paaiškino, kad naudojasi tik žemės sklypo dalimi prie gyvenamojo namo. Trečiasis asmuo J. J. paaiškino, kad žemės sklypo dalimi nesinaudoja. Atsakovės V. R. atstovė S. L. paaiškino, kad naudojasi žemės sklypo dalimis prie gyvenamojo namo, ūkinio pastato (sandėliuko) ir dalį daržo. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad dabartinis faktinis žemės sklypo naudojimas nuo šalių pasiūlytų planų skiriasi. Byloje nėra duomenų, jog gyvenamojo namo gyventojai dar nuo pat 1963 metų žodžiu ar raštu būtų sutarę, kokiu būdu naudosis visu žemės sklypu, ir tokį susitarimą būtų perdavę naujiesiems buto savininkams.

Teismas pažymi, kad taikant civilinių teisinių santykių stabilumo kriterijų, yra aktuali ta faktinė naudojimosi tvarka, kuri bendraturčių veiksmais buvo sukurta turto įsigijimo metu. Įvertinus šalių ir trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimus, vis tik galima daryti išvadą, kad susitarimas dėl faktinio rytinės žemės sklypo dalies, kuria nuo 2017 metų iki dabar faktiškai naudoja atsakovai A. K. ir J. B.-K., naudojimo tarp bendraturčių buvo pasiektas tuo metu, kai atsakovai 2017 metais pradėjo tvarkyti rytinę žemės sklypo dalį, esančią prie gyvenamojo namo. Nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai A. K. ir J. B.-K. įsigijo 2016-12-30 pirkimo-pardavimo sutartimi iš E. M.. Buto perleidimo procese pardavėja nurodė atsakovams žemės sklypo vietą, kuria faktiškai naudojosi (buvo aptvėrusi ir laikė vištas). Šioje žemės sklypo vietoje atsakovai 2017 metais iškirto krūmus, išvežė šiukšles, išlygino žemę, 2018 metais įrengė vaikų žaidimų aikštelę, pasodinto gėles, krūmus palei kelią, 2019 metais įrengė lauko terasą, 2020 metais nugriovė vištidę ir jos vietoje pastatė metalinį garažą ir laikiną ūkinį pastatą iki kol 2019-04-02 sudarė jiems tenkančios žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra rašytinių įrodymų, o po gyvenamojo namo butų savininkų apklausos negauta duomenų, jog dėl atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies kiti žemės sklypo naudotojai būtų reiškę atsakovams A. K. ir J. B.-K. pretenzijas dėl to, kad jie savo veikla užvaldė kito žemės sklypo naudotojo naudojamą žemės sklypo dalį. Nurodytas aplinkybes iš esmės liudija ne tik atsakovų paaiškinimai, bet ir kitų gyvenamojo namo butų savininkų paaiškinimai, buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio savininko M. D., liudytojų D. P. ir A. A. paaiškinimai. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovų pateiktos 2012 metų nuotraukos, iš kurių matyti, jog šiuo metu atsakovų naudojamoje dalyje 2012 metais buvo įrengta tvora. Atsakovų 2019 ir 2020 metais parengti naudojimosi tvarkos projektai taip pat liudija aplinkybę, jog tuo metu atsakovai naudojosi būtent rytine žemės sklypo dalimi, kuria naudojasi ir šiuo metu.

Nors ieškovės atstovė, atsakovės V. R. atstovė, liudytoja D. P. teisme tvirtino, kad ieškovė ir buvęs (duomenys neskelbtini) buto savininkas J. L. (dabartinė buto naudotoja - J. J.) rytinėje žemės sklypo dalyje iki atsakovų A. K. ir J. B.-K. taip pat naudojosi tam tikru žemės sklypo plotu, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra abejotina. Teismo požiūriu, šioje ginčo dalyje, o būtent siekiant atsakyti į klausimą, kas gi iki atsakovų galėjo naudotis šiuo metu atsakovų naudojamu plotu, svaresni yra trečiojo asmens M. D. ((duomenys neskelbtini) buto savininkas nuo 2015 iki 2018 metų) teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai apie tai, kad 2015 metais, tai yra dar iki A. K. ir J. B.-K. tapus (duomenys neskelbtini) buto savininkais, jis nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) butą ir jo remonto metu matė, jog ginčo plotą naudoja tik 6 buto savininkė, kuri šioje sklypo dalyje laikė vištas, o 2017 metais šį plotą pradėjo tvarkyti tik atsakovas A. K.. M. D. taip pat paaiškino, jog būdamas (duomenys neskelbtini) buto savininku pats jokia žemės sklypo dalimi nesinaudojo, nes jo žemės sklypas nedomino, o ieškovė tuo metu naudojo tik žemės sklypo dalį prie ūkinio pastato, prie kurio ji laikė savo malkas. Nurodytas trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) butas, kurį jis įsigijo 2015 metais, buvo stipriai apleistas (kaip po karo), bei matėsi, kad buvęs šio buto savininkas vedė asocialų gyvenimo būdą. Todėl remiantis šio trečiojo asmens paaiškinimais, darytina daugiau tikėtina išvada, jog tinkamai nesirūpindamas savo gyvenamuoju būstu buvęs 8 buto savininkas nesinaudojo ir ginčo žemės sklypo dalimi prie namo. Dabartinė 8 buto naudotoja J. J. analogiškai paaiškino, kad žemės sklypu apskritai nesinaudoja ir net nežinojo, kad tokią teisę ji turi. Ieškovės atstovė teisme taip pat neginčijo aplinkybės, jog žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovų garažas ir laikinas statinys, pastaruosius 4-5 metus nei ji, nei jos mama nesinaudojo.

Akcentuotina, kad faktinis žemės sklypo naudojimas yra reikšmingas kriterijus, nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką teismų praktikoje, ir yra aktualus tas naudojimas, kuris buvo turto įgijimo metu. Šiuo gi atveju 2019-04-02 atsakovams įgijus žemės sklypo dalį, kitiems bendraturčiams ar naudotojams dar nuo 2017 metų pradžios buvo aišku, kuria žemės sklypo dalimi atsakovai pradėjo naudotis ir naudojasi iki šiol, ir dėl tokio naudojimo pretenzijų nereiškė, iš esmės tokiu elgesiu pripažindami atsakovų teisę naudotis būtent šia sklypo dalimi. Todėl aptariamu atveju atsakovų nuo buto įgijimo 2016-12-30 naudojamą žemės sklypo dalį priskyrus bendro naudojimo teritorijai bei ieškovės ir trečiojo asmens J. J. naudojamai daliai, kaip savo pateiktame projekte siūlo ieškovė, iš esmės nuo 2017 metų susiformavusi faktinė rytinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies naudojimosi tvarka nebūtų išlaikyta, o atsakovų A. K. ir J. B. – K. interesai ir teisėti lūkesčiai naudoti tą dalį, dėl kurios kiti bendraturčiai ir naudotojai per visą šios dalies naudojimo laikotarpį pretenzijų nereiškė, būtų pažeisti, juolab atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovų faktiškai naudojama dalis yra sutvarkyta ir užstatyta jų naudojamais statiniais, atsakovai patirtų nepagrįstų nuostolių.

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Pažymėtina, kad po 2023-02-02 teismo posėdyje sklypo savininkų ir naudotojų išsakytų pastabų atsakovai, siekdami maksimaliai užtikrinti visų proceso šalių interesų pusiausvyrą, atliko savo siūlomos naudojimosi tvarkos projekto pakeitimus, kuriais sumažino prašomą jiems nustatyti naudojimosi teritoriją prie daugiabučio namo nuo 456 kv. m iki 289 kv. m (F- 214 kv. m ir 75 kv. m), sumažino bendrą jiems prašomą nustatyti naudotis atskirai teritoriją nuo 456 iki 429 kv. m., padidino savo dalį bendro naudojimosi teritorijoje nuo 224 kv. m iki 251 kv. m, numatė praėjimo takelį per jiems tenkančią teritoriją, siekdami užtikrinti visų daugiabučio namo bendrasavininkų interesus patogiai naudotis numatytomis dalimis D40, B2-80, D40, E40, B3-98, esančiomis kitoje gyvenamojo namo pusėje, praplatino bendrojo naudojimo sklypo dalį, pažymėtą raide J tarp taškų 24, 25, 34, 35, nuo 2,03 iki 5 metrų, siekdami užtikrinti privažiavimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis prie šalių naudojamų ūkinių pastatų sklypo dalyse C34, D34, E34, B1-34, B2-34, B3-34, numatė ieškovei M. G. naudotis sklypo dalimi E68, esančia šalia atsakovų prašomos dalies, padidino J. J. tenkančios dalies B3 plotą nuo 37 iki 98 kv. m, kad J. J. šiame plote galėtų pasistatyti pavėsinę. Taigi, atlikti atsakovų pakeitimai rodo, kad atsakovai tokiu būdu siekia ne tik užtikrinti visų žemės sklypo bendraturčių (naudotojų) interesų pusiausvyrą, bet ir šalina priežastis konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje.

Dėl ieškovės argumento, jog pateiktu naudojimosi tvarkos projektu atsakovai siekia tik vieno tikslo - įteisinti savavališkos statybos padarinius (verandos-pavėsinės, vaikų žaidimo aikštelės, garažo ir laikino statinio statybą), teismas pažymi, kad iš atsakovo pateiktų duomenų - Nekilnojamojo turto registro išrašo ir ieškovės pateikto projekto išties matyti, kad 2018-10-12 fiksuota savavališka statyba atsakovų butui (dėl gyvenamojo namo fasado šiltinimo ir lango angos padidinimo įstatant duris), tačiau šios savavališkos statybos padariniai atsakovų buvo pašalinti. Teismas pažymi, kad į bylą nėra pateikta jokių papildomų duomenų, patvirtinančių atsakovų galiojančią prievolę pašalinti iš naudojamos žemės sklypo dalies verandą – pavėsinę, vaikų žaidimo aikštelę, garažą, kitą laikiną statinį arba juos įteisinti. Ieškovės pateikti duomenys tik patvirtina, jog jos skundus atsakovų atžvilgiu nagrinėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau šiai dienai sprendimai dėl verandos – pavėsinės, vaikų žaidimo aikštelės, garažo, laikino statinio pašalinimo ar jų legalizavimo atsakovams nėra priimti.

Nėra pagrindo sutikti su ieškovės ir trečiųjų asmenų G. G. ir J. J. argumentu, jog atsakovų plane nėra numatytas patogus patekimas prie vakarinėje žemės sklypo dalyje esančių ūkinių pastatų ir pietinėje dalyje esančio sandėlio MN. Tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovų planus patekimas prie gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijų, vakarinėje dalyje esančių sandėliukų ar pietinėje sklypo pusėje esančių daržų ir sandėlio MN yra užtikrintas per sklypo dalį, kuria savininkai ir naudotojai naudosis bendrai. Kaip minėta anksčiau, atsakovai savo patikslintame plane praplatino bendrojo naudojimo sklypo dalį, pažymėtą raide J tarp taškų 24, 25, 34, 35, nuo 2,03 iki 5 metrų, siekdami užtikrinti privažiavimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis prie šalių naudojamų ūkinių pastatų sklypo dalyse C34, D34, E34, B1-34, B2-34, B3-34. Be to, pagrindinis patekimas į gyvenamojo namo kiemą, o kartu ir prie sandėlio MN ir pietinėje sklypo dalyje esančių daržų, yra numatytas servitutiniu keliu S1, kuriuo nevaržomai gali naudotis ne tik gretimo (viešpataujančio daikto) žemės sklypo savininkas, bet ir aptariamo žemės sklypo (tarnaujančio daikto) savininkai ir naudotojai savo poreikiams.

Kartu teismas pažymi, kad nesutikimą su atsakovų planu išreiškusios atsakovės V. R. atstovė, tretieji asmenys G. G. ir J. J. teismo posėdžio metu nenurodė svarių ir pagrįstų argumentų, kokiu būdu atsakovų siūloma naudojimosi tvarka pažeidžia jų kaip žemės sklypo savininkų ir naudotojų teises. Į atsakovės V. R. atstovės pastabas dėl praėjimo per atsakovų naudojamą dalį numatymo atsakovai atsižvelgė ir tokį praėjimą savo plane numatė, nors, kaip minėta anksčiau, pagrindinis patekimas į gyvenamojo namo kiemą yra numatytas servitutinio kelio ribose ir bendro naudojimo dalimi. Į J. J. pastabas dėl jai tenkančioje dalyje planuojamos statyti pavėsinės atsakovai taip pat atsižvelgė padidindami J. J. tenkančios dalies B3 plotą nuo 37 iki 98 kv. m. Į G. G. pastabas dėl patekimo prie ūkinių pastatų atsakovai taip pat atsižvelgė savo plane praplatindami bendrojo naudojimo sklypo dalį nuo 2,03 iki 5 metrų.

Taigi, įvertinus šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus, daroma išvada, kad atsakovų A. K. ir J. B.-K. siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra priimtinesnė visiems žemės sklypo bendraturčiams ir naudotojams, atitinka faktinį žemės sklypo naudojimą ta apimtimi, kuria jis naudojamas turto įgijimo metu, parengta atsižvelgiant į visų bendraturčių ir naudotojų išsakytas pastabas, užtikrina visiems bendraturčiams ir kitiems teisėtiems naudotojams teisę nevaržomai naudotis ne tik jiems teksiančiomis žemės sklypo dalimis, bet ir žemės sklype esančiais statiniais, kitomis sklypo naudmenomis. Siūloma naudojimosi tvarka yra aiški, protinga ir racionali, atitinka teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo pagrindu žemės sklypas yra suformuotas. Patvirtinus atsakovų siūlomą tvarką, prielaidų kilti konfliktinėms situacijoms ateityje teismas neįžvelgia. Nors dėl ieškovės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos kiti žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai esminių pastatų nepateikė, jų nepateikė ir Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau įvertinus ieškovės siūlomą projektą, nėra pagrindo konstatuoti, jog rytinėje žemės sklypo dalyje jis atitinka nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nepažeidžia atsakovų interesų ir lūkesčių. Tai lemia išvadą, jog ieškovės siūloma tvarka neatitinka visų kasacinio teismo suformuotų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų. Todėl teismas atsakovų patikslintą priešieškinį tenkina visiškai ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nustato pagal atsakovų pateiktą matininko M. K. 2023-02-14 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą (M 1:500). Tenkinus atsakovų patikslintą priešieškinį, nėra galimybės visiškai ar iš dalies tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio, todėl jis atmetamas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Aptariamu atveju teismo sprendimas yra priimtas atsakovų J. B.-K. ir A. K. naudai jų patikslintą priešieškinį patenkinus visiškai, todėl teismas vertina, kad atsakovai J. B.-K. ir A. K. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovės M. G. patikslintą ieškinį atmetus visiškai, pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Reiškiant priešieškinį, atsakovas A. K. sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį, todėl iš ieškovės M. G. atsakovo A. K. naudai priteisiama 88 Eur žyminio mokesčio.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovų atstovas 2023-02-01 pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir duomenis (sąskaitas už teisines paslaugas, mokėjimų patvirtinimus), patvirtinančius, jog atsakovė J. B.-K. iš viso patyrė 3 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis), kurios patirtos atsakovų atstovui teikiant atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį ir patikslintus priešieškinius, analizuojant ir planuojant naudojimosi žemės sklypu tvarką, pasirengiant bylai ir atstovaujant atsakovus teismo posėdžiuose.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ir kiekį, į aplinkybę, kad atsakovų patikslintas priešieškinis patenkintas visiškai, teismas atsakovų atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina visiškai, priteisdamas atsakovei J. B.-K. iš ieškovės 3 700 Eur išlaidų advokato pagalbai, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš ieškovės M. G. valstybės naudai priteisiama 263,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko M. K. 2023-02-14 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (M 1:500), pagal kurį:

1.1. J. B.-K. ir A. K. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,F“ (214 m²), apibrėžta posūkio taškais 86.87.88.89.90.91.86, inicialu ,,F“ (75 m²), apibrėžta posūkio taškais 74.75.76.94.73.74, bei sklypo dalimi, pažymėta inicialu „F“ (140 m²), apibrėžta posūkio taškais 55.56.65.66.55;

1.2 M. G. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,E“ (68 m²), apibrėžta posūkio taškais 89.88.5.6.89, inicialu ,,E“ (40 m²), apibrėžta posūkio taškais 71.72.78.79.71, inicialu ,,E“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 43.44.39.21.40.43, inicialu ,,E“ (184 m²), apibrėžta posūkio taškais 60.8.9.10.61.60;

1.3 A. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,A“ (173 m²), apibrėžta posūkio taškais 1.2.28.29.30.27.1; inicialu ,,A“ (159 m²), apibrėžta posūkio taškais 26.33.34.25.26;

1.4 D. D. ir A. D. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,D“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 42.43.40.41.42, inicialu ,,D“ (40 m²), apibrėžta posūkio taškais 68.69.81.82.83.84.85.68, inicialu ,,D“ (40 m²), apibrėžta posūkio taškais 70.71.79.80.70, inicialu ,,D“ (103 m²), apibrėžta posūkio taškais 58.59.62.63.58, inicialu ,,D“ (131 m²), apibrėžta posūkio taškais 49.48.51.52.16.17.18.49;

1.5 V. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,C“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 24.42.41.22.23.24, inicialu ,,C“ (188 m²), apibrėžta posūkio taškais 27.30.31.32.33.26.27, inicialu ,,C“ (197 m²), apibrėžta posūkio taškais 54.55.66.67.54;

1.6 Lietuvos Respublika naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialais ,,B1“, ,,B2“, ,,B3“, o jos faktiniai naudotojai:

1.6.1 G. G. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B2“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 45.46.37.38.45, pažymėta inicialu ,,B2“ (80 m²), apibrėžta posūkio taškais 69.70.80.81.69, pažymėta inicialu ,,B2“ (108 m²), apibrėžta posūkio taškais 57.58.63.64.57, pažymėta inicialu ,,B2“ (128 m²), apibrėžta posūkio taškais 50.47.48.49.50., viso 350 m²;

1.6.2. K. B. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B1“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 44.45.38.39.44, žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B1“ (176 m²), apibrėžta posūkio taškais 21.39.38.37.36.47.50.19.20.21, žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B1“ (121 m²), apibrėžta posūkio taškais 59.60.61.62.59, viso 331 m²;

1.6.3. J. J. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B3“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 46.35.36.37.46 , žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B3“ (98 m²), apibrėžta posūkio taškais 72.73.94.77.78.72, žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,B3“ (268 m²), apibrėžta posūkio taškais 16.52.53.54.67.11.12.16.14.15.16, viso 400 m²;

1.7 J. B. K., A. K., M. G., D. D., A. D., A. S., V. R. bei Lietuvos Respublika bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialu ,,J“, apibrėžta posūkio taškais 2.3.4.87.86.91.90.89.6.7.8.60.59.58.57.56.55.54.53.52.51.48.47.36.35.46.45.44.43.42.24.25.34.33.32.31.30.29.28.2.74.75.76.77.78.79.80.81.82.83.84.85.68.69.70.71.72.73.74, viso 1 763 m²;

1.8 sklypo dalis, pažymėta inicialu ,,G“ (13 m²), apibrėžta posūkio taškais 74.92.93.73.74 ir esanti atsakovams J. B.-K. ir A. K. priskirtoje sklypo dalyje, pažymėtoje inicialu ,,F“, yra skirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams aptarnauti;

1.9 atsakovams J. B.-K. ir A. K. priskirtoje sklypo dalyje tarp posūkio taškų 77, 94, 76, 75, 86, 91, 90, yra bendrojo naudojimo žemė, skirta praeiti visiems sklypo bendrasavininkams ir naudotojams.

Priteisti iš ieškovės M. G. atsakovo A. K. naudai 88 (aštuoniasdešimt aštuoni) Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovės M. G. atsakovės J. B.-K. naudai 3 700 (trys tūkstančiai septyni šimtai) Eur išlaidų advokato pagalbai.

Priteisti iš ieškovės M. G. valstybės naudai 263,10 (du šimtai šešiasdešimt trys Eur 10 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.