- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1257-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01159-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- L. V.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovui L. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. Š. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-634-733/2021 patvirtinta ieškovės ir atsakovo L. V. (toliau – ir atsakovas) taikos sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis sūnus, vaikas) dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio kas antros savaitės savaitgalį pasiimdamas vaiką nuo tos savaitės šeštadienio 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir po bendravimo laiko grąžindamas sūnų iki sekmadienio 19.00 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą; vaiko tėvas privalo ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną telefono skambučiu arba trumpuoju pranešimu (SMS, „Messenger“, „Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ar per kitas bendravimo programėles) informuoti vaiko motiną apie savo ketinimą konkrečią dieną atvykti pasiimti nepilnametį sūnų pagal šią bendravimo tvarką; vaiko motina privalo neišduoti nepilnametį sūnų bendrauti su vaiko tėvu arba vaiką iš jo susigrąžinti, jeigu vaiko tėvas tuo laiku būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pasikeitė nepilnamečio sūnaus poreikiai, be to, ieškovei vienai tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta, o atsakovas, kuris kitų išlaikytinių neturi, gali daugiau pastangų skirti darbui ir pastangoms labiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Nuo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam sūnui padidinimo, priėmimo praėjo daugiau nei dveji metai, minėtos teismo nutarties priėmimo metu sūnui buvo kiek daugiau nei (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių nepilnametis sūnus mokosi (duomenys neskelbtini). Vaikas yra ypač judrus, dažnai patiria traumas, todėl ieškovė vaiką draudžia, mokėdama maždaug po 100 Eur metines draudimo įmokas. Vaikas yra tokio amžiaus, kuomet sparčiai auga ir vystosi, todėl jam vis tenka pirkti naujus drabužius, avalynę, ieškovė taip pat rūpinasi augančio paauglio maitinimu, higiena, sveikatos priežiūra, mokslais, laisvalaikiu, internetu ir mobiliuoju ryšiu, kultūriniu bei kitokiu ugdymu, aprūpina būstu ir kt. 2023 m. gegužės 4 d. ieškovė įsidarbino (duomenys neskelbtini) pagalbine darbininke pagal darbo sutartį, ieškovei numatyta mokėti 882,96 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė tebeturi tėvų paliktą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį neturi. Ieškovė deda visas pastangas, kad galėtų labiau užsidirbti ir užtikrinti augančius paauglio sūnaus poreikius, tačiau šiai dienai jai tenkanti išlaikymo dalis yra didesnė negu atsakovo, kadangi nepilnamečio sūnaus faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove. Ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas visuomet bus mažesnės, nes ieškovei tenka skirti daugiau laiko ir pastangų rūpintis vaiku, t. y. rūpintis kasdiene buitimi, ugdymu, laisvalaikiu, nuolat rūpintis vaiko sveikata, vežti jį pas gydytojus, ruošti mokyklai, aprūpinti reikiamomis priemonėmis, todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turi didesne dalimi materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, nesant duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo profesines galimybes atitinkantį darbą, papildomą darbą ar pajamų šaltinį, kad galėtų išlaikyti save ir užtikrinti pakankamą išlaikymą savo sūnui. Per daugiau nei dvejų metų laikotarpį pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties priėmimo metu minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis buvo 642 Eur (neatskaičius mokesčių), o nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA dydis Lietuvoje yra 840 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi nustatytas 250 Eur dydžio išlaikymas net nebesiekia dabartinio MMA dydžio kriterijaus. Be to, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda. Nepilnametis sūnus faktiškai visą laiką gyvena su ieškove, kuri sugeba pasirūpinti vaiku ir yra sukūrusi saugias gyvenimo sąlygas. Ieškovė su sūnumi palaiko nuoseklų ir pastovų ryšį, bendravimas niekada nebuvo nutrūkęs. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Atsakovas su sūnumi bendrauja tik epizodiškai, dažnai su vaiku susisiekia būdamas neblaivus, bendraudamas vaikui kalba bjaurius dalykus apie ieškovę, todėl su atsakovu vaikas būna psichologiškai nesaugus. Atsakovas atvažiuodavo pasiimti vaiką su draugais jau būdamas išgėręs, todėl ieškovė būdavo priversta neperduoti vaiko, kadangi vaikui su neblaiviu tėvu yra nesaugu ir tokiu tėvu negalima pasitikėti. Sūnus išsako norą palaikyti bendravimą su tėvu, tačiau šis jam paskambina labai retai, o ir tai tik tada, kai jau būna stipriai apgirtęs. Dažniau pats vaikas bando paskambinti atsakovui, tačiau šis vietoje to, kad pasidomėtų vaiko gyvenimu, pokalbiuose labiausiai skiria dėmesį jos dergimui, naudojant necenzūrinę leksiką. Atsakovas ne tik pats turi nuolatinių problemų su teisėsauga, tačiau bando ir sūnų įtraukti į tokią veiklą, nes per paskutinįjį bendravimą su vaiku bandė jį įkalbėti važiuoti kartu brakonieriauti. Jos žiniomis, pastaruoju laiku atsakovo atžvilgiu buvo pradėta nemažai administracinių nusižengimų bylų ir net pradėta ikiteisminių tyrimų dėl visokių teisės pažeidimų, smurtavimo. Netinkamas suaugusio tėvo elgesys, susijęs su dažnu alkoholio vartojimu, neabejotinai sukelia padarinių šalia esančio vaiko fizinei ir emocinei sveikatai, vaiko ateičiai. Atsakovo elgesys daro neigiamą įtaką sūnaus raidai ir emocinei brandai, todėl tikslinga nustatyti minimalią jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, siekiant apsaugoti vaiką nuo jam žalingos tėvo aplinkos. Atsakovas nededa pastangų ir nerodo noro keisti savo gyvenimo būdą gerąja linkme, neskiria dėmesio į turimos problemos sprendimą, tinkamą tėvo pareigų atlikimą ir tarpusavio ryšio su sūnumi palaikymą. Abejotina, ar skyrium gyvenantis vaiko tėvas turės noro susitikti su vaiku net ir tokį pasimatymų skaičių, nes jis paskutinį kartą buvo susitikęs su vaiku tik praėjusiais metais, su vaiku pasimato vos 1–2 kartus per pusmetį. Atsakovas nepasveikina sūnaus per gimtadienius, Kalėdas ar kitas vaikui svarbias šventes, nesidomi vaiko gyvenimu, sveikata, pasiekimais, nedalyvauja jo auklėjime ir auginime.
3. Atsakovas L. V. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas padidinti nepilnamečiam sūnui išlaikymą nuo 250 Eur iki 400 Eur per mėnesį yra nepagrįstas. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį pagal kurią atsakovas sūnui įsipareigojo teikti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Sudarant taikos sutartį buvo įvertinti sūnaus poreikiai. Ieškovė sutiko, kad sūnui skiriamo išlaikymo po 250 Eur kas mėnesį pakanka, tuo labiau, kad tokią pat sumą turi skirti ir ieškovė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2021 m. vasario 17 d. sūnaus poreikiai pasikeitė ir kad reikalingas žymiai didesnis išlaikymas. Ieškovė nurodo, kad sūnui higienos priemonėms kas mėnesį reikia po 70 Eur, rūbams, avalynei po 150 Eur, gydymui, sveikatos tyrimams, vaistams, vitaminams ir papildams reikia apie 100 Eur per mėnesį, mokymosi, papildomo lavinimo priemonėms apie 70 Eur, poilsiui, laisvalaikiui apie 50 Eur, būsto komunalinių mokesčių daliai apie 50 Eur, mobiliajam ryšiui apie 30 Eur, kitoms išlaidoms – buičiai, vaiko šventėms, išvykoms, transportavimui – iki 100 Eur. Ieškovė nenurodo, kam higienos reikmenims sūnaus poreikiams kas mėnesį išleidžia po 70 Eur. Ieškovė neperka sūnui rūbų ir avalynės kas mėnesį. Pagal ieškovę, sūnui metams rūbams, avalynei reikia po 1 800 Eur. Akivaizdu, kad ieškovės nurodoma suma po 150 Eur kas mėnesį rūbams ir avalynei yra nepagrįsta. Ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokius mokamus sveikatos tyrimus per paskutinius metus ji buvo užsakiusi, kokiomis ligomis sūnus sirgo. Atsakovo žiniomis, šalių sūnus yra sveikas ir rimtų sveikatos sutrikimų neturi. Taigi ieškovės nurodoma suma gydymui, sveikatos tyrimams, vaistams, vitaminams ir papildams yra nepagrįsta. Ieškovė išlaidas laisvalaikiui (50 Eur) ir išlaidas šventėms, išvykoms (100 Eur) dubliuoja, taip siekdama nepagrįstai padidinti sumą sūnaus išlaikymui, kadangi išlaidos laisvalaikiui apima ir išlaidas šventėms, išvykoms. Neaišku, ką reiškia išlaidos buičiai ir kokios tai išlaidos. Ieškovė nurodo, kad mokymosi, papildomo lavinimo priemonėms išlaidos sudaro apie 70 Eur per mėnesį. Ieškovė nenurodė kokios yra mokymosi išlaidos, taip pat papildomo lavinimo priemonių išlaidos bei kas jas sudaro. Atsakovo turtinė padėtis lyginant su buvusia 2021 m. vasario mėnesį, nėra pagerėjusi, priešingai, įsipareigojimai ir išlaidos yra padidėjusios. Atsakovas turi paėmęs kreditą iš (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 23 835 Eur kreditas, kurio grąžinimo terminas 2027 m. rugpjūčio 15 d., atsakovas kas mėnesį turi grąžinti po 471,92 Eur, šis kreditas buvo suteiktas žemės ūkio veiklai vykdyti. Pagal kitą 2022 m. rugsėjo 7 d. suteiktą kreditą iš (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteiktas 8 000 Eur kreditas, kurio grąžinimo terminas 2025 m. rugpjūčio 15 d., atsakovas kas mėnesį turi grąžinti po 246,48 Eur. Taigi viso per mėnesį atsakovas turi grąžinti (duomenys neskelbtini) 718,40 Eur sumą. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro po 2 000 Eur atskaičius mokesčius. Be to, atsakovas yra ūkininkas, už kreditą buvo įsigytas traktorius, tačiau nuosavos žemės neturi, žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nuomoja, už nuomą per metus moka po 1 519,50 Eur, todėl per mėnesį susidaro 126,62 Eur suma. Taip pat reikia pirkti dyzeliną, tepalus, atsargines dalis traktoriui, pašarus gyvuliams, augalų apsaugos priemones, mokėti už sunaudotą elektrą, vandenį. Atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, kuris šiuo metu yra nuostolingas. Atsakovui žinoma, kad ieškovė pastoviai yra komandiruojama dirbti į Švediją ir ten išbūna po kelis mėnesius. Ieškovei yra mokami dienpinigiai, kelionės išlaidos, kurios viršija jos gaunamą darbo užmokestį. Taigi ieškovė nepateikė visų duomenų apie savo gaunamas pajamas iš (duomenys neskelbtini), nepateikė sąskaitos išrašų, kurie patvirtintų kiek jai išmoka darbdavys. Nors ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis nėra pasikeitusi, kad ji turi tik butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau iš Nekilnojamojo turto registro matosi, kad ieškovė 2021 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0605 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2021 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0612 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė 2021 metais įsigijo du žemės sklypus. Ieškovė įsigytuose sklypuose statosi namą, yra privežta statybinių medžiagų, vykdomos statybos. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė prašo padidinti išlaikymą sūnui ne todėl, kad neužtektų lėšų išlaikymui, o todėl, kad jai pačiai reikalingos papildomos lėšos namo statybai. Atsakovas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka sutinka iš dalies, kadangi ieškovė nori maksimaliai apriboti atsakovo bendravimą su sūnumi, o tai pažeidžia tiek jo, tiek sūnaus interesus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. liepos 7 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad specialistai apklausė šalių sūnų, kuris nurodė, kad su atsakovu sutaria gerai. Bendravimas vyksta pagal poreikį, t. y. kažkokio grafiko, taisyklių nėra, kai vaikas arba atsakovas nori, jie vienas su kitu susiskambina ar susirašo. Sūnus nurodė, kad 2022 metų beveik visą vasarą gyveno pas atsakovą. Sūnus taip pat nurodė, kad iš atsakovo gauna kišenpinigių, kartais po 10 ar 20 Eur, būna ir 30 Eur. Sūnus paaiškino, kad jis jaučiasi laimingas, viskuo aprūpintas ir nieko nestokojantis. Ieškovė sąmoningai atsakovą šmeižia nurodydama, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo, su juo bendrauja minimaliai, kad lygtai sūnui paskambina retai, o ir tai, tik tada, kai jau būna stipriai apgirtęs. Ieškovė sąmoningai sudaro kliūtis bendrauti su sūnumi. 2023 m. nuo balandžio iki birželio mėnesio ieškovė buvo išvykusi dirbti į Švediją, o sūnų buvo palikusi pas savo seserį, bet ne pas atsakovą. Kai sūnus birželį baigė mokyklą, ieškovė jį visai vasarai išsivežė į Švediją, kur dirbo visą vasarą, taip apribodama jo teisę vasarą bendrauti su sūnumi, visiškai nederindama su atsakovu sūnaus išvežimo į užsienį. Atsakovas sūnaus nematė visą vasarą ir pirmą kartą susitiko su juo (duomenys neskelbtini), kai sūnų pasveikino su gimtadieniu. Sūnus yra paauglys, jam yra (duomenys neskelbtini), todėl bendravimas su tėvu jam yra svarbus ir jam patinka būti pas jį. Tuo tarpu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka maksimaliai apribotų bendravimą, taip pažeidžiant tiek sūnaus, tiek jo interesus, kadangi bendravimo tvarkoje nenumatyta galimybių su sūnumi praleisti šventes, tėvo dieną, vasaros laiką, bendrauti su sūnumi jo mokyklinių atostogų laiku. Atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. nepertraukiamai iki sekmadienio 18.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus grąžina jį į jo gyvenamąją vietą. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17.00 val. pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Atsakovas su sūnumi bendrauja pusę sūnaus mokyklinių atostogų laiko. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus grąžina jį į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais per Šv. Velykas atsakovas su sūnumi bendrauja Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 12.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais per Šv. Velykas atsakovas su sūnumi bendrauja Šv. Velykų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Atsakovas su sūnumi bendrauja sūnaus gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Neporiniais metais per Šv. Kalėdas atsakovas bendrauja su sūnumi nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. iki gruodžio 25 d. 17.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais per Šv. Kalėdas atsakovas bendrauja su sūnumi nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki 17.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (tėvo dieną) atsakovas su sūnumi bendrauja nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 17.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienų metų atsakovo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 17.00 val., jeigu ši diena yra nedarbo diena. Jeigu (duomenys neskelbtini) sutampa su darbo diena, tai atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienų metų vasaros atostogų laiku, atsakovas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi vieną mėnesį laiko, liepos ar rugpjūčio mėnesį, nepertraukiamai visą mėnesį. Poriniais metais atsakovas su sūnumi bendrauja liepos mėnesį, o neporiniais metais rugpjūčio mėnesį. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku pasiima jį iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal sūnų į jo gyvenamąją vietą. Ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Jeigu atsakovas pagal patvirtiną bendravimo tvarką nustatytu laiku vėluoja bendrauti su sūnumi daugiau kaip 1 valandą, tai ieškovė kartu su sūnumi tą dieną laiką leidžia savo nuožiūra. Sūnaus motina privalo neišduoti nepilnamečio sūnaus bendrauti su vaiko tėvu arba vaiką iš jo susigrąžinti, jeigu vaiko tėvas tuo laiku būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Ieškovė neišvyks į užsienio valstybę pastoviam gyvenimui su sūnumi be atsakovo sutikimo. Ieškovė su sūnumi į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo gali išvykti turistinės kelionės, poilsio tikslais.
4. Išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad tarnyba iš esmės sutinka su visais ieškovės reikalavimais. Ieškovės prašoma vaiko išlaikymui suma po 400 Eur per mėnesį nėra per didelė ar nepagrįsta. Teismui priėmus galimai kompromisinį sprendimą, dėl išlaikymui prašomos priteisti sumos pagal šalių išdėstytą poziciją, neprieštarauja, kad ji būtų pakeista vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis nagrinėjimo metu surinktų duomenų visuma ir skyriuje turimais duomenimis mano, kad pokyčiai vaiko gyvenamosios vietos atžvilgiu nėra būtini. Atsakovo elgesys suponuoja mintį, kad jo santykis su vaiku gali būti jam žalingas, pats vaikas nurodo norintis gyventi su mama, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pagrįstai atitiktų geriausius vaiko poreikius bei interesus. Ieškovė, bendraudama su skyriaus specialiste, nedetalizavo savo pozicijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (nepateikė galimo bendravimo tvarkos projekto, nenurodė galimai buvus taikaus susitarimo ir kt.), tačiau nurodė, kad nerimauja dėl vaiko saugumo bendraujant su skyrium gyvenančiu tėvu, kadangi šis bendraudamas su vaiku, elgiasi neadekvačiai, rodo netinkamą pavyzdį vaikui bei savo elgesiu sukuria vaikui nesaugią aplinką. Ieškovė nori, kad atsakovas dalyvautų vaiko gyvenime, prisidėtų prie jo ugdymo ir išlaikymo, todėl neketina aktyviais/pasyviais veiksmais nepagrįstai riboti atsakovo galimybes bendrauti ir palaikyti ryšį su vaiku, tačiau kartu siekia, kad vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu būtų vaikui saugus, t. y., kad atsakovas neatvyktų būdamas neblaivus ar bendravimo su vaiku metu nevartotų alkoholio, vaiko akivaizdoje nebūtų vartojami necenzūriniai žodžiai, kartu su vaiku nebūtų lankomasi asocialioje, vaikui žalingoje aplinkoje. Su atsakovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos užmegzti konstruktyvaus kontakto nepavyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė šalių nepilnamečio sūnaus A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-634-733/2021 patvirtintą šalių taikos sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisė iš atsakovo L. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2023 m. birželio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Atsakovas su sūnumi bendrauja pusę sūnaus mokyklinių atostogų laiko. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina jį į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais per Šv. Velykas atsakovas su sūnumi bendrauja Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 12.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais per Šv. Velykas atsakovas su sūnumi bendrauja Šv. Velykų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Atsakovas su sūnumi bendrauja sūnaus gimimo dieną, t. y., (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Neporiniais metais per Šv. Kalėdas atsakovas bendrauja su sūnumi nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. iki gruodžio 25 d. 17.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais per Šv. Kalėdas atsakovas bendrauja su sūnumi nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki 17.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (tėvo dieną) atsakovas su sūnumi bendrauja nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 17.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienų metų atsakovo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 17.00 val., jeigu ši diena yra nedarbo diena. Jeigu (duomenys neskelbtini) sutampa su darbo diena, tai atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienų metų vasaros atostogų laiku, atsakovas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi vieną mėnesį laiko – liepos ar rugpjūčio mėnesį. Poriniais metais atsakovas su sūnumi bendrauja liepos mėnesį, o neporiniais metais – rugpjūčio mėnesį. Atsakovas bendravimo su sūnumi laiku pasiima jį iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal sūnų į jo gyvenamąją vietą. Ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Jeigu atsakovas pagal patvirtintą bendravimo tvarką nustatytu laiku vėluoja bendrauti su sūnumi daugiau kaip 1 valandą, ieškovė kartu su sūnumi tą dieną laiką leidžia savo nuožiūra. Šalių nepilnamečio sūnaus motina L. Š. privalo neišduoti nepilnamečio sūnaus bendrauti su vaiko tėvu arba vaiką iš jo susigrąžinti, jeigu atsakovas tuo laiku būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Ieškovė negali išvykti į užsienio valstybę pastoviam gyvenimui su sūnumi be atsakovo sutikimo. Ieškovė su sūnumi į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo gali išvykti turistinės kelionės, poilsio tikslais. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 410 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 13,50 Eur žyminį mokestį, 13,28 Eur pašto išlaidas, iš ieškovės atsakovui 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė ir atsakovas. Pagal šalių aiškinimą, vaiko tėvai gyvena atskirai. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove. Dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių ginčo nėra, atsakovas sutinka, kad sūnus ir toliau gyventų su mama. Tuo labiau, kad šiuo metu jis ir norėdamas negalėtų pats vaiką auginti, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę. Sūnus pageidauja gyventi su mama, tam pritaria ir išvadą teikianti institucija. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sūnaus amžių, jo interesus, į institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovės nuomonę, teismas ieškovės reikalavimą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnis).
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą, turi nurodyti aplinkybes, kaip vaiko išlaikymo poreikiai pasikeitė nuo 2021 m. vasario 17 d. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė iš esmės neįrodinėja ir neįrodė šių aplinkybių. Kad pasikeitė kainos ne tik Lietuvoje, bet ir viso pasaulio mastu, šiuo atveju neaktualu, nes tas klausimas sprendžiamas išlaikymo dydžio indeksavimu. Kiti ieškovės nurodyti argumentai, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų, kad Lietuvoje pasikeitė MMA dydis, teismo vertinimu, nėra pakankami keisti prieš dvejus metus priteisto išlaikymo dydį. Visgi, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, įvertinęs visus jos argumentus, sūnaus amžių, teismas sutiko su ieškove, kad išlaikymas galėtų būti padidintas iki 300 Eur.
8. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Atsakovas pritaria, kad tvarka turi būti nustatyta, tačiau kadangi ieškovės pasiūlyta tvarka, jo nuomone, yra ribojanti jo ir sūnaus teises, prašo nustatyti detaliau reglamentuotą bendravimo tvarką. Teismas sutiko su atsakovo išsakyta pozicija, kadangi teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovės pasiūlyta tvarka yra nekonkreti bei ribojanti atsakovo ir sūnaus teises. Teismas sprendė, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka neprieštarauja įstatymų reikalavimams, nepažeidžia nepilnamečio sūnaus ir abiejų tėvų interesų, todėl turi būti patvirtinta.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė L. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–178, 185, 270 straipsnių nuostatas dėl įrodinėjimo, įrodymų leistinumo, pakankamumo, įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir teismo procesinio sprendimo motyvavimo.
9.2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir iš esmės neišnagrinėjo ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, kuriais ji grindė savo reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo byloje kilusio ginčo, šališkai vertino šalių teiktus įrodymus, o didžiosios dalies jų net nevertino. Pirmosios instancijos teismas tik perrašė ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovo atsiliepimo turinį ir priėmė paviršutinišką bei nepakankamai motyvuotą sprendimą, kuris grįstas prielaidomis ir tikimybėmis.
9.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esą tai, jog pasikeitė kainos Lietuvoje ir visame pasaulyje, šiuo atveju neaktualu, nes tas klausimas sprendžiamas išlaikymo dydžio indeksavimu. Vien pandemija bei 2022 metais prasidėjęs karas Ukrainoje iš dalies sutrikdė pasaulines tiekimo grandines bei finansinius ryšius, pakėlė energetinių išteklių bei maisto produktų kainas, todėl vien tais metais maisto produktų kainos kilo 26,3 proc., būsto ir energetinių išteklių – 49,2 proc., vartojimo prekių ir paslaugų – 197 proc., vartotojų kainų indeksas didėjo net 21,7 proc.
9.4. Visiems žinomos aplinkybės, kad vaikui augant kartu didėja ir jo poreikiai, dėl infliacijos kyla prekių ir paslaugų kainos, todėl realiai vaiko išlaikymo išlaidos tik didėja (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad padidėjusias vaiko išlaikymo išlaidas lemia ne tik aplinkybės, susijusios su pasikeitusiais vaiko poreikiais, tačiau ir bendra ekonominė situacija šalyje, žymiai padidėjusios maisto ir kitų reikalingų gyvenimui elementarių dalykų (tokių, kaip, pavyzdžiui, drabužių, higienos prekių) kainos, pasikeitęs pragyvenimo lygis (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-155-460/2023).
9.5. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ji nepateikė įrodymų apie padidėjusias vaiko išlaikymo išlaidas, ir pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
9.6. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. gegužės 8 d. priimdamas skundžiamą sprendimą, žinojo (turėjo žinoti), kad nuo 2024 m. sausio 1 d. žymiai padidėjo MMA, tačiau priteisė net mažesnį nei pusė sprendimo priėmimo metu galiojusio MMA dydžio išlaikymą, nors MMA atitinkanti išlaikymo suma paprastai yra pakankama užtikrinti tik minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros principus, į šalių turtinę padėtį, atsakovo didesnes galimybes užsidirbti, pakitusią ekonominę situaciją, padidėjusių maisto produktų ir įvairių paslaugų kainas Lietuvoje, reikšmingai pasikeitusį ir toliau didėjantį MMA dydį bei į tai, kad iš esmės pasikeitė šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kodėl iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam vaikui turėtų būti priteistas mažesnis nei pusė MMA sumos, galiojusios sprendimo priėmimo metu, darytina išvada, kad apeliantės prašoma priteisti iš atsakovo 400 Eur suma, nukrypstant nuo lygių dalių principo, yra būtina, siekiant užtikrinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius.
9.7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pritarti atsakovo pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, nors atsakovas nebuvo pateikęs į bylą priešieškinio, todėl laikytina, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Nors tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą, visgi pabrėžtina, jog už ieškinio reikalavimo ribų teismas turėtų išeiti tik nustatęs tam rimtą pagrindą, t. y. kad vaiko interesai ir poreikiai pagal šalių reikalavimus užtikrinti nebus ir tik išeidamas už ieškinio ribų teismas gali užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju teismo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka nėra pakankamai tiksli ir prieštarauja proporcingumo principui, nes tvarkoje nurodyta, kad: atsakovas su sūnumi bendrauja pusę sūnaus mokyklinių atostogų laiko – neaišku kurių, nes mokyklinės atostogos yra per visus metų laikus. Teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje taip pat numatyta, kad atsakovas su sūnumi bendrauja sūnaus gimimo dieną, t. y., (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. iki 19.00 val., todėl vaiko motinai laiko bendrauti su sūnumi per gimtadienį lieka tik prieš pat vaiko miego laiką. Bendravimo tvarkoje taip pat nustatyta, kad kiekvienų metų vasaros atostogų laiku, atsakovas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi vieną mėnesį laiko – liepos ar rugpjūčio mėnesį. Poriniais metais atsakovas su sūnumi bendrauja liepos mėnesį, o neporiniais metais – rugpjūčio mėnesį, tačiau nenurodytos vaiko paėmimo ir grąžinimo datos, todėl tai suteikia galimybę atsakovui tokia nekonkrečia tvarka manipuliuoti. Jeigu atsakovas pagal patvirtintą bendravimo tvarką nustatytu laiku vėluoja bendrauti su sūnumi daugiau kaip 1 valandą, ieškovė kartu su sūnumi tą dieną laiką leidžia savo nuožiūra – nenumatytas įpareigojimas atsakovui bent prieš vieną dieną informuoti ieškovę apie tai, kad jeigu atsakovas neatvyks susitikti su vaiku, todėl kiekvienu tokiu atveju tiek ieškovė, tiek vaikas bus priversti laukti iki paskutinės minutės ar vaiko tėvas teiksis atvažiuoti pasiimti vaiką. Bendravimo tvarkoje taip pat numatyta, kad ieškovė negali išvykti į užsienio valstybę pastoviam gyvenimui su sūnumi be atsakovo sutikimo. Ieškovė su sūnumi į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo gali išvykti turistinės kelionės, poilsio tikslais, tačiau ši pareiga yra reglamentuota teisės aktais, todėl jos nurodymas bendravimo su vaiku tvarkoje yra perteklinis. Nesuprantamas atsakovo reikalavimas netrukdyti jam bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis telekomunikacijos priemonėmis, kai jau ir šiuo metu vaiko tėvas bendrauja su sūnumi kiek nori ir kada tik užsinori, nesant skirtumo kokio apsvaigimo būsenos bebūtų.
9.8. Apeliantė teismui jau buvo nurodžiusi, kad ji sutiktų su dažnesne atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, tačiau tam turi būti užtikrintos sąlygos, jog vaiko tėvas dėl bendravimo su vaiku tartųsi su ja, o ne su vaiku, o svarbiausia – būtų užtikrinta, kad vaiko tėvas dėl savo psichologinės ir fizinės būsenos (neapsvaigimo) galėtų pasirūpinti sūnumi ir būtų bendraujama vaikui saugioje aplinkoje.
9.9. Šiuo atvejų ginčas tarp šalių kilo iš esmės dėl dviejų dalykų – dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Apeliantė ieškiniu prašė padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas priešieškinio teismui neteikė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą tiek dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo – padidino (pakeitė) nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį, tiek dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad netenkino dalies reikalavimų, todėl nepagrįstai sumažino apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, tačiau dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių ginčas nekilo ir ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio padidinimo
12. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-789-733/2010 buvo patvirtinta L. Š. ir L. V. 2010 m. kovo 23 d. taikos sutartis, kuria susitarė, kad L. V. įsipareigoja mokėti sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2010-02-23 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės L. Š. sąskaitą.
13. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-634-733/2021 patvirtinta L. Š. ir L. V. taikos sutartis, kuria jie susitarė, kad L. V. sutinka, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi iš L. V. nepilnamečiui vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 200 Lt (58 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės būtų pakeistas ir atsakovas L. V. nuo 2021-01-21 sūnui A. Š. mokės po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
14. Po anksčiau nurodytos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutarties priėmimo praėjus daugiau kaip dvejiems metams, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atsakovo mokamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį padidinti iki 400 Eur per mėnesį. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad sūnui paaugus padidėjo jo poreikiai, be to padidėjo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, padidindamas jį nuo 250 Eur iki 300 Eur per mėnesį.
16. Apeliantė (ieškovė) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliantės teigimu, išlaikymas nepilnamečiam vaikui turėjo būti padidintas iki 400 Eur per mėnesį, t. y. sprendimo priėmimo metu galiojusio pusės MMA dydžio išlaikymą, nors MMA atitinkanti išlaikymo suma paprastai yra pakankama užtikrinti tik minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Apeliantės vertinimu, teismas neįvertinto to, kad vaikui augant kartu didėja ir jo poreikiai, be to nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad dėl infliacijos kyla prekių ir paslaugų kainos, todėl realiai vaiko išlaikymo išlaidos tik didėja.
17. Teismui sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio (taip pat ir tuo atveju, kai yra nagrinėjamas reikalavimas pakeisti jau anksčiau teismo nustatyto išlaikymo dydį), turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) iš esmės motyvavo išaugusiais vaiko poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Teigdama, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 870 Eur suma, ji iš atsakovo prašė priteisti 400 Eur per mėnesį.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovės nurodymu dabartinius šalių vaiko poreikius sudaro: 300,00 Eur/mėn. – maistui; 70,00 Eur/mėn. – higienos priemonėms; 150,00 Eur/mėn. – rūbams, avalynei; 100 Eur/mėn. – gydymui, sveikatos tyrimams, vaistams, vitaminams ir papildams; – 70 Eur/mėn. mokymosi, papildomo lavinimo priemonėms; 50,00 Eur/mėn. – poilsiui, laisvalaikiui; 50,00 Eur/mėn. – tenkančiai būsto komunalinių mokesčių daliai; 30 Eur/mėn. – internetui ir mobiliajam ryšiui; 100 Eur/mėn. – kitoms išlaidoms (pvz., išlaidos buičiai, vaiko šventėms, išvykoms, transportavimui ir t. t.). Ieškovės teigimu, vaikas yra ypač judrus, dažnai patiria traumas, todėl jį reguliariai draudžia, mokėdama maždaug 100 Eur (100/12 mėn.) metines draudimo įmokas. Taigi, bendrai, ieškovės teigimu, sūnui turi būti skiriama apie 870 Eur išlaikymo suma.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog po 2021 m. vasario 17 d. nutarties, kuomet teismo nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį buvo nustatytas išlaikymo vaikui dydis, iki ieškinio pateikimo 2023 m. birželio 2 d. praėjo daugiau kaip dveji metai, per tą laikotarpį vaikui paaugus, padidėjo ir jo poreikiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl vaiko amžiaus padidėję jo poreikiai, išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos lėmė, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, nei nustatyta 2021 m. vasario 17 d. teismo nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 metais MMA buvo 642 Eur, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur, vaiko tėvai (bylos šalys) 2021 metais vaiko poreikių tenkinimui susitarė skirti daugiau nei MMA, t. y. po 250 Eur. 2023 metais MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, buvo 633,20 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – sudaro 709 Eur. Taigi išlaikymo orientacinis dydis 2024 m. yra pusė šios sumos – 354,50 Eur (709 Eur/2). Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant šalių taikos sutartį 2021 metais, ieškovė sutikusi, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėtų 250 Eur suma, pati prisiėmė pareigą skirti tiek lėšų, kiek bus būtina, siekiant visiškai patenkinti nepilnamečio vaiko kasdienius poreikius. Šiuo metu, kai šalys nesutaria, kokie yra vaiko poreikiai ir kokia dalimi skyrium gyvenantis tėvas turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, ginčas sprendžiamas teisme ir teismas kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydį turi nustatyti proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko išlaikymui reikalingų lėšų detalizaciją, sprendžia, jog kai kurios (sveikatai, mokslui, poilsiui, higienos priemonėms) ieškovės nurodytos išlaidos yra per pernelyg užaukštintos, išlaidos poilsiui, laisvalaikiui ir pan. dubliuojasi. Byloje nenustatyta, kad vaikas turėtų kokių nors specialių poreikių ar sveikatos problemų. Iš to seka, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra įprastiniai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio amžiaus šalių vaikui būtinos ir pakankamos vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. kad būtų patenkinti šalių vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, pakanka 709 Eur, t. y. pusę MMA (atskaičius mokėtinus mokesčius). Ieškovė, siekdama įrodyti didesnių išlaidų per mėnesį reikalaujančius vaiko poreikius, turėjo pareigą tai pagrįsti, tačiau ieškovė nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui būtų reikalinga didesnė nei bendra 709 Eur išlaidų suma. Akcentuotina ir tai, kad nors atsakovas nurodė, kad sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui pakanka ir šalių 2021 m. sutarto dydžio (250 Eur) išlaikymo, tačiau jo teiginiai tik apie tokius (mažesnius) vaiko poreikius grįsti deklaratyviomis prielaidomis bei laikytini neįrodytais.
23. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti ne tik aplinkybes, susijusias su vaiko poreikio pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu, tačiau ir aplinkybes susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, jeigu tokios aplinkybės yra įrodinėjamos. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo jos turtinės padėties esminio pasikeitimo, atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis dėl paimtų kreditų (įsipareigojimų) netgi pablogėjo.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), jai buvo nustatytas 1 400 Eur mėnesinis darbo užmokestis (882,96 Eur atskaičius mokesčius), (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuo 2010 m. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o 2021 m. įsigijo du žemės sklypus (0,0605 ha, ir 0,612 ha), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė buvo 3180 Eur. Atsakovas yra ūkininkas, buvo išnuomojęs apie 10 ha žemės, šią žemę dirbo, taip pat augino ir prižiūrėjo 37 galvijų bandą, be to, dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje per mėnesį uždirbo nuo 1500 Eur iki 2400 Eur. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 7 d. jam suteikė du kreditus, kurie buvo panaudoti traktoriui įsigyti, bendra grąžintinų kreditų suma – 31 835 Eur, paskoloms grąžinti kiekvieną mėnesį skiriama apie 720 Eur. Be to, (duomenys neskelbtini) atsakovui dar 2008 m. kovo 6 d. suteikė 40 metų 65 327,22 Eur kreditą būsto įsigijimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko tėvų galimybes mokėti jam atitinkamo dydžio išlaikymą, daro išvadą, jog jos iš esmės lygios, t. y. nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė nei kito, todėl nėra pagrindo jų išlaikymo pareigos apimtis mažinti ar dėl to nustatyti mažesnę vaiko būtinųjų poreikių sumą. Dėl atsakovo kreditorinių įsipareigojimų pažymėtina, kad asmuo, sudaręs kredito sutartis ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų (laikinų) išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, jis gausina turimą turtą, todėl kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka gyventi vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
25. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį taip pat pažymėjo, jog nustatydamas išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio išmokas vaikams skiria valstybė ir toje dalyje mažinti išlaikymo dydį.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kartu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Šiuo atveju šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas vaikams visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo mažinti jo pareigos išlaikyti vaiką apimties, juo labiau, kai atsakovas netgi nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą bei neįrodinėjo esminio jo turtinės padėties pablogėjimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas dėl savo neteisėtų veiksmų ir pasirinkto gyvenimo būdo pateko į tokią situaciją, todėl ieškovei negali perkelti vaiko išlaikymo naštos.
27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, tinkamai neįvertino padidėjusių vaiko poreikių bei tėvų galimybių teikti išlaikymą, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį padidinant ir priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 354,50 Eur (709 Eur /2) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
28. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo pasiūlyta skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės argumentuoja, kad atsiliepime nurodyta siūloma atsakovo bendravimo tvarka nėra pakankamai tiksli ir prieštarauja proporcingumo principui. Be to, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nusprendęs pritarti atsakovo pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, nors atsakovas nebuvo pateikęs į bylą priešieškinio, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.
29. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
30. Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką, vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis tėvų lygiateisiškumo principu, abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl to vaiko tėvas ir motina turi vienodas teises bendrauti su savo vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
34. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, geriausius vaiko interesus, minėta, paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nenustatęs pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku, siekdamas visapusiško vaiko interesų užtikrinimo, pagrįstai nusprendė, kad yra tikslinga nustatyti atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką, kuri sudaro sąlygas atsakovui pakankamai laiko praleisti kartu su sūnumi.
35. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarka, teigiant, jog ji nėra pakankamai tiksli, nes joje nenurodyta kurias mokyklos atostogas ji apima, per vaiko gimtadienį vaiko motinai bendravimui su vaiku palikta tik prieš pat vaiko miego laiką, bendravimo tvarkoje nenurodyta vaiko vasaros atostogų metu jo paėmimo ir grąžinimo datos, nenumatytas įpareigojimas atsakovui bent prieš vieną dieną informuoti ieškovę apie tai, kad jeigu atsakovas neatvyks susitikti su vaiku, todėl tai suteiks galimybę atsakovui tokia nekonkrečia tvarka piktnaudžiauti.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, sutinka, kad ji atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek abiejų tėvų interesus, o ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra nepagrįstai ribojanti atsakovo ir sūnaus bendravimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi tik kiekvieno mėnesio kas antros savaitės savaitgalį. Akivaizdu, kad būtent ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neužtikrintų proporcingumo principo, nes nepagrįstai būtų apribotas skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko abipusis bendravimas. Apeliantė tik kritikuoja atsakovo pasiūlytą bei pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką, tačiau neteikia jokių pasiūlymų dėl nustatytos bendravimo tvarkos papildymo ar patikslinimo, kategoriškai laikydamasi ieškinyje pareikštų reikalavimų. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra ribojanti atsakovo ir sūnaus bendravimą bei neatitinka nei atsakovo, nei nepilnamečio vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra poreikio teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nurodyti vaiko paėmimo ir grąžinimo konkrečių datų ar laiko jo vasaros ar kitų atostogų metu, nes konkrečiu atveju šalys pačios galės dėl to susitarti, atsižvelgiant į vienas kito bei vaiko galimybes ar užimtumo ypatumus. Pažymėtina, kad vaikui augant, tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimą būtina grįsti abipusiu tėvų bendradarbiavimo principu, todėl tik jų tarpusavio geranoriškų susitarimų pagrindu nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas geriausiai atitiks vaiko interesus. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog bendravimo su vaiku tvarkos sąlyga dėl tėvo bendravimo sūnaus gimimo dieną, t. y., (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. iki 19.00 val., neproporcingai apriboja motinos bendravimo galimybes. Pažymėtina, kad tėvui jos sūnaus gimimo dieną nustatytos tik dvi bendravimo valandos, ateinantį gimtadienį vaikui sueis jau (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog motina bendrauti su sūnumi per gimtadienį galės tik prieš pat jo miego laiką. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalių sūnui jau yra (duomenys neskelbtini), tokio amžiaus vaikas yra pakankamai brandus ir savarankiškas. Todėl apeliantės apeliaciniame skunde dėstomi nuogąstavimai dėl nepilnamečio sūnaus saugumo leidžiant laiką su atsakovu pagal bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą manyti, kad atsakovo elgesys kenktų ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti sūnaus interesus bendraujant su vaiku.
37. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad yra tikslinga papildyti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, joje nurodant, kad apie vaiko paėmimą tėvas motiną privalo informuoti iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki numatomo pasimatymo su vaiku, nes tokios pareigos atsakovui nustatymas bendravimo su vaiku tvarkoje suteiks aiškumo tiek motinai, su kuria gyvena vaikas, tiek pačiam nepilnamečiam vaikui. Šios išvados pagrįstumą ir nuostatos reikalingumą patvirtina ir ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas iki šiol nedėjo pastangų bei neturėjo noro susitikti su vaiku net ir tokį pasimatymų skaičių, kurį ieškovė buvo nurodžiusi jos pasiūlytoje bendravimo tvarkoje.
38. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nusprendęs pritarti atsakovo atsiliepime pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į jį nurodyti šalių argumentai. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymu, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma. Taigi, atsakovas siekdamas, kad būtų nustatyta būtent jo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, neprivalėjo reikšti savarankiško priešieškinio, t. y. galėjo ginčyti ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką bei siūlyti savo tvarką atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka suderinta su tėvų lygybės principu, užtikrina nepilnamečio sūnaus interesus, abiejų tėvų teisę vienodai dalyvauti auklėjant sūnų, puoselėti su juo nuolatinį emocinį ryšį.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino padidėjusių vaiko poreikių bei tėvų galimybių teikti išlaikymą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą iš dalies patenkinti ir iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui iki 354,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nurodytas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos papildymas dėl tėvo pareigos apie vaiko paėmimą informuoti motiną iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki numatomo pasimatymo su vaiku, iš esmės laikytinas ne bendravimo tvarkos pakeitimu, bet neesminiu patikslinimau, nekeičiančiu šiuo klausimu priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės.
41. Dėl apeliantės keliamo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nepasisako, nes apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
43. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė 1 010 Eur (110 Eur žyminis mokestis, 900 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 950 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 73 proc. (100 proc. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 70 proc. dėl išlaikymo padidinimo; 50 proc. dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Taigi, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 73 proc., atitinkamai ieškovės naudai priteistina 767 Eur (900 Eur x 73 proc. + 110 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 256,50 Eur (950 Eur x 27 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
45. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 767 Eur, o atsakovui – 256,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus vienarūšių priepriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 510,50 Eur (767 Eur - 256,50 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
46. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio (padidinimo) keičiama, iš atsakovo valstybei priteisto žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, suma nuo 13,50 Eur padidinama iki 28 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
48. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 27,25 proc. (54,50 proc. tenkinta dėl išlaikymo padidinimo ir atmesta dėl bendravimo tvarkos), ieškovei iš atsakovo priteistina 109 Eur (400 Eur x 27,25 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio padidinimo pakeisti ir papildyti nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, bei pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. Š..
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-634-733/2021 patvirtintą L. Š. ir L. V. taikos sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš L. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Š. po 354,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2023-06-02 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti L. Š. sūnaus A. Š. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
- L. V. bendrauja su sūnumi A. Š. kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;
- L. V. su sūnumi bendrauja pusę sūnaus mokyklinių atostogų laiko. L. V. bendravimo su sūnumi laiku pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina jį į jo gyvenamąją vietą;
- neporiniais metais per Šv. Velykas L. V. su sūnumi A. Š. bendrauja Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 12.00 val. L. V. bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą;
- poriniais metais per Šv. Velykas L. V. su sūnumi A. Š. bendrauja Šv. Velykų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;
- L. V. su sūnumi A. Š. bendrauja sūnaus gimimo dieną, t. y., (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. iki 19.00 val.;
- neporiniais metais per Šventas Kalėdas L. V. bendrauja su sūnumi nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. iki gruodžio 25 d. 17.00 val. L. V. bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą.;
- poriniais metais per Šventas Kalėdas L. V. bendrauja su sūnumi A. Š. nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki 17.00 val. L. V. bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą.;
- kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (tėvo dieną) L. V. su sūnumi A. Š. bendrauja nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 17.00 val. L. V. bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą.;
- kiekvienų metų L. V. gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) L. V. bendrauja su sūnumi A. Š. nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 17.00 val., jeigu ši diena yra nedarbo diena. Jeigu (duomenys neskelbtini) sutampa su darbo diena, tai L. V. bendrauja su sūnumi nuo 17.00 val. iki 19.00 val. L. V. bendravimo su sūnumi laiku jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą.
- kiekvienų metų vasaros atostogų laiku, L. V. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi A. Š. vieną mėnesį laiko - liepos ar rugpjūčio mėnesį. Poriniais metais L. V. su sūnumi bendrauja liepos mėnesį, o neporiniais metais - rugpjūčio mėnesį. L. V. bendravimo su sūnumi laiku pasiima jį iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimo laikui pasibaigus, grąžina atgal sūnų į jo gyvenamąją vietą.;
- L. Š. netrukdys L. V. bendrauti su sūnumi A. Š. telefonu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis;
- jeigu L. V. pagal patvirtintą bendravimo tvarką nustatytu laiku vėluoja bendrauti su sūnumi daugiau kaip 1 valandą, L. Š. kartu su sūnumi tą dieną laiką leidžia savo nuožiūra;
- A. Š. motina L. Š. privalo neišduoti nepilnamečio sūnaus A. Š. bendrauti su vaiko tėvu L. V. arba vaiką iš jo susigrąžinti, jeigu L. V. tuo laiku būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų;
- L. Š. negali išvykti į užsienio valstybę pastoviam gyvenimui su sūnumi A. Š. be L. V. sutikimo. L. Š. su sūnumi A. Š. į užsienio valstybę be L. V. sutikimo gali išvykti turistinės kelionės, poilsio tikslais.
- tėvas L. V. privalo apie ketinimą pasiimti vaiką informuoti motiną L. Š. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki numatomo pasimatymo su vaiku A. Š..
Priteisti iš L. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. Š. naudai 510,50 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.
Priteisti iš L. V., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 28 Eur žyminio mokesčio, 13,28 Eur pašto išlaidų.
Priteisti iš atsakovo L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės L. Š. naudai 109 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.