Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. R. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pakeitė (padidino) ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymo iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

13. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo motyvų – pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo padidino šalių dukrai iš atsakovo priteistą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį motyvą kaip nepagrįstą.

14. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/202020 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).

16. Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 42 punktas).

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju vaiko išlaikymo poreikiams patenkinti pakankama laikytina ir tėvams paskirstytina – 600 Eur dydžio suma (t. y. po 300 Eur), jau atsižvelgus ir atskaičius valstybės mokamą vaikui išmoką. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nepilnametės dukros išlaikymą užtikrina 518 Eur dydžio išlaikymo suma, kurią sudaro ieškovei ir atsakovui teikiamas išlaikymas dukrai po 224 Eur bei valstybės skiriamos išmokos po 70 Eur. Atsakovo teigimu, vien tai, kad vaikas didesnis, nereiškia, kad ir vaiko poreikiai didesni; ieškovė neįrodė, kad dukrai reikalingas didesnis išlaikymas nei šiuo metu nustatytas 1 MMA, o siekdama pakeisti priteistą išlaikymą, ieškinyje nurodė nepagrįstas dukrai skiriamas išlaidas, kad būtų padidintas išlaikymas; nelogiška, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikui yra reikalingas matematikos korepetitorius už kurį neva kiekvieną mėnesį mokama po 240 Eur. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, kad dukros poreikiai per daugiau nei ketverių metų laikotarpį padidėjo, nes mergaitė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo profesionaliai sportuoti (tai patvirtina Neformaliojo vaikų švietimo sutartis, sudaryta su (duomenys neskelbtini)), dalyvauja varžybose, siekia rezultatų, garsina miestą. Tai yra susiję su papildomomis išlaidomis (klubo mokestis, kelionių į varžybas išlaidos, startiniai mokesčiai, sporto stovyklos, speciali apranga ir avalynė). Šias išlaidas patvirtino ieškovės pateikti įrodymai (b. l. 10-12, 129-135, 140-147). Be to, atsirado išlaidos dėl papildomo matematikos mokymo, nes mergaitei labai nesiseka šis mokymo dalykas ir yra reikalingos korepetitoriaus paslaugos (žr. b. l. 13-18). Atsakovas su dukra bendrauja labai mažai, kartu negyvena nuo 2017 m., todėl nežino, kokios išlaidos yra reikalingos dukros išlaikymui. Vaiko išlaikymo sąnaudos taip pat padidėjo dėl pakilusių kainų ir infliacijos, kuri 2022 metais sudarė 20 procentų. Tai yra visiems žinomos ir įrodinėjimo nereikalaujančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsikirtimais, o atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad tai, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, paskaičiavimus, mergaitės amžių, interesus, jos poreikių pasikeitimą, tai, kad mergaitė mokosi, dalyvauja įvairiose visuomeninėse veiklose, aktyviai ir profesionaliai sportuoja, jos puikius pasiekimus sporte, taip pat per daugiau nei 4 metų laikotarpį labai pasikeitusias visuotinai žinomas maisto produktų ir kitas kainas, pragyvenimo lygį šalyje, padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog ankstesniu teismo sprendimu priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas šiuo metu nebesiekia minimalaus darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kriterijaus, ieškovės išlaidos nepilnametės dukters išlaikymui viršija minimalios mėnesinės algos dydį (nustatytą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad padidėjusias vaiko išlaikymo išlaidas lemia ne tik aplinkybės, susijusios su pasikeitusiais vaiko poreikiais, tačiau ir bendra ekonominė situacija šalyje, žymiai padidėjusios maisto ir kitų reikalingų gyvenimui elementarių dalykų (tokių, kaip, pvz., drabužių, higienos prekių) kainos, pasikeitęs pragyvenimo lygis.

19. Antra, ieškovė šiuo atveju įrodė, kad vaikui yra reikalinga ne mažesnė išlaikymo suma nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad dukrai pakankama išlaikymo suma būtų 518 Eur. Ieškovė išlaidas matematikos korepetitoriui, kurios, atsakovo manymu, nėra pagrįstos ir logiškos, pagrindė leistinais ir pakankamais bei objektyviais rašytiniais įrodymais, t. y. sąskaitomis faktūromis už šias paslaugas. Taip pat ieškovė pagrindė ir kitas šalių vaikui reikalingas išlaidas, susijusias su profesionaliu sportu. Taigi atsakovo teiginiai, kad tokios išlaidos nėra reikalingos, laikytini deklaratyviais. Atitinkamai deklaratyviu laikytinas atsakovo teiginys, kad vien tai, jog vaikas didesnis, nereiškia, kad ir vaiko poreikiai didesni. Tokio teiginio atsakovas jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis neįrodinėja, atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaiko išlaikymo išlaidos yra tokios pačios, kokios buvo prieš daugiau nei keturis metus. Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad vaikui augant, padidėjo ir jo išlaikymui reikalingos išlaidos. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikiai aiškiai skiriasi nuo (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikių, kai vaikas pereina į paauglystės etapą, labiau domisi įvairiomis veiklomis, mokosi, pradėjo užsiimti profesionaliu sportu – visa tai didina vaiko išlaikymo išlaidas. Kadangi atsakovas mažai bendrauja su dukra, su ja negyvena, labiau tikėtina, kad atsakovui nėra žinomos realios vaiko išlaikymui, jo visaverčiam ir kokybiškam gyvenimui ir ugdymui reikalingos išlaidos.

20. Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu taip pat aktualu tai, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsakovo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga jau siekia 840 eurų, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Taigi vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieškovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių. Šiuo atveju paskirsčius minėtą pinigų sumą tėvams, tai sudarytų maždaug po 317 Eur kiekvienai šaliai, o iš atsakovo priteista suma yra 17 Eur mažesnė.

21. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog yra įrodyta, kad egzistuoja šalių vaiko poreikių pasikeitimas ir tai laikytina pakankamu pagrindu padidinti išlaikymo dydį.

22. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių nepilnametei dukrai dėl jos pasikeitusių poreikių, taip pat bendros ekonominės situacijos šalyje, reikalinga didesnė išlaikymo suma nei buvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu, ir šią sumą padidino nuo 200 Eur iki 300 Eur esant teisiniam pagrindui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko išlaikymo suma nėra per didelė ar nereikalinga. Priešingai, ji yra būtina siekiant užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi, ugdymą, visavertį kokybišką gyvenimą ir augimą. Taigi, įvertinus pasikeitusius vaiko poreikius, nėra pagrindo mažinti išlaikymo sumos šiame kontekste.

Dėl atsakovo turtinės padėties ir sveikatos būklės

23. Apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai iš dalies patenkino ieškovės ieškinį ir padidino išlaikymą nepilnametei dukrai, nes atsakovo materialinė padėtis nepagerėjo, dėl turimų skolų atsakovas yra nemokus, dėl ko kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, pablogėjo atsakovo sveikatos būklė, dėl ko jis negali dirbti visu pajėgumu, gydytojai rekomenduoja vengti didelio krūvio ir streso, atsakovas kreipėsi dėl neįgalumo nustatymo. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas turėjo skolų ir tada, kai buvo nutraukta šalių santuoka ir šalių susitarimu nustatytas išlaikymo dukrai dydis (200 Eur), jo gyvenimo būdas yra toks, kad yra siekiama neįgyti turto, nerodyti realių gaunamų pajamų ir išvengti skolų mokėjimo fizinio asmens bankroto būdu; pranešimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsakovas pateikė tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Atsakovo teiginiai esą jo pajamos yra labai mažos, neatitinka jo gyvenimo būdo (kelionių į užsienį, sutuoktinės vardu įregistruoto gana brangaus automobilio, kuriuo jis naudojasi ir kt.). Akivaizdu, kad atsakovas oficialiai deklaruoja mažas individualios veiklos pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies patenkino ieškovės ieškinį ir padidino išlaikymą nepilnametei dukrai.

24. Visų pirma, kaip aptarta prieš tai dalyje (dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių dukrai reikalinga didesnė išlaikymo suma, ir tai yra pakankamas pagrindas padidinti išlaikymo sumą. Pažymėtina, kad teismas ieškinį tenkino tik iš dalies ir išlaikymo sumą padidino tik 100 Eur, t. y. nuo 200 Eur iki 300 Eur, o ne iki ieškovės prašomos priteisti 350 Eur sumos.

25. Antra, pirmosios instancijos teismas išlaikymo sumą padidino, be kita ko, įvertinęs atsakovo materialinę padėtį ir sveikatos būklę bei kitas reikšmingas šioje byloje aplinkybes, įskaitant ir atsakovo elgesį siekiant gauti pajamas vaikui išlaikyti. Bylos faktinių aplinkybių visumos įvertinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, t. y. ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, tačiau ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi nors teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau svarbu ir tai, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į atsakovo veiklos pobūdį ir į tai, kad atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi paklausią veiklą – užsiima nestandartinių baldų gamyba, buvo darbingas, nuomojasi 104,30 kv. m. ploto patalpas Klaipėdos m., kuriose vykdo individualią veiklą (b. l. 89-92), labiau tikėtina, kad atsakovas turėjo realias galimybes uždirbti didesnes pajamas nei oficialiai atsakovo deklaruojamos ir teikti didesnį išlaikymą savo vieninteliam vaikui. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas vaiku rūpinosi minimaliai, neskyrė laiko, neprisidėjo prie išlaikymo dovanomis ar papildomomis lėšomis, išskyrus priteistu išlaikymu, kurį teikė nereguliariai. Šalių vaiką augina ieškovė ir jai natūraliai ir taip tenka didesnės vaiko išlaikymo išlaidos.

27. Nors atsakovas nurodo, kad jokio amato nėra įgijęs, nėra profesionalus baldų gamintojas, turi tik vidurinį išsilavinimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas realiai verčiasi baldų gamyba ir iš tokios veiklos gauna pajamas, atsakovo nurodyti teiginiai dėl jo išsilavinimo ir kvalifikacijos neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

28. Trečia, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės tinkamo vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

29. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, kad yra nemokus, kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, be to, jam nustatytas sumažintas darbingumo lygis. Tačiau tai savaime nepašalina atsakovo pareigos tinkamai ir visavertiškai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Byloje nustatyta, kad ieškovė stengiasi dėl savo ir savo vaikų kokybiško gyvenimo dirbdama per du darbus, kad galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, ieškovė nurodė, kad turi ne vieną vaiką, o du. Atsakovas nesiekia teikti didesnio išlaikymo vieninteliai dukrai, motyvuodamas savo nemokumu ir neįgalumu.

30. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 vasario 3 d. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tokio proceso tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto procesas yra terminuotas, ir yra skirtas atkurti sąžiningo asmens mokumą. Tačiau vaiko išlaikymas yra prioritetinis ir jo interesai turi būti tenkinami pirmiausia net ir nemokumo atveju, t. y. net ir iškėlus bankroto bylą neišnyksta prievolė teikti išlaikymą, nes tai yra būtina, kadangi pats vaikas dar negali savimi tinkamai materialiai pasirūpinti, atitinkamai įstatyme įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Ši prievolė negali būti perkeliama neproporcingai vienam iš tėvų, jeigu yra duomenų, kad kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyva, yra įgalus teikti tokį išlaikymą. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto proceso metu turi būti rengiamas mokumo atkūrimo planas, kuriame, be kita ko, privalo būti įtrauktos išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti skiriamos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra viena esminių sąlygų fiziniams asmenims bankrutuoti pagal FABĮ. Fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmenų elgesį. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad atsakovas prieš kreipdamasis dėl bankroto bylos jam iškėlimo įsivertino šią aplinkybę ir savo realias galimybes gauti daugiau pajamų.

31. Atsakovui neįgaliojo pažymėjimas išduotas 2023 m. (duomenys neskelbtini) d., jame nurodytas atsakovo darbingumo lygis 45 proc., galiojimo terminas iki 2024 m. sausio 8 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek šis pažymėjimas, tiek kiti atsakovo pateikti dokumentai, susiję su jo darbingumo lygio nustatymu, patvirtina, kad atsakovas nėra visiškai nedarbingas, be to, atsakovo nedarbingumo sumažėjimas yra laikinas, taip pat nėra konkrečių duomenų, kad atsakovas dėl nustatyto mažesnio darbingumo lygio visiškai nebegali užsiimti savo vykdoma veikla ir gauti pakankamas pajamas, arba persikvalifikuoti taip, kad darbo pobūdis atitiktų atsakovo sveikatos būklę. Be to, nustačius sumažintą darbingumo lygį, tikėtina, kad atsakovas gali įgyti teisę į valstybės išmokas, susijusias su sumažėjusiu darbingumu, kurios būtų laikomos atsakovo papildomomis pajamomis, atsakovui tęsiant savo individualią veiklą.

32. Ketvirta, pažymėtina ir tai, kad priešingai nei ieškovė, atsakovas kitų vaikų ar išlaikytinų asmenų neturi. Apeliaciniame skunde pats atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu tėvų galimybės leidžia, tai sprendžiama dėl maksimalių vaiko poreikių tenkinimo, o jei neleidžia, tai bent jau dėl minimalių, nors paprastai nustatinėjami vidutiniai, realūs vaiko poreikiai, kurių dydį apibrėžia toks orientacinis kriterijus kaip 1 MMA. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalių vaikui iš atsakovo priteista suma (300 Eur) yra mažesnė nei pusė šiuo metu patvirtintos vienos minimaliosios mėnesinės algos (317 Eur). Be to, vadovaujantis aukščiau minėta teismų praktika, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas pripažintinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą tik būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nagrinėjamoje byloje būtent tokiems poreikiams ir buvo nustatytas vaiko išlaikymo dydis. Taigi atsakovas turi pareigą prisidėti prie savo vaiko išlaikymo bent tokiu dydžiu. Mažesnis dydis nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų ir pažeistų nepilnametės dukros teisėtą interesą gauti pakankamą išlaikymą iš abiejų tėvų, taip pat neatitiktų ieškovės teisėtų interesų, nes jai nepagrįstai neproporcingai būtų perkeliama dvigubai didesnė jų vaiko išlaikymo suma nei atsakovui.

33. Penkta, atsakovas teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodo ir remiasi ieškovės nurodytomis melagingomis aplinkybėmis, kad būstas, kuriame gyvena atsakovo šeima yra pastatytas ant atsakovo motinai priklausančio žemės sklypo, nes šio sklypo savininkė yra atsakovo sutuoktinė. Ieškovė nurodo, kad atsakovas sąmoningai neatskleidė visos informacijos apie turto sukūrimą bei jo įgijimą, kad iki 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. žemės sklypo savininkė buvo atsakovo mama. Šį sklypą 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. pirkimo pardavimo sutartimi atsakovo sutuoktinė įgijo asmeninės nuosavybės teise iš atsakovo motinos. Atsakovas 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. sudarė ikivedybinę sutartį, pagal kurios 3 straipsnį kiekvieno iš sutuoktinių vardu po santuokos sudarymo įgytas turtas yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė (b. l. 76-80). Turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) įregistravimo asmenine atsakovo sutuoktinės nuosavybe metu jau vyko / buvo pasibaigęs šalių mediacijos procesas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (b. l. 12). Tai, ieškovės manymu, rodo atsakovo siekį neregistruoti / neturėti jokio turto savo vardu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytas aplinkybes apie žemės sklypo nuosavybės teisių pasikeitimą patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija. Dėl to, yra pagrindas abejoti dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties.

34. Šešta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atitinkamais kasacinio teismo išaiškinimais, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visapusiškai ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo turtinės padėties ir sveikatos būklės nagrinėjamu atveju nelaikytinos pakankamomis pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaiko poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį, motyvuotai pasisakė dėl esminių šalių argumentų, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas, tinkamai vadovavosi teismų praktika, bei padarė teisingas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais pagrįstas išvadas (CPK 178, 185 straipsniai). Kitoks nei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtini nepilnamečio vaiko poreikiai.

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

40. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.

41. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir jo pateikimą teismui). Tai patvirtina 2022 m. lapkričio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas. Ieškovei priteistinas šių išlaidų atlyginimas iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. R. ieškovei K. L. 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.