Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.1.2.11.; 3.1.7.1.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.5.; 3.2.6.1.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8; 3.2.6.1.

2022 m. spalio 28 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui A. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovo R. M. dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2022-03-29 iki dukters A. M. pilnametystės; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-865-1030/2018, buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo sprendimu nepilnametės dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove V. M., o atsakovas R. M. įsipareigojo išlaikymą nepilnametei dukrai A. M. mokėti kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymą atsakovas moka nereguliariai, jį perveda iš savo sutuoktinės S. M. sąskaitos. Vaikui priteisto išlaikymo 200 Eur dydis yra per mažas ir neatitinka vaiko poreikių bei interesų. Iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui minėtu teismo sprendimu priteistų piniginių lėšų nepakanka padidėjusiems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškinio pateikimo dienai yra pasikeitusi faktinė padėtis, yra iš esmės pasikeitę nepilnamečio vaiko poreikiai. A. M. išlaikymo išlaidas sudaro: matematikos mokykla - 220 Eur, maistas namie - 100 Eur, maistas mokykloje - 40 Eur, higienos prekės-20 Eur, išlaidos drabužiams ir avalynei -80 Eur, mokestis sporto klube “Gracija” - 40 Eur , išlaidos startiniams mokesčiams apmokėti, bateliams, specialiai aprangai ir sporto stovykloms - 60 Eur, transporto išlaidos -20 Eur, vaikui tenkanti dalis mokesčių už buto išlaikymą (komunalinius patarnavimus) - 50 Eur, mokyklinės prekės - 20 Eur, vitaminai ir vaistai - 20 Eur, odontologo paslaugos - 40 Eur, išlaidos pramogoms ir vaikų šventėms-30 Eur. Bendra išlaidų, skirtų nepilnametės A. M. išlaikymui, suma per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 740,00 Eur. Tai minimalios ir protingos mergaitės išlaikymo išlaidos. Esant tokiems nepilnametės dukters poreikiams, kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo vidutiniškai po 350,00 Eur kas mėnesį. Padidinus išlaikymą iš atsakovo, bus tenkinami visi šalių dukters A. M. poreikiai. Atsakovo gaunamos pajamos ieškovei yra nežinomos. Viešose/internetinėse skelbimų svetainėse jis skelbia gaminąs nestandartinius baldus. Jis yra susituokęs, tačiau daugiau vaikų/nedarbingų išlaikytinių neturi.

Ieškovė V. M. ir jos atstovė advokatė Vida Šeikienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė tenkinti ieškinį visiškai. Papildomai nurodė, kad A. nuo 2019 m. lanko sporto klubą „Gracija“ ir užsiima aerobine gimnastika. Vaikas profesionaliai sportuoja, todėl tai yra susiję su papildomomis išlaidomis, t. y. mėnesinis mokestis 40 eurų, startiniai varžybų dalyvio mokesčiais, kelionės į varžybas, apranga, avalynė. Taip pat kainuoja ir vasaros stovykla, kurios kaina 230,00 Eur. Vienas sportinis kostiumėlis kainuoja 180,00 Eur. Vidutiniškai metinės būrelio išlaidos per mėnesį kainuoja apie 140,00 Eur. Dukra mokos iir matematikos mokykloje, kuri kainuoja per mėnesį 220,00 Eur, nes jai labai sunkiai sekasi matematika, todėl būtinas papildomas ugdymas.

Ieškovės atstovė advokatė V. Šeikienė taip pat pažymėjo, kad padidėjo ir minimali alga, lyginat su 2018 m., kai buvo priteistas išlaikymas. Šiuo metu yra tvirtinamas biudžetas ir yra paskelbta, kad nuo kitų metų minimali mėnesio alga bus 840,00 Eur prieš mokesčius, tokiu būdu po mokesčių 600,00 Eur. Atstovė papildomai nurodė, jog nors atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia turimomis skolomis, tačiau viena atsakovo skola yra buvusiai sutuoktinei, su kuria atsakovas neatsiskaito nuo 2014 m. ir visais būdais siekia išvengti šios skolos negrąžinimo. Visas atsakovo šiuo metu valdomas turtas yra registruotas atsakovo sutuoktinės vardu. Būstas, kuriame gyvena atsakovo šeima, yra pastatytas ant atsakovo mamos žemės, bet pats namas registruotas taip pat atsakovo žmonos vardu. Automobiliai, kuriais naudojasi atsakovas taip pat registruoti atsakovo žmonos vardu. Atsakovo gyvenimo būdas rodo apie kitokią jo materialinę padėtį. Ieškovės duomenimis, atsakovas nuolat turi užsakymų ir darbo, nes turi gebėjimus gaminti nestandartinius baldus, kurie yra paklausūs. Nors atsakovas ir turi tam tikrų sveikatos problemų, bet jokių duomenų nėra byloje, kad atsakovo sveikatos būklė sąlygotų jo neįgaluma, ar negalėtų dirbti geriau apmokamo darbo. Ieškovė dirba dviejose darbuose, kad išlaikytų savo vaiką. Atsakovas nesilaiko bendravimo tvarkos, kuri buvo nustatyta. Visos pareigos vaiko rūpinimusi tenka vienai ieškovei. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Vaikas rašo tėčiui žinutes ir prašo pinigėlių, o atsakovas atrašo jai atrašo, kad neturi dabar pinigų, nes išleido turimo namo statybai.

Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka visiškai bei prašo priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas geranoriškai teikia savo nepilnametei dukrai A. M. išlaikymą kiekvieną mėnesį po 224 Eur (200 Eur išlaikymas ir 24 Eur indeksavimas, iš viso 224 Eur) ir dar kiekvieną mėnesį moka 26 Eur., tokiu būdu mažindamas susikaupusį išlaikymo įsiskolinimą. Šiai dienai atsakovas negali mokėti dukrai didesnio išlaikymo, kadangi jam neleidžia jo materialinė padėtis, gaunamas mažas uždarbis. Atsakovas dirba pagal individualią veiklą, t. y. gamina baldus, kiekvieną mėnesį uždirba apie 500-600 Eur. Atsakovas jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra įgijęs, piniginių santaupų neturi. Atsakovas turi daug kreditorių, kurių skolas išieško antstoliai. Šiuo metu atsakovas yra skolingas ieškovei išlaikymo įsiskolinimą 1 662 Eur, vykdymo išlaidos 122,30 Eur, 107,74 Eur antstolei V. Daugirdienei, kreditoriui R. B. 1 700 Eur ir 345,78 Eur vykdymo išlaidų antstolei V. Daugirdienei. Atsakovas taip pat turi didelių sveikatos problemų, kadangi serga cukriniu diabetu, hipertenzinė širdies liga, kraujagyslėse yra įstatytas stenas koroninis angioplastinis implantas, ko pasėkoje atsakovas negali daug dirbti. Atsakovas pastoviai vartoja vaistus, kurie brangiai kainuoja. Be to, atsakovas nurodo, kad ne tik pinigais skiria dukrai išlaikymą, bet ir daiktais, rūbais ir t.t. Atsakovas pastoviai dukrai nuperka rūbų, avalynės. Kadangi ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, tai ir didesnį išlaikymą gali skirti nepilnametei dukrai.

Atsakovo atstovas, advokatas Alius Galminas, teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė tokio pobūdžio byloje turi pagrįsti vaiko išlaikymo išlaidas, viršijančias minimalaus atlyginimo dydį. Atsakovas ketina kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, nes turi aibę skolų, jo sąskaitos areštuotos. Atsakovo pusės neįtikino ieškovės pateikti paskaičiavimai, pvz. odontologo 40,00 Eur išlaidos per mėnesį, taip pat ir matematikos mokyklos 220,00 Eur per mėnesį. Mano, kad matematikos mokyklos išlaidos yra perteklinės ir nebūtinos, o ieškovė ir pati galėtų pamokinti savo dukrą matematikos, nes 5 klasės uždaviniai dar nėra sudėtingi. Taip pat nesutiko, kad ieškovė dukros būreliui perka kiekvieną mėnesį rūbelius ar batelius, nemano, kad sportinė apranga gali būti brangi ir taip dažnai keičiama. Ieškovės materialinė padėtis pastaraisiais metais ženkliai pagerėjo, lyginat su atsakovo turtine padėtimi, todėl pagal suformuotą teismų praktiką, ieškovė turėtų ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas supranta, kad viskas pabrango, bet ieškovė turi atsižvelgti ir į tėvo materialinę padėtį. Dėl turimų sveikatos problemų atsakovas negali dirbti pilna apimtimi, be to ir ieškovė neįrodė, kad mergaitės poreikiai padidėjo, kad reikalingas didesnis išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. M., kuri nagrinėjant šią bylą yra nepilnametė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-865-1030/2018 patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo sprendimu nepilnametės dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove V. M., o atsakovas R. M. įsipareigojo išlaikymą nepilnametei dukrai A. M. teikti kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

Šioje byloje ieškovė prašo padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį, reikalavimą motyvuodama padidėjusiais vaiko poreikiais, šalių turtine padėtimi, pasikeitusia šalies ekonomine situacija, teismų praktika.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.).

Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-154/2011). Visgi tėvo ar motinos vaikams teikiamas išlaikymas savo dydžiu neturėtų žeminti nei vaikų, nei kito tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikai. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-865-1030/2018 priėmimo metu nepilnametė A. M. buvo 7 metų 2 mėnesių amžiaus, o nagrinėjant šią bylą mergaitė yra 11 metų. Iš bylos rašytinių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad mergaitė mokosi, dalyvauja įvairiose visuomeninėse veiklose, aktyviai ir profesionaliai sportuoja, jos pasiekimai sporte yra puikūs. Taigi mergaitės amžius, interesai, poreikiai ženkliai pasikeitė. Be to, per daugiau nei 4 metų laikotarpį ženkliai pasikeitė ir kainos ir pragyvenimo lygis šalyje. Tokiu būdu, akivaizdu, jog priteistas 200,00 Eur dydžio išlaikymas šiuo metu nebesiekia minimalaus darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kriterijaus. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas supranta, kad viskas pabrango, bet teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė taip pat turi atsižvelgti ir į tėvo materialinę padėtį bei pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad mergaitės poreikiai padidėjo, kad reikalingas didesnis išlaikymas nei kitiems Lietuvos vaikams.

Byloje ginčas kilo dėl papildomai priteistino išlaikymo dydžio. Ieškovė prašė priteisti vaikui iš tėvo 350 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, nurodė, kad A. M. išlaikymo išlaidas sudaro: matematikos mokykla - 220 Eur, maistas namie - 100 Eur, maistas mokykloje - 40 Eur, higienos prekės-20 Eur, išlaidos drabužiams ir avalynei -80 Eur, mokestis sporto klube “Gracija” - 40 Eur , išlaidos startiniams mokesčiams apmokėti, bateliams, specialiai aprangai ir sporto stovykloms - 60 Eur, transporto išlaidos -20 Eur, vaikui tenkanti dalis mokesčių už buto išlaikymą (komunalinius patarnavimus) - 50 Eur, mokyklinės prekės - 20 Eur, vitaminai ir vaistai - 20 Eur, odontologo paslaugos - 40 Eur, išlaidos pramogoms ir vaikų šventėms-30 Eur. Bendra išlaidų, skirtų nepilnametės A. M. išlaikymui, suma per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 740,00 Eur.

Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Kasacinis teismas išaiškino, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Teismų praktikoje laikoma, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė byloje pateikė mokėjimo kvitų ir mokėjimo nurodymų kopijas apie patirtas išlaidas. Kaip bylą nagrinėjant teisme patvirtino ir ieškovė, ne visos kvituose fiksuotos sumos, ne visi pirkiniai yra susiję išimtinai su nepilnametės A. M. poreikiais. Be to, ieškovė nurodė, kad pateikė ne visus kvitus, daug mokėjimų atlieka grynais ir neima kvitų. Daugumoje pateiktų dokumentų nefiksuota, kas ir už ką moka. Byloje nėra sistemiškų, išsamių duomenų apie šeimos patiriamas bendras išlaidas maistui, automobilio kurui ir kt. poreikiams, kurie leistų vertinti, koks ieškovės nurodytų išlaidų A. M. poreikiams santykis su bendru šeimos biudžetu ir bendromis išlaidomis maistui, kurui ir kitoms reikmėms. Pateikta ir sąskaitų-faktūrų, kurie susiję išimtinai su šalių dukters poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, įrodymai apie 2021-10-20, 2021-11-15 A. M. išlaidas po 240 Eur UAB Matematikos mokykloje. Pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad mergaitė yra socialiai aktyvi, dalyvauja įvairiose meninėse, sportinėse veiklose. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti, jog ieškovės išlaidos nepilnametės dukters A. M. išlaikymui viršija minimalios mėnesinės algos dydį, tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, skiriamos lėšos užtikrinti vaiko visapusiškam vystymuisi, sudaromos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose.

Byloje nėra įrodymų apie nepilnametės A. M. specialius poreikius, sveikatos problemas, kurios reikalautų nuolatinio medikų dėmesio, medikamentų, kurie nebūtų kompensuojami valstybės lėšomis. Ieškovė nurodė, kad patiria išlaidas odontologo paslaugoms, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė ženklias išlaidas už dukters gydymą patyrė tik vieną kartą, o duomenų, kad jai reikėtų pas odontologą lankytis nuolat byloje nėra.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, paskaičiavimus, esamus padidėjusius vaiko poreikius, vaiko amžių, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, kitas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad didesnis nepilnamečio vaiko išlaikymas užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Tuo pačiu pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams taip pat yra būtinas ir pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

Bylos duomenimis atsakovas yra sudaręs santuoką su S. M.. Atsakovas gyvena su šeima name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba pagal individualią veiklą, gamina baldus, per mėnesį jo oficialios pajamos sudaro apie 500-600 Eur. Atsakovas turi sveikatos problemų, t. y. serga cukriniu diabetu, hipertenzinė širdies liga, kraujagyslėse yra įstatytas stenas koroninis angioplastinis implantas, Atsakovas yra darbingo amžiaus, ir nors ir pateikė duomenis apie nustatytus sveikatos sutrikimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl to atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar netekto darbingumo laipsnis. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas turi vienintelį vaiką A. M., kitų išlaikytinių neturi. Bylos duomenimis šalių vaiką augina ieškovė, o tėvas vaiku rūpinasi minimaliai, neskiria laiko, neprisideda prie išlaikymo dovanomis ar papildomomis lėšomis, neskaitant priteisto išlaikymo, kurį taip pat teikia nereguliariai.

Iš bylos duomenų matyti, kad Atsakovas jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra įgijęs, piniginių santaupų neturi. Atsakovas turi daug kreditorių, kurių skolas išieško antstoliai. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog atsakovas ketina kreiptis dėl bankroto bylos jam iškėlimo, tačiau bylos nagrinėjimo dienai tokio prašymo atsakovas teismui dar net nėra pateikęs, todėl konstatuoti, jog atsakovas yra nemokus, pagrindo teismas neturi.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nekilnojamasis turtas, kurį valdo atsakovo šeima yra registruojamas atsakovo sutuoktinės S. M. vardu. Būstas, kuriame gyvena atsakovo šeima, yra pastatytas ant atsakovo motinai priklausančio žemės sklypo. Ieškovės, jos atstovės paaiškinimais nustatyta, jog automobilis, kuriuo naudojasi atsakovas taip pat registruotas atsakovo sutuoktinės vardu. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas turi gebėjimus gaminti nestandartinius baldus, nuolat turi užsakymų, nes yra gerai užsirekomendavęs šioje rinkoje. Darytina išvada, jog atsakovas turi paklausią profesiją, amatą ir yra savo srities profesionalas, todėl turi galimybes laisvai planuotis savo darbo laiką ir darbų apimtis.

Ieškovė nuo 2022-03-08 dirba bendrovėje “ Bonus Admin ir Co”. Darbo sutartimi numatytas darbo užmokestis – 1150,00 Eur (neatskaičius privalomų mokesčių). Ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog be šios darbovietės, ji taip pat gauna papildomas pajamas apie 1 000 Eur per mėnesį iš kitos veiklos susijusios su nekilnojamuoju turtu. Iki 2021 m. gruodžio mėn. ieškovė dirbo UAB “BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos filiale. Jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2021-09 -2021-11 mėn. sudarė 1332 Eur (po privalomų mokesčių atskaitymo). Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Moka apie 300,00 Eur per mėnesį paskolos įmokas už turimą būstą. Duomenų apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą nepateikta. Byloje nėra duomenų apie ieškovės sveikatos problemas, neįgalumą, sumažėjusį darbingumą.

Pažymėtina, kad poreikis išlaikyti dabartinę šeimą nešalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai A. M. bei užtikrinti būtinas sąlygas jai visapusiškai augti ir vystytis. Tokia yra ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 350 Eur per mėnesį. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo pajamas sudaro darbo užmokestis – apie 500-600 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad turi sveikatos problemų, tačiau nepateikė įrodymų dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, mokytis bei siekti įgyti kitokias/kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko A. M. išlaikymo, jei jo manymu iš jo gaunamo 500-600 Eur darbo užmokesčio negali skirti didesnio išlaikymo savo nepilnametei dukrai A. M.. Pažymėtina, jog atsakovas yra 44 metų darbingas vyras, turintis amatą – gamina nestandartinius baldus ir yra savo srities profesionalas, turintis galimybę laisvai planuotis savo darbą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas ir prisidėtų prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė augina nepilnametę šalių dukrą A. M., todėl ir ieškovei tenka didžiausioji nepilnametės dukros A. M. rūpinimosi našta. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės tinkamo vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymui skirtų lėšų priteisimo būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovas nesutiko su ieškiniu, tačiau savo nesutikimą iš esmės grindė apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui suma yra per didelė (CPK 178 straipsnis).

Pagal formuojamą teismų praktiką turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (šiuo atveju – ieškovei), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį, tai, kad abi šalys yra darbingos, gali gauti pajamas, į vaiko amžių, būtinybę užtikrinti jo visapusišką vystymąsi, polinkius į socialinę, sportinę veiklą, tai, kad šalys pagal savo sveikatos būklę, amžių, finansines galimybes yra pajėgios užtikrinti daugiau nei būtiniausius vaiko poreikius, taip pat į valstybės mokamos vaikui išmokos dydį, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko išlaikymo poreikiams patenkinti pakankama laikytina ir tėvams paskirstytina didesnė nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma - 600 Eur, jau atsižvelgus ir atskaičius valstybės mokamą vaikui išmoką. Teismo nuomone, tokios sumos pakaktų protingiems nepilnametės būtiniesiems ir papildomiems, su jos gabumais, pomėgiais, vystymusi susijusiems poreikiams tenkinti. Duomenų apie specialius, išskirtinius nepilnametės poreikius ar išimtinai gerą tėvų finansinę padėtį, kuri pagrįstų ieškovės nurodytą vaiko išlaikymui būtiną 740 Eur išlaidų dydį, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad proporcinga nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai priteistino išlaikymo iš tėvo suma būtų 300 Eur, tokio tėvo teikiamo išlaikymo dydžio šiuo metu pakaktų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo 300 Eur per mėnesį, atitinkamai pakeičiant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-865-1030/2018 priteisto išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju, ieškinį tenkinus iš dalies, teismas laiko, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti 85,71 proc. Tokiu būdu, ieškovei priteistina 85,71 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, o atsakovui proporcingai priteistina 14,29 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės V. Šeikienės paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tokiu būdu, ieškovei iš atsakovo priteistina 701,68 Eur (800 Eur * 85,71 proc.) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, šios išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento. Atsakovui iš ieškovės priteistina 142,90 Eur (1 000 Eur * 14,29 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas 27,00 Eur žyminis mokestis, mokėtinas pagal reiškiamus reikalavimus.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 17,92 Eur. Iš ieškovės valstybei priteistina 2,27 Eur šių išlaidų dalis (85,71 proc.), iš atsakovo – 15,65 Eur (14,29 proc.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-865-1030/2018 iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti ieškovei V. M. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. M. 701,68 Eur (septynis šimtus vieną eurą eurai 68 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. M. naudai.

Priteisti iš ieškovės V. M. 142,90 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. M..

Priteisti iš atsakovo R. M. 15,65 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės V. M. 2,27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo (išlaikymo dydžio pakeitimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.