- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-804-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01068-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- B. A., I. A.
- Ieškovas
- R. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų B. A. ir I. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams B. A. ir I. A. dėl sumokėtų rankpinigių grąžinimo ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų B. A. ir I. A. (toliau – ir atsakovai) 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumą pagal sumokėtą rankpinigių sutartį, 2 084,40 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovais 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarė rankpinigių sutartį, dėl 1/3 gyvenamojo pastato pirkimo. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pasirašant rankpinigių sutartį ieškovė atsakovams perdavė 20 000 Lt (5 792,40 Eur) rankpinigių sumą, tačiau nei iki 2017 m. gruodžio 31 d., nei po jos, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Ieškovė tinkamai įgyvendino savo pareigas (perdavė 20 000 Lt /5 792,40 Eur) rankpinigių sumą atsakovams), tačiau atsakovai įsipareigojimų neįvykdė ir išimtinai dėl atsakovų kaltės iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, nors ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovus dėl pirkimo – pardavimo sutarties notarinio įforminimo, tačiau atsakovai tai padaryti atsisakė. Ieškovė kreipėsi į atsakovus 2018 m. rugsėjo 24 d. telefonu, prašydama grąžinti rankpinigius, tačiau iki šios dienos rankpinigiai ieškovei nėra grąžinti. Be to, pagal rankpinigių sutartį (2.3 punktas) šalys įtvirtinto delspinigių dydį – 0,2 proc., nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovė prašo iš atsakovų priteisti ir delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.
Priteisė ieškovei R. M. solidariai iš atsakovų B. A. ir I. A. 5 792,40 Eur sumokėtos sumos; 2 084,40 Eur delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 876,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei R. M. iš atsakovų B. A. ir I. A. po 107,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimui įsiteisėjus nurodė panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. sausio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/02087 ir antstolės N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/21/02114 sustabdymą. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. 2013 m. rugpjūčio 29 d. ginčo šalių sudaryta sutartis atitinka esminius preliminariosios sutarties požymius, kadangi iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti sutartyje įvardyto nekilnojamojo turto (1/3 dalies gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini)) notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, sutartis sudaryta rašytine forma, joje taip pat nustatytas terminas pagrindiniam sandoriui sudaryti, todėl konstatuotina, kad ginčo šalių sutartiniai santykiai kyla iš preliminariosios sutarties.
3.2. Nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pritarti atsakovų argumentams ir atitinkamai spręsti, kad būtent ieškovė nepagrįstai atsisakė ir (ar) nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
3.3. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad ieškovė asmeninių motyvu pagrindu 2017 m. liepos 15 d. išvyko į J. K., apie išvykimą į užsienį deklaruodama ir viešame registre, savaime neleidžia nuspręsti apie ieškovės siekį atsisakyti ar vengti notarine tvarka sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
3.4. Atsakovų nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą nuo pat jo įsigijimo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki pat 2019 m. gruodžio 27 d. buvo apribota, todėl ginčo turtas negalėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d. būti perduotas ieškovės nuosavybėn ir tai suponuoja išvadą, kad šalys galėjo tik sudaryti susitarimą dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo (CK 6.165 straipsnis). Be to, ginčo atveju nebuvo laikytasi ir kitų imperatyvių teisės aktų normų – CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos pranešimo apie pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, tvarkos, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio 3 dalies normas, kaip to prašo atsakovų atstovas.
3.5. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, laikytina, kad ieškovės sumokėtą sumą atsakovai yra gavę be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl šią sumą grąžinti ieškovė turi teisę reikalauti, remdamasi CK 6.237 straipsniu, ieškovei iš solidariai iš atsakovų priteistina sumokėta 20 000 Lt (ekvivalentas eurais – 5 792,40 Eur) suma.
3.6. Šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti netesybos (delspinigiai) už sutarties sąlygų pažeidimą ir vengimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iš esmės sudaro mažiau nei ½ ieškovės sumokėto avanso sumos. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė savo lėšomis atliko ginčo turto dalies remonto darbus (pakeitė langus, įstatė krosnį ir kt.), už kurių atlikimą kompensacijos nereikalauja, nėra pagrindo pripažinti, jog netesybų suma būtų aiškiai per didelė ir (ar) prieštarautų protingumo, sąžiningumo principams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovai (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti 2022 m. gegužės 25 d. teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas atsakovų kaltę dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartis nesudarymo netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, vertino juos šališkai, ieškovės naudai ir padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms.
4.2. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė sudariusi rankpinigių sutartį ir likus pusmečiui iki 2017 m. gruodžio 31 d., kada turėjo būti sudaryta pagrindinė namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, išvyko gyventi į J. K., išdeklaravo savo gyvenamąją vietą iš Lietuvos ir daugiau į Lietuvą grįžusi nebuvo. Tokie ieškovės veiksmai rodo, kad ji nebeplanavo grįžti į Lietuvą, į užsienį išvyko pastoviam gyvenimui, ji pati nebenorėjo sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties galbūt dėl pasikeitusių jos gyvenimo planų.
4.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo, kodėl ši byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kurią pagrindžia rašytiniai įrodymai, nėra vertinama kaip ieškovės kaltės įrodymas, kad nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, nepagrįstai perkėlė atsakovams, ieškovę atleisdamas nuo įrodinėjimo naštos.
4.4. Atsakovai neneigia, kad kelis kartus ieškovė skambino atsakovui, tačiau ieškovė apie buto pirkimą nekalbėjo, priešingai, atsakovas ieškovei sakydavo, kad ji turi grįžti iš užsienio ir susitvarkyti reikalus, t. y. sudaryti namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, siuntė jai SMS žinutes. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas liudytojos R. M. parodymus turėjo vertinti visumoje su kitais įrodymais, o ne atsietai, šališkai, šios liudytojos parodymus vertindamas išskirtinai ieškovės naudai.
4.5. Jeigu ieškovė būtų parvykusi iš užsienio sudaryti namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovams nebūtų kilę sunkumų atsiskaityti su Šilutės rajono savivaldybe ir sumokėti likusią sumą už įsigytą namą, t. y. 2 379 Eur, kadangi tuo metu atsakovai turėjo pakankamai finansinių galimybių padengti likusią skolą. Kadangi ieškovė vengė atvykti iš užsienio ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovai neskubėjo su Šilutės rajono savivaldybe atsiskaityti ankščiau sutartyje numatyto laiko.
4.6. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio teisės akto, įstatymo, kad negalima parduoti namo dalies, teisės aktuose nėra reikalavimo, kad parduodama namo dalis būtinai turi būti suformuota kaip atskiras civilinės apyvartos objektas.
4.7. Kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, atsakovai pagrįstai negrąžino ieškovei sumokėtos sumos. Pažymi, kad ieškovė namo dalimi naudojosi nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio ir naudojasi iki dabar nemokamai, t. y. laiko ten savo daiktus, baldus.
4.8. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų nepagrįstai priteisė 2 084,40 Eur delspinigių, kadangi pagrindinė namo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ne dėl atsakovų, o dėl ieškovės kaltės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Apeliacinis skundas grindžiamas jau ištirtais ir detaliai išanalizuotais įrodymais, kurie paneigia apeliantų iškeltą versiją dėl ieškovės kaltės dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo.
5.2. Aplinkybė, kad ieškovė buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos nėra kliūtis sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi asmeniui nėra draudžiama grįžti į valstybę iš kurios jis išvyko.
5.3. Nagrinėjamu atveju objektyviai neegzistavo jokios svarbios priežastys, kurios būtų kliudžiusios sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau apeliantai taip elgėsi sąmoningai, juolab, kad pati ieškovė savo iniciatyva ir savo aktyviais veiksmais kreipėsi ne vieną kartą į apeliantus dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
5.4. Kliūtimi buvo tai, kad atsakovai, įsipareigodami turtą perleisti ieškovei, patys dar nebuvo pilnai atsiskaitę už šį turtą. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovai būtų gavę raštišką Šilutės rajono savivaldybės administracijos sutikimą turto perleidimui, kaip to reikalavo sutarties 14.8 punktas.
5.5. Jeigu apeliantų finansinė padėtis būtų buvusi tokia kokią jie deklaruoja, jiems nebuvo kliūčių atsiskaityti su Šilutės rajono savivaldybe. Apeliantai piktybiškai vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o savo įsipareigojimą pagal 2009 m. gruodžio 29 d. sutartį Savivaldybės administracijai įvykdė tik 2019 m. gruodžio 27 d.
5.6. Apeliantai nebūdami atsiskaitę pagal Sutarties XIV dalyje numatytą 14.5. punktą, 2013 m. rugpjūčio 29 d. apgaule, neinformuodami ieškovės apie esamą situaciją, sudarė rankpinigių sutartį su ieškove siekdami pasipelnyti ieškovės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).
6. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
7. Nustatyta, kad sutuoktiniai B. ir I. A. kartu su dar dviem bendraturčiais – M. A. bei M. A. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo ir nuosavybės teise valdo 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė (kaip pirkėja) ir atsakovai (kaip pardavėjai) pasirašė sutartį, pavadintą „Rankpinigių sutartimi“, kuria patvirtino, kad sudaro pardavėjams B. ir I. A. nuosavybes teise priklausančio turto 1/3 dalies gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rankpinigių sutartį ir R. M. sumoka 20 000 Lt. Sutartyje, be kita ko, nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas notarinėje kontoroje turi įvykti ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau sutarties pasirašymas notarinėje kontoroje neįvyko, todėl ieškovė reikalauja sugrąžinti sumokėtą 20 000 Lt sumą ir priteisti sutarties 2.3 punkte nustatytas netesybas (delspinigius). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.
Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams teismo sprendimo motyvams.
10. Apeliantai teigia, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovai pagrįstai negrąžino ieškovei sumokėtų rankpinigių.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).
12. Kaip byloje nustatyta, šalys sudarydamos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sutartį susitarė ateityje sudaryti nekilnojamojo turto (1/3 dalies gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini)) notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, taigi kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ginčo šalių sutartiniai santykiai kyla iš preliminariosios sutarties, o sumokėta 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma laikoma avansu.
13. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).
14. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti.
15. Ginčijant, kad yra aplinkybės, dėl ko netesybų nereikia mokėti, reikia paneigti, kad preliminarioji sutartis neįvykdyta, t. y. įrodyti, kad ji įvykdyta. Kitas teisių gynybos būdas yra įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos). Tai – juridiniai faktai, dėl kurių yra pagrindas pagal įstatymą arba sutartį netaikyti civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės netaikymo pagrindą turi įrodyti asmuo, kuris juo remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
16. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).
17. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė (kaip pirkėja) ir atsakovai (kaip pardavėjai) pasirašė sutartį, pavadintą „Rankpinigių sutartimi“, kuria patvirtino, kad sudaro pardavėjams B. ir I. A. nuosavybes teise priklausančio turto 1/3 dalies gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rankpinigių sutartį ir R. M. sumoka 20 000 Lt. Sutartyje, be kita ko, nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas notaro biure turi įvykti ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau sutarties pasirašymas neįvyko. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai, įsipareigodami turtą perleisti ieškovei, patys dar nebuvo pilnai atsiskaitę už šį turtą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai šį turtą įgiję 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, buvo įsipareigoję atitinkamomis dalimis už įgytą turtą atsiskaityti su Šilutės rajono savivaldybės administracija iki 2019 m. gruodžio 30 d. (Sutarties 14.5 punktas), o iki tol atsakovai be raštiško Šilutės rajono savivaldybės administracijos sutikimo neturėjo teisės šio turto perleisti kitiems asmenims (Sutarties 14.8 punktas). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovai būtų gavę raštišką Šilutės rajono savivaldybės administracijos sutikimą turto perleidimui, kaip to reikalavo sutarties 14.8 punktas. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovai savo įsipareigojimą pagal 2009 m. gruodžio 29 d. sutartį savivaldybės administracijai įvykdė tik 2019 m. gruodžio 27 d., tai yra jau pasibaigus ginčo šalių preliminarioje sutartyje nustatytam terminui, taigi šalims nesudarios pirkimo-pardavimo sutarties iki 2017 m. gruodžio 31 d., pasibaigė preliminarioje sutartyje nustatytas terminas.
18. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Apeliantai teigia, kad ieškovė sudariusi rankpinigių sutartį ir likus pusmečiui iki 2017 m. gruodžio 31 d., kada turėjo būti sudaryta pagrindinė namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, išvyko gyventi į J. K., išdeklaravo savo gyvenamąją vietą iš Lietuvos ir daugiau į Lietuvą grįžusi nebuvo, į užsienį išvyko pastoviam gyvenimui, ji pati nebenorėjo sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties galbūt dėl pasikeitusių jos gyvenimo planų. Apeliantų argumentai atmestini.
21. Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad ieškovė išvyko gyventi į J. K., išdeklaravo savo gyvenamąją vietą iš Lietuvos, ir daugiau į Lietuvą grįžusi nebuvo, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad ieškovė nebeketino sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties.
22. Esmine aplinkybe vertinant dėl kieno kaltės nesudaryta sutartis, laikytina tai, kad, kaip minėta, atsakovai pagal Sutarties nuostatas turėjo pareigą atsiskaityti su Šilutės rajono savivaldybės administracija, gauti raštišką Šilutės rajono savivaldybės administracijos sutikimą dėl pardavimo, apie tai informuoti ieškovę ir su ja tartis dėl pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo notaro kontoroje, ir tik tuo atveju ieškovei atsisakius grįžti iš J. K. būtų galima teigti, kad sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės. Nagrinėjamu atveju apeliantų nurodyti argumentai, kad ieškovei buvo skambinta dėl sutarties sudarymo negali būti pagrįsti, nes apeliantams neatsiskaičius su Šilutės rajono savivaldybės administracija ir negavus leidimo, akivaizdu, kad ieškovė neturėjo pagrindo grįžti į Lietuvą ar kreiptis į notarą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai neįvykdę sutarties sąlygų negali perkelti ieškovei kaltės dėl sutarties nesudarymo.
23. Nors apeliantai teigia, kad ieškovė namo dalimi naudojosi nuo 2013 metų ir naudojasi iki dabar nemokamai, t. y. laiko ten savo daiktus, baldus, tačiau ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl avanso grąžinimo. Jeigu apeliantai mano, kad jų teisės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo CK, CPK nustatyta tvarka.
24. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų nepagrįstai priteisė 2 084,40 Eur delspinigių, kadangi pagrindinė namo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovų, o dėl ieškovės kaltės.
25. Šalių pasirašytoje sutartyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas neįvykdo pirkimo-pardavimo sutarties joje nustatyta tvarka bei terminais, jis privalo mokėti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą per 10 dienų nuo pirkėjo reikalavimo gavimo dienos. Už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos (sutarties 2.3. punktas). Taigi konstatavus, kad pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl apeliantų kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovų priteisė pagal sutartį paskaičiuotus delspinigius.
26. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
27. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2022 m. birželio 30 d. patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų po 500 Eur lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
30. Likusi ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų suma (3 000 Eur) nepriteistina, nes iš pateiktų sąskaitų ir sąskaitų detalizavimo matyti, kad 2 000 Eur išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 98 straipsnio 1 dalis), taip pat nors ieškovė teigė patyrusi 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, į bylą pateikė tik duomenis apie sumokėtas 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo B. A. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovės I. A. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.