Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodama ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams B. A. ir I. A. dėl sumokėtų rankpinigių grąžinimo ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. ieškovė R. M. 2021-07-20 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų B. A. ir I. A. 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumą pagal sumokėtą rankpinigių sutartį, 2 084,40 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovais 2013-08-29 sudarė rankpinigių sutartį, dėl 1/3 gyvenamojo pastato pirkimo. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017-12-31. Pasirašant rankpinigių sutartį R. M. B. A. ir I. A. perdavė 20 000 Lt (5 792,40 Eur) rankpinigių sumą, tačiau nei iki 2017-12-31, nei po jos, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Ieškovė tinkamai įgyvendino savo pareigas (perdavė 20 000 Lt /5 792,40 Eur) rankpinigių sumą atsakovams), tačiau atsakovai įsipareigojimų neįvykdė ir išimtinai dėl atsakovų kaltės iki 2017-12-31 pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, nors ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovus dėl pirkimo – pardavimo sutarties notarinio įforminimo, tačiau atsakovai tai padaryti atsisakė. Ieškovė kreipėsi į atsakovus 2018-09-24 telefonu, prašydama grąžinti rankpinigius, tačiau iki šios dienos jie ieškovei nėra grąžinti. Be to, pagal rankpinigių sutartį (2.3 punktas) šalys įtvirtinto delspinigių dydį – 0,2 proc., nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė (advokatė), palaikydama ieškinio reikalavimus, nurodė, kad atsakovai neteko teisinio pagrindo disponuoti pinigais ir privalo juos grąžinti ieškovei. Penkerių metų termino sutarčiai sudaryti prašė atsakovai, kadangi jiems reikėjo už tą butą išsimokėti savivaldybei. 2017 metais ieškovė išvyko pas dukrą pablogėjus sveikatai. Nuo išvykimo iki numatytos pagrindinės sutarties termino (2017-12-31) pasibaigimo dienos ieškovė pastoviai bendravo telefonu su atsakovais, jeigu atsakovai būtų pasiūlę sudaryti sutartį ji būtų grįžusi. Nuo išvykimo iki dabar ieškovė į Lietuvą nebuvo grįžusi. Šiuo metu butą valdo patys atsakovai, ieškovė butą suremontavo ir paliko.

II. Atsakovų procesinė pozicija

4. Atsakovai B. A. ir I. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta tik dėl pačios ieškovės kaltės, todėl jiems nekyla pareiga nei grąžinti 2013-08-29 sutarties pagrindu sumokėtos sumos, nei mokėti delspinigius. Dar daugiau, ieškovė iki pat 2017 m. naudojuosi gyvenamuoju būstu, tačiau nesudarė jo pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat nemokėjo nuomos mokesčio, todėl būtent jai kyla pareiga kompensuoti atsakovų patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad ieškovė R. M. nuo 2017-07-15 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Taigi pati ieškovė R. M. likus mažiau negu pusmečiui iki termino, kada turi būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, deklaravo išvykimą iš Lietuvos, išvyko gyventi į užsienį, kas patvirtina, kad atsisakė sudaryti namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai telefoninio pokalbio metu ragino, kad ji parvyktų ir įformintų pirkimo-pardavimo sutartį. Iš atsakovų pusės įforminti pirkimo-pardavimo sutartį jokių kliūčių nebuvo, tuo labiau, kad iki šiol namo dalimi, kurią ketino pirkti ieškovė R. M., naudojasi jos dukra I. A., kuri yra sūnaus M. A. sutuoktinė. Atsakovai gavę advokato 2021-06-16 raštą paskambino advokatui ir informavo, kad pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl pačios atsakovės kaltės ir, kad jei ji parvyktų į Lietuvą, ši sutartis būtų sudaryta. Atsakovas ieškovei siuntė žinutę, raginančią sudaryti sutartį: „Tai tu gryšk perašau butą. Ir parsiduok kam tu nori. Tu manes neprašei kam tu meluoji. Yra išrašai, kad tu man neskambinai nesidomėjai butu. Tai kam I. daro remontą jei nežadi“. Tačiau ieškovė neatsakė. Ieškovei R. M. išvykus į užsienį, gyvenamojo namo dalimi, kurią ji ketino įsigyti, naudojasi jos dukra – I. A..

5. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas (advokatas) nurodė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017-12-31. Tačiau pati ieškovė 2017 m. liepos mėnesį išsideklaravo gyvenamąją vietą ir išvyko iš Lietuvos. Ji negrįžo iki sutarties sudarymo, o nuo išvykimo butą valdo I. A., ieškovės pateiktose žinutėse matyti, kad atsakovas prašė grįžti ieškovės, tačiau pati ieškovė vengė grįžti. Atsakovai nesinaudoja butu jiems yra padaryti nuostoliai, kadangi jie negali parduoti buto. Atsakovai nuosavybės teise butą valdo nuo 2009 metų, jie galėjo parduoti butą su savivaldybės administracijos sutikimu. Atsakovams buvo likusi 8 214 Lt skola iš bendros 31 666 Lt skolos už butą ir atsakovai buvo pasiruošę sumokėti, tačiau laukė iki kol sugrįš ieškovė. Jiems sumokėjimo terminas už butą nebuvo pasibaigęs, jeigu ieškovė būtų grįžusi jie būtų sumokėję likusią pinigų sumą ir įforminę sutartį.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas B. A. paaiškino, kad ieškovė, išsiskyrusi su vyru, neturėjo kur gyventi. Ieškovės dukra – I. A. gyveno su atsakovės sūnumi. Ieškovė išsirinko butą pas juos name ir jie susitarė jai parduoti butą. 2013 metais preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį paruošė agentūra, jis su žmona ir ieškove nuvažiavo pasirašyti sutartį, kartu dalyvavo ieškovės dukra I. A.. Ieškovė nusiėmė pinigus ir perdavė grynais, juos paėmė kaip rankpinigius. Kadangi ieškovė tuos pinigus gavo pardavusi fermą, tačiau kadangi mėgsta vartoti alkoholį, investavo pinigus į buto jų name pirkimą. Atsakovas gautus pinigus panaudojo viso namo gerbūvio pagerinimui, taip pat statė tvorą. Tame bute ieškovė gyveno keturis metus iki 2017 metų liepos mėnesio. Apie išvykimą ji nieko nepasakė, o raktus paliko savo dukrai. Šiai dienai butas priklauso jam , tačiau jis buto nei valdo, nei naudoja, bute sudėti ieškovės baldai. Jeigu ieškovė grįžtų į Lietuvą sutiktų butą parduoti jai. Juridiškai namo dalys neatskirtos. Atsakovo įsitikinimu, 2017 metais nebuvo jokių kliūčių parduoti butą.

7. Teismo posėdžio metu atsakovė I. A. taip pat paaiškino, kad R. M. neturėjo kur gyventi, todėl prašė ją priimti. Ji norėjo nusipirkti asmeniškai sau butą, tačiau atsakovai iš karto parduoti negalėjo, kadangi atsakovams pirmiausiai reikėjo atsiskaityti su savivaldybe ir sumokėti likusią skolos dalį. Todėl susitarė butą parduoti iki 2017 metų, galvojo, kad pavyks ankščiau grąžinti paskolą savivaldybei, nors sumokėjimo terminas buvo nustatytas iki 2019 metų. Iš atsakovės gautais pinigais buvo sutvarkyta aplinka, pagerintos namo gyvenimo sąlygos. Visą gyvenamąjį namą valdo jų šeima, tačiau nori butą parduoti ieškovei ir šiai dienai sutinka parduoti butą jai. Faktiškai bute niekas negyvena, butą prižiūri pačios ieškovės dukra. Baldai bute likę ieškovės, kadangi išvažiavusi jį užrakino. Butas buvo įkainotas 20 000 Lt, ji sumokėjo visą buto kainą. Bute remontą darė ieškovės dukra, I. A., už ieškovės R. M. pinigus.

III. Liudytojų parodymai

8. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. A. (ieškovės dukra) nurodė, kad atsakovai yra jos uošviai, tarp jų santykiai geri. Ji buvo kartu kai atsakovai su jos mama sudarė rankpinigių sutartį. Kodėl nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis negali pasakyti. Mama į užsienį išvažiavo 2017 m., siekdama geresnių sąlygų, geresnio uždarbio. Prieš išvažiuodama bute sudėjo langus, pečių, atliko pagrindinį remontą. Kol darė remontus mama gyveno pas ją. Remonto darbų atlikimui buvo samdyti žmonės, mama pirko medžiagas, ji apmokėjo visus darbus. Išvažiuodama mama buto raktus davė jai, kad prižiūrėtų. Baldai bute palikti mamos, nuo šio buto raktų daugiau niekas neturi. Atsakovas per tą laiką raktų neturėjo. Atsakovas raktų neprašė, tačiau jeigu paprašytų buto raktų jis turėtų klausti jos mamos, kadangi buvo sudaryta rankpinigių sutartis, bute likę mamos daiktai. Šiai dienai negali atsakyti, kas yra buto savininkas. Per žiemą kūreno pečių, laistė gėles, kad neapsileistų namai. Mama nebuvo grįžusi nuo 2017 m., šiuo metu jos sveikatos būklė prasta. Į tą butą savo valia buvo įleidusi pagyventi M. A. (atsakovo B. A. sūnų). Mama nežinojo dėl įleidimo,, o atsakovas žinojo apie įleidimą. Mama teiravosi atsakovo, ar butas išmokėtas ir yra sąlygos jo perrašymui. Be to, bute 2018 m. gyveno ir atsakovo darbininkai mama davė tam leidimą.

9. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. M. (ieškovės dukra) nurodė, kad jos mama sumokėjo rankpinigius ir devynis metus iš eilės skambinėja atsakovams dėl buto perrašymo, o atsakovas vis prašo palaukti, nes dar neišsimokėjo skolos savivaldybei. Sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Atsakovai nebuvo nurodę mamai konkrečios datos, kada galės sudaryti pagrindinę pardavimo sutartį, mama skambindavo klausdavo, kada gali grįžti. Atsakovas nekalbėjo, kad turi leidimą parduoti butą iš savivaldybės, taip pat ir atsakovė nesakė turinti leidimą. Mama, prieš išvykstant bute gyveno apie metus ar du metus laiko. Mamai problemų atvykti į Lietuvą sudaryti sutarties nebūtų buvę problemų. Bute iš pradžių nebuvo galima gyventi, nebuvo langų, krosnies. Šiai dienai mama įsigyti buto nebenori, nes serga ir gyvena užsienyje , be to, ten gyventi nėra galimybių, nes nėra vandens. Mama laukė iki pat 2021 metų kol atsakovas paskambins ir praneš, kada bus galima sudaryti pagrindinę sutartį. Šiuo metu butą prižiūri sesuo, o atsakovas butu naudojosi, buvo įleidęs kitus asmenis pagyventi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

10. Šios bylos atveju ginčo šalys yra siejamos svainystės santykių – ieškovės R. M. dukra, I. A., yra atsakovų B. ir I. A. marti (jų sūnaus M. A. sutuoktinė), taigi ginčas kilęs tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (tėvų) (CK 3.136 straipsnis).

11. Nustatyta, kad sutuoktiniai B. ir I. A. kartu su dar dviem bendraturčiais – M. A. bei M. A. (sūnumis) 2009-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo ir nuosavybės teise valdo 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12. Taip pat nustatyta, kad 2013-08-29 ieškovė R. M. (kaip pirkėja) ir atsakovai B. ir I. A. (kaip pardavėjai) pasirašė sutartį, pavadintą „Rankpinigių sutartimi“ (toliau ir – „sutartis“, „ginčo sutartis“), kuria patvirtino, kad sudaro pardavėjams B. ir I. A. nuosavybes teise priklausančio turto: 1/3 dalies gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rankpinigių sutartį ir R. M. sumoka 20 000 Lt.

13. Sutartyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas notarinėje kontoroje turi įvykti ne vėliau kaip iki 2017-12-31. Pirkėja sumoka rankpinigius B. ir I. A. nuo sutarties pasirašymo dienos (2.1 punktas).

14. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad sutarties pasirašymo metu ieškovė grynais pinigais perdavė atsakovams 20 000 Lt (ekvivalentas eurais – 5 792,40 Eur). Teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, kad šią sumą gavo ir jau panaudojo (išleido) savo gerbūvio ir aplinkos tvarkymo darbams.

15. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas notarinėje kontoroje, kuris pagal sutarties 2.1 punkto nuostatas turėjo įvykti iki 2017-12-31 neįvyko. Todėl ieškovė reikalauja sugrąžinti sumokėtą 20 000 Lt sumą ir priteisti sutarties 2.3 punkte nustatytas netesybas (delspinigius). Atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimais, tvirtina, kad buvo (ir šiuo metu yra) pasirengę sudaryti gyvenamojo 1/3 dalies gyvenamojo pastato perleidimo ieškovei sandorį, tačiau, atsakovų įsitikinimu, pati ieškovė nepagrįstai vengė (-ia) ir atsisakė (-o) tai padaryti.

Dėl sutartimi prisiimto įsipareigojimo – ateityje sudaryti sutartį, neįvykdymo teisinių padarinių

16. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas, jų elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

17. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Teisminėje praktikoje išskyrimai tokie šios sutarties bruožus: aiškus šalių susitarimas sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; šio susitarimo įforminimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalis, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

18. Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 27 punktas).

19. Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tačiau šios sutarties pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-11 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; 2017-05-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas ir kt.).

20. Teismo vertinimu, 2013-08-29 ginčo šalių sudaryta sutartis atitinka esminius preliminariosios sutarties požymius, kadangi iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti sutartyje įvardyto nekilnojamojo turto (1/3 dalies gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini)) notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, sutartis sudaryta rašytine forma, joje taip pat nustatytas terminas pagrindiniam sandoriui sudaryti (iki 2017-12-31). Tokiu atveju konstatuotina, kad ginčo šalių sutartiniai santykiai kyla iš preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnio 1 dalis).

21. Kaip jau minėta, kilusio ginčo atveju pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, atsakovai neneigia 2013-08-29 gavę iš ieškovės 20 000 Lt, tačiau nesutinka šią sumą grąžinti, motyvuodami tuo, kad pati ieškovė nepagrįstai vengė sudaryti su jais pirkimo-pardavimo sutartį. Tokią teisę atsakovams suponuotų šalių sudarytos sutarties 2.2 punktas, pagal kurį ieškovei (pirkėjai) neįvykdžius (nesudarius) pirkimo-pardavimo sutarties sumokėta suma lieka atsakovams (pardavėjams). Tačiau teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių pritarti atsakovų argumentams ir atitinkamai spręsti, kad būtent ieškovė nepagrįstai atsisakė ir (ar) nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

22. Teismo vertinimu, atsakovų nurodoma aplinkybė, kad ieškovė asmeninių motyvu pagrindu 2017-07-15 išvyko į Junginę Karalystę, apie išvykimą į užsienį deklaruodama ir viešame registre, per se (savaime) neleidžia nuspręsti apie ieškovės siekį atsisakyti ar vengti notarine tvarka sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nepateikta duomenų, kad, tiek iki ieškovei išvykstant iš Lietuvos, tiek laikotarpiu nuo 2017-07-15 (po ieškovės išvykimo iš Lietuvos) iki 2017-12-31 (sutartinio termino pabaigos), ieškovė bet kokiais būdais būtų buvus kviečiama, raginama atvykti pas notarą sutarties sudarymui, byloje taip pat nepateikta duomenų, leidžiančių spręsti, kad toks vizitas pas notarą iki sutartyje nustatyto termino buvo suplanuotas (suderintas) (CPK 12, 178 straipsniai). Tokios išvados neleidžia daryti ir teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustų ieškovės dukterų (I. A. ir R. M.) paaiškinimai. Priešingai, R. M. tvirtino, kad jos mama skambindavo ir teiraudavosi atsakovų, kada gali grįžti sutarties pasirašymui, ir nors šiuo metu mama (ieškovė) yra silpnos sveikatos, tačiau 2017 m. mamai nebuvo jokių esminių kliūčių parvykti į Lietuvą sutarties pasirašymui.

23. Teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės pagal preliminariąją sutartį taikymo, reikia aiškintis sutarties šalių elgesį ikisutartiniuose santykiuose bei įvertinti šalių sąžiningumą rengiantis pagrindinės sutarties sudarymui. Jau aptarta, kad 2013-08-29 sutartyje nustatytas įsipareigojimas turėjo įvykti net po penkerių metu, t. y., ne vėliau kaip iki 2017-12-31. Šiuo atveju ieškovė visiškai pagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad iki sutartyje nustatyto termino (2017-12-31) atsakovai neatliko jokių veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys, trukdžiusios sudaryti nekilnojamojo turto (1/3 dalies pastato) perleidimo sandorį. Visų pirma, tokia kliūtimi buvo tai, kad atsakovai, įsipareigodami turtą perleisti ieškovei, patys dar nebuvo pilnai atsiskaitę už šį turtą. Nustatyta, kad atsakovai šį turtą įgiję 2009-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, buvo įsipareigoję atitinkamomis dalimis už įgytą turtą atsiskaityti su Šilutės rajono savivaldybės administracija iki 2019-12-30 (sutarties 14.5 punktas), o iki tol atsakovai be raštiško Šilutės rajono savivaldybės administracijos sutikimo neturėjo teisės šio turto perleisti kitiems asmenims (sutarties 14.8 punktas). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovai būtų gavę raštišką Šilutės rajono savivaldybės administracijos sutikimą turto perleidimui, kaip to reikalavo sutarties 14.8 punktas. Teismo vertinimu, atsakovų atstovo argumentai ir pateikti duomenys, kad atsakovų turtinė padėtis buvo gera ir nekėlė finansinių keblumų bet kuriuo metu (vos tik ieškovė būtų parvykusi iš užsienio) visiškai atsiskaityti su Šilutės rajono savivaldybės administracija (2022-03-16 procesinio dokumento Nr. DOK-4469 priedai) teisiškai nėra reikšmingi, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovai savo įsipareigojimą pagal 2009-12-29 sutartį savivaldybės administracijai įvykdė tik 2019-12-27 (t. y., jau pasibaigus ginčo šalių nustatytam terminui). Antra, minėta, kad atsakovai, pastatą (gyvenamąjį namą) dalinės nuosavybės pagrindu nuo 2009-12-29 valdė su kitais bendraturčiais (savo sūnumis M. ir M. A.). Tačiau byloje taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovai, sąžiningai ruošdamiesi pastato dalies perleidimui ieškovei, atitinkamą pastato dalį (1/3) dalį būtų suformavę kaip atskirą civilinės apyvartos objektą. Taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovai būtų įgyvendinę pareigas, raštu per notarą pranešti apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiams, nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda bei pasiūlyti per vieną mėnesį įgyvendinti pirmenybės teisę (CK 4.79 straipsnio 2 dalis).

24. Teismas taip pat nesutinka su atsakovų atstovo argumentais (išdėstytais baigiamojoje kalboje), kad byloje yra pagrindas šalių 2013-08-29 sutartį pripažinti pagrindine ir patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes ieškovės sumokėta 20 000 Lt suma yra visa daikto kaina, be to, daiktas buvo perduotas faktiniam ieškovės valdymui.

25. Sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, be pirmiau nurodytų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų, būtina išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia Dėl to teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ar nepažeidžiamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008).

26. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos (ar jos dalies) sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie vertintini kaip pirkimo-pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nepaisant to, pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Tai reiškia, jog tam, kad viena šalis galėtų daiktą perduoti nuosavybės teise kitai šaliai, ji turi nuosavybės teisę į tą daiktą turėti ir teisė disponuoti turtu negali būti apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

27. Nagrinėjamu atveju atsakovų nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą nuo pat jo įsigijimo 2009-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki pat 2019-12-27 (visiško atsiskaitymo su Šilutės rajono savivaldybės administracija) buvo apribota. Todėl ginčo turtas (1/3 dalis gyvenamojo pastato) negalėjo 2013-08-29 būti perduotas ieškovės nuosavybėn ir tai suponuoja išvadą, kad šalys galėjo tik sudaryti susitarimą dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo (CK 6.165 straipsnis). Be to, ginčo atveju nebuvo laikytasi ir kitų imperatyvių teisės aktų normų – CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos pranešimo apie pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, tvarkos. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio 3 dalies normas, kaip to prašo atsakovų atstovas.

28. Preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas (Jeigu pagal preliminariąją sutartį pardavėjo gautos lėšos kvalifikuojamos kaip avansas (CK 6.309 straipsnio 2 dalis), tai nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

29. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, laikytina, kad ieškovės 2013-08-29 sumokėtą sumą atsakovai yra gavę be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl šią sumą grąžinti ieškovė turi teisę reikalauti, remdamasi CK 6.237 straipsniu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovei iš solidariai iš atsakovų priteistina sumokėta 20 000 Lt (ekvivalentas eurais – 5 792,40 Eur) suma (CPK 6.237 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

30. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

31. Šalių pasirašytoje sutartyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas neįvykdo pirkimo-pardavimo sutarties joje nustatyta tvarka bei terminais, jis privalo mokėti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą per 10 dienų nuo pirkėjo reikalavimo gavimo dienos. Už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos (sutarties 2.3. punktas).

32. Pagal CK 6.98 straipsnio 2 dalį, preliminarioji sutartis negali būti užtikrinama rankpinigiais. Todėl sutarties 2.3 punkto sąlyga, reikalaujanti dvigubo rankpinigių mokėjimo, negali būti pripažįstama kaip civilinės atsakomybės forma preliminariosios sutarties neįvykdymo atveju.

33. Šiuo atveju ieškovė ir nereikalauja iš atsakovų dvigubos rankpinigių sumos mokėjimo, tačiau, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, vis tik prašo priteisti 2 084,40 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį (CK 1.125 straipsnis, sutarties 2.3 punktas; 5 792,40 Eur x 2 proc. x 180 d.).

34. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Išskiriami tokie netesybų instituto tikslai: 1) sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius ir su tuo susijusias išlaidas; 2) sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes tais atvejais, kai šalis nepatyrė daugiau nuostolių nei sutartimi nurodytose netesybose, netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra iš anksto žinoma pinigų suma; 3) skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-234-248/2016).

35. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

36. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

37. Šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti netesybos (delspinigiai) už sutarties sąlygų pažeidimą ir vengimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iš esmės sudaro mažiau nei ½ ieškovės sumokėto avanso sumos, kurią pagrindinės sutarties nesudarymo atveju. Pažymėtina, jog šiuo atveju minėtos netesybos taikytinos solidariems skolininkams (sutuoktiniams), o preliminari sutartis nebuvo vykdoma ilgą laikotarpį (ieškovei grąžinta (priteista) tik po penkerių metų). Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta (ir atsakovai iš esmės neginčijo), kad ieškovė savo lėšomis atliko ginčo turto dalies remonto darbus (pakeitė langus, įstatė krosnį ir kt.) už kurių atlikimo kompensacijos nereikalauja. Įvertinus aptartų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog netesybų suma būtų aiškiai per didelė ir (ar) prieštarautų protingumo, sąžiningumo principams. Atsakovai sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 2 084,40 Eur dydžio delspinigius, ieškovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.71 straipsnis).

38. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 215,32 Eur žyminis mokestis, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 107, 66 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

40. 2022-01-10 buvo priimtas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o 2022-01-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/02087 ir antstolės N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/21/02114. Šios laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 792,40 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir keturiasdešimt euro centų) sumokėtos sumos; 2 084,40 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt euro centų) delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 876,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2021-07-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 107,66 Eur (vieną šimtą septynis eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-01-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/02087 ir antstolės N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/21/02114 sustabdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.