Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-106-324/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-10
Bylos Nr.: e2A-106-324/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
Atsakovas: M. B.
Ieškovas: R. P.

Civilinė byla Nr. e2A-106-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00794-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Auštos Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2712-292/2019 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui Ž. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ją šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 5 400 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą; nustatyti nepilnamečio vaiko Ž. B. gyvenamąją vietą su ieškove (vaiko motina); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus Ž. B.. Atsakovas neneigė savo tėvystės ir yra nurodytas tėvu sūnaus gimimo liudijime. Šalys gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį iki 2014 metų vidurio, kol sūnui suėjo (duomenys neskelbtini). Dėl nuolatinio atsakovo alkoholio vartojimo bei jo motinos kišimosi į šalių santykius pradėjo gyventi skyrium. Santuokos nebuvo sudarę. Išsiskyrus atsakovas nusišalino nuo sūnaus auklėjimo bei išlaikymo, nesidomėjo jo gyvenimu, nepalaikė jokio tarpusavio ryšio, teigdamas, jog tai ne jo vaikas. Sūnus yra patyręs didelį stresą dėl nerūpestingo atsakovo elgesio, kuomet šis kreipėsi į žurnalistus ir atvyko pas ieškovę ir jų sūnų filmuojant vaizdo kameroms. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriau atitiktų jo interesus. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes yra vaiko auginimo atostogose – be Ž. B., turi dar dvi nepilnametes dukras E. ir V. P., kurių tėvas nėra atsakovas. Ieškovės šeimos pajamas per mėnesį sudaro jos sutuoktinio gaunamas apie 800 Eur darbo užmokestis bei 210 Eur dydžio išmokos vaikams. Ž. B. poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 400 Eur. Didžiąją šios sumos dalį reikia išleisti sūnaus maitinimui, likusius pinigus skirti drabužiams, avalynei, vitaminams, higienos reikmenims. Vaikas specialiųjų sveikatos poreikių neturi, tačiau dėl įtariamo žvairumo jam paskirti akiniai, kurių kaina 68 Eur. Dėl šios priežasties motina su vaiku reguliariai lankosi pas gydytojus. Ieškovė neišgali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, iš savo gaunamų lėšų jam skiria apie 30 Eur, o likusį išlaikymą sūnui teikia ieškovės sutuoktinis bei jos tėvai. Nekilnojamojo turto nei ji, nei sutuoktinis neturi. Kadangi Ž. gyvena kartu su ieškove, jai tenka ir pareiga suteikti vaikui gyvenamąjį plotą. Išlaidos būsto išlaikymui per mėnesį įprastai sudaro apie 100 Eur, šildymo sezonu – 200 Eur. Atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo, kadangi yra sveikas ir darbingas. Nors oficialiai niekur nedirba, tačiau, ieškovės žiniomis, turi garažą, kuriame teikia transporto priemonių remonto paslaugas, be to, turi nekilnojamojo turto – dalį buto Kauno mieste, kuriame gyvena kartu su savo motina. Kadangi atsakovas po šalių apsigyvenimo skyrium 2014 m. sūnaus materialiai nerėmė, už paskutinius trejus metus, už vieną mėnesį skaičiuojant po 150 Eur, susidarė 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė anksčiau nesikreipė į teismą dėl sūnaus išlaikymo priteisimo, vis tikėjosi, jog atsakovas geranoriškai pareikš norą prisidėti prie savo sūnaus gerovės.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė nepilnamečio vaiko Ž. B. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui Ž. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo 2019 m. kovo 26 dieną iki Ž. B. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas, vykdant Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį dėl laikino išlaikymo. Priteisė iš M. B. nepilnamečiam vaikui Ž. B. skirtą 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai R. P. Priteisė iš atsakovo 251 Eur žyminį mokestį ir 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso 254,48 Eur. Priteisė iš atsakovo valstybei 216,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi.

5. Nurodė, kad įvertinus ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių (greitu metu pradės lankyti ugdymo įstaigą), sveikatos būklę, ieškovės bei jos atstovo ir institucijos teikiančios išvadą paaiškinimus, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, ieškovės turtinę padėtį bei galimybę patenkinti vaiko poreikius, teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra šiek tiek geresnė. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, ji yra vaiko priežiūros atostogose, todėl dėl objektyvių priežasčių niekur nedirba. Iš viso jos pajamos per mėnesį yra apie 200 Eur. Be to, ieškovė turi dar dvi nepilnametes dukras, prie kurių išlaikymo, kaip ir sūnaus, didele dalimi prisideda jos sutuoktinis bei tėvai. Atsakovas niekur nedirba, tačiau jis yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas, todėl jis objektyviai turi daugiau galimybių susirasti darbą ir teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, o ne visą naštą perkelti vienai ieškovei. Ieškovės auginamos dukros yra mažametės, vienai (duomenys neskelbtini), kitai – beveik (duomenys neskelbtini) metai, todėl dėl vaikų mažo amžiaus jos galimybės įsidarbinti artimiausiu metu yra smarkiai ribotos. Teismas nenustatė, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių ar sutartinių įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovės bei institucijos teikiančios išvadą duomenimis, atsakovas turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto Kauno mieste. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, kuris yra mažesnis nei pusė minimalios algos Lietuvoje, juolab kad nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis bei laisvalaikis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui priteisimo; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus Ž. B. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus 1800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 50 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 26 d.; pakeisti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko išlaikymą, netyrė ir neanalizavo visų įrodymų. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami atvejai, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia apeliacinį skundą. Pirma, teismas neindividualizavo nepilnamečio sūnaus poreikių, atsižvelgdamas į nepilnamečio amžių ir realius poreikius, antra, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, apsprendžiančios nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, taip pat visiškai nebuvo vertinama tėvų turtinė padėtis.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda, tai yra atsakovo turinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tačiau byloje surinkti duomenys apie gaunamas pajamas, turimą turtą, paneigia šią teismo padarytą išvadą. Šalių turtinė padėtis yra vienoda ir vertintina kaip labai prasta.

6.3. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismų praktikoje yra nustatyta, kad kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas šiems dviem kriterijams ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr., 3K-3-37/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m, gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie realiai patiriamas išlaidas nepilnamečiam sūnui išlaikyti, laikytina, kad jos yra neįrodytos. Skundžiamame sprendime nėra nurodyti ir aptarti visi nepilnamečio sūnaus poreikiai, apsiribojant tik gyvenamojo būsto šildymo kainų aptarimu.

6.4.Šiuo metu nepilnamečiam sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, jis nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, neturi jokių sveikatos sutrikimų, kas lemtų didesnius nepilnamečio poreikius. Ieškovės nurodytos patiriamos išlaidos nepilnamečio sūnaus išlaikymui (išlaidos maistui - 240 Eur, išlaidos drabužiams - 30 Eur, išlaidos buitinėms ir higienos prekėms - 30 Eur, išlaidos būsto išlaikymui - 100-200 Eur (priklausomai nuo sezono), išlaidos vaistams, maisto papildams, vitaminams, tyrimams - 10 Eur, išlaidos laisvalaikiui - 15 Eur, kitos išlaidos) yra neįrodytos ir išdidintos. Apelianto manymu, įvertinus, kad maistas yra ruošiamas namuose, nepilnamečio sūnaus maitinimui daugiausia gali būti išleidžiama iki 50 Eur, rūbams - 20 Eur, buitinėms ir higienos prekėms - 10 Eur, būsto išlaikymui - 20 Eur, vaistams, maisto papildams, vitaminams, tyrimams - 5 Eur, laisvalaikiui - 5 Eur, todėl jo išlaikymui per mėnesį išleidžiama ne daugiau nei 200 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

6.5. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika. Vienoje naujausių bylų kasacinis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principą, priteisdamas 120 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K3-70-969/2018 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nurodytoje byloje tėvo, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, gaunamoms pajamoms esant beveik dvigubai didesnėms, 120 Eur per mėnesį nustatyta išlaikymo suma pripažinta atitinkančia proporcingumo principą, tai nagrinėjamu atveju abiejų tėvų gaunamoms pajamoms esant žymiai mažesnėms, iš ieškovo priteista 200 Eur išlaikymo per mėnesį suma negali būti laikoma atitinkančia CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų gaunamos pajamoms principą, ir nepilnamečio vaiko išlaikymui buvo priteista 150 Eurų išlaikymas periodinėmis išmokomis. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-504-896/2018 15 metų amžiaus nepilnamečiam vaikui, kurio poreikiai realiai yra ženkliai didesni, nei 6 metų amžiaus šalių sūnaus, priteisė po 180 Eur išlaikymą.

6.6. Vertinant sūnaus poreikius nebuvo įvertinta, kad ieškovė iš Lietuvos valstybės kiekvieną mėnesį gauna 50 Eur išmoką, skirtą šio vaiko išlaikymui, t.y. šia pinigų suma nebuvo mažinama iš atsakovo priteisiama išlaikymo suma.

6.7. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui 200 Eurų suma yra pakankama išlaikyti, tuo tarpu mažesniam vaikui išlaikyti nėra būtina skirti tokios pinigų sumos, todėl ieškinyje pateiktas reikalavimas įsiskolinimą skaičiuoti pagal ieškovės nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą iš esmės yra ydingas ir neatitinka realios situacijos. Šiuo atveju išlaikymo įskolinimas turėtų būti skaičiuojamas po 50 Eur už kiekvieną mėnesį, todėl išlaikymo įsiskolinimas galėjo būti priteistas ne daugiau kaip 1 800 Eur (50 Eur X 36 mėnesiai).

6.8. Tarp šalių nuolat kildavo ginčai dėl nepilnamečio sūnaus Ž. B. tėvystės, dar (duomenys neskelbtini) metais ieškovė pripažino, kad šis vaikas yra ne atsakovo sūnus, todėl jis neturi teikti jokio išlaikymo. Taip pat šalys buvo sutarę pasidaryti DNR tėvystės patikslinimui, tačiau vėliau ieškovė dingo, su atsakovu nebebendravo, todėl iki šiol jis yra įrašytas nepilnamečio sūnaus tėvu. Ieškovė išlaikymo nepilnamečiam sūnui niekada neprašė.

7. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydį.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 2-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. (duomenys neskelbtini). Nors apeliaciniame skunde nesuformuluotas prašymas juos priimti, nenurodoma, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepareiškė prieštaravimų dėl šių įrodymų priėmimo į bylą, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas.

12. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

13. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Žemesnės instancijos teismas

14. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Apeliantas pirmosios instancijos teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, atsiliepimo į ieškovės ieškinį neteikė, 2019 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. liepos 5 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose nurodė, kad jis iš esmės nesutinka su tėvystės faktu, todėl mano, jog neturi pareigos išlaikyti vaiko. Tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nėra gauta duomenų, kad atsakovas teismine tvarka ginčytų nepilnamečio vaiko Ž. B. tėvystę. Antra, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Apeliacinės instancijos teismas iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, jog atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki pažymos išdavimo dienos (2019-11-04) buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas ir šiuo metu nedirba ar nevykdo individualios veiklos. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių apie transporto priemonių remonto darbų atlikimą. Akivaizdu, kad vykdydamas tokią veiklą apeliantas gauna pajamas, kurių nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neatskleidė. Apeliantas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog jis yra sveikas ir darbingas, todėl, jei esama materialinė padėtis apelianto netenkina, turi ieškoti geriau apmokamo darbo (veiklos), taip gerindamas savo turtinę padėtį bei užtikrindamas galimybę teikti nepilnamečiam vaikui jo amžių ir poreikius atitinkantį išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą, ir kad jo savarankiškos darbo paieškos buvo nesėkmingos. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji, be šalių sūnaus, augina dvi mažametes dukras E. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, jos gaunamas pajamos per mėnesį sudaro 210,90 Eur išmoka vaikams. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ieškovė neturi, gyvena nuomojamame būste, kurio išlaikymui šiltuoju sezonu įprastai ieškovės šeima išleidžia 100 Eur, šaltojo sezono metu – 200 Eur. Ieškovei išlaikyti vaikus padeda sutuoktinis bei tėvai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tėvų turtinės padėties nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir jis yra pajėgus mokėti sūnaus išlaikymui po 200 Eur.

16. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta 555 Eur minimali mėnesinė alga (neatskaičius mokesčių), kuri yra orientacinis dydis, būtinas pragyvenimui Lietuvoje. Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 607 Eur minimali mėnesinė alga (neatskaičius mokesčių) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

17. Apelianto samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą, nurodant, kad maksimali suma, kurią ieškovė faktiškai galėtų išleisti vieno vaiko maitinimui yra ne didesnė kaip 50 Eur per mėnesį, rūbams – 20 Eur, išlaidoms buitinėms ir higienos prekėms – 10 Eur, išlaidoms būsto išlaikymui – 20 Eur, išlaidoms vaistams, maisto papildams, vitaminams, tyrimams – 5 Eur, išlaidoms laisvalaikiui – 5 Eur, o bendra sūnaus poreikių suma galėtų būti ne didesnė kaip 200 Eur, laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip atsakovo siekis išvengti pareigos teikti reikiamo dydžio išlaikymą vaikui vykdymo. Jie nepagrįsti nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi vaikas gana ilgai (nuo (duomenys neskelbtini)) su juo negyvena, atsakovas su sūnumi ar jo motina nebendrauja. Tai, kad būtinosios išlaidos nebuvo pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo situaciją, įvertino ir nustatė vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalingas lėšas. Teismo priteista išlaikymo suma atitinka protingumo kriterijų, nėra susijusi su prabangos prekių įsigijimu, priešingai – visos išlaidos reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms, yra racionalios ir pagrįstos. Šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, nors atsakovas nurodė, kad berniukas nelanko ikimokyklinio mokymo įstaigos, tačiau ieškovė patvirtino, kad berniukas tokią įstaigą lanko, bet to, rudenį turėtų pradėti lankyti mokyklą, todėl atsakovo sutinkamas mokėti 100 Eur išlaikymas neužtikrintų net minimaliausių (būtinų) šalių sūnaus poreikių patenkinimo. Svarbu ir tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, tad jai tenka rūpintis nuolatine kasdiene vaikų priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad šalių vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma.

18. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-209-916/2016, e3K3-70-969/2018, 2A-504-896/2018).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Išanalizavus apelianto nurodytas kasacinio ir apeliacinio teismų nutartis pažymėtina, kad šios civilinės bylos ir apelianto nurodytų civilinių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

20. Nesutiktina su atsakovu, kad vertinant sūnaus poreikius nebuvo įvertintas faktas, jog ieškovė iš Lietuvos valstybės kiekvieną mėnesį gauna 50 Eur išmoką, skirtą nepilnamečio sūnaus išlaikymui.

21. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Teisėjų kolegijos nuomone, ši valstybės skiriama parama nesudaro pagrindo mažinti atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo prievolės dalį, nes ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka rūpintis nuolatine kasdiene jų priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems vaiko poreikiams patenkinti, kas savaime suponuoja didesnę išlaikymo prievolės naštą, o atsakovas yra pajėgus teikti vaikui reikalingą 200 Eur išlaikymą.

22. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

23. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

25. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantas neginčija, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 26 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sūnaus poreikiai šiuo laikotarpiu būtų buvę mažesni, nei priteista išlaikymo suma. Tai, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nepagrindžia, kad vaiko poreikiai buvo mažesni, ir nepašalina apelianto pareigos kompensuoti ieškovui nepakankamu dydžiu įvykdytą išlaikymo prievolės dalį.

Dėl įrodymų vertinimo

26. Apelianto teiginiai apie tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, tėra jo nuomonė dėl teismo padarytų išvadų bei sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nenurodė teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, pateikė tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

28. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė