Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ prašymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Prašyme nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teisme 2010 m. rugpjūčio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1968- 460/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. K. (buvusi pavardė – K.) išieškotojos UAB „Marijampolės pieno konservai“ naudai pateikė antstolės R. V. kontorai. Antstolė 2020 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-74-2048 vykdomąjį raštą priėmė vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0074/20/00082, areštavo R. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą už 94 943,92 Eur sumą. 2020 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-20000398 antstolė panaikino 2020 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. S-20-74-2048 dėl to, kad praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 2 dalis). CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, jis buvo pakeistas 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. ir nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti vykdyti vykdomąjį raštą dėl svarbių priežasčių: pareiškėja CPK pagrindu įgijo 10 metų terminu apibrėžtas teises, todėl teisinio reguliavimo pataisos, kuriomis per pusę sutrumpintas šių teisių įgyvendinimo terminas, iš pareiškėjos atima teisę įgyvendinti teisėtai įgytas teises, pažeistų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Be to, kaip svarbią priežastį nurodė tai, kad skola pagal paskolos sutartį niekada nebuvo grąžinta, o pareiškėja objektyviai neturėjo galimybių realiai teismo priteistą skolą atgauti, nes R. K., teismo sprendimui įsiteisėjus, jau buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, jam buvo paskelbta tarptautinė paieška dėl nusikalstamos veikos padarymo užsienyje – (duomenys neskelbtini), jis 2011 metais sulaikytas Latvijos Respublikoje, pagal ekstradicijos taisykles buvo perduotas dar kitos valstybės – (duomenys neskelbtini) – teisėsaugos institucijoms, kur už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme 11 metų laikotarpiui ir iki 2016 metų atlikinėjo teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti skolos išieškojimą pagal Vykdomąjį raštą, nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14. Atskirajame skunde teigiama, kad sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2010 m. liepos 13 d., vykdomasis raštas išduotas 2010 m. rugpjūčio 3 d., taigi vykdomojo rašto pateikimui buvo nustatytas 10 metų pateikimo vykdyti terminas. Laiko tarpas, per kurį pareiškėja galėjo kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo pagal vykdomąjį raštą, buvo nustatytas 10 metų nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2020 m. liepos 13 d. Pareiškėja CPK pagrindu įgijo 10 metų terminu apibrėžtas teises, todėl teisinio reguliavimo pataisos, kuriomis per pusę sutrumpintas šių teisių įgyvendinimo terminas, iš pareiškėjos atimtų teisę įgyvendinti teisėtai įgytas teises, pažeistų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Atsižvelgiant į tai ir į teismų praktikoje suformuotą taisyklę, teisinio reguliavimo pasikeitimą teismas privalėjo laikyti svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą vykdomąjį raštą pateikti vykdyti, todėl nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neteisingai vertino, kad neegzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių vykdomasis raštas negalėjo būti pateiktas vykdyti anksčiau. Pareiškėja, teisėtai įgijusi reikalavimą į skolininką ir įsitikinusi, kad skola galės būti išieškoma per 10 metų, delsė pradėti išieškojimą dėl pateisinamų priežasčių – vadovaujantis moraliniais principais buvo laukiama, kol skolininkas atliks laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir grįžęs iš jos grąžins skolą be priverstinio išieškojimo. Toks tikėjimas visiškai pateisinamas buvusiais skolininko ir pareiškėjos akcininko giminystės ryšiais. Šios priežastys yra pakankamos laikyti jas objektyviai sutrukdžiusiomis pateikti vykdomąjį raštą vykdyti. Be to, teismas, priimdamas nutartį, neįvertino, kad vienintelė galimybė pareiškėjai atgauti skolininkui suteiktas paskolas – termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimas. Terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui pasibaigimas jokiu būdu negali būti siejamas su pačios prievolės pabaiga, o skolininkui nesąžiningai atsisakant vykdyti prisiimtą prievolę yra būtina atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti. Pareiškėja niekada nebuvo ir iki šiol nėra praradusi suinteresuotumo atgauti skolą iš skolininko. Tą liudija ir byloje nustatytos aplinkybės: 1) 2010 m. gegužės mėnesį pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos iš skolininko priteisimo; 2) 2010 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja gavo vykdomąjį raštą; 3) 2017 m. skolininkui kreipusis į teismą dėl pagal sprendimą taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pareiškėja teismui patikino, jog nėra praradusi intereso dėl skolos išieškojimo, ir paaiškino aplinkybes, dėl kurių šis išieškojimas iki šiol nėra pradėtas (skolininko buvimo vietos nežinojimas, skolininkui paskirta laisvės atėmimo bausmė); 4) 2020 m. sausį pareiškėja pateikė vykdomąjį raštą vykdymui; 5) šioje byloje pareiškėja siekia termino pateikti vykdomąjį raštą vykdymui atnaujinimo. Kitaip tariant, pareiškėjos veiksmai yra nuoseklūs – pareiškėja visuomet buvo suinteresuota atgauti skolininkui suteiktas paskolas, kurios yra pareiškėjai priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėja niekada neatleido skolininko nuo jo prievolės įvykdymo. Taigi visi pareiškėjos pateikti argumentai pagrindžia aplinkybę, jog nėra jokių pagrindų, dėl kurių būtų galima abejoti pareiškėjos įgytų procesinių teisių teisėtumu, terminas pateikti vykdomąjį raštą vykdyti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl nutartimi nepagrįstai atsisakyta pareiškėjos reikalavimą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti.

19. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja atskirąjį skundą pateikė 2021 m. balandžio 19 d., tačiau pareiškėjai gavus skundžiamą nutartį 2021 m. balandžio 9 d., atskirajam skundui pateikti terminas suėjo 2021 m. balandžio 16 d. Pareiškėja yra praleidusi terminą atskirajam skundui pateikti ir neprašo jo atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Marijampolės pieno konservai“ prašymas atnaujinti terminą pateikti vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1968-460/2010, neatnaujintas praleistas terminas pateikti vykdomąjį raštą vykdyti, iš pareiškėjos suinteresuoto asmens R. K. priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat nutarta šiai nutarčiai įsiteisėjus naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

23. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybės, jog terminas pateikti vykdomąjį raštą vykdyti praleistas dėl svarbių priežasčių – teisinio reglamentavimo pasikeitimo, neteisingai vertino, kad neegzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių vykdomasis raštas negalėjo būti pateiktas vykdyti anksčiau, ir kad neįvertino, jog vienintelė galimybė pareiškėjai atgauti skolininkui suteiktas paskolas – termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimas.

Dėl termino atskirajam skundui paduoti

24. Skundžiama nutartis priimta ir paskelbta 2021 m. balandžio 9 d. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Skundžiama nutartis išsiųsta 2021 m. balandžio 9 d. Atskirasis skundas pateiktas 2021 m. balandžio 19 d.

25. Pažymėtina, jog CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Vadinasi, nagrinėjamu atveju anksčiausia skundžiamos nutarties įteikimo pareiškėjai diena gali būti laikoma 2021 m. balandžio 12 d. (pirmadienis), todėl terminas atskirajam skundui dėl skundžiamos nutarties suėjo 2021 m. balandžio 19 d. Atsižvelgdamasį tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą suinteresuoto asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 19 d. pateikdama atskirąjį skundą praleido terminą jam paduoti.

Dėl naujų įrodymų

26. Teismo posėdis šioje byloje apeliacinėje instancijoje įvyko 2021 m. birželio 3 d. Byloje 2021 m. birželio 2 d. gauti suinteresuoto asmens, o 2021 m. birželio 3 d. – pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėja kartu pateikė ir įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

29. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens naujai pateikti rašytiniai paaiškinimai neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jų pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

31. Pareiškėjos pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas priimtini.

Pagrindinės faktinės aplinkybės

32. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2010 m. gegužės 25 d. ieškovė UAB „Marijampolės pieno konservai“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. K. (dabar – K.) 196 809,60 Lt skolos, 8 558,03 Lt palūkanų, 21 165,66 Lt netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

33. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1968-460/2010 iš dalies tenkino ieškovės UAB „Marijampolės pieno konservai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui R. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 226 533,29 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

34. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1968-460/2010 už akių patenkino ieškovės UAB „Marijampolės pieno konservai“ ieškinį ir nusprendė priteisti ieškovei UAB „Marijampolės pieno konservai“ iš atsakovo R. K. 196 809,60 Lt skolos, 8 558,03 Lt palūkanų, 21 165,66 Lt netesybų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 531 Lt žyminio mokesčio. Laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo už akių įvykdymo. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2010 m. liepos 26 d.

35. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1968-460/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojos UAB „Marijampolės pieno konservai“ naudai.

36. Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. kovo 20 d. gautas atsakovo R. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-1968-460/2010 panaikinimo. Atsakovas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes ieškovė UAB „Marijampolės pieno konservai“ praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą išieškojimui pradėti. Ieškovė UAB „Marijampolės pieno konservai“ nurodė, kad per CPK nustatytus procesinius terminus teismo sprendimo nepateikė vykdyti antstoliui dėl objektyvių priežasčių ir kad prašysianti atnaujinti CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytus vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui procesinius terminus. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovo R. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1198-516/2017 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovo R. K. prašymą patenkino – panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1968-460/2010 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. K. turto areštą.

37. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovė UAB „Marijampolės pieno konservai“ teismo išduoto vykdomojo rašto iki šiol nėra pateikusi vykdyti, o galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų senaties terminas yra praleistas, termino atnaujinimo klausimas nespręstas ir, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, tokio turinio prašymas iki šiol net nėra teismui pateiktas. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, jog nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė UAB „Marijampolės pieno konservai“ objektyviai neturėjo galimybių realiai teismo priteistą skolą atgauti ar išieškoti, ir kad tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, patikrina antstolis. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis pareiškėjai UAB „Marijampolės pieno konservai“ per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą išsiųsta 2017 m. rugsėjo 25 d.

38. Išieškotoja UAB „Marijampolės pieno konservai“ Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1968-460/2010 dėl skolos išieškojimo iš R. K. (buvusi pavardė K.) išieškotojos UAB „Marijampolės pieno konservai“ naudai antstolės R. V. kontorai vykdyti pateikė 2020 m. sausio 16 d. Antstolės R. V. kontoroje 2020 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-74-2048 vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0074/20/00082. Antstolės R. V. 2020 m. vasario 17 d. priimtu patvarkymu Nr. S-20000398 panaikintas 2020 m. sausio 16 d. patvarkymas Nr. S-20-74-2048, motyvuota tuo, kad praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606 straipsnio 2 dalis).

39. Pareiškėja UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama atnaujinti terminą pateikti vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1968-460/2010. Klaipėdos apylinkės teismas šioje byloje skundžiama 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-167-838/2021 prašymą atmetė, neatnaujino praleisto termino pateikti vykdomąjį raštą vykdyti, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, nutarė šiai nutarčiai įsiteisėjus naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Šios proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

41. Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje. Pagal šio straipsnio antrąją dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 606 straipsnio 2 dalis).

42. CPK 608 straipsnis reglamentuoja praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą ir nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujinamas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra pagrindo vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis, pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017)

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Svarbios aplinkybės, sprendžiant vykdomojo rašto pateikimo termino atnaujinimo klausimą, teismo gali būti įvertintos, atsižvelgiant į ginčo esmę, šalių elgesį, priežastis, neleidusias kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

44. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su termino, per kurį vykdomasis raštas turi būti pateiktas vykdyti antstoliui, pasikeitimu, pastebėtina, kad CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu nenustatė šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos. Taigi vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti vadovaujamasi CPK 3 straipsnio 9 dalimi ir taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).

45. Nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas išduotas 2010 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau pareiškėja dar 2017 m. rugsėjo 26 d., kai gavo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1198-516/2017, turėjo žinoti, jog CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas praleistas, tuo labiau, jog šio teisminio proceso metu nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje pareiškėja pati buvo nurodžiusi, kad prašysianti atnaujinti CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytus vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui procesinius terminus. Pažymėtina, kad pareiškėja, net ir žinodama, jog CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra praleistas ir kad norėdama pateikti vykdomąjį raštą vykdyti pirmiausia turi vadovaujantis CPK 608 straipsniu kreiptis dėl termino atnaujinimo, nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. kovo 3 d., t. y. daugiau kaip 2 metus 5 mėnesius, nesikreipė dėl termino atnaujinimo ir tik 2020 m. sausio 16 d. antstolės R. V. kontorai pateikė jį vykdyti.

46. Konstatuojama, kad bent jau laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. kovo 3 d. šioje byloje nesusiklostė tokia situacija, kai pareiškėja terminą praleido dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo ir todėl būtina universaliai užtikrinti išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą, t. y. tokia situacija, kai, esant tokioms termino praleidimo priežastims, išskyrus tokius atvejus, kai yra pagrindas paneigti įgytų teisių teisėtumą arba paties išieškotojo piktnaudžiavimą teise, kitaip tariant, kai pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nesaugo tokių interesų ir lūkesčių, nes jie nėra teisėti, praleistas terminas atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016).

47. Pareiškėja įvairiuose procesiniuose dokumentuose užsimena apie kitas, jos nuomone, objektyvias aplinkybes, kurios trukdė jai pateikti vykdomąjį raštą vykdyti, t. y. tai, jog suinteresuotas asmuo atlikinėjo bausmę, neturėjo turto, taip pat dėl moralinių aspektų, kadangi suinteresuotas asmuo yra buvusio pareiškėjos pagrindinio akcininko ir valdybos pirmininko sūnus, taip pat dėl pareiškėjos pagrindinio akcininko ir valdybos pirmininko ligos ir mirties, taip pat dėl to, jog termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimas yra vienintelė galimybė pareiškėjai atgauti skolininkui suteiktas paskolas. Pirmiausia, kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas dar 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1198-516/2017 konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėja objektyviai neturėjo galimybių pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat realiai teismo priteistą skolą atgauti ar išieškoti. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmė ar atsakovo slapstymasis nesudaro jokių kliūčių vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą pateikti vykdyti, be to, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir antstoliui sudarius turto aprašą, buvo nustatyta, kad atsakovas turėjo tiek piniginių lėšų ir turtinių teisių, tiek ir kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Antra, pareiškėja nenurodo ir neįrodinėja, jog visos jos nurodytos aplinkybės susijusios su moraliniais aspektais, taip pat dėl pareiškėjos pagrindinio akcininko ir valdybos pirmininko ligos ir mirties, egzistavo visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2010 m. liepos 26 d. iki 2015 m. liepos 26 d., kai suėjo 5 metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ar iki pat 2020 m. kovo 3 d., kai pareiškėja kreipėsi dėl termino atnaujinimo. Kita vertus, šios aplinkybės pareiškėjai, ypač kaip juridiniam asmeniui, taip pat nesudarė jokių kliūčių vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą pateikti vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimas yra vienintelė galimybė pareiškėjai atgauti skolininkui suteiktas paskolas, savaime nepagrindžia termino praleidimo priežasčių ir neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis).

48. Įvertintina ir tai, kad pareiškėja terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleido žymiai, t. y. daugiau nei 4 metus 7 mėnesius (nuo 2015 m. liepos 26 d., kai suėjo 5 metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki 2020 m. kovo 3 d., kai pareiškėja kreipėsi dėl termino atnaujinimo), o nuo tada, kai, bylos duomenimis, pareiškėja privalėjo žinoti apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą, t. y. 2017 m. rugsėjo 26 d., – daugiau nei 2 metus 5 mėnesius.

49. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos subjektyvios aplinkybės dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti. Dėl to skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Esant nustatytoms aplinkybėms, nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

52. Šiuo atveju atskirąjį skundą atmetus, suinteresuotam asmeniui R. K. iš pareiškėjos priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 500 už teisines paslaugas. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Nepriimti byloje 2021 m. birželio 2 d. gautų suinteresuoto asmens R. K. ir 2021 m. birželio 3 d. gautų pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ rašytinių paaiškinimų.

Priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ 2021 m. birželio 3 d. gautus įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui R. K..

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.