- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 2-1198-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00699-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ieškinį atsakovui R. K. dėl paskolos, netesybų ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ieškinį atsakovui R. K. 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui R. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 226 533,29 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu už akių patenkino UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ieškinį ir nusprendė priteisti ieškovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ iš atsakovo R. K. 196 809,60 Lt skolos, 8 558,03 Lt palūkanų, 21 165,66 Lt netesybų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 531 Lt žyminio mokesčio. Laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo už akių įvykdymo. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2010 m. liepos 26 d. Teisme 2017 m. kovo 20 d. buvo gautas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą išieškojimui pradėti.Ieškovė su prašymu nesutiko. Nurodė nepraradusi intereso išieškoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą su visomis palūkanomis ir delspinigiais iš atsakovo. Ši skola iki šiolei negrąžinta. Ieškovė dėl objektyvių priežasčių per CPK nustatytus procesinius terminus teismo sprendimo nepateikė vykdyti antstoliui: ieškovės duomenimis, atsakovas, teismo sprendimui įsiteisėjus, jau buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, o turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti priteistos sumos išieškojimą, neturėjo. Ieškovės duomenimis, atsakovui buvo paskelbta tarptautinė paieška dėl nusikalstamos veikos padarymo užsienyje. Kai atsakovas buvo teisėsaugos institucijų sulaikytas kitoje užsienio valstybėje (Latvijos Respublikoje), jis pagal ekstradicijos taisykles buvo perduotas dar kitos valstybės – Naujosios Zelandijos teisėsaugos institucijoms, kur už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme laikotarpiui virš keturių metų ir toje valstybėje atlikinėjo teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Praėjusių metų pabaigoje Atsakovas buvo išleistas į laisvę Naujojoje Zelandijoje, iš kurios pastaruoju metu yra grįžęs. Todėl ieškovei tik šiuo metu yra atsiradusios realios galimybės imtis realių teisinių priemonių skolai išieškoti iš atsakovo. Ieškovė nurodė prašysianti atnaujinti CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytus vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui procesinius terminus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovo R. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.Teismas nurodė, kad ieškovė objektyviai neturėjo galimybių realiai teismo priteistą skolą atgauti / išieškoti, nes atsakovas buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Akivaizdu, kad ieškovė neprarado teisinio suinteresuotumo ir sieks realizuoti savo teisę bei kreipsis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo.Teismas dėl senaties termino, nurodyto CPK 606 straipsnio 2 dalyje, nepasisakė. Pabrėžė, kad faktas, ar ieškovė turi teisinę galimybę antstoliui pateikti vykdomąjį dokumentą, ar ne, nėra šios nutarties objektas. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus konstatavo, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neišnyko, todėl siekiant apginti ieškovės teisėtus interesus ir toliau būtina užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant atsakovo turtui areštą.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovui R. K. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovei per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendinus jai suteiktos teisės pateikti vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio skolos išieškojimo antstoliui, praleidus senaties terminą, nebetenka prasmės ir teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jau yra praėję beveik septyneri metai, o ieškovė net nesikreipė į antstolius. Tai įrodo ir patvirtina, kad ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo išieškoti skolą ir tokiu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.Antstolis A. S., vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, aprašė atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises. Turto arešto akto 1.3.2.3 punkte nurodyta, kad remiantis UAB „Inreal“ vertinimu, vien atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė 2010 metais sudarė 1 200 000 Lt. Atsakovui priklausančio turto areštas yra netgi kelis kartus didesnis nei ieškovei priteista suma. Visa ši informacija buvo žinoma ieškovei, todėl ji piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis pateikė teismui melagingą ir klaidingą informaciją apie atsakovo turtinę būklę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl rašytinių paaiškinimų pridėjimo prie bylos
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašo juos pridėti prie bylos.Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Atsakovo rašytiniai paaiškinimai iš esmės nekeičia jo atskirajame skunde nurodytų argumentų, jie iš esmės pakartojami. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, todėl jie priimami (CPK 42, 323 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą.Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Bylos duomenys patvirtina, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimui už akių, 2010 m. rugpjūčio 3 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Ginčo nėra, kad ieškovė teismo išduoto vykdomojo rašto iki šiol nėra pateikusi vykdyti, o galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų senaties terminas yra praleistas, termino atnaujinimo klausimas nespręstas ir, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, tokio turinio prašymas iki šiol net nėra teismui pateiktas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad faktas, ar ieškovė turi teisinę galimybę antstoliui pateikti vykdomąjį dokumentą, neturėtų būti nagrinėjamas. Priešingai, faktas, kad ieškovė CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu nepateikė vykdomojo rašto antstoliui, rodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrintas sprendimas yra nevykdomas, o ieškovė duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad teismo sprendimas yra vykdomas ir sprendimo įvykdymą toliau yra būtina užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė objektyviai neturėjo galimybių realiai teismo priteistą skolą atgauti / išieškoti, nes atsakovas buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos. Laisvės atėmimo bausmė ir / ar atsakovo slapstymasis nesudaro jokių kliūčių vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą pateikti vykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti įvykdytas tiek atsakovo gera valia, tiek panaudojant valstybės prievartą, t. y. antstoliui perduodant priverstinai vykdyti teismo sprendimą. Ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti patikrina antstolis. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir antstoliui sudarius turto aprašą, buvo nustatyta, kad atsakovas turėjo tiek piniginių lėšų ir turtinių teisių, tiek ir kilnojamojo bei nekilnojamojo turto į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi pareigą būti aktyvūs ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustačius, kad yra suėjęs senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, darytina išvada, kad teismo sprendimas byloje nevykdomas, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tampa nebeaktualus, nes išnyko šių priemonių taikymo pagrindas. Priešingu atveju, išieškotojui dėl vienų ar kitų priežasčių delsiant pradėti išieškojimą, laikinosios apsaugos priemonės savitiksliai galiotų neapibrėžtą laiko tarpą, o tai yra ne tik neproporcingas skolininko teisių suvaržymas, bet ir nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.Remdamasis pirmiau išdėstytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis naikintina ir kausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas tenkintinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi taikytos laikinosios priemonės panaikintinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo R. K. prašymą patenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1968-460/2010 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. K. turto areštą.
Nutarties kopijas siųsti šalims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.