Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-32507-984/2020 pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Suinteresuoti asmenys: L. L., S. F.. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis teikė pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei L. L. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 nevykdymą. Nurodė, kad:

1.1. Skolininkė nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties dalies, kuria patvirtinta suinteresuotų asmenų taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarka. Išieškotojas antstolį informavo, jog neįvyko numatyti tėvo susitikimai su vaikais D. F. ir S. F.: 2020-02-18 (atostogos), 2020-03-11, 2020-03-17, 2020-03-19–2020-03-22, 2020-03-24, 2020-03-26, 2020-03-31, 2020-04-02–2020-04-05, 2020-04-07, 2020-04-09, 2020-04-14, 2020-04-16–2020-04-19, 2020-04-21, 2020-04-23, 2020-04-28, 2020-04-30, 2020-05-01–2020-05-03, 2020-05-05, 2020-05-07, 2020-05-12, 2020-05-14–2020-05-17, 2020-05-19, 2020-05-21, 2020-05-26, 2020-05-28–2020-05-31, 2020-06-02, 2020-06-04, 2020-06-07 (Tėvo diena), 2020-06-09–2020-06-10, 2020-06-12–2020-06-13.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.5. Teismo nutartyje nurodyta kitos skolininkės pavardė laikytina technine klaida. Teismo motyvai nekelia abejonių, vertinant vienintelį rašymo apsirikimą. Visos teismo padarytos išvados yra išimtinai susijusios su išnagrinėta byla.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. L. skirta 200 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 dalies, kuria buvo nustatyta S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. F. ir S. F. tvarka, nevykdymą, baudą priteisiant išieškotojo S. F. naudai.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

14. Skolininkė L. L. atskirajame skunde suformulavo prašymą prijungti papildomai pateikiamą dokumentą – sveikatos priežiūros įstaigos ((duomenys neskelbtini) 2020-02-16 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą) pažymą. Prašymą grindė tuo, kad skolininkei buvo užkirstas kelias dėl nesurengto žodinio bylos nagrinėjimo papildomai patikslinti bei įsivertinti aplinkybes dėl dokumentų pateikimo baigties. Taip pat aptartas dokumentas nepateiktas dėl tokių pažymų gavimo laikotarpio. Išieškotojas S. F. su skolininkės prašymu prijungti naujus įrodymus nesutiko. Teigė, kad skolininkė turėjo galimybes pažymą pateikti anksčiau, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

15. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

16. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

17. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismui teikiamu nauju įrodymu pastebėtina, jog prašomas prijungti įrodymas nedidelės apimties, teikiamas siekiant paneigti skundžiamoje nutartyje išdėstytas aplinkybes (motyvus). Medicininė 2020-02-16 pažyma apima ginčui aktualų laikotarpį, susijusi su nepilnamečio sveiktos būkle. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) turėjo galimybę su atsiliepimu į atskirąjį skundą pasisakyti ne tik dėl to, ar sutinka dėl prašomo prijungti įrodymo, bet ir dėl pačio įrodymo turinio. Naujas įrodymas (pridedamas su atskiruoju skundu) gali būti reikšmingas sprendžiant atskirajame skunde keliamus klausimus, todėl sprendžiama, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

18. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia dviem apsektais: pirma, žodiškumo principo (CPK 15 straipsnis) pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir; antra, dėl faktinių aplinkybių, susijusių su antstolio pareiškime nurodytų teiginių, nepagrįstumu.

Dėl žodiškumo principo (ne)pažeidimo

19. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą bylą išnagrinėdamas ne žodinio, tačiau rašytinio proceso tvarka.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-09-18 apylinkės teisme gautas antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimas dėl baudos skyrimo L. L. išieškotojo S. F. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 (proceso Nr. 2-68-3-02382-2019-6) dalies dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą (el. b. l. 1–3). Gavus išvadą teikiančios institucijos išvadą bei skolininkės atsiliepimą (el. b. l. 11–13, 24–27), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-12 nutartimi skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020-10-28, taip pat iki 2020-10-20 pasiūlė pateikti visus bylai aktualius rašytinius įrodymus (el. b. l. 49). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-26 nutartimi pakeitė 2020-10-28 numatyto žodinio posėdžio formą į rašytinę (el. b. l. 58).

21. CPK 763 straipsnyje nurodyta, jog nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje (CPK VI dalies LVII skyrius (CPK 763–772 straipsniai)) nurodytomis išimtimis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/01072 vykdo nepiniginio pobūdžio teismo procesinį sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-05 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019, kuris išduotas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties dalies, kuria išieškotojas (S. F.) ir skolininkė (L. L.) susitarė dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos (žr. v. b. l. 1–2; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)).

22. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Bylos kontekste antstolis 2020-09-17 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-8-34180 (toliau – Aktas).

23. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (pasikeitus CPK redakcijai CPK 771 straipsnio 5 dalis šios nutarties priėmimo momentu atitinka CPK 771 straipsnio 6 dalį – apygardos teismo pastaba) skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

24. Vadovaujantis nurodyta argumentacija sutiktina su atskirojo skundo teiginiais, jog klausimas dėl baudos skolininkei skyrimo pagal antstolio surašytą Aktą turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas proceso pradžioje ir laikėsi pozicijos, jog klausimas dėl antstolio pareiškimo (prašymo) dėl baudos skyrimo nevykdant teismo procesinio sprendimo turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-12 nutartį). Tačiau pirmosios instancijos teismas 2020-10-26 nutartimi pakeitė žodinę teismo posėdžio formą (žodinis teismo posėdis turėjo vykti 2020-10-28) į rašytinę posėdžio formą. Apylinkės teismas 2020-10-26 nutartyje nurodė, kad byla (klausimas) bus nagrinėjamas rašytine forma, kadangi: i) teismas 2020-10-12 nutartimi, be kita ko, įpareigojo byloje dalyvaujančius asmenis iki 2020-10-20 teismui pateikti visus rašytinius įrodymus, aktualius klausimo išsprendimui, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys iki teismo nustatyto termino nepateikė papildomų rašytinių įrodymų; ii) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje plintantį COVID-19 virusą, Teisėjų taryba 2020-10-23 priėmė rekomendacijas dėl tolimesnio teismų darbo organizavimo (žodinio teismo posėdžio metu užtikrinti ne mažesnį, kaip 10 m² plotą kiekvienam posėdžio dalyviui); iii) skolininkei L. L. buvo nustatytas pakankamas terminas atsiliepimui su įrodymais pateikti (7 dienų, kuris pratęstas papildomu 14 d. terminu), tačiau daugiau rašytinių įrodymų neteikta.

25. CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodiškumo principas neabsoliutus, t. y. proceso įstatyme iš esmės įtvirtintas mišrus bylos nagrinėjimo procesas, kuris įtvirtina žodinio ir rašytinio proceso derinimo taisyklę (žr. Aiškinamąjį 2001-08-13 raštą Nr. IXP-926 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso I–III dalių projekto“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.147584?jfwid=bnp209lqw; taip pat žr. Driukas, A., Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. I tomas. Teisinės informacijos centras, Vilnius, 2005, p. 291–295; Laužikas, E., Mikelėnas, V., Nekrošius, V. Civilinio proceso teisė. I tomas. Justitia, Vilnius, 2003, p. 207–210; Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendroji dalis. 1 Knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, p. 102–103). Tam tikrais, individualiais (arba išimtinais) atvejais, gali būti pateisintas ir žodinės proceso formos pakeitimas į rašytinę.

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent aptariamos bylos atveju ir egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios pateisina aplinkybę, kad byla buvo išnagrinėta ne žodinio (CPK 15, 771 straipsnio 6 dalis), tačiau rašytinio proceso tvarka. Posėdžio metu (2020-10-28) blogėjo situacija dėl COVID pandemijos, teismams buvo teikiamos rekomendacijos dėl darbo organizavimo ribojant žodinio proceso formą, o po kelių dienų šalyje įvestas karantinas (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais vėlesniais pakeitimais), kurio trukmė – iki 2021-01-31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybę, jog kiti apygardos teismai tam tikrais atvejais taip pat pateisina žodinės bylos nagrinėjimo formos pakeitimą į rašytinę, arba žodiškumo principo pažeidimo nelaiko esminiu procesinių teisės normų pažeidimu, vien dėl kurio būtų pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį (žr. Kauno apygardos teismo 2020-06-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1074-254/2020; Kauno apygardos teismo 2020-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1102-924/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020-06-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-453-357/2020).

27. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į kitas faktines bylos aplinkybes, kurios pagrindžia, jog aptariamu atveju žodinės bylos nagrinėjimo formos pakeitimas į rašytinę nesudaro pagrindo teigti, kad vien dėl to yra pagrindas naikinti nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis): i) skolininkę L. L. nuo proceso pradžios atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas (teisinių paslaugų sutartis su advokatu sudaryta nuo 2019-09-23) (el. b. l. 6–8); ii) nei skolininkė, nei skolininkės atstovė (advokatė) teismui neteikė prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo formos iš žodinės į rašytinę pakeitimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-26 nutartis, kuria buvo pakeista žodinė posėdžio forma į rašytinę, skolininkės atstovei išsiųsta 2020-10-26 (el. b. l. 62–63), todėl laikytina įteikta 2020-10-27 (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Nei skolininkė, nei jos atstovė neįrodinėjo aplinkybės, jog būtų egzistavusios objektyvios priežastys, kurios kliudė pateikti teismui prieštaravimus dėl rašytinio bylos nagrinėjimo (arba prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka); iii) 2020-10-28 skolininkės atstovė į bylą teikė pranešimą dėl vaizdo įrašų pateikimo (el. b. l. 79–80). Iš apylinkės teismo teisėjo rezoliucijos dėl aptariamo procesinio dokumento matyti, jog skolininkės procesinis dokumentas su priedais buvo prijungti prie bylos. Tai reiškia, jog nepagrįsti skolininkės teiginiai, jog vaizdo įrašus buvo atsisakyta prijungti.

28. Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžiama, kad skolininkė turėjo pakankamai laiko iki byloje numatyto teismo posėdžio pateikti teismui savo paaiškinimus ir įrodymus ir, kaip rodo bylos medžiaga, tokia teise pasinaudojo. Atskirajame skunde iš esmės kitų argumentų, išskyrus tuos, kuriais teigiama, kad skolininkei buvo užkirsta galimybė pateikti paaiškinimus dėl vaizdo įrašų žodžiu – nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaizdo įrašą galima buvo pakomentuoti ir raštu. Vaizdo įrašo komentaras nepateiktas ir apeliacinės instancijos teismui, nors byloje nėra duomenų apie tai, kad vaizdo įrašo komentaro pateikimui raštu būtų egzistavusios objektyvios kliūtys. Nors skolininkė teigia, kad buvo užkirsta teisė atsikirsti į išieškotojo (S. F.) pateiktus rašytinius paaiškinimus (el. b. l. 75–78), tačiau skolininkė iš esmės turėjo atsikirsti ne į išieškotojo rašytinius paaiškinimus, o į antstolio Irmanto Gaidelio pareiškime dėl baudos skyrimo nurodytas aplinkybes. Byla užvesta būtent antstolio pareiškimo pagrindu, nuo kuriame nurodytų aplinkybių procesine prasme ir turėjo gintis apeliantė.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsti, jog bylos esmė neatkleista dėl to, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu žodinės bylos nagrinėjimo forma buvo pakeista į rašytinę, aptariamu atveju teisinio pagrindo nėra. Skolininkė paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių pateikė raštu, todėl negalima teigti, jog skolininkės pozicija byloje nebuvo žinoma ar liko neįvertinta. Skolininkė teismui teiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodė savo gynybinės versijos aplinkybes, kurios buvo vertintos, todėl vien žodinės formos pakeitimas į rašytinę nesąlygojo kitų pamatinių civilinio proceso principų, tokių kaip teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), lygiateisiškumo (CPK 6, 17 straipsniai), pažeidimo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo

30. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. teigia, jog 2020-02-18 nepilnamečių vaikų negalėjo perduoti tėvui (išieškotojui) dėl to, kad nepilnametė S. F. serga ir apie tokią aplinkybę išieškotoją buvo informavusi dar 2020-02-17. Apylinkės teismas šį skolininkės argumentą laikė nepagrįstu, kadangi skolininkė nepateikė įrodymų iš atitinkamų institucijų, t. y. pirmosios instancijos teismas laikė, kad nepateikta įrodymų apie tai, kad vaikas (vaikai) sirgo 2020-02-18. Apeliacinės instancijos teismui skolininkė pateikė (duomenys neskelbtini) 2020-02-16 ambulatorinio apsilankymo aprašymą iš kurio turinio matyti, kad S. F. 2020-02-16 buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Viena vertus, skundžiamos nutarties priėmimo momentu aptariamo įrodymo nebuvo, kita vertus, teisingumo principas (CPK 3 straipsnio 8 straipsnis) leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, jog skolininkė L. L. pateikė objektyvius duomenis apie tai, kad 2020-02-18 nepilnamečių vaikų neperdavimą tėvui pateisina objektyvios aplinkybės – liga, kuri nustatyta medicinos įstaigoje. Ir nors liga buvo nustatyta tik vienam iš nepilnamečių vaikų (S. F.), teismas sutinka, kad kito nepilnamečio (D. F.) neperdavimas tėvui taip pat gali būti pateisinamas tuo, kad kilo poreikis atidžiau stebėti nepilnamečio sveikatą dėl užkrečiamos ligos (duomenys neskelbtini) perdavimo tikimybės.

31. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog „<...> skolininkė tik 2020-04-30 (ketvirtadienį) 21.17 val. žinute patvirtino, kad tėvas gali pasiimti vaikus, kai S. F. jau buvo išvykęs ilgajam savaitgaliui, kurį pirmiau ketino praleisti su vaikais <...>“. Skolininkės teigimu, ji 2020-04-30 pasiūlė išieškotojui bendrauti su vaikais savaitgalį pagal bendravimo tvarką, tačiau išieškotojas atsisakė. Vertinant šiuos skolininkės teiginius nustatyta, kad išieškotojas (S. F.) su nepilnamečiais vaikais pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką turėjo bendrauti 2020-04-28, 2020-04-30 bei 2020-05-01–2020-05-03 (el. b. l. 1–3). Susipažinus su į bylą pateiktu skolininkės ir išieškotojo susirašinėjimu (žr. antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimo priedą „Priedai prie paaiškinimo-L. L.“) matyti, kad dėl bendravimo su vaikais 2020-04-28, 2020-04-30 bei 2020-05-01–2020-05-03 skolininkė ketvirtadienį 21.17 (tiksli data nenurodyta, tačiau labiau tikėtina, kad šalys turi omenyje 2020-04-30) išieškotojui parašė „Nuo šiandien sušvelnintas karantinas, rytoj nėra D. pamokų, gali vaikus paimti“. Išieškotojas penktadienį 11:35 (tiksli data nenurodyta, tačiau labiau tikėtina, kad šalys turi omenyje 2020-05-01) parašė, jog „Karantiną sušvelnino nuo pirmadienio, o čia tik vakar vos ne naktį parašei. Nors ryte dar nedavei“ <...> „Vakar ryte nedavei, o vakare išvažiavau iš Vilniaus“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis susirašinėjimas nepagrindžia skolininkės teiginių ir nepateisina vaikų neperdavimo tėvui 2020-04-30 bei 2020-05-01–2020-05-03. Vaikai su tėvu (išieškotoju) privalėjo bendrauti nuo 2020-04-30, tačiau iš susirašinėjimo matyti, kad 2020-04-30 vaikai su tėvu nebendravo, t. y. perduoti nebuvo. Kadangi skolininkė tėvui vaikus turėjo perduoti keturioms paeiliui einančioms dienoms (2020-04-30 (ketvirtadienis), 2020-05-01 (penktadienis), 2020-05-02 (šeštadienis) ir 2020-05-03 (sekmadienis), todėl sprendžiama, kad išieškotojas jau nebeturėjo teisinio lūkesčio, jog vaikai bus perduoti ilgajam savaitgaliui. Natūralu, jog kiekvienas asmuo planuoja savo laiką, todėl 2020-04-30 (ta diena, kai išieškotojas, o ne skolininkė turėjo bendrauti su vaikais) skolininkės 21:17 val. išsiųsta žinutė, jog vaikai gali būti paimti bendravimui kitą dieną (2020-05-01) nelaikytina tinkamu skolininkės pareigų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutartį laikymusi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog skolininkė nepateisino vaikų neperdavimo tėvui 2020-04-30 bei 2020-05-01–2020-05-03.

32. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. nurodė, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog „<...> skolininkė nurodė, kad 2020-06-07 tėvas matėsi su vaikais, tačiau iš minėtos dienos susirašinėjimo turinio nustatyta, kad vaikai tėvui laiku nebuvo perduoti <...>“. Vertinant šiuos skolininkės teiginius pastebėtina, jog byloje ginčo dėl to, kad 2020-06-07 buvo išieškotojo (S. F.) bendravimo su vaikais diena nėra. Pirmasis metų birželio sekmadienis Lietuvos Respublikoje yra Tėvo diena (nedarbo diena) (Darbo kodekso 1 dalies 7 punktas). 2020-06-07 buvo pirmasis birželio mėnesio sekmadienis (Tėvo diena). Šalys bendravimo tvarkos 4.6 papunktyje susitarė, kad Tėvo dieną išieškotojas vaikus pasiima nuo 10 val. ir grąžina iki 19 val. Šalys (išieškotojas ir skolininkė) ginčijasi dėl to, ar laiku Tėvo dieną buvo perduoti išieškotojui vaikai: išieškotojas teigia, kad vaikai Tėvo dieną perduoti buvo 11 val. (el. b. l. 75–77; žr. rašytinių išieškotojo paaiškinimų 7 punktą), o skolininkė teigia, kad vaikai buvo perduoti apie 10:45 val. (žr. antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimo priedą „L. L. paaiškinimas“, paaiškinimo 4.4 papunktį; taip pat atsiliepimo 16 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei ir laikant, kad skolininkė perdavė vaikus ne 11 val., o 10:45 val., laikytina, kad bendravimo su vaikais tvarkos 4.6 papunktis buvo pažeistas. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalys turi kooperuotis ir bendradarbiauti tarpusavyje, ypač atsižvelgti, visų pirma, į prioritetinius vaikų poreikius (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl protingumo kriterijus atitinkantis vaikų perdavimo pavėlavimas neturėtų būti pagrindas skirti skolininkei baudą. Juolab, jog ir pats išieškotojas gali siekti konstruktyvaus bendravimo ir pasiūlyti (susitarti), jog bendravimo laikas pratęsiamas su vaikas atitinkamą dieną tiek, kiek buvo pavėluota perduoti vaikus. Aptariamas pažeidimas nelaikytinas esminiu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nei šalių susirašinėjimai 2020-06-07, nei skolininkės pateiktas vaizdo įrašas nėra informatyvus aptariamo klausimo kontekste.

33. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. atskiruoju skundu taip pat kritikuoja apylinkės teismo motyvą, jog skolininkė „<...> neinformuodama jo (turimas omenyje išieškotojas) savalaikiai apie vaikų užimtumą vyksiančiose pamokose, pamokų ruošoje, nesudarydama sąlygų tėvui pasiimti vaikų tiesioginiam bendravimui <...>“. Skolininkė nurodo, kad apylinkės teismas, nurodęs aptartą motyvą, nevertino vykdomosios bylos medžiagos, kurioje yra 2020-09-15 išieškotojos paaiškinimai. Analizuojant aptartą skolininkės teiginį matyti, jog skolininkė paaiškinimuose antstoliui (žr. antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimo priedą „L. L. paaiškinimas“, paaiškinimo 4.3 papunktį; taip pat žr. atsiliepimo 14 punktą) teisino 2020-05-05, 2020-05-07, 2020-05-14 dienas. Nurodė, kad negali atsiminti, kuriomis tiksliai dienomis nepilnamečiai vaikai nebendravo su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką. Rašytiniuose paaiškinimuose išieškotojas nurodė, kad 2020-05-05, 2020-05-07, 2020-05-14 nebuvo užtikrintas tėvo bendravimas su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką (el. b. l. 75–77; žr. rašytinių paaiškinimų 6 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas apylinkės teismo teiginys (žr. skundžiamos nutarties 11 punktą) yra teismo apibendrinamoji išvada, padaryta įvertinus į bylą pateiktus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skolininke, jog aptartas apylinkės teismo teiginys (išvada) nagrinėjamos bylos kontekste būtų nepagrįstas. Byloje buvo sprendžiamas klausimas už ne vienkartinį, o už sistemingą teismo patvirtintos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pažeidimą (antstolis pareiškime prašė baudą skirti net už 50 skirtingų epizodų (datų)). Nors sutiktina, kad gali egzistuoti tam tikrų gyvenimiškų aplinkybių, kuomet šalyje paskelbtas karantinas gali riboti fizinį vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, arba vaikams gali atsirasti papildomų pareigų mokantis nuotoliniu būdu ir dėl to negalima vaikų tėvui tiksliai nustatytoje tvarkoje numatytu laiku bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau tokios aplinkybės turi būti objektyviai pagrindžiamos (įrodomos). Tuo atveju, jeigu dėl karantino situacijos nustatyta bendravimo su vaikas tvarka nebeatitinka gyvenimiškų realijų ir tvarkos laikymasis apsunkintas ar neįmanomas, skolininkė gali inicijuoti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimą.

34. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais; ii) bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, nutarties 33–34 punktai).

35. Galiausiai, skolininkė L. L. kritikuoja apylinkės teismo nutartį ir tuo aspektu, kad nutarties motyvuose pirmosios instancijos teismas nurodė ne skolininkės, o kito, nesusijusio su nagrinėjama byla, asmens pavardę (L. G.). Aptariama aplinkybė vertintina kaip rašymo klaida, neturėjusi esminės įtakos skolininkės teisėms ir pareigoms. Skundžiamos nutarties motyvacija bei rezoliucinė dalis neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad apylinkės teismas išnagrinėjo kitą, su skolininke L. L., nesusijusią bylą.

36. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 dalies, kuria patvirtinta išieškotojo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymo klausimą, iš esmės tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl atskirajame skunde nurodytais pagrindais skundžiamos nutarties panaikinti teisinio pagrindo nėra. Visgi, atskiruoju skundu apeliantė pagrindė, kad 2020-02-18 nepilnamečiai vaikai objektyviai negalėjo būti perduoti tėvui (išieškotojui) dėl ligos, o 2020-06-07 vėlavimas perduoti vaikus negali būti pripažintas esminiu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimu. Teisingumo principas reikalauja (CPK 3 straipsnio 8 dalis) individualizuoti faktines bylos aplinkybes ir jas įvertinti visame ginčo kontekste skiriant baudą. Atsižvelgiant į tai, kad pateisinti vos keli bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimai iš daugelio (antstolis nurodė 50 epizodų), taip pat į tai, kad skolininkė L. L. jau kartą teismo buvo įspėta už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties dalies, susijusios su nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (S. F.) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymo, todėl skirtos vienkartinės 200 Eur dydžio baudos teisinio pagrindo mažinti nėra.

38. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.