Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1951-1052/2020 pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M. ir V. L. dėl baudos vykdymo procese paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

1.4. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka suinteresuotas asmuo negalėjo prašymo skirti V. M. papildomai pagrįsti žodžiu teismo posėdžio metu.

1.5. Teismas skundžiamą nutartį grindžia teismo nutartimi, kuri buvo skųsta apeliacine tvarka. Pažymėtina, jog 2006 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-366-510/2006 panaikino Kauno apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-272-221/2005 dalį, kuria atmestas ieškovų V. L. ir N. L. reikalavimas dėl įpareigojimo duoti raktą ir priėmė naują sprendimą - įpareigojo atsakovę V. M. netrukdyti ieškovams V. L. ir N. L. naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo įranga, esančia šio namo rūsio patalpose R1 (4,71 kv. m.) ir R2 (9,07 kv. m.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas savo argumentams pagrįsti negalėjo naudotis sprendimu, kuris buvo skųstas apeliacine tvarka ir apeliacinio teismo pakeistas.

1.6. Pirmosios instancijos teismas nutartyje neteisingai konstatavo, kad tiek 2019 m. gegužės 8 d., tiek 2019 m. liepos 9 d. antstolis ir V. L. pateko į patalpas, todėl akivaizdu, kad laike ir vietoje apibrėžti reikalavimai patekti į patalpas buvo vykdomi, kadangi teismo nurodytomis datomis 2019 metais suinteresuotas asmuo V. L. su antstoliu į patalpas patekęs nebuvo, šios datos nėra įrašytos į antstolio pareiškimą, todėl nėra aišku kodėl teismas nutartį argumentavo tokiomis datomis.

1.7. Teismo paskirta bauda V. M. yra neproporcingai maža, atsižvelgiant į skolininkės tyčinius, tęstinius, veiksmus, neįvertinta interesų pusiausvyra. Pažymėtina, kad nurodytas dydis yra neteisingas, neproporcingai mažas, pažeidžia suinteresuoto asmens V. L. interesus, prieštarauja padaryto pažeidimo mastui, neatitinka bendrųjų civilinės teisės principų (CK 1.5 straipsnis).

1.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neprijungė suinteresuoto asmens V. L. pateiktų dokumentų: 2012 m. balandžio 25 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-1548-742/2007, kuriame nurodyta: įpareigoti atsakovę V. M. netrukdyti ieškovams N. L. ir V. L. prijungti katilo dūmtraukį į kaminą. Tuo tarpu skolininkės advokatės pateikti dokumentai nesusiję su šia byla buvo prijungti prie bylos, tačiau byloje jie buvo neskenuojami po kelis mėnesius, jų byloje nesimatė, tam kad kitos šalys dalyvaujančios byloje negalėtu susipažinti su byloje esančiais dokumentais.

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. M. prašo suinteresuoto asmens V. L. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atskirajame skunde išdėstyti motyvai, nepagrįsti jokiais įrodymais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodomi argumentai yra tik V. L. samprotavimai, siekiant kuo didesnės naudos sau, bet ne realaus sprendimo įvykdymo.

13.2. Nutarties priėmimo diena suinteresuotas asmuo V. M. neturėjo galimybių vykdyti teismo sprendimo, kadangi jos priėmimo dienai kieto kuro katilas buvo demontuotas - toks negalėjimas realiai įvykdyti teismo sprendimo negali sukelti asmeniui nepagrįstai neproporcingą apsunkinimą, net jei vykdymo procese teismas laikytų, kad suinteresuotas asmuo V. M. pažeidė kokius nors antstolio įpareigojimus.

13.3. Suinteresuotas asmuo V. L. pateikdamas atskirąjį skundą elgiasi nesąžiningai, nebendradarbiauja ir piktnaudžiauja savo, kaip išieškotojo teisėmis, bei padarė sprendimo vykdymą neįmanomu (CPK 631 str. 5 p.).

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Apeliacijos dalyką byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino iš dalies antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00427 medžiagos nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-272-221/2005 dėl skolininkės V. M. įpareigojimo netrukdyti naudotis namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo įranga, esančia šio namo rūsio patalpose R-1 (4,71 kv.m) ir R-2 (9,07 kv.m) išieškotojo V. L. naudai. Antstolis vykdomąjį raštą priėmė vykdyti 2018 m. kovo 29 d. patvarkymu S-18-123-3045/S-3242. Antstolis 2018 m. kovo 30 d. parengė ir išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą, kuris buvo įteiktas 2018 m. balandžio 9 d. 2018 m. gegužės 2 d. antstolis parengė ir išsiuntė skolininkei reikalavimą dėl sprendimo vykdymo. 2018 m. liepos 10 d. antstolis surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu patikrinimo aktą Nr. 0123/18/00427, kuriame nurodyta, jog 2018 m. liepos 9 d. vykdant 2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-272-221/2005, tikrinant sprendimo vykdymą ir 2018 m. liepos 9 d. pranešimą, buvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo įranga – kieto kuro katilas, buvęs namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje R-2 yra išardytas, atjungtas nuo namo šildymo sistemos vamzdynų ir išneštas į namo kiemą. V. M. paaiškino, kad kieto kuro katilas, buvęs jos patalpose buvo nenaudojamas, nereikalingas, todėl išardytas ir išneštas. 2018 m. liepos 18 d. į antstolį M. P. kreipėsi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyrius su prašymu dėl duomenų pateikimo. Antstolis 2018 m. liepos 18 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, jog į Kauno apylinkės teismą vadovaujantis CPK 771, 585 straipsnių nuostatomis nebuvo kreiptasi, nes V. M. antstoliui netrukdė vykdyti teismo sprendimų, pagal antstolio prašymus ir reikalavimus įleisdavo į rūsio patalpas. Taip pat pažymėjo, jog V. M. išardžius rūsio patalpoje R-2 esantį katilą, antstolio nuožiūra, padarė sprendimo vykdymą neįmanomu, ir padarė žalos V. L., kaip namo bendraturčiui ir šildymo sistemos naudotojui, todėl pagal vykdymo proceso normas antstoliui nebūtų teisinio pagrindo kreiptis į teismą. 2019 m. lapkričio 11 d. antstolis pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, kuriuo prašė išnagrinėti teismo sprendimo nevykdymo klausimą ir nustačius skolininkės kaltę, skirti V. M. už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją – baudą, baudos dydį parinkti teismo nuožiūra įvertinus visas bylos aplinkybes. Taip pat jei bus išreikštas išieškotojo V. L. prašymas, išspręsti teismo sprendimo pakeitimo klausimą (CPK 771 straipsnio 3 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė skolininkei V. M. vienkartinę 300 Eur baudą už 2005 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-272-221/2005 nevykdymą, ją sumokant išieškotojui V. L..

18. Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018).

19. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. (...) Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

20. Apeliantas V. L. teikdamas atskirąjį skundą nurodė, kad paskirta bauda V. M. yra neproporcingai maža, atsižvelgiant į skolininkės tyčinius, tęstinius, veiksmus, neįvertinta interesų pusiausvyra, pažeidžia suinteresuoto asmens V. L. interesus, prieštarauja padaryto pažeidimo mastui, neatitinka bendrųjų civilinės teisės principų (CK 1.5 straipsnis).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

22. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus dėl per mažo paskirtos baudos dydžio laiko nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00427 esančio antstolio 2018 m. liepos 18 d. rašto dėl informacijos pateikimo turinio matyti, kad tiek 2018 m. gegužės 8 d., tiek 2018 m. liepos 9 d. antstolis ir V. L. pateko į patalpas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog laike ir vietoje apibrėžti reikalavimai patekti į patalpas buvo vykdomi. Taip pat kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas byloje nėra daugiau jokių apibrėžtų antstolio įpareigojimų V. M. įleisti asmenis į patalpas R-1 ir R-2, kas reiškia, jog negalima daryti išvados, kas skolininkė trukdė naudotis V. L. ir N. L. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo įranga, esančia šio namo rūsio patalpose R-1 ir R-2. Vis dėlto, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustačius, kad skolininkė išardė ir išnešė į kiemą kietojo kuro katilą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog katilo išardymas pripažintinas naudojimo teisės pažeidimu, o tai yra pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnyje numatytą atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė V. M. antstoliui netrukdė vykdyti teismo sprendimų, pagal antstolio prašymus ir reikalavimus įleisdavo į rūsio patalpas, tačiau išardžius ir išnešus į kiemą kietojo kuro katilą pažeidė išieškotojo V. L. naudojimosi daiktu teisę, bei į tai kad realiai įranga buvo nenaudojama, byloje nėra duomenų, jog dėl minėto pažeidimo padaryta reali žala, o baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininkę vykdyti antstolio reikalavimą, o ne ją nubausti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta skolininkei vienkartine 300 Eur bauda už 2005 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-272-221/2005 nevykdymą, ją sumokant išieškotojui V. L..

23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirajame skunde nurodomus apelianto argumentus, kad teismo nurodytomis datomis 2019 m. gegužės 8 d., tiek 2019 m. liepos 9 d., suinteresuotas asmuo V. L. su antstoliu į patalpas patekęs nebuvo, kadangi iš išskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas datas – 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. liepos 9 d., padarė rašymo apsirikimo klaidą. Vietoje 2019 metų, turėjo būti nurodyti 2018 metai, kadangi kaip jau minėta iš vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00427 esančio antstolio 2018 m. liepos 18 d. rašto turinio dėl informacijos pateikimo matyti, kad tiek 2018 m. gegužės 8 d., tiek 2018 m. liepos 9 d. antstolis ir V. L. pateko į patalpas. Minėtas rašymo apsirikimas, nekeičia skundžiamos nutarties esmės, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį minėtais atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas išreikalauti ankstesnes bylas pažeidė suinteresuoto asmens V. L. procesines teises, ir nepagrįstai neleido jam įrodinėti skolininkės kaltės laipsnio rašytiniais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

25. CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

26. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Įrodymų sąsajumo taisyklė yra adresuojama ne tik teismui, kuris galutinai įvertina, konkretus įrodymas yra susijęs su reikšmingomis bylai aplinkybėmis ar ne, bet ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Įrodymų ryšio su byla aspektu teismas turėtų atsisakyti priimti pakartotinai pateikiamą (jau priimtą) tapatų įrodymą. Toks įrodymas nesuteikia jokios naujos informacijos, reikšmingos vienoms ar kitoms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga).

27. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog suinteresuotas asmuo V. L. prašydamas prijungti prie šios civilinės bylos civilinę bylą Nr. 2-2295-151/2009, išreikalauti ir prijungti vykdomąją bylą Nr. 0123/07/0069, neargumentavo, kokias konkrečias aplinkybes šioje byloje gali patvirtinti ar paneigti bylose esantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs minėtų apelianto prašymų turinį neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Be to, patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-2295-151/2009 Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., V. L., V. M., dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, laikė nepaduotu ir grąžinto jį pareiškėjui nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, kas reiškia, jog civilinėje byloje Nr. 2-2295-151/2009 nebuvo nustatyta reikšmingų aplinkybių galėjusių turėti įtakos šioje byloje sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad visi byloje dalyvaujančių asmenų argumentai susiję su jų viena kitos atžvilgiu atliktais veiksmais iki išduodant 2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-272-221/2005 šioje byloje neturi teisinės reikšmės ir nenagrinėtini, kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai (CPK 610 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

29. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirtą baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas skolininkei V. M. vienkartine 300 Eur bauda už 2005 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-272-221/2005 nevykdymą, ją sumokant išieškotojui V. L., atliko sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikrą, vertino skolininkės veiksmus atliktus po vykdomojo rašto išdavimo, todėl minėtais atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

30. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neprijungė suinteresuoto asmens V. L. pateiktų dokumentų: 2012 m. balandžio 25 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-1548-742/2007, kuriame nurodyta: įpareigoti atsakovę V. M. netrukdyti ieškovams N. L. ir V. L. prijungti katilo dūmtraukį į kaminą. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs šioje byloje sprendžiamiems klausimams aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto išdėstyta pozicija, kadangi apeliantas prašyme dėl dokumentų priėmimo nepateikia jokių konkrečių teisinių argumentų, paaiškinančių šią atsakovo poziciją, taip pat nedetalizuoja kokią įtaką galbūt galėtų daryti civilinės bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui 2012 m. balandžio 25 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-1548-742/2007 prijungimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirasis skundas, grindžiamas tik deklaratyviais argumentais, kurie nesudaro pakankamo pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

31. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Kai byloje yra skiriamas rašytinis procesas, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje.

32. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi 2020 m. kovo 30 d. paskirtas žodinis teismo posėdis buvo perskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 16 d. 10 val., atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo 16 d. 00 min. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas karantinas, visose valstybinėse įstaigose buvo galima atlikti tik būtiniausius veiksmus, rekomenduota civilines bylas nagrinėti nuotoliniu būdu, teismo posėdžius, kurių neįmanoma organizuoti nuotoliniu būdu perkelti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apie posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį apeliantui buvo pranešta CPK 153 straipsnio 2 dalies ir 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki teismo posėdžio datos paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį, pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Taigi, apeliantui buvo sudaryta galimybė iki posėdžio pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, todėl jo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka suinteresuotas asmuo negalėjo prašymo skirti V. M. baudą papildomai pagrįsti žodžiu, teismo posėdžio metu, atmestini.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.

34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą atmetus, apeliantui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

36. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidariusios 5,74 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš apelianto V. L., atmetus jo atskirąjį skundą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,74 Eur (penkis eurus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.