Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Suinteresuotas asmuo G. M. kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus: 2019-12-15 d. kvietimą, D. M. diplomą, SMS žinutę.

10. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie reikšmingi nagrinėjamai bylai.

11. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

12. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis antstolio pateikta vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad antstolis pagal Ž. M. prašymą priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo sprendimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarkos: ,,3. Ž. M., bendrauja su D. M., kas antrą penktadienį pasiimant jį iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos nuo 15.00 val., ir grąžinant D. M. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.30 val. (nustatant, jog kas antras penktadienis pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 1 d.). Išimtis. Pirmą gegužės sekmadienį per Motinos dieną - Ž. M., grąžina D. M. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 10 val.; 4. Ž. M., bendrauja su D. M. kiekvienų metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais paimant D. M. iš jo gyvenamos vietos pirmą bendravimo dieną 10.00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 18.30 val. Ž. M., kiekvieną vasaros mėnesį nepertraukiamai bendrauja po 10 dienų iš eilės (įskaitant/apimant Ž. M. priklausantį savaitgalį). Ž. M., apie D. M. paėmimo laiką ir datą informuoja G. M. prieš 30 kalendorinių dienų; 5. Ž. M., bendrauja su D. M. poriniais metais jo pavasario atostogų metu, o neporiniais - D. M. rudens atostogų metu, paimant D. M. pirmą atostogų dieną iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 19.00 val.; 6. Ž. M., poriniais metais bendrauja su D. M. - pirmą Šv. Velykų dieną, vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., pasiimant D. M. iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; 7. Ž. M., neporiniais metais bendrauja su D. M. - antrą Šv. Velykų dieną, kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., pasiimt D. M. iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; 8. Ž. M., neporiniais metais bendrauja su D. M. - Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, pasiimant D. M. iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 19.00 val.; 9. Ž. M., poriniais metais bendrauja su D. M., nuo gruodžio 26 dienos, pasiimant jį iš jo gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžinant D. M. į jo gyvenamąją vietą kitų metų, sausio 1 d. 18.30 val.; 10. D. M. sergant, jis bendravimui su Ž. M. neperduodamas. Jei dėl vaiko ligos praleidžiamas tėvo bendravimas su vaiku jam numatytą savaitgalį, tėvas Ž. M. bendrauja su sūnumi D. M. sekantį savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamos vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.30 val.; 11. Ž. M. bendrauja su sūnumi, D. M. kiekvienų metų Tėvo dieną ir Ž. M. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Išimtis. Jeigu lapkričio 2 d. sutampa su D. M. atostogomis ugdymo įstaigoje arba ji yra ne darbo diena, tai Ž. M. grąžina D. M. į jo gyvenamąją vietą lapkričio 2 dieną 12.00 val.; 12. Kiekvienas iš vaiko tėvų įsipareigoja užtikrinti D. M. bendravimą su seneliais vaiko buvimo su tėvais metu - atitinkamai G. M. užtikrina vaiko D. M. bendravimą su D. S. ir D. S., o Ž. M. - su L. M. ir A. M.; 13. Išimtis. Jei kovo 1 d. sutampa su Ž. M. bendravimo laiku: ir kovo 1 d. yra penktadienis, D. M. paimamas kovo 2 d. 10 val., ir kovo 1 d. yra šeštadienis - G. M. pasiima D. M. iš jo buvimo vietos kovo 1 d. 10 val. ir grąžina į jo buvimo vietą kovo 2 d. 12.00 val., ir kovo 1 d. yra sekmadienis - D. M. grąžinamas į jo gyvenamąją vietą 12.00 val.; 14. Šalys susitaria, kad privalo informuoti viena kitą apie D. M. keliones už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, nedarys kliūčių D. M. kelionėms ir esant išankstiniam informavimui apie išvykimo ir grįžimo laikotarpius, kartu su D. M. privalo būti perduodami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, o grįžus, D. M. asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai grąžinami kartu su vaiku. Išvykimo laikotarpiu Šalys įsipareigoja užtikrinti D. M. nuotolinį bendravimą (telefoninio ryšio, interneto pagalba) su kitomis Šalimis“.

13. Apie priimtą vykdyti vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. buvo informuota tinkamai. 2020 m. sausio 2 d. antstolis A. L. surašė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė G. M. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio patvarkymo galimo dienos, informuoti antstolį, kodėl nėra vykdomas 2018-08-30 Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi D. M. nustatymo bei pateikti paaiškinimus. G. M. informacijos ar paaiškinimų antstoliui nepateikė.

14. Išieškotojas Ž. M. siekia, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtinta taikos sutartimi bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi D. M. būtų vykdoma, kad G. M. būtų nubausta už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą. Ž. M. kreipėsi su prašymu į antstolį, kadangi 2019 m. gruodžio 24 d. negalėjo pasiimti vaiko D. M. bendravimui, kaip numatyta taikos sutarties 8 punkte. (vykdomosios b. l. 20). Kaip nurodė G. M., ji iš anksto žodžiu informavo Ž. M., kad yra suplanuota kelionė į Egiptą, siuntė žinutę ir 2019-12-23, kad Ž. M. negalės paimti vaiko. Tai patvirtina ir paties Ž. M. pateikta žinutė į vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui A. L. (vykdomosios b. l. 22), dėl ko, kaip pagrįstai konstatavo teismas, galima teigti, kad Ž. M. apie vaiko kelionę į užsienį buvo informuotas. Nors antstolis ir nurodo, kad toks informavimas nebuvo tinkamas, tačiau informacija dėl vykimo į užsienį nors ir vėlai (gruodžio 23 d. 12:16 val.), bet buvo pateikta tėvui prieš į ją išvykstant. G. M. nurodo, kad ji anksčiau informavo Ž. M. apie suplanuotą kelionę žodžiu, tačiau šios aplinkybės negalima patikrinti, tuo labiau, kad ir iš pačios žinutės turinio negalima spręsti, kad joje nurodyta informacija jau buvo vaiko tėvui pateikta anksčiau žodžiu.

15. Byloje taip pat svarbu įvertinti aplinkybę, jog G. M. pateiktais į bylą duomenimis, pats Ž. M. pažeidė nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarką, tą patvirtina antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. lapkričio 29 d. (b. l. 14-15, 16-17).

16. Akivaizdu, kad tarp tėvų kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Apeliantas teigia, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakankamai įrodymų, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarkos yra nevykdomas, tačiau teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, atsižvelgė tik į skolininkės nurodytus argumentus, visiškai ignoruodamas išieškotojo paaiškinimus bei antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog antstolis A. L. nėra konstatavęs nė vieno Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtintos taikos sutartimi bendravimo tvarkos pažeidimo (vykdomosios bylos 23-24 l.). Iš 2020 m. sausio 2 d. antstolio A. L. patvarkymo matyti, kad jame tėra nurodyta, jog 2019-12-30 Ž. M. antstolio kontorą informavo, kad 2018-08-30 Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra vykdomas. Patvarkyme nurodyta, kad pridedama 2019-12-27 prašymo su priedais kopija (vykdomosios bylos 23-24 l.). Iš Antstolio siųstų 2020-02-02 lydraščių nurodyta, kad siunčiamas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, nėra nurodyta, kad pridedamas ir priedas, t. y. 2019-12-27 prašymo kopija. Suinteresuotas asmuo G. M. teigia, kad Ž. M. pareiškimas ir kreipimasis į antstolį nebuvo pridėtas, todėl ji nesuprato, ko reikalaujama šiuo patvarkymu. Kadangi iš turimų duomenų negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad suinteresuotas asmuo gavo Ž. M. pareiškimo ir kreipimosi į antstolį kopiją, nebuvo detalizuota, kuris konkrečiai bendravimo tvarkos punktas yra pažeistas, suinteresuotas asmuo pagrįstai nurodo, kad iš antstolio patvarkymo turinio nebuvo aišku, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti.

18. CPK 644 straipsnis numato, kad skolininkas privalo: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; 2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; 3) kviečiamas atvykti pas antstolį; 4) aktyviai domėtis vykdymo eiga; 5) nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų; 6) nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 7) vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas. Vykdymo procese skolininkas privalo būti aktyvus ir pats domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640 ir 644 straipsniai).

19. Nagrinėjamoje byloje skolininkė tinkamai nevykdė savo pareigų gavusi 2020 m. sausio 2 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kadangi netgi tuo atveju, jeigu jei skolininkui nėra aiškus patvarkymo turinys, jis negali ignoruoti privalomų antstolio patvarkymų. Tokiu atveju, jei skolininkei neaišku, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti, ji turi kreiptis į antstolį dėl informacijos patikslinimo, o ne ignoruoti antstolio patvarkymą. Tačiau byloje nenustatyta, kad skolininkė sąmoningai nevykdė antstolio patvarkymo, todėl šios bylos atveju sankcijų taikymas būtų formalus ir nėra tikslingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad antstolio 2020 m. sausio 2 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo nėra aiškus. Skolininkė nurodė, kad ji, G. M., jokių paaiškinimų antstoliui nepateikė, nes laikė, jog Kauno apylinkės teismo 2018-06-05 d. sprendimo civ. byloje Nr. 2-807-752/2018 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra laikomasi.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog vykdomoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad 2018-08-30 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarkos yra nevykdomas. Kaip pagrįstai nurodo skolininkė, vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo antstolis vadovavosi, tai jos SMS žinutė, kuria ji Ž. M. iš anksto informavo, jog su sūnumi išvyksta atostogų į užsienį (vykdomosios bylos 22 l.). Tuo tarpu byloje jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog teismo sprendimo nėra laikomasi, antstolis į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininkės pozicija, jog vien tik Ž. M. pateikta SMS žinutė nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, jog teismo sprendimo nėra laikomasi. Esant tokioms aplinkybėms, antstolis šiuos faktus turėjo patikrinti ir konstatuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, o ne vadovautis vien tik Ž. M. pateikta SMS žinute.

21. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje suinteresuotas asmuo paaiškino, dėl kokių aplinkybių sūnaus neperdavė vaiko tėvui pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Sūnaus neperdavė vaiko tėvui dvi dienas, t. y. 2019 m. gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. dėl kelionės su sūnumi D. M. į užsienį (Egiptą). Apie tai ji pranešė vaiko tėvui SMS žinute, nurodydama, kad taip ji kompensuos 4 dienas, kurių metu vaiko tėvas jai laiku negrąžino sūnaus jai priklausantį bendravimo tvarkos laiką. Taip pat paaiškino, kad vaiko tėvas turėjo pasiimti sūnų 2019-12-20 d. 15 val. o ji jam dėl objektyvių priežasčių perdavė sūnų 16 val. Ž. M. pripažįsta, jog 2019-12-19 d. ji parašė SMS žinutę, kuria informavo, jog sūnus vaiko tėvui bus perduodamas vėliau, nes 2019-12-20 d. sūnus dalyvavo „Anūkėlių kalendoriaus“ piešinių parodos atidaryme ir kalendoriaus gimtadienio renginyje, kuris vyko Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnyboje, adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. 25 km. atstumu nuo jos ir sūnaus gyvenamosios vietos. Byloje kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo pateikė kvietimą ir diplomą. Taigi, suinteresuotas asmuo nurodė objektyvias aplinkybės, dėl ko buvo nukrypta nuo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, pateikė jas pagrindžiančius duomenis.

22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdant teismo sprendimus kuriais nustatoma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, būtina atsižvelgti ir į vaikų poreikius. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku 14 punkte numatyta, kad nebus daromos kliūtys D. M. kelionėms, tik turi būti išankstinis informavimas. Byloje nustatyta, kad Ž. M. buvo informuotas apie nepilnamečio vaiko D. M. kelionę į užsienį. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad siekdama bendravimo ir bendradarbiavimo bei tinkamo problemų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku išsprendimo, G. M. pateikė prašymą dėl mediacijos (b. l. 20). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020-01-29 siųstu raštu kreipėsi į Ž. M. dėl mediacijos vykdymo. Tačiau iš Ž. M. sutikimas mediacijai negautas, laikoma, kad jis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija (b. l. 40).

23. Nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju vien tai, kad G. M. nepateikė antstoliui A. L. informacijos apie Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtinta taikos sutartimi bendravimo tvarkos vykdymą, nėra pagrindas konstatuoti, kad šis sprendimas nėra vykdomas.

24. Apeliantas nurodo, kad jam yra neaišku, kokių imperatyvių teisės normų reikalavimų neatitiko antstolio 2020 m. sausio 31 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kokių privalomų vykdymo veiksmų neatliko antstolis. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu.

25. Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte numatyta, jog sprendimai dėl vaikų perdavimo vykdomi CPK 764 straipsnyje nustatyta tvarka, o vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

26. Iš nurodyto reglamentavimo, kuriuo vadovavosi teismas skundžiamoje nutartyje matyti, kad teismas pagrįstai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktą, kadangi jis apima bendravimo su vaiku tvarkos vykdymą ir neturėjo pagrindo remtis vaiko perdavimą reglamentuojančiomis teisės normomis.

27. Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis A. L. 2019-04-25 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019-04-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Raseinių rajono savivaldybės administraciją, tačiau ne vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. 2020-01-02 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išsiuntė G. M.. Taip pat teismas teisingai pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad antstolis kreipėsi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo, bei tai, kad antstolis būtų priėmęs patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos prieš kreipiantis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisės normomis, tinkamai jas taikė.

28. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog išieškotojas būtų patyręs nuostolių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo. Vien tokių žodžių nurodymas be juos pagrindžiančių duomenų nelaikytinas įrodymu.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei CPK 771 str. nustatyta tvarka išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Vien ši aplinkybė nedaro skundžiamos teismo nutarties negaliojančia, kadangi šalims buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus.

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos priimtam teismo procesiniam sprendimui.

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. kovo 30 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo G. M. prašo priteisti iš apelianto 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą, byloje pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis.

33. CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostata, kad bylinėjimosi išlaidos padalijamos proporcingai, teismų praktikoje aiškinama kaip reiškianti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą proceso šalims pagal proceso materialinį teisinį rezultatą - teismo sprendimo dėl ginčo esmės palankumą byloje dalyvaujantiems asmenims arba, jeigu vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų interesai tenkinami tik iš dalies, vadovaujantis proporcingumo principu (CPK 93 str. 1-2 d.). Jeigu bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos byloje yra paskirstomos, be CPK 443 straipsnio 6 dalies, teismas turi taikyti ir kitas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog minėtoje įstatymo normoje kalbama ne apie bylinėjimosi išlaidų apskritai (CPK 79 ir 88 straipsniai), o apie dalyvaujančių byloje asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų (pvz., žyminio mokesčio už pareiškimo, apeliacinio (atskirojo) ir kasacinio skundų padavimą, taip pat išlaidų, turėtų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ir kt.) atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose taikant ir aiškinant CK ir CPK normas ( 2011-10-25).

34. Nagrinėjamoje byloje šalių interesai buvo priešingi. Iš nutarties matyti, kad suinteresuotas asmuo G. M. yra byloje laimėjęs asmuo, antstolio atskirasis skundas atmestas, todėl teismas priteisia suinteresuoto asmens G. M. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų iš antstolio A. L..

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolio A. L. (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) suinteresuoto asmens G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.