Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė R. P. paaiškino, kad abu vekseliai yra jos pasirašyti, šio fakto ji neginčija. Ji advokatui yra sumokėjusi už atstovavimą dviejose civilinėse bylose, t. y. 700 Eur už bylą dėl jos iškeldinimo ir 600 Eur už atstovavimą santuokos nutraukimo byloje. Jokių kvitų dėl to iš advokato A. J. nėra gavusi. Nežino ar pasirašydama vekselius juos perskaitė ir dėl ko ji pasirašė, tačiau jų neginčys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė R. P. 2023 balandžio 19 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2023 m. balandžio 28 d. ieškovui A. J. besąlygiškai sumokėti 1 200 Eur sumą. Atsakovė R. P. 2023 gegužės 2 d. taip pat pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2023 m. liepos 1 d. ieškovui A. J. besąlygiškai sumokėti 300 Eur sumą. Ieškovas nurodė, kad vekseliuose nurodytų sumų, kurias sudaro užmokestis už dviejose civilinėse bylose atsakovei suteiktą teisinę pagalbą, atsakovė nėra sumokėjusi, todėl ją prašo priteisti.

Vekselio apmokėjimas yra terminuota prievolė (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ) 3, 77 straipsniai). Apmokėjimo terminas vekselyje nurodomas dėl būtinybės apibrėžti reikalavimo pagal vekselį teisės egzistavimo laiką, taip pat siekiant sudaryti sąlygas įsipareigojimui pagal vekselį įvykdyti bei vekselio turėtojui tinkamai įgyvendinti protesto teisę, vekselio neapmokėjus. ĮPVĮ 40 straipsnio, reglamentuojančio vekselio pateikimą apmokėti, 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-314/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-43/2011).

Kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Kitaip sakant, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019; 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020 30 punktą).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas su atsakove susitarė dėl teisinių paslaugų atsakovei teikimo ir atstovavo dvejose Kauno apylinkės teismo nagrinėtose civilinėse bylose, t. y. byloje dėl santuokos nutraukimo Nr. 2-2160-986/2024 (2023 m. sausio 2 d. atstovavimo sutartis, dokumento registracijos Nr. DOK-401, LITEKO duomenys) ir byloje dėl iškeldinimo Nr. 2-9330-347/2023 (2023 m. balandžio 30 d. atstovavimo sutartis, dokumento registracijos Nr. DOK-60931, LITEKO duomenys). Susipažinus su šiomis atstovavimo sutartimis nustatyta, kad jos yra abstraktaus pobūdžio, kadangi jose nenurodyta, kokie konkretūs veiksmai bus atliekami, nenurodytas konkretus užmokestis už suteiktas paslaugas, dėl konkretaus valandinio atlygio susitarimo tarp šalių taip pat nebuvo sutarta. Ieškovas nurodo, kad atsakovė lėšų apmokėti už jai suteikiamas teisines paslaugas neturėjo, dėl ko jai buvo išrašyti vekseliai, o bendra juose nurodyta suma maždaug atitiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įkainius. Atsakovė atsiliepime nurodžiusi, kad advokatui A. J. už atstovavimą teisme yra sumokėjusi 300 Eur, o advokatas darbo neatliko, tačiau reikalauja pinigų, bylose nagrinėjimo metu poziciją pakeitė ir nurodė, kad už suteiktas teisines paslaugas su ieškovu yra pilnai atsiskaičiusi, t. y. sumokėjusi 600 Eur byloje dėl santuokos nutraukimo ir 700 Eur byloje dėl iškeldinimo, tik iš advokato nėra gavusi tai patvirtinančių kvitų.

Teisinių paslaugų teikimo sutartis teismų praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis pagal CK) 6.756–6.765 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014, kt.).

Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi ne tik patikrinti susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016).

Teismui bylos nagrinėjimo metu pareikalavus ieškovas pateikė detalizuotą užmokesčio už advokato suteiktą pagalbą apskaičiavimo pažymą (toliau Pažymą), įvardijamą kaip „Duomenys iš dviejų civilinių bylų, kuriose atstovavau atsakovę R. P.“. Pažymoje nurodyta, kad byloje Nr. 2-2160-986/2024 (santuokos nutraukimo byla) laiko sąnaudos buvo 21 val., o byloje Nr. 2-9330-347/2023 (iškeldinimo byla) – 10 valandų. Teismui įvertinus prašomas priteisti sumas už atstovavimą (1 200 Eur ir 300 Eur) ir nurodomas darbo laiko sąnaudas (21 val. ir 10 val.), kas atitinka vidutinį 48,39 Eur valandinį įkainį, spręstina, kad pastarasis yra ženkliai (kartais) mažesnis nei maksimalus užmokesčio dydis, nurodytas Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgus į tai nėra pagrindo spręsti, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (1 500 Eur), atsižvelgus į Pažymoje nurodytą teisinių paslaugų apimtį atstovaujant dviejose bylose, neatitiktų Advokatūros įstatymo nuostatų ir jame nustatytų kriterijų, taip pat prieštarautų bendriesiems teisės principams – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijams. Tai, kad ieškovo pateiktoje detalizuotoje užmokesčio už advokato suteiktą pagalbą apskaičiavimo pažymoje dalis nurodytų teisinių paslaugų buvo suteikta vėliau, nei išrašyti vekseliai (po 2023 m. balandžio 19 d. ir 2023 m. gegužės 2 d.), taip pat neleidžia spręsti kad Pažymoje nurodytos konkrečios teisinės paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos (arba šalių susitarimas nebuvo įvykdytas). LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-2160-986/2024 nustatyta, kad ieškovas paskutinį kartą teismo posėdyje atstovavo atsakovę 2023 m. birželio 22 d., o apie atstovavimo pabaigą pranešė teismui 2023 m. rugsėjo 12 d (DOK-109373). Nors šiame pranešime nurodoma jo surašymo data 2023 m. birželio 12 d., tačiau atsižvelgus į atstovavimą 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdyje, ši data laikytina neteisinga. Civilinėje byloje Nr. 2-9330-347/2024 ieškovė paskutinį kartą buvo atstovaujama teismo posėdžio metu 2023 m. birželio 23 d. (Pažymoje nurodyta 2023 m. birželio 13 d., posėdis tą dieną nevyko ir tai laikytina rašymo apsirikimu). Atsakovė neginčijo Pažymoje nurodytų konkrečių teisinių paslaugų ir jų būtinumo, iš esmės atsikirsdama tuo, kad už advokato suteiktas paslaugas ji yra atsiskaičiusi (tik negavusi kvitų), todėl nėra skolinga. Taip pat laikytina, kad atsakovė, pasirašydama vekselius, sutiko su jai teiktinų teisinių paslaugų kaina. Atsižvelgus į tai Pažymoje ieškovo nurodomos atsakovei suteiktos teisinės paslaugos ir jų bendra kaina, laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

Atsakovė atsikerta, kad ieškovui už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėjusi. Atsiliepime į ieškinį ji nurodė, kad yra sumokėjusi 300 Eur sumą, tačiau advokatas kaip visada jai nedavė kvito. Vėliau, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovui yra sumokėjusi 600 ir 700 Eur sumas. Tačiau atsakovė į bylą, turėdama pareigą įrodyti savo atsikirtimus, t. y. tai, kad už jai suteiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta, nepateikė jokių savo atsikirtimus patvirtinančių įrodymų, apsiribodama iš esmės deklaratyviais teiginiais apie įvykusį jai suteiktų paslaugų apmokėjimą ir tai patvirtinančių įrodymų (kvitų) negavimą. Teismas pažymi, kad atsakovė to paties advokato buvo atstovaujama ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-336/2023, kur galutiniu procesiniu sprendimu jai buvo priteistos jos turėtos 1 000 Eur proceso išlaidos už advokato pagalbą. Todėl atsakovės argumentai, kad ieškovas, kaip visada, neduodavo kvitų, nepagrįsti. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų atsisakiusi ieškovo teisinių paslaugų Pažymoje nurodytu paslaugų suteikimo laikotarpiu, dėl ko jai suteiktų teisinių paslaugų kaina galėtų būti proporcingai sumažinta. Atsižvelgus į išdėstytą darytina išvada, kad už ieškovo dviejose civilinėse bylose suteiktas teisines paslaugas atsakovė nėra atsiskaičiusi, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 1 500 Eur suma už jai suteiktas teisines paslaugas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalis, Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1, 3 dalys).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškinį patenkinus, ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje pareikšdamas ieškinį sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį. Ieškovo reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, 34 Eur suma – CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Pašto išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) skolą už suteiktas teisines paslaugas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 11d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimo išlaidas ieškovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.