Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų, ir atsakovės R. P. priešieškinį atsakovui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur suma. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Dėl santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo.

Atsakovė priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo palikti automobilį ieškovui, jai priteisiant ½ automobilio rinkos vertės, t. y. 1 000 Eur kompensaciją. Atsakovė pateikė autoplius.lt portalo duomenis apie tai, kad 2004 m. Toyota Corolla Verso automobilis yra pardavinėjamas už 3 300 Eur pradinę kainą (t 1., b. l. 42, antra pusė.). Atsikirsdamas ieškovas pateikė duomenis iš autoplius.lt portalo apie tai, kad 2004 m. Toyota Corolla Verso automobilis yra pardavinėjamas už 1 100 Eur pradinę kainą (t. 1, b. l. 106). Teismas, šalims galimai pateikus mažiausią ir didžiausią panašių automobilių skelbimų kainą, bei dėl to kilus pagrįstų abejonių dėl turto vertės, siūlė pateikti įrodymus, susijusius su šio konkretaus automobilio rinkos kaina, tačiau šalys buvo pasyvios ir daugiau šių įrodymų nepateikė.

Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

Kadangi šalys kaip minėta procese elgėsi pasyviai ir įrodymų susijusių su dalintino automobilio rinkos verte teismui nepateikė, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus. Kadangi ieškovas automobilį remdamasis teikiamais įrodymais (autoplius.lt duomenimis) vertina ne didesne nei 1 100 Eur suma, o atsakovė 3 300 Eur suma, t. y. dėl dalintino turto vertės nesusitaria, spręstina kad konkretaus automobilio rinkos vertė gali būti apskaičiuojama pagal šalių nurodytą automobilių kainos vidurkį. Visgi atsakovės nurodoma 3 300 Eur kaina už 20 metų automobilį, jos niekuo iš esmės nepagrindžiant (automobilio komplektacija, atliktais jo pagerinimais, ypatingai gera būkle, maža rida ir pan.), yra akivaizdžiai per didelė (viešai prieinami pardavimų portalo autoplius.lt duomenys), ir teismo mažintina iki 2 000 Eur sumos. Paskaičiavus šių kainų vidurkį (1 100 Eur+2 000 Eur) / 2), tai atitiktų 1 550 Eur sumą. Kadangi teismas saistomas šalių procesiniais dokumentais (ieškiniu ir priešieškiniu) keliamais reikalavimais (ieškovas ieškiniu prašo priteisti automobilį jam, o atsakovė su tuo sutinka ir prašo priteisti jai kompensaciją už jį), automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu, po santuokos nutraukimo paliktinas ieškovui, o atsakovei išmokėtina ½ šio automobilio vertės kompensacija, 775 Eur, už atsakovui atitekusį santuokos metu įgytą turtą.

Dėl priteistinos kompensacijos.

Atsakovė taip pat prašo jai priteisti jai 4 054,70 Eur (5054,70 Eur – 1 000 Eur už automobilį) kompensaciją. Šią kompensaciją sudaro 2 606,60 Eur suma, susidedanti iš 2 000 Lt (kas atitinka 579,24 Eur) jos už butą sumokėto avanso ir 7 000 Lt (kas atitinka 2 027,34 Eur) investicijų į namą, taip pat jos dalies iš I. G. sumokėtos sumos, 1 448,10 Eur (5 000 Lt).

Dėl 2 606,60 Eur kompensacijos priteisimo.

Atsakovė nurodo, kad prieš apsigyvenant su J. P. kartu, ji jau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už kurį buvo sumokėjusi 2 000 Lt avansą, tačiau įkalbėta J. P. persikelti gyventi pas jį, jo nenupirko, todėl butą prarado, o likusius už butą mokėtinus pinigus (7 000 Lt) ji investavo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontą. Nurodė, kad į namą ji atsivežė savo asmeninę sekciją ir virtuvės baldų komplektą, vėliau už asmenines ir bendras lėšas, įrenginėjo ir remontavo namą, tai pat pirko įvairius daiktus. Gyvenamajame name likusios sekcijos ir virtuvės baldų komplekto), taip pat kito turto iš atsakovo nereikalauja, nes neturės jų kur padėti.

CK 3.127 straipsnis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022 32 punktą).

Šioje byloje atsakovė, prašydama priteisti jai 7 000 Lt kompensaciją, turėjo įrodyti ne tik tai, jog jos nurodytiems ieškinyje daiktams įsigyti ir namo remontui atlikti ji turėjo pajamų, bet ir tai, jog šias išlaidas ji faktiškai patyrė už juos sumokėdama iš savo ar bendrų su sutuoktiniu lėšų. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą tokie atsakovės teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Į bylą, be atsakovės gauto darbo užmokesčio, taip pat ligos išmokas, netekto darbingumo ir senatvės pensijas (b. l. 46-58) nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovės pinigines lėšas, buvusias banko sąskaitose, kuriomis ji būtų prisidėjusi prie nurodomų daiktų įsigijimo ir remonto, taip pat jokių daiktų įsigijimo ar namo remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atsikirsdamas į priešieškinio reikalavimus į bylą ieškovas pateikė savo sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. (b. l. 93-105), kuris patvirtina didelių piniginių lėšų išėmimą iš banko sąskaitos ginčo laikotarpiu (pvz. 2006 m. liepos mėn. išimta 7 000 Lt suma, lapkričio mėn. 1 000 Eur suma, gruodžio mėn. išimta 3 200 Lt suma, 2007 m. kovo mėn. 1 700 Lt suma, gegužės mėn. 2 800 Lt suma, birželio mėn. 4 500 Lt suma ir t.t). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė priešieškinyje ieškovės nurodomų daiktų įsigijimo aplinkybių paaiškinimą, nurodydamas konkrečius daiktus ir jiems įsigyti panaudotas lėšas (nurodant paminėtos sąskaitos eilutės numerius). Atsakovė šių ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių nenuginčijo. Taigi atsakovės reikalaujama priteisti 7 000 Lt kompensacija, grindžiama tik deklaratyviais paaiškinimais; be to ši suma neatitinka ir atsakovės kviestos liudytojos V. S. parodymų, kad atsakovė buto pirkimui turėjo sukaupusi tik 5 000 Lt sumą, o butą ji turėjo išsipirkti per pusantrų metų. Taigi byloje nėra jokių duomenų ir laikytina neįrodyta, kad atsakovė sumokėjo už name esančius daiktus ir namo pagerinimus, 7 000 Lt sumai. Tai kad atsakovė savo darbu galimai prisidėjo prie gyvenamojo namo aplinkos sukūrimo ir tvarkymo, sprendžiant kompensacijos priteisimo klausimą, jokios reikšmės neturi.

Atsakovė taip pat nurodo, kad ji įkalbėta J. P. persikelti, nenupirko buto, esančio (duomenys neskelbtini), už kurį jau buvo sumokėjusi 2 000 Lt avansą, taigi šią pinigų sumą ji prarado bei prašo priteisti. Nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. ženkliai vėliau nei atsakovė galimai ketino įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė neįrodinėjo, kad žala, jos sumokėto avanso dydžio, buvo padaryta J. P. neteisėtais veiksmais. Nėra ginčo dėl to, kad iki santuokos sudarymo šalių santykiai buvo geri, kad šalys pasitikėjo viena kita. Fiziniai asmenys savo laisvais veiksmais įgyja civilines teises ir susikuria savo civilines pareigas (CK 2.5 straipsnis). Taigi ieškovas J. P. nėra atsakingas už atsakovės laisva valia priimtą sprendimą nepirkti buto ir taip prarasti galimai jos sumokėtą 2 000 Lt avansą. Atsižvelgus į išdėstytą šis ieškovės reikalavimas, kaip visiškai nepagrįstas, atmestinas.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Be to teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo). Teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė atsakovei ir jos atstovui nurodyti priešieškinyje nurodomų konkrečių daiktų, atliktų remontų vertes (2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio 2.21.30 val.), tačiau atsakovė ir jos atstovas jų nenurodė, motyvuojant tuo, kad jų nežino. Atsakovė taip pat neprašė išreikalauti priešieškinyje nurodytų daiktų, dėl kurių priklausomybės ginčo net nekilo (ginčo dėl to, kad šie daiktai šiuo metu yra ne ieškovui priklausančiame, padovanotame būste (1 t. 15-23), nėra, o ieškovas pripažino, kad sekcija yra atsakovės asmeninė, ji nėra pirkta, o virtuvės baldų komplektas yra atvežtas jos dukros ir atsakovė gali pasiimti). Taigi byloje, nesant pareikštų reikalavimų dėl paminėtų daiktų (sekcijos ir virtuvės baldų komplekto, asmeninės nuosavybės teise priklausančių atsakovei) išreikalavimo ir nesant nurodytoms šių daiktų vertėms, nėra teisinio pagrindo šiuos daiktus ar kompensaciją už juos priteisti atsakovei. Pažymėtina, kad atsakovės kviesta liudytoja V. S. nurodė, kad daiktai po 20 metų jau yra sudūlėję ir sunykę, t. y. jos nuomone jie realios vertės net nebeturi.

Dėl 1 448,10 Eur kompensacijos priteisimo.

Atsakovė nurodo, kad 2012 m. ji kartu su sutuoktiniu J. P. lygiomis dalimis sumokėjo ieškovo seseriai I. G. už jo motinos jam padovanotą namą (sesers dalį), 10 000 Lt sumą, todėl pusę šios sumos, 1448,10 Eur (5 000 Lt) prašo priteisti jai iš ieškovo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad už namą ieškovo seseriai iš viso buvo duota 10 000 Lt, o 5 000 Lt suma buvo jos, nes to prašė ieškovas. Taip pat, kad pirma ant dokumento pasirašė ieškovas, po to jo sesuo, o vėliausiai ji, tik kitu tušinuku.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovo seseriai I. G. buvo perduota 10 000 Lt, tai patvirtina byloje esantis pakvitavimas (1 t. b. l. 167). Taip pat nekilo ginčo dėl to, kad šie pinigai po ieškovo motinos mirties buvo perduoti kaip kompensacija už namą. Ieškovas su atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodė kad jis vienas savo seseriai atidavė 10 000 Lt, o įrašas „R. P., parašas“ (1 t., b. l. l. 132), buvo prirašytas vėliau, R. P. iš jo pavogus dokumentus.

Liudytoja I. G. parodė, kad motina prieš mirtį pasakė, kad jai palieka pinigus, o ieškovui namą. Po mamos mirties ieškovas jai atidavė pinigus. Dėl to ir buvo surašytas pakvitavimas, jį pasirašė tik ji ir J. P.. R. P. po tekstu nepasirašė, ji dalyvavo tik kaip šeimininkė. Tai, kad šio pakvitavimo prie I. G. ir J. P. nepasirašė R. P., patvirtino ir tuo metu dalyvavęs jos sutuoktinis V. G., papildomai nurodęs, kad jo žmona pasirašė per tarpelį, o jis dar pasakė, kam tas tarpas. Taip pat patvirtino, kad atsakovė šiame reikale nedalyvavo, jos parašo tikrai nebuvo.

Šioje byloje teismui ginčo dokumentus (asmeninį testamentą ir pakvitavimą, 1 t., b. l. 131, 132, 2 t., b. l. 12) pateikė atsakovė R. P. Siekiant išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių žinių, buvo paskirta abiejų dokumentų rekvizitų ekspertizė. Atlikus teismo ekspertizę buvo duota išvada, kad yra tikimybė, kad Dokumente Nr. 1 įrašas R. P.“ ir parašas R. P. vardu yra prirašyti. Tyrimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad atlikus Dokumento Nr. 1 ir Dokumento Nr. 2 lyginamąjį įrašų tyrimą, nustatyta, kad Dokumente Nr. 1 esančiame įraše „Pinigus gavau/ parašas/ I. G.“ ir Dokumente Nr. 2 esančiame tekste, prasidedančiame žodžiais „Aš P. J. ....../ parašas“ dažomosios medžiagos – kristalinio violetinio dažo kitimo (senėjimo) procesas yra sulėtėjęs ir nekinta laike. Tačiau Dokumente Nr. 1 esančiame įraše „R. P./ parašas“ ir Dokumente Nr. 2 esančiame tekste, prasidedančiame žodžiais „Aš R. A. ...../ (duomenys neskelbtini)/ parašas“, stebimas aktyvus kristalinio violetinio dažo kitimas. Toks aktyvus kitimas yra būdingas sąlyginai šviežiems įrašams. Tačiau teigti, kad Dokumente Nr. 1 ir Dokumente Nr. 2 esantys lyginamieji įrašai surašyti nenuosekliai, t. y. ne tuo pačiu metu, negalima, nes lyginamieji įrašai yra atlikti skirtingomis rašymo priemonėmis, o rašto medžiagos senėjimo procesas ir jo greitis priklauso ne tik nuo įvairių dokumento eksploatacijos, saugojimo ir aplinkos (apšvietimo, temperatūros ir santykinio drėgnio) sąlygų, bet ir nuo pačios rašto sudėties.

Šioje byloje nėra ginčo, kad 10 000 Lt suma buvo perduota I. G. (J. P. seseriai) kaip kompensacija už J. P. atitekusį namą. Taigi R. P. įrodinėjamos aplinkybės, kad ji savo asmeniniais pinigais (5 000 Lt suma) prisidėjo sprendžiant asmeninius, piniginius J. P. ir jo sesers santykius, t. y. tokie jos elgesio motyvai, turėtų būti aiškiai suprantami ir paaiškinami. R. P. tai motyvavo tik tuo, kad to prašė ieškovas. Šiuo atveju nėra paaiškinama, kodėl pakvitavimo tekste nebuvo nurodyta, kad I. G. būtų gavusi pinigus ir iš R. P. Be to pakvitavime taip pat nėra nurodyta, kad pinigai, kaip nurodo R. P., buvo perduoti I. G. lygiomis dalimis, t. y. po 5 000 Lt kiekvieno iš sutuoktinių. Jeigu R. P. pasirašė paskutinė, jau tarp pasirašiusių asmenų, per vidurį, be to ir kita rašymo priemone (kas neabejotinai nėra būdinga pasirašant dokumentus), tai akivaizdu, kad atsižvelgus į vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą (kokiu neabejotinai yra atsakovė), tai turėjo būti aptarta, patikslinant aplinkybes dėl ir dėl sandorio šalių, piniginių sumų. Pažymėtina, kad pakvitavime nurodyta „pinigus daviau“ (vienaskaita), o ne davėme (daugiskaita), kas atitinka esamo pakvitavimo turinį (kad I. G. gavo iš J. P.).

Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriais grindė savo atsikirtimus, t. y. kad R. P. nedalyvavo pasirašant pakvitavimą. Kadangi tekstas pakvitavime “R. P. parašas” yra prirašytas, atsakovės reikalavimas priteisti jai 1448,10 Eur (5 000 Lt) kompensaciją, atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas šioje byloje ieškinį apmokėjo 162 Eur žyminiu mokesčiu (1 t., b. l. 28). Ieškovas šioje byloje patyrė 1000 Eur (1 t., b. 28, 2 t., b. l. 40) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat turėjo 963,50 Eur ekspertizės išlaidų (t. 1, 178, t. 2, b. l. 13-14, 16, 17).

Atsakovė šioje byloje priešieškinį apmokėjo 289 Eur žyminiu mokesčiu (1 t., b. l. 142). Ji šioje byloje taip pat patyrė 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 35, 36, 57).

Ieškinys ir priešieškinys buvo tenkinti iš dalies. Santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, t. y. šis ieškovo reikalavimas patenkintas 50 proc., o ieškovės 100 proc. Ieškovo reikalavimas priteisti jam automobilį patenkintas visiškai. Atsakovės neturtinis reikalavimas tenkintas 50 proc. (priteista 1 500 Eur suma), o turtinis reikalavimas priteisti 5 054,70 Eur sumą patenkintas 15,33 proc. (priteista 775 Eur kompensacija už automobilį). Taigi du ieškovo reikalavimai patenkinti 75 proc. ((50 proc. +100 proc.)/2), o trys atsakovės reikalavimai 55,11 proc. (100 proc. + 50 proc. + 15,33 proc.)/3).

Proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės, priteistinos 750,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 000,00 Eur * 75 proc.), taip pat proporcinga dalis jo sumokėto žyminio mokesčio, 121,50 Eur suma (162 Eur * 75 proc.). Visiškai atmetus priešieškinį dalyje dėl 1 448,10 Eur kompensacijos priteisimo, t. y. dėl ko buvo skirta teismo ekspertizė, iš atsakovės ieškovui priteistinas visos ieškovo sumokėtos ekspertizės atlikimo išlaidos, t. y 963,50 Eur suma. Taigi iš atsakovės ieškovui priteistinos 1 835,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Proporcingai atsakovės patenkintų reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo, priteistinos 517,48 Eur ((289 Eur + 650 Eur) * 55,11 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šalims priteistų sumų priešpriešinį įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 1 317,52 Eur suma.

Bylose susidariusios pašto išlaidos (6,64 Eur suma) iš šalių nepriteistinos, kadangi jos yra mažesnės nei valstybei priteistina minimali šių išlaidų suma (8 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo J. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę „P.“, atsakovei santuokinę pavardę „P.“.

Ieškovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500 ,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 775,00 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 317,52 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.