Kauno apygardos teismo nutartis

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 64, tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko santuokinę pavardę „P.“, atsakovei santuokinę pavardę „P.“; ieškovui priteisė automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei priteisė iš ieškovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 775 Eur piniginę kompensaciją; priteisė iš atsakovės 1 317,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

6. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kadangi ieškovas neįrodė ir byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, bei ieškovui nepaneigus CK 3.60 straipsnyje nurodytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės (nuteistas už tyčinį nusikaltimą), teismas sprendė, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).

7. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą teismas sprendė, kad, kadangi šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – jo sistemingų, teismo nuosprendžiu patvirtintų nevienkartinių smurtinio pobūdžio veiksmų prieš atsakovę – akivaizdu, jog dėl to atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, stresą, neigiamas emocijas, buvo pažeminta kaip sutuoktinė. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad jos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagrįstas, ji įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, šalių santuokos trukmę, tai, kad šalys ilgą laiką gyveno kartu nesusituokę, taip pat gerą atsakovo turtinę padėtį (jam priklauso butas, jo vardu registruota transporto priemonė, o didelės vertės turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu – prasidedant teisminiam santuokos nutraukimo procesui yra padovanojęs), sąžiningumo ir protingumo kriterijus, atsakovei priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Dėl atsakovės prašomos 2 606,60 Eur kompensacijos priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė, prašydama priteisti jai 7 000 Lt kompensaciją, turėjo įrodyti ne tik tai, kad jos nurodytiems ieškinyje daiktams įsigyti ir namo remontui atlikti ji turėjo pajamų, bet ir tai, jog šias išlaidas ji faktiškai patyrė už juos sumokėdama iš savo ar bendrų su sutuoktiniu lėšų. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad atsakovės teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Į bylą, be atsakovės gauto darbo užmokesčio, taip pat ligos išmokas, netekto darbingumo ir senatvės pensijas, nebuvo pateikta duomenų apie atsakovės pinigines lėšas, buvusias banko sąskaitose, kuriomis ji būtų prisidėjusi prie nurodomų daiktų įsigijimo ir remonto, taip pat jokių daiktų įsigijimo ar namo remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Ieškovo pateiktas jo sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. patvirtina didelių piniginių lėšų išėmimą iš banko sąskaitos ginčo laikotarpiu (pvz. 2006 m. liepos mėn. išimta 7 000 Lt suma, lapkričio mėn. 1 000 Eur suma, gruodžio mėn. 3 200 Lt suma, 2007 m. kovo mėn. 1 700 Lt suma, gegužės mėn. 2 800 Lt suma, birželio mėn. 4 500 Lt suma ir t.t). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė priešieškinyje ieškovės nurodomų daiktų įsigijimo aplinkybių paaiškinimą, nurodydamas konkrečius daiktus ir jiems įsigyti panaudotas lėšas, atsakovė šių ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių nenuginčijo. Teismas sprendė, kad atsakovės reikalaujama priteisti 7 000 Lt kompensacija grindžiama tik deklaratyviais paaiškinimais; be to, ši suma neatitinka ir atsakovės kviestos liudytojos V. S. parodymų, kad atsakovė buto pirkimui turėjo sukaupusi tik 5 000 Lt sumą, o butą ji turėjo išsipirkti per pusantrų metų. Byloje nėra jokių duomenų ir laikytina neįrodyta, kad atsakovė sumokėjo už name esančius daiktus ir namo pagerinimus 7 000 Lt sumą. Tai, kad atsakovė savo darbu galimai prisidėjo prie gyvenamojo namo aplinkos sukūrimo ir tvarkymo, sprendžiant kompensacijos priteisimo klausimą reikšmės neturi.

Žemesnės instancijos teismas

12. Dėl 1 448,10 Eur kompensacijos priteisimo teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovo seseriai buvo perduota 10 000 Lt, tai patvirtina byloje esantis pakvitavimas, taip pat nekilo ginčo dėl to, kad šie pinigai po ieškovo motinos mirties buvo perduoti kaip kompensacija už namą. Ieškovas su atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodė kad jis vienas savo seseriai atidavė 10 000 Lt, o įrašas „R. P., parašas“, buvo prirašytas vėliau, R. P. iš jo pavogus dokumentus. Siekiant išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių žinių, buvo paskirta abiejų dokumentų rekvizitų ekspertizė. Atlikus teismo ekspertizę duota išvada, jog yra tikimybė, kad Dokumente Nr. 1 įrašas „R. P.“ ir parašas R. P. vardu yra prirašyti. Tyrimo aprašomojoje dalyje nurodyta, jog atlikus Dokumento Nr. 1 ir Dokumento Nr. 2 lyginamąjį įrašų tyrimą nustatyta, kad Dokumente Nr. 1 esančiame įraše „Pinigus gavau/ parašas/ I. G.“ ir Dokumente Nr. 2 esančiame tekste, prasidedančiame žodžiais „Aš P. J. ....../ parašas“ dažomosios medžiagos – kristalinio violetinio dažo kitimo (senėjimo) procesas yra sulėtėjęs ir nekinta laike. Tačiau Dokumente Nr. 1 esančiame įraše „R. P./ parašas“ ir Dokumente Nr. 2 esančiame tekste, prasidedančiame žodžiais „Aš R. A. ...../ 2011 m. kovo 3 diena/ parašas“, stebimas aktyvus kristalinio violetinio dažo kitimas. Toks aktyvus kitimas yra būdingas sąlyginai šviežiems įrašams. Tačiau teigti, kad Dokumente Nr. 1 ir Dokumente Nr. 2 esantys lyginamieji įrašai surašyti nenuosekliai, t. y. ne tuo pačiu metu, negalima, nes lyginamieji įrašai yra atlikti skirtingomis rašymo priemonėmis, o rašto medžiagos senėjimo procesas ir jo greitis priklauso ne tik nuo įvairių dokumento eksploatacijos, saugojimo ir aplinkos (apšvietimo, temperatūros ir santykinio drėgnio) sąlygų, bet ir nuo pačios rašto sudėties. Šiuo atveju nėra paaiškinama, kodėl pakvitavimo tekste nebuvo nurodyta, kad I. G. būtų gavusi pinigus ir iš atsakovės. Be to, pakvitavime taip pat nėra nurodyta, kad pinigai, kaip nurodo atsakovė, buvo perduoti I. G. lygiomis dalimis, t. y. po 5 000 Lt kiekvieno iš sutuoktinių. Jeigu atsakovė pasirašė paskutinė, tarp pasirašiusių asmenų, per vidurį, be to, ir kita rašymo priemone (kas neabejotinai nėra būdinga pasirašant dokumentus), tai akivaizdu, kad atsižvelgus į vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą (kokiu neabejotinai yra atsakovė) tai turėjo būti aptarta patikslinant aplinkybes dėl ir dėl sandorio šalių, piniginių sumų. Pakvitavime nurodyta „pinigus daviau“ (vienaskaita), o ne davėme (daugiskaita), kas atitinka esamo pakvitavimo turinį (kad I. G. gavo iš ieškovo). Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriais grindė savo atsikirtimus, t. y. kad atsakovė nedalyvavo pasirašant pakvitavimą. Kadangi tekstas pakvitavime “R. P. parašas” yra prirašytas, teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti jai 1448,10 Eur (5 000 Lt) kompensaciją.

13. Nurodė, kad ieškovas šioje byloje ieškinį apmokėjo 162 Eur žyminiu mokesčiu, patyrė 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat turėjo 963,50 Eur ekspertizės išlaidų. Atsakovė priešieškinį apmokėjo 289 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat patyrė 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti iš dalies; santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, t. y. šis ieškovo reikalavimas patenkintas 50 proc., o ieškovės 100 proc.; ieškovo reikalavimas priteisti jam automobilį patenkintas visiškai; atsakovės neturtinis reikalavimas tenkintas 50 proc. (priteista 1 500 Eur suma), o turtinis reikalavimas priteisti 5 054,70 Eur sumą patenkintas 15,33 proc. (priteista 775 Eur kompensacija už automobilį). Taigi du ieškovo reikalavimai patenkinti 75 proc. ((50 proc. +100 proc.)/2), o trys atsakovės reikalavimai 55,11 proc. (100 proc. + 50 proc. + 15,33 proc.)/3). Proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės, priteistinos 750 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, taip pat proporcinga dalis jo sumokėto žyminio mokesčio (121,50 Eur suma. Visiškai atmetus priešieškinio dalį dėl 1 448,10 Eur kompensacijos priteisimo, t. y. dėl ko buvo skirta teismo ekspertizė, iš atsakovės ieškovui priteistinas visos ieškovo sumokėtos ekspertizės atlikimo išlaidos, t. y 963,50 Eur suma. Taigi iš atsakovės ieškovui priteistinos 1 835,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Proporcingai atsakovės patenkintų reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo, priteistos 517,48 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šalims priteistų sumų priešpriešinį įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteista 1 317,52 Eur suma.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl reikalavimo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tarp šalių nėra ginčo, kad šalys gyveno kartu dvidešimt metų, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl žiauraus ieškovo elgesio su sutuoktine (apeliante). Atsakovo girtavimas (tai nustatyta teismo nuosprendžiu) ir nuolat pasikartojantis smurtas prieš sutuoktinę net ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo yra akivaizdūs jo kaltės įrodymai. Ieškovas, sąmoningai siekdamas išvengti turtinės prievolės, panaikino atsakovei išduotą testamentą, kuriuo buvo palikęs jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), o sūnėnui 2022 m. gruodžio 13 d. padovanojo sutuoktinių bendromis lėšomis suremontuotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip ją palikdamas be būsto ir sukaupto turto, tai yra panaudojo prieš sutuoktinę ekonominę prievartą. Turto užvaldymas yra vienintelė tikroji ieškovo skyrybų priežastis, kurios jis sąmoningai neįvardija. Nutraukus santuoką dėl ieškovo kaltės, atsižvelgiant į kaltės formą, aplinkybes bei laikotarpį, turėjo būti tenkintas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės prašyta priteisti neturtinės žalos suma (3 000 Eur) nėra nepagrįstai ar neprotingai didelė, atsakovės prašoma priteisti suma už kartu išgyventus 20 metų yra daugiau simbolinė suma, kadangi už vienerius metus prašoma priteisti suma sudarytų 150 Eur, o už vieną mėnesį 12,5 Eur.

1.2. Prieš apsigyvendama kartu su ieškovu, atsakovė gyveno 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), kurį žadėjo pirkti ir už kurį buvo sumokėjusi 2000 Lt avansą. Ieškovui įkalbėjus persikelti gyventi į jo butą (duomenys neskelbtini), atsakovė sumokėtą avansą prarado, o likusius pinigus investavo į namo (duomenys neskelbtini) remontą. Atsakovė kartu su ieškovu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2003 metų; apie 6 metus atsakovė slaugė ieškovo sergančią, nevaikštančią motiną. Atsakovė 2011 m. kovo 3 d. su ieškovu pasirašė sutartį, pagal kurią jis „nelaimės ar mirties atveju“ butą įsipareigojo palikti atsakovei, o atsakovė sutartimi prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus. Rašytinės sutarties dėl buto pirkimo ir avanso sumokėjimo sudariusi nebuvo, asmuo, kuriam ji sumokėjo 2000 Lt avansą už sutartą pirkti butą, miręs, todėl atsakovė negalėjo pateikti teismui tai patvirtinančių dokumentų. Ji taip pat negalėjo pateikti teismui dokumentų, patvirtinančių, kad 7000 litų investavo į ieškovo mamos namo remontą. Atsakovė tikėjosi gyventi su ieškovu, negalvojo, kad gali tekti skirtis, todėl nekaupė jos žodžius patvirtinančių dokumentų, mokėjimo kvitų, pirkimo dokumentų ir pan. Gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį su ieškovu ji atsivežė savo sekciją ir virtuvės baldų komplektą, pradžioje vien už jos asmenines lėšas (ieškovas keletą metų nedirbo ir jokių pajamų neturėjo), o vėliau - ir oficialioje santuokoje už bendras santuokines lėšas įsigijo ištraukiamą, miegamą svetainės baldų „kampą“; miegamojo komplektą (dvigulę lovą, kampinę 3 durų spintą), virtuvės „kampą“ su stalu, 2 pastatomas ir 3 pakabinamas spinteles, naujai įvedė vandentiekį, įrengė vonią su tualetu, dušu, vandens boileriu, kriauklėmis, pastatė vandens šildytuvą, pastatė dvi namą apšildančias krosnis - židinius su sienelėmis, nupirko šaldytuvą, šaldiklį, dujinę viryklę, šviestuvus, užuolaidas, karnizus, roletus, įrangą, namų apyvokos reikmenis ir indus, kieme pastatė pavėsinę, praktiškai ji viena sutvarkė ir sukūrė gražią kiemo/sodo aplinką. Kapitalinio remonto metu buvo išverstos pirmo aukšto vidaus sienos ir pastatytos naujos; sudėjo 7 plastikinius langus, pakeitė 4 vidaus ir 2 lauko duris, sudėjo grindų laminatą, atliktas namo vidaus pilnas remontas. Šiems faktams pagrįsti atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kadangi prieš 15- 18 metų negalvojo, kad jai tokių dokumentų prireiks. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tvirtino, kad bendro ūkio su atsakove nevedė, gyveno kiekvienas kas sau, tačiau pripažįsta, kad kartu gyveno nuo 2003 metų. Sunku patikėti, kad du asmenys, gyvendami kartu, vėliau gyvendami santuokoje, nevestų bendro ūkio, todėl tokius ieškovo teiginius pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti kaip nepagrįstus.

1.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog iš jo sąskaitos 2006 -2013 metais buvo išimtos didelės pinigų sumos. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad kartu gyveno iki santuokos nuo 2003 m., santuoka buvo sudaryta 2011 m. Teismas turėjo pripažinti namo remontui ir medžiagų įsigijimui padarytas investicijas iš bendrų santuokinių lėšų, pripažinti, kad tai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovo pateikti banko išrašai nepaneigia fakto, kad tai buvo bendros ieškovo ir atsakovės lėšos, t. y. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

1.4. Atsakovė lygiomis dalimis su ieškovu sumokėjo 10 000 Lt ieškovo seseriai už ieškovo motinos jam padovanotą namą (sesers dalį). Ieškovas ir ji 10 000 Lt sumokėjo lygiomis dalimis po 5 000 Lt. Atsakovė pateikė tai patvirtinančius dokumentus - pakvitavimą ir raštelį. Ieškovo prašymu buvo atlikta rašysenos ekspertizė. Nepaisydamas ekspertizės išvadų teismas nutarė, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus, nurodydamas kad pakvitavime tekstas „R. P. parašas“ yra prirašyti ir todėl atsakovės reikalavimas priteisti jai 1448,10 Eur piniginę kompensaciją yra atmestinas, tačiau teismas nepasisakė dėl kito atsakovės pateikto kaip įrodymo Dokumento Nr. 2, nevertino šio dokumento tekste esančio įrašo, prasidedančio žodžiais „Aš R. A.“. Šis įrašas patvirtina, kad atsakovė (dokumento surašymo metu jos pavardė buvo R. A.) kompensuoja dalį pinigų ieškovo seseriai už motinos ieškovui padovanotą namą. Ieškovas neginčijo, jog Dokumente Nr. 2 yra jo rašytas tekstas, jis tik bandė įrodyti, jog antra dalis teksto, prasidedanti žodžiais „Aš R. A.“, yra suklastota, tačiau ieškovo teiginio ekspertai nepatvirtino, todėl teismas privalėjo Dokumentą Nr. 2 vertinti kaip tinkamą įrodymą. Atsakovė prašė, kad byloje esantys dokumentai, kurie sukėlė abejones ieškovui ir jis prašė skirti rašysenos ekspertizę, būtų teismo pripažinti tinkamais įrodymais ir jais būtų vadovaujamasi priimant šioje byloje sprendimą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

1.5. 2023 m. lapkričio 9 d. įvykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad į kitą teismo posėdį kviečia liudyti buvusią ieškovo sūnėno Ž. L. sutuoktinę J. L.. Ž. L., kuris turėjo teisme liudyti ieškovo prašymu, tuo metu dar buvo neapklaustas ir laukė už durų. Neaišku, kokiu būdu apie atsakovės prašymą sužinojo Ž. L., tačiau jis karto paskambino J. L., kuri vėliau atsakovei parašė, kad Ž. jai grasino ir todėl ji atsisako atvykti į teismą liudyti. Tokiu būdu ieškovo naudai liudijęs liudytojas Ž. L. siekė paveikti ir paveikė atsakovės prašytą kviesti liudytoją J. L.. 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu L. pripažino, kad jis 2023 m. lapkričio 9 d., būdamas teismo koridoriuje ir laukdamas, kol bus pakviestas liudyti, skambino atsakovės prašomai apklausti galimai liudytojai J. L. ir sakė, kad ji nesikištų į bylą (2023 m. lapkričio 29 d. posėdžio garso įrašas 1 val. 44 - 45 min). Atsakovė teismo prašė atkreipti į tai dėmesį ir vertinti kaip poveikį galimam liudytojui. Teismo posėdžio metu nebuvo užtikrinta, jog neapklausti liudytojai negirdėtų ir nežinotų, kas yra kalbama teismo salėje apklausiant kitus asmenis, byloje nebuvo apklausta atsakovės prašoma liudytoja J. L., kuri galėjo patvirtinti atsakovei naudingas aplinkybes.

1.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai priteisė iš atsakovės visas išlaidas už ieškovo prašymu atliktą rašysenos ekspertizę. Ekspertai vertino du dokumentus, dėl Dokumento Nr. 1 davė du atsakymus „tikėtina“ ir „yra tikimybė“, dėl Dokumento Nr. 2 ekspertai atsakė „nustatyti negalima“, tokia ekspertų išvada negali būti vertinama kaip tenkinanti ieškovo prašymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neigė ekspertizės būtinybę, ekspertizė atlikta ieškovo prašymu. Nepaisant to, kad ekspertai nepateikė ieškovo naudai kategoriškų išvadų, o dėl antro dokumento nurodė, kad nustatyti negalima, teismas visas 963 Eur išlaidas už ekspertizę priteisė iš atsakovės. Patenkinus atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl 1500 Eur neturtinės žalos priteisimo ir dėl 1448,10 Eur kompensacijos priteisimo, turi būti perskaičiuotos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

1.7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio penktos dalies reikalavimus. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinamas iš dalies, tačiau nėra išsamiai išdėstyta, dėl kokių turtinių reikalavimų atsakovės priešieškinis yra atmetamas. Motyvuojamoje dalyje yra išdėstyta teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai dėl priešieškinio reikalavimų dėl 2606,60 Eur ir 1488,10 Eur piniginės kompensacijos, tačiau rezoliucinėje dalyje to nėra. Atsakovė negali tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo reikalavimų skundžiamo sprendimo dalyje dėl prašytos priteisti 2606,60 Eur ir 1488,10 Eur piniginės kompensacijos, kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad šie priešieškinio reikalavimai yra atmetami.