- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- AN2-75-1121/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00159-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Pažeidėjas
- O. I.
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas, Mindaugas Kazlauskoap
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. I. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-41-ANR_N-27-2025 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. O. I., Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 400 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis būdamas UAB „D“ direktoriumi ir pastato bei patalpų naudotoju, organizuodamas ir vykdydamas medienos termino ir mechaninio apdorojimo gamybinę veiklą pastato, priklausančio pagalbinių paskirties pastatų grupei, patalpose pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. UAB „D“ pastatą ir jame esančias patalpas naudojo ne pagal paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Nurodyta, jog Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino O. I. kaltu padarius administracinį nusižengimą. Pažymėjo, jog paskirta administracinė nuobauda neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Taip pat patikslinta Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo aprašomoji dalis nurodant, kad O. I., būdamas UAB „D“ direktoriumi ir pastato bei patalpų naudotoju, organizuodamas ir vykdydamas medienos termino apdorojimo gamybinę veiklą pastato, priklausančio pagalbinių paskirties pastatų grupei, patalpose pažeidė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. UAB „D“ pastatą ir jame esančias patalpas naudojo ne pagal paskirtį. Pažymėta, kad toks aplinkybių patikslinimas, nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės padarius administracinį nusižengimą, taip pat neturi įtakos O. I. veiksmų kvalifikavimui, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogišku klausimu baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika, siekiant neapkrauti procesinio sprendimo rezoliucinės dalies, minėti skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies pakeitimai joje pakartotinai nenurodomi.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. I. atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. bei 2025 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-41-ANR_N-27-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nenustačius ANK 359 straipsnio 1 dalies sudėties požymių arba sumažinti paskirtą baudą iki 100 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nutartyje konstatuota, kad pažeista Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga naudoti statinį pagal paskirtį, tačiau nenustatyta, kokie konkretūs pastato naudojimo veiksmai sudarė naudojimą ne pagal paskirtį ir, kada jie buvo atlikti. Teismas ir Institucija neatsakė į esminį klausimą – koks konkretus faktinis pastato patalpų naudojimo veiksmas buvo užfiksuotas. Byloje nėra tiesioginių duomenų, patvirtinančių, kad patikrinimo metu pastato patalpose buvo vykdoma inkriminuojama veikla. Pateiktos nuotraukos patvirtina tik įrenginių ar daiktų buvimą, tačiau ne veiklos faktą. Nenustatyta ar patikrinimo metu įranga iš tikrųjų veikė, ar yra foto ar vaizdo duomenų, patvirtinančių, kad įranga buvo įjungta, ar buvo fiksuoti technologiniai požymiai (temperatūros, režimai, parametrai), ar patalpose buvo darbuotojai, atliekantys technologinį procesą, ar buvo tikrinta, ar įranga patikrinimo metu buvo prijungta prie elektros tinklo, ar buvo įkaitusi. Atstovo vertinimu, šių duomenų nebuvimas reiškia, kad išvada apie veiklą patalpose padaryta iš prielaidų, kas neatitinka administracinės atsakomybės įrodinėjimo standarto.
3.2. Teismas savo iniciatyva konstatavo, kad terminis medienos apdorojimas keičia medienos savybes ir cheminę sudėtį, ir šią išvadą panaudojo veiklai kvalifikuoti kaip gamybinei. Tačiau šis klausimas byloje nebuvo tiriamas, nebuvo paskirta ekspertizė, nebuvo apklausti specialistai, nebuvo pateikta techninė ar mokslinė dokumentacija, šalys šio klausimo nekėlė, o teismas nesuteikė galimybės dėl tokios išvados pasisakyti. Tokiu būdu teismas perėmė eksperto funkciją ir rėmėsi aplinkybe, kuri nebuvo įrodyta procesine tvarka, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo ir teisingo proceso principus.
3.3. Teismas neįrodė, kad terminis apdorojimas pastato patalpose sukūrė naują produktą, kad buvo nustatyta esminė medienos transformacija, leidžianti veiklą kvalifikuoti kaip gamybą, ar, kad patalpose vyko gamybinis technologinis procesas. Institucija ir teismas neatsakė į klausimus, koks konkretus naujas produktas buvo sukurtas, kokiais duomenimis pagrįsta, kad mediena tapo kitu produktu, ar buvo atlikti laboratoriniai tyrimai dėl savybių ar cheminės sudėties pokyčių, ir ar apskritai nustatyta, kad toks procesas vyko pastato patalpose. Tokiu būdu veikla nepagrįstai kvalifikuota kaip gamybinė be objektyvių technologinių duomenų.
3.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Nr. D1-713 (akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gegužės 21 d.) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir Reglamentas, STR) yra poįstatyminis norminis aktas, reglamentuojantis statinių ir patalpų klasifikavimą pagal paskirtį. Reglamentas neapibrėžia, kas yra gamyba ir, kas yra paslauga, taip pat nenustato jokių techninių ar cheminių kriterijų, susijusių su medžiagų savybių ar cheminės sudėties pokyčiais. Todėl teismo išvada, kad terminis apdorojimas keičia cheminę sudėtį ir dėl to veikla laikytina gamyba, yra padaryta už STR reguliavimo ribų ir be įrodymų. Pagal STR pagalbinio ūkio paskirties pastatų pavyzdžiuose nurodomos dirbtuvės, t. y. leidžiamas pagalbinio pastato naudojimo būdas. Toks pastatas tarnauja pagrindiniam daiktui, kuriuo gali būti ir žemės sklypas. Teismas šios aiškinimo krypties neįvertino ir neatsakė, kurioje STR normoje draudžiama pagalbiniame pastate naudoti dirbtuves ar atlikti apdorojimo darbus, kur nustatyta, kad termiškas apdorojimas savaime privalo būti laikomas pramonine gamyba, ir kodėl dirbtuvių argumentas laikytas nereikšmingu. Teismas nevertino arba vertino formaliai aplinkybes, kad pagalbinis pastatas gali tarnauti pagrindiniam daiktui – žemės sklypui, o veiklos pobūdis turi būti vertinamas ir per šią prizmę. Byloje nepagrįstai formuojama logika, kad atsakomybė kyla vien dėl to, jog pastatas neatitinka paskirties, nors pastato paskirties keitimas yra savininko ir registrinių procedūrų klausimas. Nuomininkui tokia pareiga negali būti preziumuojama, jeigu įstatymas jos aiškiai nenustato.
3.5. Pažeistas in dubio pro reo principas. Byloje liko nepašalintos abejonės dėl veiklos pobūdžio, veiklos vykdymo vietos, technologinio turinio, taip pat STR ir paskirties aiškinimo, įskaitant žemės sklypo paskirtį. Šios abejonės turėjo būti aiškinamos pareiškėjo naudai, tačiau to nepadaryta.
3.6. Nurodoma, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto spręstų, kad formalus pažeidimas konstatuotinas, pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtą baudą iki 100 Eur, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino proporcingumo ir individualizavimo. Skunde keliamų klausimų kontekste cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, ANK 569 straipsnio, 2 straipsnio 3, 4 dalių, 7 straipsnio nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020, Nr. 2AT-6-788/2020, 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022, 2AT-33-976/2024, e2AT-54-1214/2024, 2AT-20-719/2024,
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. I. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Reglamento 1 Priedo 9.1 punkte nurodyta, kad negyvenamųjų pastatų pagalbinio ūkio paskirties pastatais yra – tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, vasaros virtuvė, dirbtuvės, pirtis, kietojo kuro sandėlis (malkinė), požeminis sandėlis (priedanga) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (pagalbinio ūkio pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (jo priklausinys). Ūkio negyvenamųjų pastatų pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, galimybė vykdyti gamybą, susijusią su medienos terminiu ir mechaniniu apdorojimu, nenumatyta. UAB „D“ gamino terminiu ir mechaniniu būdu apdorotą medieną negyvenamajame pastate, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio, todėl Institucijos vertinimu, statinys buvo naudojamas aiškiai ne pagal paskirtį, pažeidžiant galiojantį teisinį reguliavimą.
4.2. Skunde nurodyta, kad UAB „D“ nepažeidė galiojančių teisės aktų, nes veikla buvo vykdoma dirbtuvėse ir minėtas pagalbinio ūkio pastatas tarnavo pagrindiniam daiktui, kuriuo gali būti pavyzdžiui žemės sklypas. Institucijos vertinimu, vieną vertus apeliantas kvestionuoja teismo sprendimą remdamasis nuostatomis dėl kurių jis pats nėra tikras, nes teigia, kad UAB „D“ galimai veikė dirbtuvėse, nes Reglamento „pavyzdžiuose nurodomos dirbtuvės“. Kita vertus apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtas pagalbinio ūkio pastatas tarnavo pagrindiniam daiktui, „kuriuo gali būti ir žemės sklypas“, taigi apeliantas faktines aplinkybes byloje įrodinėja prielaidomis, vadovaujasi ne teisiniais argumentais, o pavyzdžiais. Versija, kad pagalbinio ūkio pastatas tarnavo pagrindiniam daiktui, kuriuo nagrinėjamoje byloje gali būti ir žemės sklypas, klaidinanti, nes tokio pobūdžio statiniai (pagalbinio ūkio) negali funkcionuoti savarankiškai, kadangi daiktas funkciniu ryšiu yra susijęs su pagrindiniu daiktu, todėl pagalbinio ūkio paskirties statiniams žemės sklypai neformuojami.
4.3. Iš byloje esančio Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra keli pastatai, iš kurių vienas – Ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Dėl minėto ūkinio pastato paskirties byloje ginčo nėra. 2024 m. spalio 24 d. UAB „E“ pagal Patalpų nuomos sutartį Nr. PNS-24-10/24 perdavė UAB „D“ laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis 538 kv. m. dydžio ūkinį pastatą su 250 kv. m. automobilių stovėjimo aikštele ir kita 150 kv. m. aikštele. Nuomininko vardu Patalpų nuomos sutartį pasirašė O. I. Sutartyje pažymėta, kad ūkinis pastatas prieš tai apelianto buvo naudojamas kelerius metus, sudarant ir pratęsiant patalpų nuomos sutartis. Pagal Patalpų nuomos sutarties 2.1 punktą, apeliantas įsipareigojo naudotis ūkiniu pastatu pagal jo paskirtį. Patalpų nuomos sutarties 5.1 punkte numatyta, kad UAB „D“ vykdys medienos sandėliavimo ir kitą su tuo susijusią veiklą. Patalpų nuomos sutarties 5.5 punkte numatyta, kad UAB „D“ įsipareigoja naudoti Patalpas pagal šioje sutartyje numatytą paskirtį, laikantis visų saugos ir naudojimosi reikalavimų. Patalpas eksploatuoti tvarkingai ir švariai, elgtis apdairiai ir rūpestingai, eksploatuodamas savo įrenginius ir kitą techniką. UAB „D“, naudojantis patalpomis, taip pat įsipareigojo griežtai laikytis Priešgaisrinės apsaugos, sanitarijos, higienos ir techninių reikalavimų. Susipažinus su minėtos Patalpų nuomos sutarties 2.1, 5.1, 5.5 punktų nuostatomis, matyti, kad pareiškėjas ūkiniame pastate medienos terminį ir mechaninį apdorojimą, tai yra gamybą, vykdo pažeisdamas sutarties nuostatas. UAB „E“, pagal minėtas patalpų nuomos sutarties nuostatas, perdavė apeliantui naudotis ūkinį pastatą, kurio paskirtis pagalbinio ūkio pastatas, su sąlyga (sutarties 5.1 p.), kad statinys bus naudojamas medienos sandėliavimui ir su tuo susijusiai veiklai, o ne terminiu būdų apdorojamų medienos gaminių gamybai. Institucijos vertinimu, pagalbinio ūkio pastatas skirtas medienos sandėliavimui ir su tuo susijusiai veiklai, negali būti naudojamas produkcijos gamybai.
4.4. UAB „D“ naudodamas ūkinį pastatą ne pagal paskirtį (medienos sandėliavimas (sutarties 5.1 p)), gamindamas terminiu būdu apdorojamą medieną, tam neskirtame pastate pažeidė ne tik sutarties 5.5 p. nuostatą, bet ir nesilaikė statinio atitikimą saugos ir jame atliekamos veiklos (technologijos proceso) privalomųjų reikalavimų, nustatytų normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Tai patvirtina byloje esantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2025-03-19 raštas Nr. (10-12 4.80 Mr) 2-10654, kuriame Institucija informuojama, kad NVSC specialistai užfiksavo iš apeliantui priklausančios bendrovės teritorijos į gyvenvietę (į gyvenamąją aplinką) skleidžiamą kaitinamos medienos kvapą, siejamą su apelianto valdomos bendrovės veikla. Dėl apeliantui priklausančios bendrovės ūkiniame pastate, kurio paskirtis neatitinka gamybos paskirties pastatams keliamų reikalavimų, vykdomos veiklos Institucija sistemingai gauna (duomenys neskelbtini) vietos gyventojų bendruomenės pranešimus, nusiskundimus. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojai kenčia skleidžiamą nemalonu kvapą dėl apelianto UAB „D“ ūkiniame pastate vykdomos terminiu būdu apdorojamos medienos gaminių gamybos. Apie apeliantui priklausančios bendrovės vykdomą medienos gaminių gamybą ūkiniame pastate gyventojai pasidalina išgyvenimais ir apibūdina situaciją gyvenvietėje visuomenės informavimo priemonėse (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu institucija pateikė papildomą medžiagą, kad savivaldybė ir toliau gauna gyventojų skundus ir kitų institucijų pranešimus apie UAB „D“ veiklą, dėl kurios skleidžiamo kvapo pažeidžiami gyventojų interesai. Tačiau į tai UAB „D“ pateikia tą patį argumentą, kad neva reikia laboratorinių tyrimų, o gyventojų skundai neturi reikšmės, nes nenustatyta jų tapatybė. Pati UAB „D“ savo ruožtu ne tik nekeičia pastato, kuriame vyksta su medienos terminiu apdorojimu vykdoma gamyba, tačiau apskritai nebendradarbiauja su vietiniais gyventojais ir institucijomis. Institucija savo ruožtu 2025 m. liepos 25 d. raštu (duomenys yra byloje) kreipėsi į Nuomotoją ir Nuomininką, kad (duomenys neskelbtini) esančios bendrovės neteisėtai vykdoma veikla pagalbinio ūkio paskirties pastate būtų nutraukta.
4.5. Institucija byloje surinko pakankamai įrodymų, kad UAB „D“ ūkinį pastatą ne tik valdo, bet ir naudoja ne pagal paskirtį. Institucijos atstovai 2025 m. balandžio 3 d., dalyvaujant apeliantui, atliko Pastato naudojimo paskirties patikrinimą ir surašė UAB „D“ statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 100. Akte užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojamas kaip pagrindinis ir jame vykdoma medienos terminio apdorojimo (modifikavimo) veikla. Byloje pateiktos nuotraukos, padarytos patikrinimo metu, kuriose užfiksuotas medienos terminio apdorojimo (modifikavimo) procesas, ūkiniame pastate stovintys įrenginiai (medienos terminio apdorojimo kameros, medienos produkcija, darbuotojai dirbantys su įrenginiais ir kt.). Taigi pastato naudojimo paskirties patikrinime dalyvavusių Institucijos atstovų užfiksuotos aplinkybės patvirtino, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, terminiu būdu apdorojamos medienos gaminių gamyba vyksta ne lauke, o pareiškėjo valdomame ūkiniame pastate. Aplinkybę, kad gamybą UAB „D“ vykdo ne lauke, o ūkiniame pastate, patvirtina rašytiniai įrodymai. Byloje yra apelianto atstovo 2025 m. gegužės 7 d. paaiškinimas „Dėl informacijos pateikimo“ (paaiškinime pabrėžta, kad atstovas veikia „Kliento vardu ir pavedimu“), kuriame Institucija informuojama apie tai, kad terminiu medienos paruošimu UAB „D“ užsiima patalpose (ūkiniame pastate), taip pat aprašomas visas medienos terminio paruošimo procesas. Apelianto valdomos bendrovės interneto tinklapyje, kur taip pat vyksta elektronine prekyba pagaminta produkcija, pateiktos terminiu būdu apdorojamos medienos gaminių gamybos proceso nuotraukos (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų aiškiai matyti, kad gamyba vykdoma ūkiniame pastate, o ne lauke.
4.6. Bylos nagrinėjimo metu (garso įrašo 5 min. 30 sek. iki 6 min. 14 sek. (garso įrašas pridedamas) Apeliantui buvo užduotas klausimas, ar jis sutinka su tuo, kad Administracinio nusižengimo protokole, kur jam buvo suformuluotas kaltinimas, nurodytose patalpose, jo bendrovė – UAB „D“ užsiima terminiu būdu apdorojamos medienos gaminių gamyba? Į tai apeliantas atsakė teigiamai. Į patikslinamus klausimus, apeliantas atsakė, kad supranta ir sutinka, kad ūkinio pastato patalpoje vykstant medienos terminiam apdorojimui, naudojama aukšta temperatūra ir garai. Taigi, bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliantas pats patvirtino, kad terminiu būdu apdorojamos medienos gaminių gamyba vyksta ne lauke, o pareiškėjo valdomame ūkiniame pastate.
4.7. Versiją, kad esą gamyba vyksta ne ūkiniame pastate, o lauke, apeliantas suformulavo tik pateiktame skunde pirmos instancijos teismui, todėl tai vertintina kritiškai, kaip pasirinkta gynybine pozicija. Kitą versiją, kad UAB „D“ veikla buvo vykdoma dirbtuvėse, apeliantas iškėlė tik skunde apeliaciniam teismui, kaip minėta, pats nebūdamas tikras, kad UAB „D“ veikė pastate, kurio paskirtis – dirbtuvės. Institucija sutinka su teismo argumentu, kad bendrovės nuomojamuose patalpose jokia gamybinė ir ūkinė komercinė veikla negali būti vykdoma, nes pagalbinio ūkio naudojimo paskirties statinys tiesiog neatitinka saugos ir tokios jame atliekamos veiklos (technologijos proceso) privalomųjų reikalavimų, nustatytų normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Nors bendrovės atstovai posėdžio metu iš esmės nepripažino savo kaltės padarius administracinį nusižengimą, nurodydami vieną pagrindinį argumentą – jog bendrovės nuomojamose patalpose jokia gamybinė veikla nebuvo vykdoma, o tik laikoma (sandėliuojama) mediena, gamyba vykdoma lauke. Teismas paneigė apeliacinio skundo argumentą, neva UAB „D“ gamybinė veikla pagalbinio ūkio pastate liko neįrodyta, nes nutartyje pažymėta, kad bendrovės argumentus apie tai, kad mediena statinyje tik sandėliuojama, paneigė surinkti įrodymai (įrenginiai labai didelių išmatavimų, stacionarūs, įrenginiai veikia, dirba darbuotojai, iš patalpų į lauką sumontuoti kaminai ir kt.). Byloje yra Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos Vilniaus valdybos pateikta medžiaga, kurioje yra pareigūnų tarnybinis pranešimas apie tai, kad atlikus UAB „D“ patikrinimą, UAB „D“ buvo nustatyti ne tik priešgaisrinės saugos pažeidimai, bet svarbiausia, pareigūnai patvirtino, kad UAB „D“ vykdo medienos terminį apdorojimą ne lauke, kaip savo skunduose teigia apeliantas, o pagalbiniame pastate. Nors pareigūnai UAB „D“ patikrinimą atliko nagrinėjant bylą teisme, tačiau ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad UAB „D“ gamybą vykdo(-ė) pagalbinio ūkio paskirties pastate ir toliau nesilaikydama galiojančių teisės aktų. Teismas vertino (duomenys neskelbtini) gyventojų ir seniūnijos darbuotojų pranešimų turinį, analizavo internete esančią informaciją, susijusia su administracinio nusižengimo byla, todėl pagrįstai nustatė, kad UAB „D“ naudoją pastatą ne pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad bendrovės savininkas būdamas suaugęs, socialiai subrendęs žmogus negalėjo nesuvokti, kad pagalbinio ūkio pastate, kuris, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, iš esmės yra paprastas metalinis angaras, negali būti vykdoma gamybinė veikla, kurios metu yra naudojama aukšta temperatūra. Toliu būdu paneigė apelianto pozicija, kad jis neatsako už pastato, kuriame jo UAB „D“ vykdo veiklą, paskirties neatitikimą galiojantiems teisės aktams, nes jo apie tai, kad reikia keisti pastato paskirtį neinformavo nei UAB „E“, nei atsakingos institucijos.
4.8. Teismas ir Institucija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė apelianto veikoje administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje taip pat nėra išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamoje situacijoje turėjo (turi) būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Administracinio proceso metu apeliantas kaltės dėl jam pateikto kaltinimo nepripažino, su pažeidimu nesutiko. Vadovaudamas bendrovei, jis jokių organizacinių priemonių dėl ūkinio pastato paskirties ar UAB „D“ gamybos proceso pakeitimo, derinant gamybą su Reglamento nuostatomis, nesiėmė. Apeliantas yra pelningai veikiančios UAB „D“ vadovas, nėra socialiai remtinas ar pažeidžiamas asmuo, byloje nėra kitų, su paskirta nuobauda susijusių, išskirtinių aplinkybių. Apelianto valdoma bendrovė ir toliau tęsia veiklą pagalbinio ūkio pastate, kurio paskirtis neatitinka jame vykdomos gamybos paskirties. Taip pat nėra duomenų, apie apelianto siekį bendradarbiauti su vietos gyventojų bendruomene, seniūnija ar atsakingomis institucijomis, sprendžiant klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų pagrįstais nuogąstavimais (dėl UAB „D“ gamybos metu skleidžiamo nepageidaujamo kvapo, gaisro grėsmės, vykdant gamybą tam neskirtame pastate). Apeliantas administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliantui, buvo paskirta 400 Eur dydžio bauda, kuri artima ANK 359 str. 1 d. normos sankcijoje numatytam baudos minimui, dar labiau švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime keliamų klausimų kontekste cituojamos ANK 569 straipsnio, Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
O. I. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinis skundas netenkinamas
5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išreikšta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo yra nepagrįsta, – prieštarauja bylos medžiagai bei teismo nutarties turiniui. Vien tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo pareiškėjas ar jo atstovas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.
Dėl ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo
8. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, aukštesnės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pavyzdžiui, Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-788/2017, 2K-94-696/2016). Atsižvelgdamas į šią susiklosčiusią praktiką bei tai, kad aukštesniajam teismui pateiktame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir anksčiau neįvertintų argumentų, aukštesnysis teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.
9. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir prašoma administracinio nusižengimo teiseną O. I. atžvilgiu nutraukti. Apelianto atstovo įsitikinimu, administracinis nusižengimas, numatytas ANK 359 straipsnio 1 dalyje, nebuvo padarytas, kadangi byloje nėra tiesioginių duomenų, patvirtinančių, kad patikrinimo metu pastato patalpose buvo vykdoma inkriminuojama veikla, o pateiktos nuotraukos patvirtina tik įrenginių ar daiktų buvimą, tačiau ne veiklos faktą. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, patikrinęs priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimą ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. ANK 359 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, ji nukreipia į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitus įstatymus, kuriuose nustatytų reikalavimų pažeidimai gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal minėtą ANK straipsnį. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokią konkrečią Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų įstatymų nuostatą pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo.
11. Kaip minėta, Institucijos vertinimu, O. I. pažeidė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad O. I. UAB „D“ pastatą ir jame esančias patalpas naudojo ne pagal paskirtį, nagrinėjamu atveju neabejotinai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys.
12. Iš Patalpų nuomos sutarties Nr. PNS-24-10/24, sudarytos 2024 m. spalio 24 d. matyti, kad „E“ perdavė UAB „D“ laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis 538 kv. m. dydžio „E“ priklausančias patalpas su 250 kv. m. automobilių stovėjimo aikštele, ir papildomai apmokama 150 kv. m. aikštele – (duomenys neskelbtini), (pastato, kuriame yra patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio). Nuomininko vardu Patalpų nuomos sutartį pasirašė O. I. (Vilniaus raj. sav. administracijos 1 t., b. l. 38–45).
13. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra keli pastatai, iš kurių vienas – Ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (Vilniaus raj. sav. administracijos 1 t., b. l. 34–37).
14. Iš O. I. atstovo advokato padėjo pateikto rašto matyti, kad minėtose patalpose UAB „D“ užsiima termo medienos paruošimu. Termodifikacijos gamybos procesas pagrįstas aukštos temperatūros ir garų naudojimu. Terminio apdorojimo procese nenaudojami jokie chemikalai ar priedai. Šis procesas pagerina medienos matmenų stabilumą ir biologinį atsparumą. Taip pat pagerina medienos šilumos izoliacijos savybes, nes terminio modifikavimo procesas sumažina šilumos laidumą (Vilniaus raj. sav. administracijos 1 t., b. l. 30–31).
15. Reglamento 1 priedo 9.1 punkte nustatyta, kad pagalbinio ūkio pastatai yra tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, vasaros virtuvė, dirbtuvės, pirtis, kietojo kuro sandėlis (malkinė), požeminis sandėlis (priedanga) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (pagalbinio ūkio pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (jo priklausinys). Kaip vienas Nekilnojamojo turto kadastro objektas (statinys) formuojamas pastatas, atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas, gali būti statomas tik kaip pagrindinio pastato priklausinys. Tokio pastato įregistruoti kaip savarankiško Nekilnojamojo turto kadastro objekto, jei nėra pagrindinio pastato, negalima.
16. Iš Institucijos statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 100 matyti, kad pagalbinės paskirties pastatas naudojamas kaip pagrindinis, pastate užfiksuota veikla – medienos terminis apdorojimas. Iš prie akto pateiktų nuotraukų matyti, kad visi įrenginiai yra patalpų viduje (Vilniaus raj. sav. administracijos 1 t., b. l. 14–29).
17. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. I. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad pastate yra krosnis, kurioje patalpinta aukštos temperatūros mediena. Nuo sandėliavimo darbų tai niekuo nesiskiria. <...> Toje krosnyje yra tik laikoma mediena. Tai galima pavadinti ir apdorojimu, dėl to, kad pavyzdžiui produktų laikymas šaldytuve taip pat jau yra apdorojimas, esant žemai temperatūrai. Ta mediena patalpinta krosnyje, būna aukštoje temperatūroje, o ta teritorija, žemė, yra pramoninės reikšmės. Krosnis gali būti ten bet kur, lauke arba viduje. Krosnis atrodo kaip konteineris, dėžė su dangčiu. Patalpoje yra ir obliavimo staklės, staklės įrengtos 2025 m., tai jomis vykdomas iš tikrųjų techninis apdirbimas. Tačiau mechaniškas apdorojimas klientams dar neteikiamas. Terminį apdorojimą teikia 90 procentų, bet čia ne gamyba, o paslauga. Medieną atveža klientai, ir jie ją paima, pakrauna į konteinerius, po to iškrauna ir atiduoda užsakovams. Fiziškai medienos struktūra nesikeičia. Tame konteineryje yra aukšta temperatūra, ir medienos cheminė sudėtis nesikeičia. Dėl terminio apdorojimo neneigia, galima taip teigti, jog ją vykdo tose patalpose. Domėjosi, ar ši veikla gali būti vykdoma patalpose, sudarant sutartį ir nuomotojas buvo informuotas apie numatomą veiklą. Pastoviai, sistemiškai atvažiuodavo iš įvairių institucijų ir nebuvo jokių pažeidimų <...> (1 t., b. l. 89–99).
18. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys duomenys iš esmės patvirtina aplinkybę, kad O. I. būdamas UAB „D“ direktoriumi laikinai už užmokestį valdydamas „E“ priklausančias patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis – pagalbinio ūkio, organizuodamas ir vykdydamas medienos termino apdorojimo gamybinę veiklą, aptariamas patalpas naudojo ne pagal paskirtį. Nors skunde teigiama, jog byloje nėra tiesioginių duomenų, patvirtinančių, kad patikrinimo metu pastato patalpose buvo vykdoma inkriminuojama veikla, o terminis apdorojimas pastato patalpose sukūrė naują produktą ir nenustatyta esminė medienos transformacija, leidžianti veiklą kvalifikuoti kaip gamybą, ar, kad patalpose vyko gamybinis technologinis procesas. Tačiau, kaip matyti iš Institucijos patikrinimo akte esančių duomenų, patalpų viduje esantys įrenginiai yra labai didelių išmatavimų, be to prie konteinerių eina laidai, matomi ir darbuotojai, kurie ten dirba, t. y. matyti, kad jie krauna medieną, ir, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, iš byloje esančių nuotraukų vizualiai matyti, kad medienos spalva prieš terminį apdorojimą ir po jo aiškiai skiriasi, t. y. prieš apdorojimą mediena yra šviesesnės spalvos, o po apdorojimo ji tampa tamsesnės spalvos, todėl tokia veikla objektyviai vertintina, kaip gamybinė. Be to, iš O. I. atstovo advokato padėjo pateikto rašto matyti, kad minėtose patalpose UAB „D“ vykdo terminio apdorojimo veiklą, o šis procesas pagerina medienos matmenų stabilumą ir biologinį atsparumą, šilumos izoliacijos savybes, nes terminio modifikavimo procesas sumažina šilumos laidumą, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog tai patvirtina, kad aptariamos patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, bet komercinei, gamybinei veiklai vykdyti. Skunde taip pat nurodoma, kad pagalbinis pastatas gali tarnauti pagrindiniam daiktui – žemės sklypui. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys ir aukščiau aptarti duomenys, patvirtina aplinkybę, jog žemės sklype nebuvo vykdoma medienos terminio apdorojimo veikla. Taigi, vadovaudamasis išdėstytu apygardos teismas konstatuoja, jog tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje pagrįstai O. I., kaip UAB „D“ vadovas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį.
19. O. I., Institucijos 2025 m. birželio 17 d. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje, paskirta 400 Eur dydžio bauda, tačiau apeliaciniame skunde prašoma O. I. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinę nuobaudą sumažinti iki 100 Eur.
20. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltė formą, ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu, ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
21. ANK 359 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju, Institucija nenustatė O. I. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, todėl vertino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta artima minimaliam dydžiui nuobauda yra adekvati ir efektyvi. Su tokiu aplinkybių, reikšmingų nuobaudos parinkimui, įvertinimu apygardos teismas visiškai sutinka.
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nenustatyta jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių O. I. paskirta administracinė nuobauda turėtų būti švelninama, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei nustatyta įstatymo leidėjo. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats O. I. atstovas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų, kurie leistų įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą vertinti kaip mažesnį nei rūšinis tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumas.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, O. I. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, tai yra adekvati ir proporcinga finansinė našta, kuri atspindi ne siekį asmenį itin griežtai nubausti, o paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų imperatyvų ir daugiau nebedaromi administraciniai nusižengimai. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad O. I. paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, nebūtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas. Apygardos teismo vertinimu, teigti, kad O. I. paskirta 400 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga jo įvykdytam administraciniam nusižengimui, nėra pagrindo. Taigi, keisti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. I. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.