Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. J., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija), priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui Andžėj Grudinsky,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Vytauto Kuliešiaus skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-41-ANR_N-27-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. J. paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. J. tiek skunde, tiek teismo posėdyje nepripažino savo kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje.

ANK 359 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> statinio (jo patalpų) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 59 punktą, statinio paskirtis yra viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. To pačio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakyme dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo yra aiškiai nurodyta, kas priskiriama prie pagalbinių ūkio paskirties pastatų. 1 priedo 9.1 punkte nustatyta, kad pagalbinio ūkio pastatai yra tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, vasaros virtuvė, dirbtuvės, pirtis, kietojo kuro sandėlis (malkinė), požeminis sandėlis (priedanga) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (pagalbinio ūkio pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (jo priklausinys). Kaip vienas Nekilnojamojo turto kadastro objektas (statinys) formuojamas pastatas, atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas, gali būti statomas tik kaip pagrindinio pastato priklausinys. Tokio pastato įregistruoti kaip savarankiško Nekilnojamojo turto kadastro objekto, jei nėra pagrindinio pastato, negalima. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatuose negali vykti ūkinė komercinė ir (ar) gamybinė veikla.

Kaip matyti iš byloje esančio NTR duomenų bazės išrašo, O. J. nuomojamos patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (b. l. 34, 38–45). Ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama. Įvertinus tai pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, darytina pagrįsta išvada, kad O. J. nuomojamose patalpose jokia gamybinė ir (ar) ūkinė komercinė veikla negali būti vykdoma, nes pagalbinio ūkio naudojimo paskirties statinys tiesiog neatitinka saugos ir tokios jame atliekamos veiklos (technologijos proceso) privalomųjų reikalavimų, nustatytų normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Tokią teismo išvadą iš esmės patvirtina ir byloje esantys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (b. l. 45–58) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (b. l. 81–83) byloje esantys dokumentai.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės nepripažino savo kaltės padarius administracinį nusižengimą, nurodydamas vieną pagrindinį argumentą – jog jis jo nuomojamose patalpose nevykdė jokios gamybinės veiklos, o tik laikė ten medieną. Veiklą vykdė žemės sklype, kurio paskirtis – pramonės objekto teritorija, tad ten jis tokią veiklą vykdyti galėjo. Skunde nurodoma ir tai, kad pareiškėjo veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo nurodytais argumentais.

Byloje esančiame Institucijos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 100 užfiksuota, kad pagalbinės paskirties pastatas naudojamas kaip pagrindinis, pastate užfiksuota veikla – medienos terminis apdorojimas (Vilniaus raj. sav. administracijos b. l. 14–16). Pažymėtina , kad tą aplinkybę, jog medienos terminis apdorojimas vyksta nuomojamose patalpose patvirtino ir pats pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas, pateikdamas į bylą atitinkamą raštą. Pastarajame nurodoma, kad minėtose patalpose UAB (duomenys neskelbtini) užsiima termo medienos paruošimu. Termodifikacijos gamybos procesas pagrįstas aukštos temperatūros ir garų naudojimu. Terminio apdorojimo procese nenaudojami jokie chemikalai ar priedai. Šis procesas pagerina medienos matmenų stabilumą ir biologinį atsparumą. Taip pat pagerina medienos šilumos izoliacijos savybes, nes terminio modifikavimo procesas sumažina šilumos laidumą (Vilniaus raj. sav. administracijos b. l. 30–31). Taigi, rašte aiškiai nurodoma, kad vis dėlto patalpose yra vykdoma terminio apdorojimo veikla, o tai patvirtina, jog patalpos iš tikrųjų naudojamos ne pagal paskirtį, bet komercinei veiklai vykdyti.

Tai, jog pareiškėjas pagalbinio ūkio paskirties pastate vykdo veiklą, patvirtina ir minėtas byloje esantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pastato patalpose vykdoma gamyba, gamybos metu vyksta medienos terminio ir mechaninio apdorojimo veikla (b. l. 54–57). Šią aplinkybę, jog minėtose patalpose yra vykdoma būtent terminio apdorojimo veikla, iš esmės patvirtino ir pats O. J. teismo posėdžio metu nurodydamas, kad pastate yra krosnis, į kurią būna patalpinama mediena, kuri po to yra veikiama aukštos temperatūros. Pats O. J. sutiko, kad šį procesą galima pavadinti ir apdorojimu. O. J. patvirtino ir tai, kad 90 procentų klientų jis teikia būtent medienos terminio apdorojimo paslaugas. Tačiau kartu akcentavo, kad toks medienos patalpinimas į konteinerį, kuriame ji yra veikiama aukštos temperatūros, iš esmės yra laikomas sandėliavimu, nes mediena yra ten patalpinama, po to išimama ir grąžinama klientui. Pažymėtina, kad Institucijoje vykusio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat patvirtino, jog vykdo gamybinę veiklą pagalbinio ūkio paskirties pastate, tačiau teigė, kad atsakomybė dėl to turėtų kilti nuomotojui (Vilniaus raj. sav. administracijos b. l. 6–8).

Tokie O. J. paaiškinimai teismo yra vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Jie yra ne tik nelogiški (iš pradžių asmuo nurodo, kad mediena konteineryje yra veikiama aukštos temperatūros, o vėliau teigia, kad toks medienos patalpinimas į įrenginį savo esme yra laikytinas sandėliavimu), bet ir prieštaringi, nes O. J., neigdamas savo kaltę dėl ANK 359 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo, tiek teismo posėdžio metu, tiek Institucijoje vykusiame posėdyje pripažino, jog patalpose iš tikrųjų yra vykdoma gamybinė veikla.

Baigiamųjų kalbu metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas akcentavo, kad įrenginių buvimas pastate nereiškia, kad įrenginiai naudojami gamybos paskirčiai, anot jo, gamyba yra vykdoma lauke. Šie advokato padėjėjo teiginiai neatitinka ne tik byloje esančių duomenų, bet ir pirmiau teismo jau aptartų paties O. J. parodymų. Antai Institucijos pateiktose nuotraukose, darytose patikrinimo metu, aiškiai užfiksuota, kad visi įrenginiai yra patalpų viduje (Vilniaus raj. sav. administracijos b. l. 21–25). Pažymėtina, kad minėti įrenginiai yra labai didelių išmatavimų, taigi pagal savo prigimtį jie yra stacionarūs. Be to, nuotraukose matyti ir prie šių konteinerių einantys laidai. Taip pat matomi ir darbuotojai, kurie ten dirba, t. y. matyti, kad jie krauna medieną, dirba prie konteinerių (Vilniaus raj. sav. administracijos b. l. 21–24). Nuotraukose taip pat yra užfiksuota ir lauko teritorija šalia patalpų, kuriose matyti, kad jokių įrenginių lauke nėra, yra matyti tik sudėti maišai ir mediena (Vilniaus raj. sav. administracijos b. l. 19–20). Taigi teigti, kad gamyba vyko lauke, o ne patalpų viduje, nėra jokio pagrindo.

Be kita ko, pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad apdorojus medieną termiškai, jos struktūra nesikeičia. Tačiau teismo jau buvo minėta, kad šis teiginys akivaizdžiai prieštarauja logikai ir nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Iš byloje esančių nuotraukų vizualiai matyti, kad medienos spalva prieš terminį apdorojimą ir po jo aiškiai skiriasi, t. y. prieš apdorojimą mediena yra šviesesnės spalvos, o po apdorojimo ji tampa tamsesnės spalvos (Vilniaus raj. sav. administracijos b. l. 21). Taip pat viešai prieinamuose šaltiniuose „Google“ nurodoma, kad apdorojant medieną termiškai keičiasi jos struktūra, nes ją kaitinant keičiasi ne tik jos cheminės, bet ir fizinės savybės. Medienos savybių pasikeitimą daugiausia įtakoja terminis apdorojimas. Be kita ko, byloje yra pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Pagirių sen., Vilniaus raj., jaučiamas siaubingas kvapas, kvapas yra lyg degintos medienos, prašo imtis veiksmų (b. l. 85). Pirmame kvapų kontrolės etape buvo nustatyta, kad skleidžiamas kvapas galimai yra susijęs su įmonės vykdoma veikla (b. l. 81–83). Taigi, jei patalpose, kaip teigė pranešėjas, būtų tik laikoma mediena, nebūtų skleidžiamas degintos medienos kvapas į aplinką. Taip pat nebūtų reikėję prie patalpų viduje esančių įrenginių (pareiškėjo teigimu, tai krosnys) montuoti vamzdžių, kurie išeitų į lauką (Vilniaus raj. sav. administracijos b. l. 22–23).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo įgaliotas atstovas advokato padėjėjas akcentavo ir tai, kad O. J., jeigu ir padarė administracinį nusižengimą, veikė neatsargiai. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Tiek pirmiau išnagrinėti byloje surinkti įrodymai, tiek paties O. J. duoti paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė, veikdamas tyčia. Būdamas suaugęs, socialiai subrendęs žmogus pareiškėjas negali nesuvokti, kad pagalbinio ūkio pastate, kuris, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, iš esmės yra paprastas metalinis angaras, negali būti vykdoma gamybinė veikla, kurios metu yra naudojama aukšta temperatūra. Tokią teismo išvadą, o būtent tai, kad O. J. suvokė naudojantis patalpas ne pagal paskirtį ir norėjo taip veikti, iš esmės patvirtina jo paties duoti paaiškinimai, kuomet jis, sutikdamas, kad patalpose vyksta terminis medienos apdorojimas, kartu teigė, kad savo esme šis procesas yra prilyginamas medienos sandėliavimui. Aiškiai atsakyti į teismo klausimus kuo remiantis daroma tokia išvada, pareiškėjas negalėjo. Tik nurodė, kad šis procesas gali būti prilyginamas ir maisto produktų laikymui šaldytuve, kur jie irgi yra veikiami žema temperatūra.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačioje O. J. sudarytoje patalpų nuomos sutartyje Nr. PNS-24-10/24 yra nustatyta, kad nuomininkas, t. y. O. J., vykdys medienos sandėliavimo ir kitą su tuo susijusią veiklą (Vilniaus raj. sav. administracijos b. l. 38–45). Apie gamybos veiklą sutartyje neužsimenama. Sandėliavimo veikla yra susijusi su daiktų priėmimu ir saugojimu, o ne su terminio apdorojimo veikla ar kažkokia kita gamybine veikla. O. J., dirbdamas toje srityje ilgą laiką, tai neabejotinai suvokė, o teigdamas priešingai (prilygindamas patalpose esančius įrenginius šaldytuvui), teismo vertinimu, tiesiog siekė išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad O. J. veiksmuose pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 359 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama nustatyti pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą. Teismas kartu pažymi, kad liudytojo G. K. duoti parodymai didesnės įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, todėl, spręsdamas O. J. kaltės klausimą, jais nesivadovavo.

Kita vertus, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, byloje laiko įrodytu, kad O. J. nuomojamose patalpose vykdė tik terminio apdorojimo veiklą. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog minėtose patalpose administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytu metu, t. y. 2025 m. balandžio 3 d., buvo vykdoma ir mechaninio apdorojimo veikla. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pats O. J., mechaninis medienos apdorojimas klientams dar nebuvo teikiamas, įrenginis tik buvo atvežtas, tačiau nebuvo naudojamas. Pažymėtina, kad visuose byloje esančiuose įrodymuose, taip pat ir pačios Institucijos teikiamuosiuose dokumentuose, yra akcentuojama tik medienos terminio medienos apdorojimo vykdyta veikla, tad pirmiau nurodytas O. J. paaiškinimas bylos duomenimis nėra paneigtas.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo aprašomoji dalis tikslinama nurodant, kad O. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pastato bei patalpų naudotoju, organizuodamas ir vykdydamas medienos termino apdorojimo gamybinę veiklą pastato, priklausančio pagalbinių paskirties pastatų grupei, patalpose pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. įmonės pastatą ir jame esančias patalpas naudojo ne pagal paskirtį. Šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad toks aplinkybių patikslinimas, nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės padarius administracinį nusižengimą, taip pat neturi įtakos O. J. veiksmų kvalifikavimui. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogišku klausimu baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika, siekiant neapkrauti šio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies, minėti skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies pakeitimai joje pakartotinai nebus nurodomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149/2013, 2K-293-222/2017).

Minėta, kad O. J. skunde pateikė alternatyvų prašymą, prašydamas sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą iki 100 Eur. Taigi prašė taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018 2AT-48-719/2020).

Skundžiamu nutarimu O. J. už ANK 359 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta artima minimalaus dydžio sankcijoje įtvirtinai asmenims skirtinai baudai nuobauda – 400 Eur bauda. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra pareiškėjo administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, skiriant O. J. minėtą nežymiai sankcijoje įtvirtintą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą viršijančią baudą, jos skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Minėta, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta nei administracinėn atsakomybė patraukto asmens lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių; ANK 359 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis sudaro 1 640 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad O. J. paskirta 400 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga jo įvykdytam administraciniam nusižengimui nėra pagrindo.

Taip pat teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda turėtų būti švelninama, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei nustatyta įstatymo leidėjo. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų, kurie leistų įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą vertinti kaip mažesnį nei rūšinis tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumas. Pareiškėjo įgalioto atstovo į bylą pateikti duomenys dėl UAB (duomenys neskelbtini) dalyvavimo remiant jaunimo veiklą, tokiais duomenimis nelaikytini.

Patikrinęs skundžiamą nutarimą, teismas daro išvadą, kad Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino O. J. kaltu padarius pirmiau minėtą administracinį nusižengimą. Paskirta administracinė nuobauda neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Šiuo atveju keisti ar naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-41-ANR_N-27-2025 palikti nepakeistą ir pareiškėjo O. J. atstovo advokato padėjėjo Vytauto Kuliešiaus skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.