Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį atsakovui R. J. dėl negautų pajamų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Z. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – priteista iš R. J. Z. B. naudai 44 343,43 Eur turtinei žalai atlyginti ir 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 62 343,43 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. I. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – priteista iš R. J. I. B. naudai 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 12 000 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas (baudžiamosios bylos 8 t., b. l. 44–78).

2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 29 d. nutartimi nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas: iš nuteistojo R. J. civilinei ieškovei Z. B. priteistą 44 343,43 Eur sumą turtinei žalai atlyginti sumažino iki 2 962,60 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalimi pripažino civilinės ieškovės Z. B. teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (baudžiamosios bylos 8 t., b. l. 164–190).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad R. J., būdamas darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado sunkių padarinių, nes būdamas atsakingu už darbų saugą ir sveikatą, privalėdamas imtis priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamų ir pavojingų pasekmių, neinstruktavo darbuotojo V. B. kaip saugiai dirbti ir atlikti pavestus darbus su žiauniniu trupintuvu „Sandvik QJ341“, neišdavė darbuotojui privalomų asmeninių apsaugos priemonių, dėl ko V. B. (duomenys neskelbtini) 9.56 val., darbo metu, būdamas ne mažesniame nei 2,45 m. aukštyje ant trupintuvo „Sandvik QJ341“ pakylos, skirtos įrenginio techninei priežiūrai atlikti, ir ja judėdamas, nebūdamas supažindintas su įrenginio saugos reikalavimais, nebūdamas aprūpintas privalomomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis – diržais, saugančiais nuo kritimo iš aukščio – ir dėl to objektyviai negalėdamas jomis naudotis, dėl nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, nukrito ant žemės ir nuo patirtų galvos sužalojimų visumos (duomenys neskelbtini) 13.58 val. ligoninėje mirė (baudžiamosios bylos 8 t., b. l. 44–78, 164–190). Baudžiamojoje byloje Z. B. pareiškė civilinį ieškinį (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 29–32; 7 t., 5–6, 88–91, 130–132, 156–158). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 29 d. nutartimi nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, vadovaudamasi BPK 115 straipsnio 2 dalimi pripažino civilinės ieškovės Z. B. teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (baudžiamosios bylos 8 t., b. l. 164–190).

6. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet įsiteisėjus nuosprendžiui procesas tęsiamas baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles. Tokiu atveju teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, nustato priteistinos žalos dydį. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 3 punktu įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir jų nereikia iš naujo nustatinėti bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: (1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala, (2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, (3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Todėl teismas, gavęs bylą dėl civilinio ieškinio, sprendžia tik civilinio ieškinio dydžio klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019, 64–66 punktai ir juose nurodyta teismų praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021, 9 punktas).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nesilaikęs asmuo pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį privalo visiškai atlyginti žalą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: (1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; (2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; (3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

8. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019, 35 punktas). Byloje nėra ginčo, kad V. B. mirties dieną teisę į išlaikymą turėjo jo sutuoktinė Z. B. (sūnus I. B. buvo pilnametis).

9. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, kad dėl R. J. neteisėtų veiksmų žuvo ieškovės sutuoktinis, todėl sutuoktinio netekties ieškovė patyrė žalą, turi prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas), egzistuoja yra visos būtinos sąlygos atsakovo R. J. civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šios bylos tikslas nustatyti ieškovės patirtos turtinės žalos – negautų pajamų – dydį.

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę, nes žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022, 10 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

11. Ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai iš pateiktų įrodymų negalima būtų daryti pagrįstos, tikėtinos ir teisingos išvados dėl mirusio asmens pajamų, kurias jis būtų galėjęs gauti ilguoju laikotarpiu (sprendžiant dėl vienkartinės išmokos priteisimo), teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turėtų teisę pats nuspręsti, kokio dydžio ir kokia forma negautų pajamų atlyginimas ieškovei būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019, 48 punktas).

12. Sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, nustatančio sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Taigi, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo, todėl vien aplinkybė, kad žuvęs asmuo gaudavo didesnį ar mažesnį darbo užmokestį, nei jo sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, jog vienas sutuoktinis prisidėjo prie šeimos, taip pat kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, kad nepatyrė turtinės žalos dėl sutuoktinio netekimo. Be to, kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015). Įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi šias savo abipuses pareigas (pagalbos ūkyje ar buityje) sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių miršta, iš esmės nėra. Tokiais atvejais preziumuotina, kad likęs gyvas sutuoktinis iš sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramą, lygią pusei jo pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015; 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019, 37 punktas).

13. Laiko kriterijus, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019, 37 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius šeimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas, jo atstovė siūlė negautas pajamas skaičiuoti tik senatvės pensijos amžiaus, nes skrodimo metu buvo nustatyti gretutiniai susirgimai/sužalojimai/būklės – (duomenys neskelbtini) (b. l. 91–96), be to, V. B. turėjo žalingų įpročių: rūkė bei vartojo alkoholį. Ieškovės teigimu, žuvusysis neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos. Žuvusiojo medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, kad dėl sveikatos negalavimų jis būtų kreipęsis į medikus, paskutinį kartą kreipėsi 2015 m. kovo 16 d., diagnozuota, kad sveikas (b. l. 24), be to, darbdavys, atlikdamas darbuotojo sveikatos patikrinimus, taip pat nenustatė sveikatos negalavimų, dėl kurių V. B. nebūtų galėjęs dirbti (b. l. 29–31). VSDFV duomenimis nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. V. B. buvo nedarbingas tik kelis kartus, paskutinį kartą 2012 m. (b. l. 25–28). Teismo vertinimu, įvertinus žuvusiojo amžių, natūralu, kad skrodimo metu buvo nustatyti tam tikri pakitimai, tačiau kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad V. B. neturėjo sveikatos negalavimų, kurie leistų vertinti, kad jo gyvenimo trukmė galėtų būtų mažesnė nei vidutinė vyrų gyvenimo trukmė. Ieškovė neneigia, kad jos sutuoktinis V. B. vartodavo alkoholį, tačiau tai darydavo tik švenčių metu, be to, jos teigimu, dirbdamas vyras nevartojo alkoholio, nes į darbą ir iš jo vykdavo automobiliu, veždavo ir kitus darbuotojus. Atsakovo teigimu, pastebėjęs, kad V. B. yra neblaivus liepdavo jam pasėdėti ir jis iki darbo dienos pabaigos išsiblaivydavo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino liudytojas G. K., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad pastaruoju metu dirbant kartu su žuvusiuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra kilę įtarimų ar V. B. blaivus, nes pietaudamas jausdavo sklindantį nuo jo alkoholio kvapą. Teismas pažymi, kad atsakovas kaip V. B. darbdavys niekaip nefiksavo darbuotojo apsvaigimo fakto darbo metu, oficialiuose registruose nėra įrašų, kad psichikos sveikatos centre V. B. būtų gydęsis (b. l. 121), be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymima, kad lavono kraujyje bei šlapine etilo alkoholio nerasta (b. l. 91–96). Atsakovo atstovės teiginiai, kad senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims sudėtinga integruotis į darbo rinką, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas dirbo dvejose darbovietėse, darbo sutartys neterminuotos (baudžiamosios bylos 3 t., 29–31, 125–127). Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai, dėl kurių negautas išlaikymas turėtų būti priteistas tik iki senatvės pensijos amžiaus, nesuteikia pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokio pobūdžio bylose suformuoto kriterijaus – statistinės gyvenimo trukmės.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), sulaukęs 53 metų 9 mėnesių amžiaus. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2020 metais buvo 70,1 (https://osp.stat.gov.lt/). Taigi, negautos pajamos šiuo konkrečiu atveju turėtų būti skaičiuojamos už 196 mėnesius, tačiau ieškovė prašo skaičiuoti sutuoktinio negautas pajamas tik už 16 metų, t. y. už 192 mėnesius. Tai reiškia, kad ieškovė prašo teismo apskaičiuojant negautas pajamas taikyti atsakovui palankesnį negautų pajamų skaičiavimą.

15. Byloje nustatyta, kad nuo 2006 m. gegužės mėn. iki mirties V. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pas individualią veiklą vykdantį R. J., darbo sutartys neterminuotos (b. l. 25–28; baudžiamosios bylos 3 t., 29–31, 125–127). Darbo sutartimi individualią veiklą vykdantis R. J., kaip darbdavys, įsipareigojo nuo 2019 m. sausio 1 d. mokėti 129 Eur dydžio darbo užmokestį (baudžiamosios bylos 3 t., 29–31), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. 765 Eur dydžio atlyginimą (baudžiamosios bylos 3 t., 125–127).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant CK 6.284 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat yra nurodyta, kad sutuoktinis įgyja teisę tik į tą sutuoktinio pajamų dalį, kurią šis gaudavo realiai, t. y. mirusio asmens sutuoktinio negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama nuo mirusio sutuoktinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019), todėl ieškovė negautas pajamas skaičiuoja pagal V. B. darbdavių į jo banko sąskaitą realiai pervestą atlygimų už 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius (b. l. 39; baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 133, 134, 159, 160) ir vertina, kad darbo užmokesčio vidurkis yra 1 033 Eur. Pagal šiuos duomens, paskutinių trijų mėnesių V. B. vidutinis darbo užmokestis buvo 1 032,52 Eur, t. y. (860,57 Eur + 979,54 Eur + 1034,93 Eur + 74,17 Eur + 74,17 Eur + 74,17 Eur) : 3 = 1 032,52 Eur.

17. Pažymėtina, kad nustatant ieškovei, turinčiai teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo (turtinės žalos) apimtį, visų pirma, reikia vertinti ir jos pačios galimybę išlaikyti save, ar jos gaunamos pajamos neviršija buvusių sutuoktinio pajamų dydžio. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2001 m. gruodžio 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 128–129), turi sveikatos problemų (b. l. 32), yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 darbingumo lygis (b. l. 33–34). Sutuoktiniui esant gyvam, ieškovė gaudavo 169,43 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją (kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. vadinama negalios pensija) (b. l. 128–129) bei darbo užmokestį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. lapkričio 8 d. pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad sutuoktiniui esant gyvam ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 584,79 Eur, t. y. 603,57 Eur + 526,52 Eur + 624,27 Eur) : 3 mėn. (b. l. 160). Po sutuoktinio mirties ieškovė ir toliau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos iš darbinės veiklos svyruoja nuo 150,07 Eur iki 890,57 Eur (b. l. 36), gauna negalios pensiją bei 38,23 Eur dydžio našlių pensiją nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 29 d. (b. l. 128–129). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė gaudavo mažesnes pajamas nei jos sutuoktinis. Nėra duomenų, kad ateityje ieškovė turės galimybę save išlaikyti ar turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens (pvz., sutuoktinio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019, 43, 44 punktai).

18. Gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad aplinkybė, jog sutuoktinis yra darbingas, gauna panašias pajamas kaip kad gaudavo mirusysis, neįrodo, kad jis dėl sutuoktinio mirties patyrė mažesnę žalą, negu ½ mirusiojo sutuoktinio pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 37 punktas), todėl atmestini atsakovo atstovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojant negautų pajamų dydį žuvus sutuoktiniui turi būti taikomas jos baigiamosiose kalbose nurodyta metodiką, pagal kurią pirmiausia būtų apskaičiuotos bendros šeimos pajamos, ieškovei tenkanti ½ dalis šeimos pajamų, ir iš jų atimant pergyvenusio sutuoktinio pajamos.

19. Ne mažiau svarbu nustatyti ir mirusiojo galimybę, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl galimybės asmeniui uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata (nagrinėjamu atveju – jei nebūtų gyvybės atėmimo fakto), nurodė, kad gali būti įvertintos su konkrečiu (mirusiu) asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sąlygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo (nagrinėjamu atveju – gyvybės atėmimo) buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo (nagrinėjamos bylos atveju – iki mirties) gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019, 45 punktas, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 63 punktas). Kaip minėta, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų grindžia sutuoktinio realiai ir darbinės veiklos gautomis pajamomis. Reikalavimas atsižvelgti į minimalios mėnesinės algos ar minimalaus valandinio darbo užmokesčio pokyčius, nagrinėjamoje byloje, nebuvo keliamas, nors šie dydžiai kasmet nuo 2020 m. didėjo (2020 m. minimali mėnesinė alga buvo 607 Eur, 2021 m. – 642 Eur, 2022 m. – 730 Eur, 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur, 2025 m. – 1 038 Eur), tai, teismo vertinimu, rodo, kad ieškovė nesiekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

20. Pagal teismų praktiką, turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio nustatymui ir apskaičiavimui gyvybės atėmimo atveju taikytinas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas) 5.1 papunktis, numatantis, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 (trys) paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 52–55 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-337-478/2023). Pagal Aprašo 5.8 papunktį apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas, pagal Aprašo 5.13 papunktį jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kai asmens pajamos siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys kalendoriniai mėnesiai, yra tinkamai atspindintis asmens gautų pajamų dydį ir tokia norma neprieštarauja Konstitucijai ar CK (Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas).

21. Atitinkamai tai reiškia, kad V. B. vidutinis 3 (trijų) mėnesių darbo užmokestis, atskaičius mokėtinus mokesčius, dirbant pas individualią veiklą vykdantį R. J., buvo 74,17 Eur (kiekvieną mėnesį gaudavo fiksuotą 74,17 Eur sumą), o dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 958,35 Eur (t. y. 860 Eur +979,54 Eur + 1 034,93 Eur = 2 875,04 Eur; 2 875,04 : 3 = 958,35 Eur), iš viso 1 032,52 Eur/mėn. Apskaičiuojant turtinę žalą negautų pajamų forma, šis vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas pagal vidutinę vyrų gyvenimo trukmę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų prašo jas skaičiuoti už 192 mėnesius (16 metų × 12 mėnesių), todėl siekdamas nepažeisti atsakovo teisių ir teisėtų interesų, neperžengti ieškinio reikalavimų ribų, kurias patikslintu ieškiniu apibrėžė ieškovė, teismas negautas pajamas skaičiuos už 192 mėnesius. Tai reiškia, kad negautos pajamos sudaro 198 243,84 Eur, nes 1 032,52 Eur/mėn.× 192 mėn. = 198 243,84 Eur, o ieškovei tenkanti ½ dalis šių pajamų sudaro 99 121,92 Eur sumą.

22. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. VSDFV apskaičiavo ir 2022 m. spalio 26 d. sumokėjo ieškovei 57 787,17 Eur dydžio vienkartinę išmoką (b. l. 37–38; baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 161–162), todėl šia suma mažintinas iš atsakovo priteistinas negautų pajamų dydis. Daroma išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnį išmokėta vienkartinė išmoka nekompensavo 41 334,75 Eur ieškovės negautų pajamų žuvus sutuoktiniui V. B. (99 121,92 Eur – 57 787,17 Eur = 41 334,75 Eur), todėl šią sumą turtinę žalą privalo atlyginti atsakovas. Kitoje dalyje, kuri viršija 41 334,75 Eur sumą, patikslintinas ieškinys atmestinas.

23. Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas kaip vienkartinę išmoką, tuo tarpu atsakovas teigia, kad tokio dydžio vienkartinės išmokos jis neturi galimybės sumokėti, nes turi nepilnametę dukrą (b. l. 143), o iš darbinės veiklos jo gaunamos pajamos yra nedidelės ir pateikė darbdavių pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 144, 145), todėl galėtų skirti gal 100 Eur/mėn. ieškovės negautų pajamų kompensacijai.

24. Teismas pažymi, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti du su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu bei su gyvybės atėmimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdai: (1) periodinėmis išmokomis arba (2) visos žalos dydžio vienkartine išmoka. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą, nes sprendžiant turtinės žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019, 38 punktas; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 53 punktas). Jei asmeniui dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta (CK 6.284 straipsnio 2 dalis). Periodinėmis išmokomis priteista negautų pajamų suma gali būti bet kada ateityje peržiūrėta, kai pasikeičia aplinkybės, turėjusios tiesioginę reikšmę nuostolių atlyginimo periodinėmis išmokomis priteisimui ar jų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019, 39 punktas). Nors tais atvejais, kai žalos atlyginimą prašoma priteisti vienkartinės išmokos forma, šio materialiojo reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis nei tuo atveju, jei žalos atlyginimą būtų prašoma priteisti periodinėmis išmokomis. Nustatant ateityje atsirasiančius nuostolius, nuostolių įvertinimas turi būti grindžiamas pagrįstai tikėtinu specialių ekonominių ir finansinių ar kitų žinių reikalaujančiu ateities prognozavimu. Negautų pajamų dėl prarasto ar sumažėjusio darbingumo (nagrinėjamos bylos atveju – dėl gyvybės atėmimo) apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali būti visiškai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje. Pagrįstai tikėtinos žalos skaičiavimas grindžiamas tuo, kad visiškai tikslaus ateities numatymo negalimumas neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą ir kartu žalą padariusiam asmeniui išvengti pareigos kompensuoti nukentėjusio asmens turtinius praradimus. Priešingu atveju būtų paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, neapgintas deliktų teisės saugomas tikrumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019, 40 punktas; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 69 punktas).

25. Nors teisė pasirinkti žalos atlyginimo mokėjimo būdą priklauso ieškovui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovas, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019, 14 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo klausimą dėl pajamų, kurių nukentėjęs asmuo negaus ateityje dėl sutuoktini netekties, turi būti teikiama pirmenybė žalos atlyginimo negautų pajamų forma mokėjimui periodinėmis išmokomis prieš žalos atlyginimo priteisimą visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Tačiau net ir tokiu atveju negali būti paneigta ieškovo galimybė reikalauti viso žalos atlyginimo sumokėjimo vienkartine išmoka, ypač atsižvelgiant į atsakovo (už žalą atsakingo asmens) mokumą ir jo turtinę padėtį. Todėl ieškovui (nukentėjusiam asmeniui) tenkanti įrodinėjimo našta neturi būti tokia, kad iš esmės paneigtų jo galimybę įrodyti žalos dydį arba ji būtų pernelyg apsunkinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).

26. Įvertinus ieškovės amžių, sveikatos būklę (turi sveikatos negalavimų, dėl kurių yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), atsakovo turtinę padėtį (darbingo amžiaus vyras, dirbantis dvejuose darbuose, turintis ne vieną nekilnojamojo turto objektą bei transporto priemonę, kuriems baudžiamojo proceso metu buvo taikytas laikinas nuosavybės apribojimas (b. l. 53–55, 60–64, 80–81) teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju tikslinga negautas pajamas priteisti vienkartine išmoka. Atsakovo argumentą, kad vienkartinė išmoka būtų pernelyg didelė jam finansinė našta, iš dalies paneigia jo paties pateikti mokėjimo pavedimai, kurie patvirtina, kad 2024 m. gegužės 23 d. vykdydamas teismo nuosprendį jis pervedė nukentėjusiems iš viso 36 182,60 Eur dydžio pinigų sumą (b. l. 57, 58, 59; baudžiamosios bylos 8 t., b. l. 44–78, 164–190), taip pat 2024 m. gegužės 6 d. sumokėjo visą paskirtą baudą, nors jos sumokėjimui buvo nustatytas 20 mėnesių terminas (b. l. 56; baudžiamosios bylos 8 t., b. l. 44–78). Nors atsakovas teigė, kad siekdamas įvykdyti teismo nuosprendį skolinosi pinigų iš artimųjų, teismas pažymi, kad šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti. Atitinkamai tai reiškia, kad šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 73 punktas), nes civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, pagal kuriuos kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

27. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tuo tarpu, kai ginčo šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys – skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 68 punktas). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-403/202). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Tuo tarpu nuostolius, viršijančius CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio minimalius nuostolius, kiekvienu atveju reikia pagrįsti individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-969/2020).

28. Atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas yra pripažinta atsakingu už ieškovės negautas pajamas, todėl tenkintinas ne tik reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, bet ir reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

30. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidas sudaro: ieškovė patyrė 2 200 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (b. l. 146, 147, 148, 149, 150), o atsakovas – 2 295 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (b. l. 138, 139, 140, 141, 162, 164, 165).

31. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 99,89 procentus ieškinio reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 197,58 Eur (t. y. 2 200 Eur × 99,89 proc. = 2 197,58 Eur) už advokato teisines paslaugas (CPK 85 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tačiau ne visa apimtimi, todėl pastarasis įpareigojamas atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, todėl tokiais atvejais teismas turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

33. Nagrinėjamu atveju teismas vertina šios bylos ypatumus: ieškovė civilinį ieškinį buvo pareiškusi baudžiamojoje byloje, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas nusprendė pareikštą civilinį ieškinį dėl negautų pajamų perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka pripažindamas civilinės ieškovės Z. B. teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų patenkinimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-489/2021, 10 punktas; 2021 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021, 10 punktas), BPK nenumato galimybės kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažinto asmens gauti patirtų advokato išlaidų atlyginimą, todėl baudžiamojoje byloje, kurioje R. J. pripažintas padaręs nusikaltimą, išsprendus civilinį ieškinį, R. J. turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas iš Z. B. nebūtų priteisiamos. Proceso metu ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, teikė papildomus įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, buvo suinteresuota, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (prašymus dėl posėdžio atidėjimo teikė atsakovo atstovė). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, siekdamas nepabloginti proceso dalyvių padėties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos ir bylinėjimosi išlaidos iš Z. B. R. J. nepriteistinos. Tokios praktikos laikomasi ir kiti teismai, nagrinėjantys baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6695-990/2024.

34. Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes procesiniai dokumentai šalims buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu, 178 straipsniu, 182 straipsnio 3 punktu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 334,75 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis eurus 75 ct) netektų pajamų atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 197,58 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovo R. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.