Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1 300 Lt ) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paliekant 30 parų areštą, arešto bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatyta, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus terminas skaičiuojamas nuo arešto bausmės atlikimo dienos. Arešto bausmę atliko 2019 m. kovo 27 d.;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paliekant 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, nustatyta, kad paskirta bauda, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, turi būti sumokėta per 12 mėnesių. Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymo dienos – nuo 2021 m. vasario 8 d., išieškota visa automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 8 743 Eur,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Kaltinamasis R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo tris kartus, vairavo, nes jis ieškojo darbo ir buvo sunki materialinė padėtis šeimoje. Su visuomeniniu transportu į darbą nuvykti negalėjo, nes reikėjo toli važiuoti. Jis yra susiradęs darbą, dabar nevairuoja, nes jam yra paskirtas vairuotojas. Jis vairavo keturis kartus, jam reikėjo parsivežti draugę, buvo išgėręs 400 gramų. Prieš porą mėnesių buvo sustabdytas Oslo g., važiuojant link (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nuvykti į minėtą objektą viešuoju transportu neturėjo galimybės. Pergalės gatvėje buvo sustabdytas važiuojant į (duomenys neskelbtini), taip pat prieš porą mėnesių važiavo į oro uostą. Į oro uostą važiavo iš gerų ketinimų, nors ir žinojo, kad gresia baudžiamoji byla. Girtumas jam buvo matuojamas du kartus, jis buvo ką tik išgėręs. Antrą kartą girtumas buvo patikrintas už 10–15 min., nustatytas mažesnis girtumo laipsnis. Po šio įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą ir buvo paguldytas į ligoninę. 10 dienų gydėsi nuo alkoholio, jam buvo paskirta lašelinė ir raminamieji vaistai. Jis nevartoja alkoholio nuo gegužės mėnesio, daugiau vairuoti neketina, nustojus vartoti alkoholį jo gyvenimas pasikeitė į teigiamą pusę. Už administracinius nusižengimus yra baustas, sumokėjęs ne visas baudas. Jis geranoriškai moka už vaiko išlaikymą. Teisės aktus supranta, nes yra buvęs (duomenys neskelbtini), žinojo, kad negali vairuoti ir kad jam nėra taikomos išimtys. Važiavo ne be priežasties, o tikrai iš būtinybės. Labai gailisi, kad vairavo ir savo veiksmus vertina neigiamai. Gegužės mėnesį jam vairuojant ir žinant, kad neturi teisės vairuoti, buvo nustatytas 2,16 promilių girtumo laipsnis. Tą dieną namuose išgėrė 200 gramų ir prieš išeinant papildomai išgėrė 300 gramų. Jis gailisi dėl savo padarytų veikų, pažada daugiau nenusikalsti, prašo neskirti realios laisvės apribojimo bausmės, kadangi negalės pasirūpinti savo tėvu ir vaikais, tai sugriautų jam visą gyvenimą. Prašo jam skirti piniginę baudą, nes dabar turi darbą ir gali sumokėti, taip pat prašo taikyti lygtinį atleidimą. Jei jį areštuos, tuomet jis praras darbą ir negalės prižiūrėti vaiko.

4. Kadangi kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno baudžiamojo nusižengimo ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo

5. Liudytoja I. Z. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Jos darbas gavus teismo nuosprendį išsiųsti šaukimą asmeniui, kad su ja susisiektų. Kai jie susisiekia su ja, ji jiems paaiškina baudžiamojo poveikio priemonės tvarką ir sąlygas, pasako, kad atsiųs raštą dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, kurį asmuo turės pasirašyti ir jai atsiųsti atgal. Ji turi kas tris mėnesius tikrinti, ar žmogus vykdo baudžiamojo poveikio priemonę. 2021 m. kovo 18 d. I. Z. gavo iš teismo nuosprendį, kad turi patikrinti, ar R. S. vykdo baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. nesinaudoja specialiąja teise, nevairuoja transporto priemonių, kurias uždrausta vairuoti 3 metus. Ji išsiuntė R. S. šaukimą, kad jis su ja susisiektų. 2021 m. balandžio 1 d. R. S. susisiekė su ja telefonu, I. Z. informavo jį apie baudžiamojo poveikio priemonės tvarką ir sąlygas, taip pat paaiškino, kad ji atsiųs jam raštą el. paštu dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, kurį R. S. turės pasirašyti ir atsiųsti pasirašytą jai atgal. 2021 m. balandžio 1 d. dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas R. S. nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau R. S. pasirašytas raštas negrąžintas iki šiol. 2022 m. kovo 15 d. buvo tikrinami registrai ir ji pastebėjo, kad administracinių nusižengimų registre buvo užfiksuotas pažeidimas, susijęs su vairavimu. 2021 m. spalio 15 d. 9.04 val. adresu Vilnius, Žvirblių g. 1, R. S. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, ir paliko stovėti automobilį ten, kur draudė draudžiamasis kelio ženklas, todėl 2022 m. kovo 17 d. su asmeniu susisiekė baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane nurodytu numeriu, priminė apie nepasirašytą baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo raštą, kuris vėl buvo persiųstas minėtu el. paštu ir susitarė, kad iki 2022 m. kovo 18 d. atsiųs pasiaiškinimą dėl nusižengimo, tačiau iki šiol pasiaiškinimo negavo. Taigi, R. S. nėra pasirašęs rašto dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, taip pat nėra atsiuntęs pasiaiškinimo dėl padaryto nusižengimo. Liudytoja teigia, kad administracinių nusižengimų registre ji matė, jog R. S. daro pažeidimus vairuodamas transporto priemonę ir dėl to jau ne pirmą kartą kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį, tačiau visi ankstesni jos prašymai buvo atmesti. 2022 m. kovo 30 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 24). Liudytoja papildomos apklausos metu parodė, kad nuo 2021 m. kovo 18 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. el-991-270/2021, kuriuo R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Apie tokį sprendimą asmuo buvo informuotas raštiškai elektroniniu būdu, taip pat su R. S. buvo bendrauta kelis kartus telefonu dėl jam paskirtos priemonės. R. S. apie jam paskirtą priemonę buvo informuotas tinkamai, su tuo jis sutiko ir nurodė, kad pasirašys priklausančius dokumentus dėl jam paskirtos priemonės, tačiau jam siųstų dokumentų jis nepasirašė ir neatsiuntė atgal. 2022 m. birželio 16 d. jai tikrinant registrus nustatė, kad R. S. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. 2022 m. gegužės 30 d. 19.33 val. Vilniuje, Švitrigailos g. 5, vairavo automobilį neblaivus, kai teisė vairuoti yra atimta (2 t., b. l. 22–23).

6. Iš 2022 m. kovo 30 d. Lietuvos probacijos tarnybos pareiškimo matyti, kad R. S. vengia atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir 2021 m. spalio 15 d. vairavo automobilį (1 t., b. l. 6–22).

7. Iš 2022 m. birželio 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos pareiškimo matyti, kad R. S. vengia atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir 2022 m. gegužės 30 d. vairavo automobilį (2 t., b. l. 10–19).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

8. Liudytojas M. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. vakare vairavo „BMW“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo tėvui S. J. Apie 19.33 val., važiavo Švitrigailos gatve. Švitrigailos g. 5, Vilniuje, sustojo degant raudonam šviesoforo signalui, sustojo prieš sankryžą. Po kiek laiko pajuto, kad iš galo į automobilio galą kažkas silpnai atsitrenkė. Pažiūrėjęs į veidrodį pamatė gale stovintį „Volvo“ automobilį. Išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie „Volvo“ automobilio vairuotojo, kuris sėdėjo prie vairo. Pasiūlė jam pildyti deklaraciją, jis sutiko. Kai pradėjo su „Volvo“ vairuotoju bendrauti, kilo įtarimas, kad jis neblaivus. Iškvietė policiją (1 t., b. l. 55).

9. Liudytojas P. R. (P. R.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 30 d. dirbo nuo 13.00 val. iki 22.00 val. kartu su (duomenys neskelbtini) E. S. Apie 19.30 val., gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Švitrigailos g. 5, galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykę minėtu adresu pastebėjo du automobilius. Pranešėjas paaiškino, kad į jo automobilį „BMW“ atsitrenkė kitas automobilis „Volvo“, jie norėjo pildyti deklaraciją, tačiau pranešėjas pastebėjo, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl iškvietė juos. Priėjus prie „Volvo“ vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, vairuotojas (R. S.) buvo akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. 19.48 val. pirminio tikrinimo metu patikrinus jo blaivumą nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2.16 promilės etilo alkoholio koncentracija, 20.04 val. pakartotinio tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1.88 promilės etilo alkoholio koncentracija. R. S. iškart prisipažino, kad vairavo automobilį, tačiau pareigūnai jo vairavimo fakto nematė, jiems atvykus į įvykio vietą R. S. buvo išlipęs iš automobilio ir automobilio variklis buvo užgesintas (1 t., b. l. 59).

10. Liudytoja E. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ruošiasi parduoti. Šį automobilį maždaug prieš porą savaičių paliko savo pažįstamam R. S. patikrinti ir paruošti techninei apžiūrai. Automobilį perdavė jam asmeniškai prie prekybos centro „Panorama“, Vilniuje. Perdavė jam automobilio raktelį. Jis buvo blaivus. 2022 m. gegužės 30 d. sužinojo, kad R. S. buvo sulaikytas neblaivus ir jos automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Prašo grąžinti jos automobilį (1 t., b. l. 66).

11. Iš 2022 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra sedano formos. Automobilis stovi važiuojamojoje kelio dalyje prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Automobilis stovi kelio dalyje šalia (iš dešinės) pastato Švitrigailos g. 5, Vilniuje. Automobilis yra antroje kelio juostoje, priešais jį stovi (duomenys neskelbtini) spalvos universalo kėbulo formos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp automobilių yra mažas atstumas. Automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis vairuotojo langas yra atidarytas. Automobilio vairuotojo durelėse matomas gulintis pusiau tuščias „Grand Cavalier“ alkoholio butelis 0,2 litro talpos. Automobilyje bendra tvarka nepažeista. Daugiau alkoholio butelių automobilyje ar aplink jį nepastebėta. Teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Po apžiūros rastas butelis iš automobilio paimtas (1 t., b. l. 51–52).

12. Iš 2022 m. birželio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ištyrus įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą butelį nustatyta, kad tai skaidraus stiklo butelis 0,2 l talpos, jame yra geltonos spalvos skaidrus skystis, turintis alkoholio kvapą. Butelis užsuktas juodos spalvos kamščiu su banderolės dalimi. Ant butelio yra popieriniai lipdukai su užrašu „Grand Cavalier brandy“ ir „20cl ORIGINAL 38% vol.“, iš kitos pusės lipdukas su barkodu Nr. (duomenys neskelbtini). Po apžiūros butelis „Grand Cavalier“ su apie 100 g alkoholio perduotas saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklai (1 t., b. l. 80–86).

13. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktos „Body“ kameros vaizdo įrašų apžiūros matyti, kad apžiūrimas BODY kameros vaizdo įrašas Nr. 1. Vaizdo įrašas trunka 4 min. 59 sek. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūnų tarnybinis automobilis ir prie jo stovintis policijos pareigūnas bei vyras su mėlynos spalvos striuke ir pilkomis kelnėmis. Vyksta įvykiui nereikšmingas pokalbis, policijos pareigūnai pildo dokumentus. Policijos pareigūnai vyrą su mėlyna striuke ir pilkomis kelnėmis pasisodina į tarnybinį automobilį. Pareigūnai fotografuoja įvykio vietą, automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas BODY kameros vaizdo įrašas Nr. 2. Vaizdo įrašas trunka 5 min. 00 sek. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūnų tarnybinis automobilis ir prie jo stovintis policijos pareigūnas, tikrinantis vyro su mėlyna striuke ir pilkomis kelnėmis blaivumą. Vyrą su mėlyna striuke ir pilkomis kelnėmis įsodina į tarnybinį automobilį, toliau policijos pareigūnai pildo dokumentus bei duoda juos pasirašyti minėtam vyrui. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas BODY kameros vaizdo įrašas Nr. 3. Vaizdo įrašas trunka 2 min. 29 sek. Vaizdo įraše matomas tarnybinio automobilio salonas, policijos pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje ir pildo dokumentus.

14. Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volvo“, 2007 m., vertė 2022 m. birželio mėnesiui yra 3 957,90 Eur be PVM, su PVM – 5 010,00 Eur (1 t., b. l. 77).

15. Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0148 2022 m. gegužės 30 d. rodmenų kvito matyti, kad 19.46 val. R. S. nustatytas 2.16 prom. girtumo laipsnis, 20.03 val. nustatytas 1.88 prom. girtumo laipsnis (2 t., b. l. 112–113).

16. Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0148 patikros sertifikato Nr. 1660045 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0148 tinkamas naudoti iki 2022 m. liepos 21 d. (2 t., b. l. 111).

17. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 14 d. gautas kaltinamojo R. S. prašymas su priedais, iš kurio matyti, kad R. S. prašo jam skirti piniginę baudą, kurią šiuo metu galėtų sumokėti, nes yra dirbantis. Papildomai kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis prižiūri senyvo amžiaus tėvą, kuriam yra reikalinga nuolatinė priežiūra dėl senyvo amžiaus. Prašyme nurodoma, kad tėvas gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kaltinamasis gyvena kartu su tėvu. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad padeda auginti ir išlaikyti nepilnametį ((duomenys neskelbtini) metų) sūnų. Jeigu jam būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, jis viską, be kita ko ir darbą, praras. Nesant galimybės kaltinamajam skirti baudos bausmę, kaltinamasis reiškia alternatyvų prašymą – atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tuo atveju, jeigu jam bus skirta laisvės atėmimo bausmė (2 t., b. l. 100–104).

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje atnaujintas įrodymų tyrimas kaltinamojo pateiktiems dokumentams įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį

19. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

20. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį ir kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktikoje kriterijus, apibūdinantis šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Pažymėtina, jog nors tebesiformuojančioje teismų praktikoje šiuo metu dar nėra išplėtotas sistemingumo, kaip BK 243 straipsnyje numatytos veikos požymio, aiškinimas jį apibrėžiant konkrečiau, tačiau paminėtina, kad kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1–2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo be teisės vairuoti transporto priemones (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-254-511/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-147-309/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-405-594/2019). Tokia teismų praktika bei lingvistinis žodžio sistemingas aiškinimas leidžia spręsti, kad sistemingumas gali būti nustatomas, kai asmuo pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonę ne mažiau kaip tris kartus.

21. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

22. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

23. Iš kaltinamojo R. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo. Kaltinamasis savo veiksmus vertina neigiamai ir tikina, kad nusikalstamą veiką padarė, t. y. vairavo automobilį, kai jam teismų procesiniais sprendimais buvo atimta teisė vairuoti, tačiau tokį savo elgesį teisino susiklosčiusiomis aplinkybėmis, pvz., ieškojo darbo, darbovietės arba (duomenys neskelbtini) objekto lokalizacija ne Vilniaus mieste ir viešuoju transportu būtų sudėtinga pasiekti minėtus objektus, būtinumas iš oro uosto paimti pažįstamą asmenį ir pan. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog žinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti, suvokė, kad jis negali vairuoti transporto priemonių kai jam jas vairuoti teisė yra atimta, tačiau sąmoningai rinkosi vairuoti transporto priemones savo elgesį pateisindamas nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) ir pats tokius asmenis anksčiau bausdavo, todėl jam puikiai žinoma pareiga laikytis tiek teisės aktų reikalavimų, tiek teismų procesiniais sprendimais nustatytų reikalavimų. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad nustatyta R. S. tyčia nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti net 5 vairavimo atvejai, kai kaltinamasis transporto priemones vairavo neturėdamas teisės vairuoti, konstatuotinas baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones – pažeidimo sistemiškumas.

24. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad R. S. žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamąjį įsakymą, įsiteisėjusį 2017 m. liepos 3 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo (arešto bausmę atliko 2019 m. kovo 27 d.), t. y. 2019 m. kovo 28 d. (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendį, įsiteisėjusį 2021 m. kovo 16 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vairavo automobilį 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Oslo g., 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.50 val., Vilniuje, Pergalės g., 2021 m. rugsėjo 1 d., apie 15.12 val., Vilniuje, Liepkalnio g., 2021 m. spalio 15 d., apie 9.04 val., Vilniuje, Žvirblių g. 1, 2022 m. gegužės 30 d., apie 19.33 val., Vilniuje, Švitrigailos g. 5, taip tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

25. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. S. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

26. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

27. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

28. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

29. Kaltinamasis R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, parodė, kad tą dieną buvo išgėręs 400 gramų. Girtumą policijos pareigūnai jam tikrino du kartus, antrą kartą buvo nustatytas mažesnis girtumo laipsnis. Kad kaltinamasis vairavo neblaivus patvirtina ir kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga. Antai liudytojas M. J. parodė, kad po R. S. vairuotos transporto priemonės atsitrenkimo į M. J. automobilį, jam priėjus prie R. S. dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo, jis suprato, kad R. S. yra neblaivus, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas P. R. paaiškino, kad atvykus į iškvietimą ir priėjus prie R. S., pamatė, kad jis akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, patikrinus R. S. neblaivumą, iš antro tikrinimo nustatytas 1,88 prom. girtumo laipsnis. Aplinkybę, kad R. S. vairavo būdamas neblaivus patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis alkotesterio rodmenų kvitas, iš kurio duomenų nustatyta, kad R. S. 2022 m. gegužės 30 d. 20.03 val. nustatytas 1,88 prom. neblaivumo laipsnis.

30. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad R. S. 2022 m. gegužės 30 d., apie 19.35 val., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėmis, kuomet gatvėje, ties pastatu, Švitrigailos g. 5, Vilniuje, policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 1,88 promilių girtumo laipsnis.

31. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl skirtinos bausmės

32. Teismas, skirdamas bausmę R. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos dvi bausmės – bauda arba areštas.

33. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.

34. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam R. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. S. iki BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo anksčiau yra ne kartą teistas, teistumai nėra išnykę (2 t., b. l. 53–57), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 58–63), baudos nesumokėtos. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir R. S. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, paties teigimu – prisideda prie vaikų išlaikymo, prižiūri senyvą tėvą. Kaltinamasis R. S. pažada daugiau nenusikalsti, prašo neskirti realios laisvės apribojimo bausmės, kadangi negalės pasirūpinti savo tėvu ir vaikais. Prašo jam skirti piniginę baudą, nes dabar turi darbą ir gali sumokėti, taip pat prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nustatyta viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – R. S. prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

35. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus įgyvendinti R. S. už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus arešto bausmę, nustatant didesnį, negu šios bausmės vidurkis bausmės terminą – 45 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis), už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, be kita ko ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, į tai, kad administracine tvarka kaltinamasis taip pat baustas ne kartą, baudų nemoka, nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendinta bausmės paskirtis už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatant R. S. ilgesnį, negu numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmės terminą – 8 mėnesius laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, įvertinus R. S. asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, būtent arešto ir laisvės atėmimo bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Minėta, kad kaltinamasis prašė skirti jam baudos bausmes, tačiau, atsižvelgus į tai, kad byloje yra duomenys, jog jam skirtų baudų kaltinamasis nemoka, į tai, kad anksčiau kaltinamajam buvo skirtos ir baudos, ir arešto bausmės, tačiau šios rūšies bausmėmis nebuvo įgyvendinta bausmės paskirtis, t. y. šios rūšies bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo, kaltinamojo nusikalstamos veikos kelia ypač didelį pavojų visuomenei – vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, į tai, kad siekiant apsaugoti kitus visuomenės narius nuo nusikalstamo R. S. elgesio jį būtina nuo visuomenės izoliuoti, konstatuotina, kad nėra pagrindo R. S. skirti jo prašomos bausmės – baudos – rūšies.

36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimis, skirtinos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant dalį – 30 parų – arešto bausmės, paskirtos už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, ir paskiriant R. S. galutinę subendrintą – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

37. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

38. Bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos yra įtvirtintos BK 75 straipsnyje, kurio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos – baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas ir už šias nusikalstamas veikas jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kada teismas gali svarstyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimą. Tačiau be BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos formalios sąlygos taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą yra būtina nustatyti ir BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sąlygą – bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas tik tokiu atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs šio nuosprendžio 34–35 punktuose nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad kaltinamasis iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo yra anksčiau yra teistas tris kartus Lietuvos Respublikoje, taip pat kartą teistas Vokietijoje. Nekartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. vairuojant esant apsvaigusiam (2 t., b. l. 53–57). Kaltinamasis labai daug kartų administracine tvarka baustas būtent už KET pažeidimus, t. y. už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, taip pat baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (2 t., b. l. 58–63). Nors kaltinamasis pateikė duomenis apie tai, kad jis prižiūri senyvo amžiaus tėvą, su kuriuo kartu gyvena, taip pat padeda prižiūrėti ir išlaikyti mažametį sūnų, tačiau teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos ir iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės teigiamai motyvuos kaltinamąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. senyvo amžiaus tėvo priežiūra ir prisidėjimas prie mažamečio vaiko išlaikymo yra svarbios, tačiau negali būti vertinamos kaip apsauginis kaltinamojo R. S. nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys ir nesudaro pagrindo jam besąlygiškai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

39. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos kaltinamojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo kaltinamojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

40. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne, kaip siekia kaltinamasis, pasirinktinai sureikšminti tik atskiras, jį teigiamai charakterizuojančias, aplinkybes.

41. Kaltinamasis R. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 30 d. 19.48 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 16.02 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. S. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. S.

42. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl, įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. S. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, veikos padarytos neišnykus ankstesniam teistumui, jis taip pat baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, šį nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė iš jo buvo atimta už ankstesnio nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam – 5 (penkerių) metų – terminui.

43. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. S., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis 2022 m. gegužės 30 d., būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. D. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (1 t., b. l. 76). Taigi, pagal BK 72 straipsnio nuostatas transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

44. Tuo tarpu įvertinus aplinkybę, kad „Volvo S80“ objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl transporto priemonės „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad vienu atveju – transporto priemonės konfiskavimas, kitu atveju – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo R. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytiems teisės pažeidimams ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčines nusikalstamas veikas, jis pats yra brandaus amžiaus, dirbantis. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės „Volvo S80“ vertė nurodyta 5 010 Eur su PVM (1 t., b. l. 77). Iš baudžiamojoje byloje esančios 2021 m. gruodžio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (1 t., b. l. 69) nustatyta, kad E. D. už įsigyjamą transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 200 Eur. Teismo vertinimu, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio vertė labiau atitinka tikrąją automobilio vertę, kadangi buvo pirktas konkretus automobilis, su konkrečiais jo trūkumais ir individualiu nusidėvėjimu. Teismo vertinimu, 1 200 Eur suma, kuri nurodyta 2021 m. gruodžio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, iš tiesų individualizuoja automobilio, kuriuo naudodamasis kaltinamasis R. S. padarė nusikaltimą, tikrąją vertę, ir ji, teismo manymu, nėra neproporcingai per didelė vertinant kaltinamojo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.

45. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1 200 Eur – laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

46. R. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir R. S. paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti R. S. laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 30 d. 19.48 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 16.02 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Paskirti R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir – 5 (penkeriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. S. automobilio „Volvo S80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų).

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.