Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-418-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-10-31Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-1198-753/2019Nutartis · 2019-07-19Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-14Kauno apygardos teismas
  5. T-2265-753/2019Nutartis · 2019-11-27Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-30Kauno apygardos teismas
  7. T-756-946/2020Nutartis · 2020-05-08Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-10Kauno apygardos teismas
  9. T-1802-753/2020Nutartis · 2020-11-04Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-08Kauno apygardos teismas
  11. T-417-548/2021Nutartis · 2021-04-02Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-10Kauno apygardos teismas
  13. T-1407-753/2021Nutartis · 2021-08-26Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
1S-418-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-95-1-00184-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
P. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-418-397/2020
Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00184-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. V., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį - 8 metams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2015 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga 2022 m. lapkričio 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. kovo 30 d. priimtu nutarimu Nr. 95-206 nutarta taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 7 mėn. 7 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. kovo 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė konstatuodami, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog P. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tenkinti jo prašymą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nors apylinkės teismas ir pripažino, jog P. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtiną dalį skirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kas teismui sudarė priežastį griežčiau vertinti nuteistojo elgesį ir jo pažangą pataisos proceso laikotarpyje. Nuteistojo teigimu, priešingai nei mano teismas, Komisijos nutarime pateikta charakteristika įrodo nuteistojo atliekamos bausmės ir proceso įtaką tik teigiamai elgesio korekcijai. Komisijos nutarimas ir jame pateikti argumentai taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą yra pagrįsti asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais surinktais per nuteistojo tiesioginį bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje. Byloje esanti Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog reabilitacinės auklėjamojo bei teisinio rengimo priemonės nuteistajam per bausmės atlikimo laikotarpį, padarė teigiamą poveikį. Komisija pripažino, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir per bausmės atlikimo laikotarpį ženkliai sumažėjo. Nuteistasis buvo skatintas šešis kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba ŽUB „Nematekas“, turi realius įsidarbinimo planus ir yra motyvuotas dirbti. Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo laikotarpiu neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis teigiamai koreguoja savo elgesį.

3.2. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje teismo pateikti vertinimai prieštarauja dabartinei situacijai, kurią nurodė Komisija. Skundo autoriaus teigimu, jis neneigia, jog vieną kartą bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka, tačiau atkreipia dėmesį, jog baustas buvo daugiau nei prieš tris metus ir nuobauda senai nebegaliojanti. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog už pavyzdingą elgesį nuteistasis buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2018 m. vasario 20 d. jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2018 m. gegužės 11 d. sėkmingai tęsia darbinę veiklą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo teigimu, teismo išvados dėl jo elgesio ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, prieštarauja Komisijos nutarime pateiktiems duomenims, todėl nėra teisėtos ir pagrįstos.

3.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, jog lygtinio paleidimo atveju, nereiškia, jog jau yra visiškai įvykdyti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir bausmė jau atlikta. Lygtinis paleidimas, tai nuteistojo sugrįžimas į visuomenę, gyventi pasikeitusiomis sąlygomis ir žinojimas, jog likusį neatliktos bausmės laikotarpį nuteistasis bus nuolat kontroliuojamas, siekiant reguliuoti teigiamą nuteistojo elgesį bei formuoti suvokimą apie visuomenėje priimtas teisingo gyvenimo normas.

3.4. Skunde pažymima, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal „OASys“ metodiką yra 14 balų, kas reiškia, jog nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo vertinimo bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 29 balų iki 14 balų ir šią riziką nuteistasis kryptingai mažino, tačiau pirmosios instancijos teismas užuot rodęs teigiamą poziciją, įrodinėjo, kad šis balas nuo paskutinio vertinimo išliko nepakitęs, todėl vertino, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuris ir kelia abejonių pakankama nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Su tokia teismo išvada nuteistasis nesutinka bei pažymi, jog teismas suteikdamas išskirtinę reikšmę pakartotinio nusikalstamo rizikos vertinimo balui, ne tik formalizavo balų reikšmę, tačiau realiai nevertino kaip šį rizikos balą nuteistasis realiomis sąlygomis gali sumažinti. Teismas nekreipė dėmesio į šią riziką mažinančius kitus veiksnius pvz. nustatyto individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymo, taip pat nevertino, jog šiame bausmės vykdymo laikotarpyje nustatyto rizikos balo nuteistasis sumažinti neturi galimybės.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis P. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

7. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje dirbti sutiko, nuo pat atvykimo darbinę veiklą pradėjo pataisos namų valgykloje darbininku iki kol 2018 m. vasario 20 d. nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2018 m. gegužės 11 d. nuteistasis tęsia darbinę veiklą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį ir sąžiningą darbą šešis kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas taip pat ir šiurkštų pažeidimą – vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, jam buvo paskirta drausminė nuobauda, taip pat jo elgesys buvo svarstytas drausminėje komisijoje. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, nors paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu ir nebegalioja, tačiau šie nustatytos tvarkos padaryti pažeidimai rodo, kad nuteistojo P. V. elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti probacijos efektyvumu.

9. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis P. V. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 14 balų, iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 2 balai, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 12 balų. Sutiktina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo pirminio vertinimo bausmės atlikimo pradžioje sumažėjo nuo 29 balų iki 14 balų, tačiau šis balas nuo paskutinio vertinimo 2019 m. spalio 1 d. išliko visiškai nepakitęs, kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kadangi dinaminius taškus savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali įtakoti ir ženkliai sumažinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimas, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu P. V. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistojo savianalizė paviršutiniška ir pakankamai vienpusiška, save vertina vien iš teigiamos pusės ir patinka sau toks koks yra, savyje nieko nenori keisti; įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių; kaltės nepripažįsta; būdamas piktas ir pavartojęs alkoholio yra užpuolęs kitus ir išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio gali prarasti savitvardą; nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats; didžiausia problema yra ta, kad reiklia atlikti laisvės atėmimo bausmę; spręsdamas savo problemas nesugebėjo rasti kitų problemos sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį, taipogi kaltina kitų provokuojantį elgesį, bendrininko smurtinius veiksmus; apie savo elgesio pasekmes pagalvoja ne visada; ateities planai labiau abstraktūs nei konkretūs; ne visada linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas, ne visada gerbia kitų piliečių teises į jų sveikatą. Tai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, nuteistasis P. V. savo kaltės dėl nusikaltimo už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, nei teisminio nagrinėjimo metu, nei vertinimo metu, nepripažino, kaltino kitų provokuojantį elgesį. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę P. V. atžvilgiu, nėra pagrindo.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis P. V. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, nužudė žmogų) padarymą ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, tiek ir neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis 2 metai 7 mėnesiai 7 dienos - skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. kovo 26 d.), negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis P. V. dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo P. V. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. V. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas