Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-2265-753/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-10-31Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-1198-753/2019Nutartis · 2019-07-19Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-14Kauno apygardos teismas
  5. T-2265-753/2019Nutartis · 2019-11-27Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-30Kauno apygardos teismas
  7. T-756-946/2020Nutartis · 2020-05-08Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-10Kauno apygardos teismas
  9. T-1802-753/2020Nutartis · 2020-11-04Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-08Kauno apygardos teismas
  11. T-417-548/2021Nutartis · 2021-04-02Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-10Kauno apygardos teismas
  13. T-1407-753/2021Nutartis · 2021-08-26Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
T-2265-753/2019
Teisminio proceso Nr.
1-95-1-00184-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
P. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-2265-753/2019
Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00184-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 27 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 95-679 nutarta taikyti nuteistajam P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 14 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, keturis kartus skatintas, jam nuo 2018 m. vasario 20 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė vykdomuosius dokumentus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

P. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. kovo 6 d., pabaiga – 2022 m. lapkričio 3 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, keturis kartus skatintas, jam nuo 2018 m. vasario 20 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė vykdomuosius dokumentus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, P. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėtina, kad P. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką vieną kartą baustas drausmine tvarka, vieną kartą apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuteistajam paskirta nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – žema (14 balų), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 2 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys artimi kriminogeniniams veiksniai: mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad P. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą (apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, nužudė žmogų), teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė. Padarytas nusikaltimas bei jo pobūdis, teismo vertinimu, rodo nuteistojo polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistieji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistojo savivertė yra aukštesnė nei vidutinė, savianalizė – paviršutiniška ir pakankamai vienpusiška, nuteistasis save vertina vien iš teigiamos pusės ir sau patinka toks, koks yra, savyje nieko keisti nenorėtų. Pats nuteistasis teigia, kad nusikalto neplanuodamas, impulsyviai, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių. Dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis teigia, kad spręsdamas konfliktą sumušė žmogų, tačiau kaltės nepripažįsta. Jis, spręsdamas savo problemas, nesugebėjo rasti kitų problemos sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį, taipogi kaltina kitų provokuojantį elgesį, bendrininko smurtinius veiksmus. Nuteistasis apie savo elgesio pasekmes pagalvoja ne visada. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad išlieka tikimybė, jog pavartojęs alkoholio nuteistasis gali prarasti savitvardą. Nuteistasis mano, jog neturi problemų, kurių nesugebėtų išspręsti pats, kaip problemą įvardina tai, jog reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog nuteistasis, nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą esant neblaiviam, pataisos namuose 2017 m. kovo 27 d. drausmine tvarka baustas būtent už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio jis vis dar nedaro, o jo itin atsainus požiūris, buvęs nusikalstamos veikos padarymo metu, iš esmės nepakito. Be to, nuteistojo ateities planai daugiau abstraktūs nei konkretūs, likusi neatlikta bausmės dalis – dar gana didelė (3 m. 9 d.), todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Šiuo atveju teismas taip pat įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis P. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-679.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-679 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė