- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 1S-878-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00184-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- P. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2015 m. vasario 19 d.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo bei kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. kovo 6 d., jos pabaiga – 2022 m. lapkričio 3 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. rugsėjo 24 d.) buvo 2 metai 1 mėnuo 9 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė P. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti tokį Komisijos nutarimą.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis skundu prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei tęsia darbinę veiklą pataisos namuose.
4.2. Nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 14 balų, o tai reiškia, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
4.3. Nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo metu yra skatintas 6 kartus, kad galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje ir už jos ribų. Teigia, jog turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja programose ir priemonėse. Nurodo, kad narkotinių medžiagų bei alkoholio nevartoja ir ateityje nusiteikęs nevartoti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK 157) straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Nuteistasis P. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (14 balų), tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai jį apibūdinančių duomenų.
8. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybes, susijusias su teigiama jo pažanga, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra skatintas 6 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje ir už jos ribų, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja programose ir priemonėse, narkotinių medžiagų bei alkoholio nevartoja ir ateityje nusiteikęs nevartoti, teisėjų kolegija vertina ypatingai teigiamai.
9. Kartu pažymėtina, kad manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, negali būti sąlygojamas išimtinai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“, tačiau vis tik kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl vien tai, kad nuteistajam nustatyta žema (skalėje nuo 0 iki 40 balų) pakartotinio nusikalstamo rizika, savaime nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo instituto.
10. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Šiuo atveju, nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami artimi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu neapgalvotas elgesys, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimas, savo elgesio pasekmių nenumatymas), gyvenimo stilius bei draugai. Kriminogeniniai veiksniai nustatomi surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusios specialistės kompetentingumu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla.
11. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek P. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
12. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visą nuteistojo P. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
13. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo, – nuo 2018 m. kovo mėn. sėkmingai tęsia darbinę veiklą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, plano vykdymo laikotarpiu nustatytos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieką lengvosios grupės sąlygomis.
14. Nors nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad P. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną nusikaltimą (priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje).
15. Iš socialinio tyrimo išvados matyti (socialinio tyrimo išvados 4.9. punktas), jog nuteistasis teigia, kad spręsdamas konfliktą sumušė žmogų, tačiau kaltės nepripažįsta. Nuteistasis nemano turintis, kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistajam didžiausia problema – reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis kaltina kitų provokuojantį elgesį, bendrininko smurtinius veiksmus. Nuteistojo ateities planai daugiau abstraktūs nei konkretūs. Nuteistasis linkęs pasitikėti „sveiku savo protu“ ir tiesioginiu patyrimu, mano esąs pasimokęs iš patyrimo ir daugiau nenusikals.
16. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nuteistojo skundo argumentus, teigti, jog, jo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje, moralinės artimųjų paramos, darbinės motyvacijos, išsakomos motyvacijos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir ryšių palaikymas su artimaisiais. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. nėra jokių rūpesčių dėl jo gyvenamosios vietos, galimo lygtinio paleidimo atveju žada kreiptis į Užimtumo tarnybą, ryšys su broliais (abipusiai palaikantis ir kupinas rūpesčio), – leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo socialinė aplinka gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
17. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį, šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
18. Pagal EŽTT formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus.
19. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuojama, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad P. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teisėjų kolegija nustatė, jog pagrindo išvadai, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam P. V., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo P. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį.