- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-961-245/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00184-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- P. V.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. (toliau – P. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtini Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-679 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. V. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2015 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 95-679 buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam P. V., tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis P. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą, kuriuo jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, keturis kartus yra skatintas, nuo 2018 m. vasario mėnesio turi teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra įvykdęs visus vykdomuosius dokumentus. P. V. teigia, kad supranta, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir, kad lygtinio paleidimo taikymas užtikrins bausmės tikslus bei teisingumo principo įgyvendinimą.
4.2. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (iš paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atlikęs 5 metus), vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijai yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. P. V. pažymi, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta 14 balų, kas vertintina kaip žema nusikalstamo elgesio rizika. Statinių kriminogeninių veiksnių suma tik 2 balai ir nuteistasis yra pasiryžęs juos sumažinti. P. V. manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti svarbią aplinkybę, kad nuo pirminio vertinimo balų sumažėjo nuo 29, todėl galima daryti išvadą, kad nuteistasis teigiamai koreguoja savo elgesį.
4.3. Nuteistojo teigimu, jis atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvada, iš kurios matyti, kad šiuo metu galiojančių nuobaudų jis neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje jis yra keturi paskatintas. P. V. nurodo, kad turi 12 klasių išsilavinimą ir auto šaltkalvio specialybę. Laisvėje nuteistasis yra įgijęs įvairios darbinės patirties, iki suėmimo dirbo vairuotoju. Pataisos įstaigoje nuteistasis sutiko dirbti nuo pat atvykimo ir darbinę veiklą pataisos namuose pradėjo dirbdamas valgykloje darbininku, šiuo metu jis tęsia darbinę veiklą ŽŪB „N.“.
4.4. P. V. nurodo, kad yra kelis kartus trims paroms išleistas į namus, pas šeimos narius. Nuteistasis palaiko tvirtus ryšius su savo artimaisiais, kurių yra lankomas pataisos namuose. Nuteistojo teigimu pirmosios instancijos teismas labiau turėjo įvertinti tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų ir, kad bausmės atlikimo metu yra skatintas. Nuteistasis teigia, kad suvokia alkoholio ir psichotropinių medžiagų žalą, taip pat nurodo, kad pataisos namuose atidžiai renkasi draugus, nepalaiko ryšio su nusikaltimo bendrininkais. Nuteistasis nurodo, kad supranta, jog supranta lygtinio paleidimo esmę ir tai, kad taikius lygtinį jam paleidimą, jis nebus atleistas nuo jam paskirtos bausmės. P. V. teigia, kad supranta būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai integruotis į visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jos, sprendžiant P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinio paleidimo taikymui būtina konstatuoti sąlygą – manymą, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Atlikus nuteistojo P. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 14 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai, vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.
9. Įvertinus P. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama P. V. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė ir pirmosios instancijos teismas.
10. Analizuojant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, visų pirma pažymėtina, kad, kaip minėta, šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 14 balų. Tačiau, statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia vos 2 balus, todėl akivaizdu, kad P. V. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar yra galima.
11. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet ir viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nors nuteistajam paskirta nuobauda šiuo metu yra negaliojanti, tačiau kiekvienas pataisos namuose įtvirtintų taisyklių pažeidimas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi patvirtina aplinkybę, jog net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje ir atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis yra linkęs pažeidinėti jam nustatytas taisykles. Nuobauda nuteistajam buvo panaikinta 2017 m. gruodžio 12 d., vėliau jis buvo skatintas du kartus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jo elgesys išimtinai vien tik teigiama linkme stebimas kiek daugiau nei du metus, o šis laikotarpis, įvertinus P. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2015 m. kovo 6 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, vis dar nėra pakankamas pagrįstai spręsti, kad nuteistojo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Šios išvados kontekste įvertintina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę P. V. atlieka už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę neigė. Tokia nuteistojo pozicija, teismo vertinimu, parodo jo pavojingumą visuomenei. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, kurie tiesiogiai įtakoja teismo sprendimą, tačiau juos būtina įvertinti kitų aplinkybių visumoje. Šių aplinkybių kontekste būtina įvertinti nuteistojo mąstymą bei elgesį. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo savivertė yra aukštesnė nei vidutinė, savianalizė paviršutinė ir pakankamai vienpusiška. P. V. save vertina vien tik iš teigiamos pusės ir patinka sau toks, koks yra, savyje nenori nieko keisti. Minėtoje išvadoje taip pat nustatyta, kad šiuo metu išlieka tikimybė, jog nuteistasis, pavartojęs alkoholio, gali prarasti savitvardą. Kaip didžiausią problemą, P. V. nurodo tai, kad jam reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis, spręsdamas savo problemas, nesugebėjo rasti kitų jos sprendimo būdų, kaip tik nusikalstamą elgesį, dėl ko, taipogi kaltina kitų provokuojantį elgesį, bendrininko smurtinius veiksmus. Nuteistasis apie savo elgesio pasekmes pagalvoja ne visa, o nusikalstamos veikos padarymo metu apie pasekmes, galimai kilsiančias nukentėjusiajam, nuteistasis apskritai negalvojo. P. V. ateities planai daugiau abstraktūs, nei konkretūs. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis ne visada linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas, ne visada gerbia kitų piliečių teisės į jų sveikatą. Teismo vertinimu, šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, patvirtina, kad išėjęs į laisvę, jis gali nepaisyti nustatytų elgesio normų, elgtis neapgalvotai, negalvodamas apie galima pasekmes. Nuteistojo savęs vertinimas parodo, kad jis nėra pasiryžęs savo elgesį koreguoti teigiama linkme ir patinka sau toks, koks yra, o tai, sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistajam skirti paskatinimai, ar nuteistajam suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, kadangi kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas bei jam skiriami paskatinimai, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog P. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją, remiantis nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.