- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- 1S-262-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00184-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- P. V.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisij) 2021 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 95-115 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 3 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. vasario 25 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 8 mėnesiai 8 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 95-115 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi šį nutarimą patvirtinti atsisakė padaręs priešingą išvadą, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti.
4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, logiškai nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta. Nuteistojo įsitikinimu, jis formaliai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, būtinas lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti. Komisijos nutarime pateikti duomenys patvirtina ir materialiųjų sąlygų šiam institutui taikyti egzistavimą. Tai yra, nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant OASys metodika, yra žema. Sprendimą Komisija priėmė remdamasi priežiūros specialistų, būrio auklėtojų nuomone, todėl teismo reikalavimas sumažinti likusius 2 dinaminius riziką didinančius balus yra nelogiškas, kadangi tai priklauso ne nuo nuteistojo, o nuo jam taikomų metodikų ir programų.
4.2. Nuteistojo teigimu, jo elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie jo pažangą. Todėl jis nesutinka su teismo motyvu, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas ir jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime atsižvelgė tiek į nuteistojo įvykdyto nusikaltimo pobūdį, tiek į paskirtos bausmės dydį ir elgesį bausmės atlikimo metu, įvertino aplinkybes, kad jis yra motyvuotas dirbti, šiuo metu vykdo darbinę veiklą, nuo 2018 m. vasario mėn. jam suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos ar palydos, duomenų, kad jis būtų pažeidęs šio režimo sąlygas, nėra. Nuteistasis 2017 m. kovo 27 d. gautą drausminę nuobaudą vertina kritiškai, teigia suprantantis, kad bet koks pažeidimas tik blogina jo padėtį, todėl daugiau kaip 4 metus drausmės pažeidimų jis nėra padaręs, buvo 6 kartus paskatintas. Komisija nutarime pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis geba atpažinti veiksnius, skatinančius nusikalstamą elgesį, tai patvirtinta nuteistojo daromą pažangą bausmės atlikimo laikotarpiu.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad, priešingai nei teigiama nutartyje, BVK nuostatos neįpareigoja teismo, sprendžiančio Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, įvertinti likusios neatliktos bausmės terminą. Toks teismo reikalavimas yra perteklinis ir neatitinka įstatymo reglamentavimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Bylos duomenimis, P. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skunde pagrįstai nurodoma, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus lygtiniam paleidimui taikyti. Be to, jis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje vykdo darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo ne vieną kartą paskatintas. Sutinkant su P. V. skundo argumentais, šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jam jau šiuo metu gali būti taikoma probacija.
9. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (14 balų) ir nuo bausmės atlikimo pradžios ji reikšmingai sumažėjo, tačiau ją vis dar sudaro reikšmingas dinaminių balų skaičius. Priešingai nei tvirtinama skunde, 2 balai priskiriami statiniams ir net 12 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šią riziką sudaro socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kriminogeniniai veiksniai – nuteistojo mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, dalis kurių yra priskiriami kintantiems ir pasireiškia tuo, kad nuteistasis iki šiol pasižymi problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimu, savo elgesio pasekmių nenumatymu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis P. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, pasielgdamas neapgalvotai ir agresyviai, praradęs savitvardą, todėl aptartas dinaminis kriminogeninis veiksnys vertinamas kritiškai sprendžiant dėl nuteistojo elgesio korekcijos pataisos proceso metu ir galimybės jau šiuo metu jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ši išvada grindžiama socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, be kita ko, jog nuteistojo savianalizė iki šiol yra paviršutiniška ir pakankamai vienpusiška, jis save vertina vien iš teigiamos pusės, savyje nieko keisti nenori, kas sudaro pagrindą spręsti apie nepakankamai įsisąmonintas problemines sritis, skatinančias nuteistojo nusikalstamą elgesį. Tai iš dalies patvirtina ir nuteistojo skunde dėstomi teiginiai, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų mažinimas priklauso ne nuo jo paties elgesio ir pastangų pataisos proceso metu, o tik nuo jam nustatomų socialinės reabilitacijos programų. Nors nuteistasis iš esmės savo skunde aptariamas aplinkybes neigia tvirtindamas, kad jo elgesio korekcija pataisos įstaigoje yra pakankama, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi socialinio tyrimo išvados turinį ir atsižvelgusi į kompetentingų specialistų pateiktus duomenis, neturi pagrindo jais abejoti.
10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nusikalto spręsdamas tarpusavio konfliktą, o smurtą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, pavartojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo metu vis dar išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio jis gali prarasti savitvardą. Tačiau pats nuteistasis nurodo nemanantis, kad turi kokių nors problemų, kurių negalėtų išspręsti pats, kaip didžiausią problemą išskiria tai, kad jam reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. P. V. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino. Kaltės pripažinimo klausimas socialinio tyrimo išvadoje dėstomas nenuosekliai (vienu atveju nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu kaltę pripažįsta, tačiau analizuojant jo mąstymą ir elgesį pažymima priešingai), tačiau akivaizdu, kad jis yra linkęs atsakomybę perkelti aplinkiniams bei aplinkai – dėl to, kad konflikto metu nesugebėjo rasti kitų problemos sprendimo variantų, jis linkęs kaltinti kitų asmenų provokuojantį elgesį, bendrininkų smurtinius veiksmus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis iki šiol apie savo elgesio pasekmes pagalvoja ne visada, o nusikalstamos veikos padarymo metu apie pasekmes nukentėjusiajam iš viso negalvojo.
11. Itin kritiškai vertintina tai, kad nuteistasis, bausmę atlikdamas nuo 2015 metų, dar 2017 m. kovo 27 d. buvo baustas drausmine tvarka dėl to, kad pataisos įstaigoje vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus. Ši drausminė nuobauda nuteistajam nustojo galioti tik 2017 m. gruodžio 15 d., taigi iš esmės tik nuo aptarto termino galima spręsti apie kryptingus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius pataisos proceso metu ir šis terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo jau atliktą bausmės dalį bei teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius atspindintį laikotarpį, dar nėra pakankamas spręsti, kad nuteistasis savo tikslų jau šiuo metu yra pasiruosęs siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis būdamas nestruktūruotoje aplinkoje. Nors skunde nuteistasis teigia pasimokęs iš šios situacijos ir daugiau drausminių pažeidimų nebedarantis, tačiau šią aplinkybę sieja iš esmės tik su neigiamomis pasekmėmis jo paties teisinei padėčiai ir charakteristikai. Tuo tarpu, kaip minėta, nusikalstamą veiką įvykdžius būnant apsvaigus nuo alkoholio, nuteistajam šių psichiką veikiančių medžiagų vartojus pataisos įstaigoje atlikus pakankamai reikšmingą bausmės dalį, socialinio tyrimo išvadoje išskiriant aplinkybę, kad nuteistajam pavartojus alkoholio išlieka rizika smurtiniam elgesiui, akivaizdu, jog P. V. iki šiol lankytos pozityvaus užimtumo ir socialinės reabilitacijos priemonės šioje srityje nėra pakankamos. Aukštesniajam teismui nepateikta jokių duomenų, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu sistemingai ir nuosekliai siektų eliminuoti riziką teisei priešingam elgesiui būnant apsvaigus nuo alkoholio. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, tačiau nesimoko ir nesiekia įgyti profesijų, kurios padėtų jam užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį išėjus iš pataisos įstaigos, o tuo pačiu ir pozityvų užimtumą. Tuo tarpu vien tai, kad būdamas struktūruotoje aplinkoje ar atlikdamas bausmę grupėje, kurioje nuteistiesiems leidžiama išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos ar palydos, nuteistasis, keturis kartus išvykęs trumpalaikėms išvykoms, nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, savaime nepatvirtina, kad būdamas laisvėje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis tuo atveju, jei iškiltų situacija, kurioje nuteistasis turėtų pasirinkti socialiai priimtinus konfliktų sprendimo būdus, juolab pavartojus psichiką veikiančių medžiagų.
12. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Tuo tarpu lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Taigi šiuo atveju aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistajam likusią atlikti bausmės dalį, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.
13. Šiuo atveju tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojantys, tiek ir jo pažangą pataisos proceso metu apibūdinantys duomenys pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti išsamiai ir visapusiškai, neišskiriant išimtinai neigiamai P. V. apibūdinančių aplinkybių iš jų visumos, todėl pagrindo tvirtinti, kad procesinis sprendimas buvo priimtas neužtikrinant nuteistajam Konstitucijoje bei baudžiamajame ar bausmių vykdymo procese garantuojamų teisių apsaugos, nėra. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Aukštesnės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad P. V. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.