Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2014-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-129-648/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-10-31Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
1-129-648/2014
Teisminio proceso Nr.
1-95-1-00184-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Nukentėjusysis
I. V.
Kaltinamasis
P. V., T. Č., A. M.
Advokatai
Birutė Strimaitytė, Irina Kizina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-129-648/2014Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00184-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.; 1.1.10.1; (S) 1.1.11.; 1.2.3.1.; 1.2.4.8.1.; 2.1.15.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei, nukentėjusiąjai I. V. ir jos atstovei advokatei Birutei Strimaitytei, gynėjams advokatams Irinai Kizinai, Jolantai Teresei Litvinskienei, Aldevinui Švedui, kaltinamiesiams P. V., T. Č., A. M., kaltinamojo T. Č. atstovei pagal įstatymą O. V., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirba R. L. individualioje įmonėje tinkuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d.

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs , dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą:

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nužudė žmogų, būtent: jis, 2012 m. liepos 15 d., laikotarpyje tarp 17.10 val. ir 19.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kelyje (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su T. Č., pasivijo keliu dviračiu į (duomenys neskelbtini) kaimą važiuojantį D. V. ir vieną kartą tyčia ranka sudavė jam į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės. P. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir bendrininkaudamas su T. Č., pastarajam koja tyčia spyrus ne mažiau kaip tris kartus gulinčiam D. V. į kairį šoną, jis (P. V.) tuo pačiu metu tyčia koja spyrė gulinčiam D. V. ne mažiau kaip du kartus į kairį šoną ir ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, po ko D. V. buvo paliktas gulėti. Tą pačią dieną apie 21 val., sumuštam D. V. atvažiavus prie upės (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini), T. Č., toliau tęsdamas su P. V. pradėtą nusikalstamą veiką, vieną kartą tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam D. V. į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, tuo nukentėjusiajam padarydamas poodines kraujosruvas dešiniajame bei kairiajame žaste, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, galvos sumušimą - kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu dešiniajame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, intrasmegeninę kraujosruvą galvos smegenų dešinėje su pratrūkimu į dešinį skilvelį, skystas kraujas ir kraujo krešuliais smegenų skilveliuose, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, dėl ko nukentėjusysis 2012-07-18, 23.08 val. ligoninėje mirė, ir taip tyčia bendrininkaudamas nužudė D. V..

T. Č. nužudė žmogų, būtent: jis, 2012 m. liepos 15 d., laikotarpyje tarp 17.10 val. ir 19.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su nuo alkoholio apsvaigusiu P. V., pasivijo keliu dviračiu į (duomenys neskelbtini) kaimą važiuojantį D. V., P. V. vieną kartą tyčia ranka sudavus nukentėjusiajam į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, T. Č. gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam D. V. koja tyčia spyrė ne mažiau kaip tris kartus į kairį šoną, o P. V. tuo pačiu metu tyčia koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į kairį šoną ir ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, po ko D. V. buvo paliktas gulėti. Tą pačią dieną apie 21.00 val., sumuštam D. V. atvažiavus prie upės (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini), T. Č., toliau tęsdamas su P. V. pradėtą nusikalstamą veiką, vieną kartą ranka tyčia sudavė nukentėjusiajam D. V. į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, tuo nukentėjusiajam padarydamas poodines kraujosruvas dešiniajame bei kairiajame žaste, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, galvos sumušimą kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu dešiniajame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, intrasmegeninę kraujosruvą galvos smegenų dešinėje su pratrūkimu į dešinį skilvelį, skystu krauju ir kraujo krešuliais smegenų skilveliuose, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, dėl ko nukentėjusysis 2012-07-18, 23.08 val. ligoninėje mirė, ir taip tyčia bendrininkaudamas nužudė D. V..

Dėl D. V. nužudymo

Teisme apklaustas kaltinamasis P. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad išvakarėse tik susistumdė su D. V., tačiau jo nemušė. Tuo metu gynė A. M., nes pastarasis su D. V. buvo susipykę. Jis tik įsiterpė tarp jų. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas, nežino. Jis su D. V. tik susistumdė ir paskui viskas buvo gerai. Namo grįžo tik naktį, o A. M. nuvežė D. V. namo. Pas A. M. gėrė alaus, degtinės. Sekmadienį ryte buvo namuose, apie 10 val. paskambino A. Paskui susitiko su juo ir jie kartu su T. išvažiavo pas L. Pakeliui nusipirko alaus, jį gėrė pas L. T. negėrė, L. gėrė nedaug. Išgėrė gal tris skardines alaus. Prabuvo ten iki vakaro. Iš L. jis kartu su T. ir A. namo grįžo dviračiais. Pakeliui susitiko su D. V.. Prašė jį sustoti ir pasikalbėti, bet jis nesutiko. Tada jie nuvažiavo. Viską matė jo brolis L., kuris buvo atvažiavęs motociklu. Ant kelio jis D. V. nesumušė. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie įvykį ant kelio (2 t., b.l. 58), jis neigė mušęs D. V. ant kelio. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (2 t., b.l. 61-63), P. V. aiškino, kad jo parodymai teisingi iki to momento, kur nurodė, kada ryte prabudo ir važiavo iki kaimo, kai pirko alų. Tvirtino, kad D. V. susitiko ant kelio, jis nesutiko su juo pasikalbėti ir nuvažiavo sau. Neigė spardęs D. V.. Apie įvykį prie upės parodė, kad prie upės atvyko D. V., J. ir ,,K.“. Tada jis nuėjo pakalbėti su D. V.. Su pastaruoju kalbėjo apie nakties įvykį, apie susistumdymą, susitaikė, vienas kitam paspaudė ranką. Kalbėjo apie 5 min. Po to D. V. trenkė T. į krūtinę. T. atgal jam trenkė į galvą, ir D. V. nukrito. Užpylus ant galvos vandens, D. atsigavo, tada jį nuvežė namo. D. motina liepė jį paguldyti prie medžio. Po to jis išvažiavo namo.

Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b.l. 82-83, 95, 99-101), jis parodė, kad jo parodymai teisingi tik apie nurodytas aplinkybes prie upės, o kiti duoti parodymai neteisingi. Paaiškinti, kodėl davė tokius parodymus, negalėjo. Nurodė, kad lieka prie savo teisme duotų parodymų. Jį sulaikę pareigūnai griebė jam už gerklės, pasodino į automobilį, liepė sakyti tiesą, bet jis neprisipažino. Tada jam grasino, kad nuveš į mišką. Sustojus prie miško, jis išsigando. Nuvežę į nuovadą liepė sakyti tiesą. Jis neprisipažino, tada jam pareigūnai davė popieriaus lapą, liepė duoti parodymus ir prisipažinti, jis turėjo viską užrašyti. Po to, kai pasakė, kad nieko nedarė, jį vežė parodyti, kaip viskas buvo, bet jis nerodė. Parodymų patikrinimo vietoje metu rodė taip, kaip pareigūnai liepė rodyti. Vėliau buvo apklaustas tyrėjos ir save apkalbėjo.

2012-07-30 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. V. kelyje nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo parodė vietą, kur jis su T. Č. 2012-07-15 važiuodami dviračiais sutiko D. V. ir jį vijosi bei sumušė. Panaudojant manekeną, P. V. parodė, kaip jis kumščiu trenkė D. V. į galvą bei spardė jį parkritusį ant kelio į kūną bei du kartus į galvą, taip pat parodė, kaip nukentėjusiajam spyrė T. Č.. Be to, P. V. taip pat parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) upės šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, kur D. V. sudavė T. Č. į krūtinę, taip pat ant manekeno parodė, kaip T. Č. smūgiavo D. V. į galvą (t. 2, b.l. 86-95)

Teisme apklaustas kaltinamasis T. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. liepos 14 d. jis buvo namuose. Tą dieną nei su P., nei su D. nesimatė. 2012 m. liepos 15 d. pas jį apie 10 val. atvažiavo P. V. ir pasiūlė važiuoti pas draugus į (duomenys neskelbtini). Važiuojant P. minėjo apie incidentą praeitą vakarą su D. V., kad jie susiginčijo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), P. nusipirko alaus ir jie nuvažiavo į pavėsinę. Ten žaidė kortomis, kalbėjosi. Vėliau, maždaug apie pietus, nuvažiavo pas A. mamą pasiimti dviračius. Tada važiavo į (duomenys neskelbtini). Pusiaukelėje į (duomenys neskelbtini) pamatė važiuojantį D. P. paprašė pastarojo sustoti, nes norėjo pakalbėti, tačiau šis nesustojo. Jie pasivijo D. prie „kalakutyno“. D. buvo blaivus, ant veido sužalojimų nesimatė. P. buvo išgėręs, bet ne girtas. Tada P. pradėjo pokalbį su D., jie pradėjo ginčytis. P. sudavė D. kumščiu į galvą, ir jis nugriuvo. Tada spyrė du kartus į šoną. Po to jis spyrė D. tris kartus. Aiškino, kad D. spyrė spontaniškai, anksčiau su juo nekonfliktavo.

Teismas pagarsino kaltinamojo T. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b.l. 18, 20-21), kur jis nurodė, kad prie „kalakutyno“ P. pirmas smogė kumščiu D. į galvą. Nuo smūgio D. griuvo ant nugaros ir tada P. pradėjo jį spardyti. Iš pradžių spyrė du smūgius D. į dešinį šoną. Tuo pat metu jis pats mažiausiai tris kartus D. spyrė į kairį šoną ties juosmeniu. Daugiau jis D. nesudavė nė karto ir pats išsigando, kai pastebėjo, koks įniršęs P.. Pastarasis D. pradėjo spardyti į galvą. Koja į galva spyrė mažiausiai penkis kartus. Spardė dešine koja. Visi smūgiai kliuvo į D. galvos dešinę pusę. D. dar galvą bandė prisidengti rankomis. Po to D. jie paliko gulėti ant kelio, o patys nuvažiavo. Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis T. Č. patvirtino, jog jie yra teisingi.

Be to, teisme parodė, kad važiavo su A. pas jį į namus, nes jam reikėjo pleistro. Kai grįžo, teta su mama paėmė dviračius, nes joms reikėjo į parduotuvę, o jie nuėjo prie upės. Prie upės buvo A. R., O. Č., L. V., D. T., A. L.. Paskui jiedu su L. ir D. ėjo namo pavalgyti. Kai grįžinėjo atgal, L. pasakė, kad atvažiuos D. su J. ir J., nes nori išsiaiškinti su P. D. V. prie upės atvažiavo su A. ir J. apie 18 val., buvo pavakarys. A. A. atvežė J., D. ir J. Atvažiavo išsiaiškinti su P. dėl to vakaro. P. su D. nuėjo nuošaliau pakalbėti. Jis buvo atsirėmęs į automobilį, kai prie jo priėjo D. ir nieko jam nesakęs trenkė kumščiu į saulės rezginį. Tada jis trenkė atgal ir D. nugriuvo. Jis trenkė dešine ranka. D. atnešė vandens, užpylė, ir pastarasis atsigavo. Paskui įsodino D. į mašiną ir nuvežė namo. Kartu važiavo L., P. ir J. Jis liko prie upės. Namo grįžo apie 22 val. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir, jei D. nebūtų jam smogęs prie upės, jis nebūtų jam trenkęs.

Teismui pagarsinus kaltinamojo T. Č. parodymus kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu davė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėja (t. 3 b.l. 48-51), kaltinamasis patvirtino, jog tie parodymai teisingi.

2012-07-23 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. Č. parodė vietą kelyje nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo, kur jis su P. V. 2012-07-15 važiuodami dviračiais sutiko D. V. ir jį vijosi bei sumušė. Panaudojant manekeną, T. Č. parodė, kaip P. V. kumščiu sudavė D. V. į galvą bei spardė jį parkritusį ant kelio į juosmenį bei galvą, taip pat parodė, kaip jis nukentėjusiajam spyrė tris kartus į šoną. Be to, T. Č. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) upės šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, kur D. V. sudavė jam į krūtinę, po ko jis smūgiavo D. V. į galvą (t. 3, b.l. 23-33)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. V. parodė, kad pažįsta visus, išskyrus T. Č.. P. yra jos krikšto sūnus, o A. jai kaip žentas, jis gyvena su jos dukra jo namuose. Žuvusysis D. V. yra jos sūnus. Jis gyveno su ja. Šeštadienį, apie 22 val., ji įsileido namo grįžusį ir atsigulė. Ar jis grįžo sumuštas, ji nematė. Sekmadienį, apie 10 val., kitas sūnus T. pasakė, kad matė D. kažkur einantį, jis ėjo „teisybės ieškoti“. D. ir A. santykiai buvo labai geri. A. jai nepasakojo, kad tarp jo ir D. buvo koks nors konfliktas. Tik vėliau pasakojo, kad D. buvo pas A., kai išgėręs atėjo P.. Jie dėl kažko susipyko ir abu mušėsi. Tai buvo pas A. namuose. Įvykio prie parduotuvės nematė, todėl nieko paaiškinti negalėjo. 2012 m. liepos 15 d., apie 18 val., atvažiavo juodos spalvos automobilis, sucypė stabdžiai, ji nusprendė išeiti pasižiūrėti. Pamatė P. ir L. P. nubėgo prie šulinio. Priėjusi pamatė, kad jos sūnui bloga. Galvojo, kad smarkiai prisigėrė, bet pamatė, kad jis visai nejuda. Nubėgo paskambinti telefonu greitajai. Kol sugrįžo, vaikinai sūnų ištraukė „kaip skudurinę lėlę“ iš automobilio ir numetė kaip „bulvių maišą“ ant dešinės pusės. Jam iš ausų bėgo kraujas. Ji nubėgo vėl skambinti, nes turi laidinį telefoną. Kai grįžo, pamatė, kaip J. siekė džinsų kišenės. Pasakė, kad ieško cigarečių. Tvirtino, kad D. į paplūdimį jau buvo nuvežtas komos būsenos. Ji su vyru ir sūnumi T. arčiau D. atnešė, o vaikinai išvažiavo. D. buvo komos būsenos. Kadangi bijojo sūnų judinti, nenešė jo į namus. Ji greitajai skambino po 18 val. Greitoji atvažiavo po 4 val. ir išvežė D. į ligoninės priimamąjį. Pas sūnų buvo dešinės pusės veido skruosto kaulas kaip sulaužytas. Vėliau ji paskambino dukrai. Dukra atvažiavo gal po pusvalandžio, apie 18.30 val. Dukra irgi skambino greitajai iš savo telefono gal tris, keturis kartus. Dukra sakė, kad išvakarėse, nakties metu, P. su D. mušėsi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė kad D. V. jos brolis. Kaltinamuosius pažįsta, nes gyvena viename kaime. Su A. M. nėra susituokę, tačiau kartu gyvena devynerius metus. 2012 m. liepos 14 d. buvo P., D. ir nutarė išsikepti šašlykus. Ji apie 0.30 val. nuėjo miegoti. Ryte sugyventinis A. M. jai pasakė, kad P. su D. buvo susikibę, ir kad jis D. parvežė namo. Kitą dieną atėjęs brolis klausė, kur jos sugyventinis. Ji pasakė, kad nėra, ir jis išvažiavo. Sugyventinis jai pasakojo, kad išgėręs D. „prisikabino“ prie jo ir jam trenkė. Tada jis trenkė atgal. Ant sugyventinio veido jokių sužalojimų ji nematė. Jis jai sakė, kad iš nosies bėgo kraujas. Apie brolio D. V. nužudymo aplinkybes ji parodė, kad paskambinusi mama pasakė, jog parvežė brolį ir negali jo pažadinti, jis nejuda ir kriokia. Atvažiavusi rado D. V. gulintį ant kairio šono. Mama buvo padėjusi pagalvę, užklojusi. Jis gulėjo alėjoje po medžiu 20 metrų nuo namo, jo drabužiai buvo šlapi. Priėjusi ji prašė jo keltis, tačiau jis nereagavo. Gulėjo ant šono, jo liežuvis buvo išlindęs, iš ausies išbėgęs kraujas, akis išsprogusi. Ji iškvietė greitąją. Brolį parvežė A., asmuo pravarde „K.“ ir L. V.. Jie numetė jį po medžiu, J. dar kraustė kišenes. Kai brolį išvežė į ligoninę, ji važiavo iš paskos. Paskui nuvažiavo pas mamą ir sustojo prie P. namų. Ten buvo dar jo brolis L. Pastarasis pasakojo, kad T. Č. trenkė D. V. „bankę“, ir jis susmuko prie upės ir į nieką nereagavo. P. tą patį sakė, nesakė, kad jis irgi mušė.

Teisme apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad jis su J. susitiko apie 18 val. pas jį kieme, (duomenys neskelbtini). Kartu gurkšnojo sidrą. Po poros valandų atėjo D. V. ir pasakė, kad jį sumušė ir žino, kas tai padarė. Jis skundėsi, kad jam skauda galvą, sakė, kad kažkas „kliuksi“ galvoje. Jokių sumušimų ant veido nesimatė. Paskui pasakė, kad jam reikia butelio ir paprašė kaimyno J. S. pavežti jį iki (duomenys neskelbtini). Važiuojant skausmu nesiskundė. Sugrįžus atgal D. buvo „gerai“ išgėręs. Jis su J. išgėrė 1,5 l sidro ir paskui trise išgėrė butelį degtinės. Su mašina privažiavęs A. paklausė apie muštynes. D. pasakė, kad žino, kur jie yra. Tada A. dar paskambino L. V., paklausė, ar galima atvažiuoti išsiaiškinti, susitaikyti. Jis kartu su J. ir D. atsisėdo pas A. į automobilį ir nuvažiavo prie upės. Išlipęs iš mašinos, pamatė, kad D. taikosi su P., D. spaudė ranką P. Paskui pamatė D. gulintį ant žemės. Kitą dieną jam J. pasakė, kad D. sudavė T. Č.. Aiškino, kad jis pats smūgio nematė. J. prašė baigti, kad nebūtų jokių muštynių, ir ėmė D. kelti. Užpylus vandens, jis atsigavo. J. ir A. jį parvežė namo. Jis pats kartu nevažiavo. Grįžęs A. jį parvežė namo. Aiškino, kad apie konfliktą su A. M. nieko nežino.

Teisme apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d., apie 19 val., jis važiavo į kaimą pas draugą, kai jį sustabdė J. ir J. D. sėdėjo ant žemės. J. paklausė, gal jis žino, dėl ko pykstasi su jaunimu D.. Jis atsakė, kad nieko nežino. D. nieko nekalbėjo, nes labai girtas buvo. Paprašė nuvežti išsiaiškinti santykius. Jis paskambino L. V. ir paklausė, kur jie yra ir ar galima atvažiuoti susitaikyti. Jie pasakė, kad galima atvažiuoti. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės buvo sutikęs D., kuris prašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), bet jis jo nevežė. Kai nuvažiavo prie upės, buvo apie 19 val. D. V. buvo labai girtas. Sakė, kad su P. dieną prieš tai ginčijosi ir nuėjo atokiau susitaikyti. Atėjęs D. trenkė T. Č.. Tada pastarasis trenkė D. atgal į kairį žandikaulį, ir D. nugriuvo. Viena iš merginų atnešė vandens, užpylė D. ant veido, ir jis pradėjo atsigauti. J., J. ir L. įsodino D. į mašiną. Jis buvo labai girtas, reikėjo jį vesti. Parvežus jį namo, J., L. ir P. nuvedė D. prie medžio. D. buvo labai girtas ir pats neišlipo, pats nėjo. D. motina paklausė, kam jį atvežė girtą ir nurodė palikti D. prie medžių, todėl jį nuvedė ir paguldė prie medžio. Važiavo P., J., L. ir jis. Tuo metu ant D. kūno jokių smurto žymių nesimatė.

Teisme apklaustas liudytojas L. V. paaiškino, kad P. yra jo brolis. Parodė, kad P. buvo susipykęs su D. V., brolį pastarasis norėjo sumušti. Jis, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) kaimo link, prie „kalakutyno“, sutiko T. Č. ir savo brolį. Jie ėjo iš (duomenys neskelbtini) ir vedėsi dviračius. Paklausė, kas yra. Jie atsakė, kad nieko, eina namo. Jie kartu visi pastovėjo, pakalbėjo. Jis paklausė, ar norėjo D. primušti, į ką jie atsakė, kad ne. Po to jis nuvažiavo. Jie liko ir sakė, kad važiuos namo. Brolis buvo išgėręs. Paskui parvažiavo namo ir sugalvojo su drauge A. L. eiti prie upės. Ten atėjo ir L. V., D. T., paskui paskambino A. A. ir pasakė, kad atveš J. ir A., nes norėjo D. išsiaiškinti kažką su P. Prie upės paskui atėjo P. ir T. Č., vėliau atvažiavo N. Č. ir A. Visi prie upės susitiko apie 19 val. D. pats išlipo iš automobilio, buvo girtas, bet orientavosi. Priėjus D. arčiau, jis pasiūlė nueiti jam išsiaiškinti su P. Jiedu vienas su kitu kalbėjosi gal apie 5-10 min., vienas kitam paspaudė ranką ir atėjo prie visų. Paskui minioje kažkas kažką pasakė, ir D. trenkė į krūtinę T. Pastarasis trenkė jam kumščiu atgal į kairįjį žandą. Po smūgio D. nugriuvo aukštielninkas. Paskui kažkas pylė vandenį, kad D. atsigautų. Jis pragulėjo apie 5 min., atsigavo, bet eiti negalėjo. A. ir V. nunešė jį į mašiną. A. išvežė jį į namus. L. ir P. važiavo kartu. Aiškino, kad paties smūgio nematė, tik matė pasitraukiant ranką nuo veido ir tai, kaip D. V. griuvo.

Teisme apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d. vakare kartu su draugais A., L., T., P., D. ir A. buvo prie upės, šnekėjosi. Vėliau atvažiavo A. su D. D. su P. ėjo aiškintis santykius. D. buvo girtas, bet pats paėjo. Pasisveikino vienas su kitu ir D. pasiūlė eiti pasikalbėti. Jiedu nuėjo atokiau, kalbėjosi, paspaudė vienas kitam ranką ir susitaikė dėl šeštadienį pas A. prie namų kilusio žodinio konflikto dėl sporto salės. P. pasakė šeštadienį, kad susiginčijo su D. Sakė, kad A. juos išskyrė. Ar P. buvo susitikęs D. kitą dieną po konflikto, jis nežino. Prie upės J. su V. nešė vandenį, kad D. atsigautų, nes jis negalėjo paeiti. D. jie pasodino į mašiną ir nuvežė namo. Nešė jis, J. ir P. Namo nuvežė A. Jis važiavo kartu su P. ir J. D. motina išėjusi sakė, kad padėti D. prie medžių. Ištraukę D. iš mašinos, jį paguldė. Tuo metu jokių sužalojimų ant D. kūno jis nesimatė.

Teisme apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną kartu su T. ir P. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiuodami sutiko D. Prasilenkiant P. V. D. paklausė, ar jis nori gauti į galvą. Tuo metu P. buvo piktas. D. nieko neatsakė ir nuvažiavo tolyn. Tada P. su T. apsisuko ir jį nusivijo. Jis nesivijo, nes sustojęs valėsi kraujuojančią koją. Grįžęs T. sakė, kad D. nepasivijo. Tuo metu P. V. buvo apgirtęs, nes pas L. prie namų jis išgėrė mažiausiai keturias skardines alaus, T. Č. visiškai negėrė. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie T. Č. namų. Nuėję prie upės, visi kalbėjosi. Paskui jis palydėjo panelę namo. Grįžęs prie upės, pamatė D. gulintį ant žolės. D. T. atnešė vandens iš upės, o J. užpylė tą vandenį ant D. veido. „S.“ (D. V.) atsipeikėjo, atmerkė akis, kažką sakė. V. pakėlė jį, nuvedė į A. mašiną ir paprašė, kad parvežtų „S.“ namo. Pastarąjį namo vežė V., L. V. ir P. V.. Po 10 minučių sugrįžo A. A., pasakojo, kad nuvežė „S. namo“, paklausė jo mamos, kur jį paguldyti, ji atsakė, kad paguldytų po medžiu. Į A. A. mašiną įsėdo A. J., J. V. ir kažkur išvažiavo. Maždaug 21.40 val. jis grįžo namo. Parėjęs jaunesnysis brolis D. jam pasakojo, kad matė prie A. J. tvoros stovintį „S.“, kuris laikėsi už galvos, jo žandas buvo raudonas. Jis pats sumušimų pas D. nematė.

Teisme apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad paprašytas D. V. vežė tris ar keturis asmenis į (duomenys neskelbtini). D. jam nieko nepasakojo, o jis jo nieko neklausinėjo. Tik sakė, kad jam bloga, neatrodė labai girtas. Nuvažiavo iki „X“ parduotuvės, D. jam davė pinigų už kelionę, jie kažką nusipirko. Tada jie grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir išsiskirstė. Ant D. kūno nebuvo jokių sužalojimų. Jis neklausė, ar reikia į ligoninę nuvežti, nes D. buvo ne vienas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. Z. parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. 2012-07-15 pagal grafiką dirbo (duomenys neskelbtini) Greitosios medicininės pagalbos tarnyboje. Vakare jos ekipažas buvo išvykęs į Vilnių ir apie 22 val. radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra sunkus ligonis. Kai atvažiavo į nurodytą vietą, ligonis gulėjo lauke po medžiu, buvo be sąmonės, būklė buvo sunki. Ligonį apžiūrėjo ir vėliau atvežė į priimamąjį. Šalia ligonio buvo jo mama ir jaunesnė moteris. Motina pasakė, kad kieme jį paliko draugai ar tai sugėrovai, dar ji išreiškė mintį, kad jos sūnus galimai sumuštas. Ji nepamena ar buvo iššokusi akis ar bėgo kraujas iš ausies. Iš D. burnos sklido alkoholio kvapas. Suteikus pirmąją pagalbą ligonis buvo per 10 min atvežtas iki (duomenys neskelbtini). Paliko jį priėmimo kambaryje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. Č. parodė, kad T. yra jo brolis 2012 m. liepos 15 d. vakarop jis kartu su A. R. nusprendė nuvažiuoti pažvejoti ir ten sutiko L. V. ir A. Vėliau ten susirinko T., D., P., dar kažkas atėjo, paskui atvažiavo A., su juo buvo „K.“ ir dar kitas vyras, buvo ir „S.“. P. šnekėjo su „S.“. Pastarasis priėjęs trenkė T. kumščiu į krūtinę. T. trenkė jam atgal kumščiu į žandikaulį. „S.“ parkrito. Jis buvo apsvaigęs, gulėjo ant žemės. Vėliau jį apipylė vandeniu, jis atsigavo ir atsisėdo. Matėsi, kad „S.“ nori konfliktuoti. Pastarąjį nuvedė iki mašinos, nes jis buvo girtas. A. jį išvežė namo.

Teisme apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad įvykio dieną su N. buvo prie upės. Ten buvo ir L. su A. Paskui pradėjo rinktis jaunimas. Atėjo P., D. Tuo metu buvo T. ir P. Jie sakė, kad D. atvažiuoja aiškintis. Paskui atvažiavo A. su J. ir D. Jie norėjo išsiaiškinti konfliktą, nes D. buvo susipykęs su P. Jis pasiūlė P. ir D. nueiti pasišnekėti. Sugrįžęs D. priėjo prie T., kažką jam pasakė ir smogė kumščiu į krūtinę. Tada T. atgal jam trenkė dešine ranka į kairį žandą. D. po šio smūgio nugriuvo. Gulėjo ant žemės gal apie 1-2 minutes ir tiek pat laiko buvo atsisėdęs. Paskui kažkas atnešė vandens, jis atsigavo. J. ir A. jį nuvedė į mašiną ir išvežė namo. D. buvo girtas, atvykęs „vos liežuvį vertė“.

Teisme apklausta liudytoja D. T. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir su T. nuėjo prie upės. Ten buvo L., L., A., A. P. atėjo vėliau ir pranešė, kad atvažiuos dar kažkokie žmonės. Vėliau atvažiavo mašina, iš kurios išlipo keturi asmenys. Vienas iš jų buvo D. V.. Vėliau pastarasis su P. apie 5 minutes kalbėjosi. Sugrįžęs D. priėjo prie T. ir trenkė jam kumščiu į krūtinę, o T. trenkė jam atgal kumščiu į smakrą. D. pargriuvo, pragulėjo apie 5 minutes, kol ji atnešė vandens. Jis iš pradžių nereagavo, bet paskui atsimerkė. Jis kažką murmėjo, bet tiksliai nieko nepasakė ir tuo baigėsi. D. negalėjo pastovėti ant kojų, jis buvo išgėręs ir po smūgio jam buvo sunku paeiti. Vaikinai jam padėjo įlipti į mašiną ir išvežė namo. Ji jokių sužalojimų ant D. veido nepastebėjo.

Teisme apklausta liudytoja A. L. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d. po pietų buvo prie upės. Ten automobiliu atvyko „K.“, A. („A.“), buvo dar keli vyrai, kurių neprisimena. P. su T. pasakojo, kad jų ieško D., nes jie buvo susistumdę prie parduotuvės. Tarp D., P. ir T. buvo susistumdymas. Sakė, kad buvo vieną kartą susitikę prie parduotuvės. Atvažiavęs D. buvo neblaivus, svirduliavo. D. pagąsdindamas užsimojo T., bet netrenkė, o tada T. jam trenkė į veidą. D. parkrito ant žemės, gulėjo apie 10 min. Tada draugas atnešė vandens, užpylė jam ant veido, kad atsigaivintų. Tačiau D. nesiorientavo, buvo be sąmonės. Po to jį A. A. su kitu vyriškiu įkėlė į mašiną, nes jis pats nepaėjo, ir išvežė namo.

Teisme apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad D. V. jo brolis. Kai parvežė D., jis buvo namuose. Apie 20 val. matė, kad pas J. sėdėjo J., V. ir brolis. Apie 21 val. jis grįždamas nuo gyvulių kieme matė, kai A. su J. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Brolį parvežė A. su J., L. ir P. sėdėjo automobilio gale. Brolis tuo metu buvo paguldytas prie keliuko, užklotas. Broliui akis viena buvo kaip išmušta, iš dešinės ausies bėgo kraujas, jis buvo be sąmonės. Matėsi, kad kažkas ne taip. Kai atvažiavo greitoji, jau buvo tamsu, ji atvažiavo maždaug po valandos. Mama skambino greitajai. Sesuo buvo atvykusi. Po brolio nužudymo mamos sveikata pablogėjo, ji geria vaistus, nervuojasi, yra liūdna, dažnai prisimena D.

Teisme apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d. pavakare pas jį atėjo D. V.. Jis su J. V. buvo namie. D. skundėsi galvos skausmais, buvo išgėręs ir prašė padėti išsiaiškinti dėl to. Nenurodė priežasties, kodėl skauda galvą, aiškino, kad galvoje kažkas „kliuksi“, sakė, kad buvo konfliktas su jaunimu. Tuo metu D. ties kaire ausimi buvo nedidelis kraujo krešulys, daugiau sužalojimų nebuvo. Be to, pastarasis skundėsi, kad yra gumbas ant galvos. Jis matė maždaug kiaušinio dydžio guzą pakaušyje, tačiau neklausė, iš kur jis, o D. nieko nesakė. D. paprašė nuvykti pašnekėti su jaunimu, kad nurimtų. Pastarasis turėjo pinigų ir pasiūlė išgerti, bet reikėjo nuvažiuoti į miestą. Todėl su kaimynu nuvažiavo ir atsivežė butelį degtinės. Kažkiek visi kartu išgėrė. J. surado žmogų, kas nuvežtų prie tvenkinio. Vyko jis, J., D. ir A., kuris vežė. Jie ieškojo jaunimo ir P. V.. Prie tvenkinio buvo P., T., keletas merginų. D. nuėjo su P. bendrauti. Jie ilgai šnekučiavosi, mėgino muštis, bet muštynės neįvyko, visi apsiramino. Kai jie buvo sustoję prie mašinos, ten tarp T. ir D. kažkas įvyko, nes D. šoko prie T., ir T. sudavė jam dešine ranka į kairę pusę, į ausį. D. nukrito aukštielninkas. Ant žemės gulėjo apie 5 min., buvo apsvaigęs, nemažai išgėręs, ant kojų nelabai galėjo stovėti. Po apipylimo vandeniu D. šiek tiek atsigavo. Jis su A. padėjo D. nueiti iki automobilio ir kartu su P. nuvežė jį namo. Jis su P. D. padėjo išlipti iš mašinos. Išėjusi D. mama pasakė palikti jį prie medžio, kad išsimiegotų. D. buvo gana stipriai apsvaigęs ir sunkiai laikėsi ant kojų. Kai jį paguldė, kvėpavimas buvo normalus, jis pradėjo miegoti. Jokių išsiskyrusių skysčių nebuvo. D. mama replikavo, kad jis girtas ir norėjo paimti cigaretę, sakė, kad nori pinigus ištraukti. Jis iš kaimynų kitą dieną sužinojo, kad D. mirė. Sakė, kad jaunimas sumušė, kad P. V..

Teisme apklausta liudytoja M. K. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d. P. ir T. pasiėmė jos kieme stovėjusius dviračius, išgėrė arbatos ir sūnus važiavo juos palydėti į (duomenys neskelbtini). P. buvo truputį susinervinęs ir skundėsi, kad bijo važiuoti namo, nes su D. buvo konfliktas. Ji paskambino jo broliui L., kad pasitiktų P. Sakė, kad konfliktas buvo (duomenys neskelbtini). Jos sūnus išvažiavo jų palydėti dviračiu. Sūnus D. grįžęs sakė, kad buvo ginčai prie upės, muštynės, kokie asmenys buvo prie upės, nenurodė. Ji neklausinėjo. Kokia buvo D. sveikata prie upės, jis jai nesakė. A. namo grįžo apie 21 val., o D. - apie 22 val. Apie D. sužinojo pirmadienį atėjusi į darbą, jai pasakė L.

Teisme apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad jis atlikinėjo įtariamųjų apklausas, jų parodymų patikrinimus vietoje. Tuo metu, kai buvo pavesta tęsti ikiteisminį tyrimą byloje, įtariamieji P. V. ir T. Č. jau buvo sulaikyti ir patalpinti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato areštinę. Pirmos jų apklausos vyko (duomenys neskelbtini) areštinėje. Tuo metu buvo tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo. Parodymų patikrinimo vietoje metu P. parodė įvykio vietą, nurodė, kad koja į galvą nukentėjusiajam davė ne vieną, o du smūgius. Dar prieš tai nurodė, kad sudavė smūgį ir nukentėjusysis pargriuvo. Antros apklausos metu ir T. Č. pasakojo, kad pasivijo nukentėjusįjį, spardė. Vietą, kur jie susitiko dviračiais, pirmos apklausos metu nurodė, kad netoli kalakutyno, o paskui patikslino, kad prie įvažiavimo. Pirmiausiai su P. buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje, nes jis pirmas davė parodymus. T. Č. davė analogiškus parodymus. Įvykio vietą, kur buvo mušamas nukentėjusysis, jis nurodė analogiškai. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje jis dalyvavo su kitu pareigūnu, o kai buvo T., tai dar ir gynėjas, nes T. Č. nepilnametis. Iki vykimo į areštinę jis nebuvo bendravęs nei su vienu įtariamuoju, nebuvo pokalbio „ne protokolui“. Kai vyko su T. Č. ir jo gynėju, tai jis geranoriškai davė parodymus. Nevisiškai vienodai buvo nurodyta vieta, kur jie sutiko nukentėjusįjį. P. nurodė, kad sudavė du smūgius kojomis į galvą gulinčiam nukentėjusiajam, o T. nurodė, kad P. buvo įpykęs, teigė, kad nespyrė į galvą, o tik į šonus. Aiškino, kad jam nežinomos aplinkybės dėl poveikio. Tvirtino, kad neliepė P. prisipažinti. Jo nuomone, T. ne viską nuoširdžiai papasakojo pirmos apklausos metu.

Teisme apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kriminalinėje policijoje. Šioje byloje apklausinėjo liudytojus, dalyvavo sulaikant P. V., dalyvavo konvojavime, parodymų patikrinimo vietoje metu. Po sulaikymo su P. V. nebendravo, jokios įtakos jam nedarė. Parodymų patikrinimo vietoje metu atvežė jį iš policijos komisariato. Kur tiksliai įvyko muštynės, jis nežinojo, P. V. pasakė kur važiuoti. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. P. V. maždaug nurodė vietą, kur jie susitiko, kur mušė, rodė, kaip mušė. Pastarasis nurodė tą pačią vietą, kaip ir T. Č.. P. V. smulkiai su maketu aiškino, kur stovėjo, kaip mušė. Jis P. V. tik laikė, jam klausimų neuždavinėjo. R. R. uždavinėjo klausimus. Tvirtino, kad sulaikymo metu nebuvo jokių smurtinių veiksmų, neėmė P. V. už gerklės, pastarajam buvo liepta išlipti iš mašinos, jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į policijos komisariatą. Vežant į policijos komisariatą jam pasakė, dėl ko jis yra sulaikytas, o jis viską neigė. Tai pasakė, kad nėra tikslo meluoti, kadangi T. Č. pasakė viską, ir tada jis pradėjo pasakoti. Jis nematė, kaip P. V. rašė prisipažinimą, pastarajam nebuvo daroma jokia įtaka. Jis P. V. popieriaus lapo nedavė

Teisme apklausta liudytoja kaltinamojo T. Č. atstovė pagal įstatymą O. V. parodė, kad įvykio dieną vakare, apie 22 val., skambino, kad vaikai grįžtų namo. Girdėjo vaikų balsus, jie garsiai diskutavo. Ten stovėjo T., L., L. ir N. Č. Ji priėjusi paklausė, kas atsitiko, gal jau eis namo. Jie pasakė, kad tuoj ateis. Tuo momentu pravažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Vaikai pasakė, kad jis važiuoja pas V. Ji neatkreipė dėmesio, kadangi pas juos greitoji dažnai atvažiuodavo, nes D. dažnai būdavo priepuoliai. Greitoji tąkart pas V. važiavo po 22 val. Kai vaikai grįžo namo, jai nieko nesakė. Tik ryte važiuojant į darbą jai kaimynė pasakė, kad jos sūnus T. nužudė D. V. Grįžusiai po darbo namo jai vaikai papasakojo, kad prie upės T. gynėsi. Sakė, kad jis pirmas prie D. nebūtų lindęs. D. pirmas jam sudavė, o jis trenkė atgal. Tą vakarą ant sūnaus jokių sužalojimų nebuvo. Aiškino, kad sekmadienį apie pietus pas T. buvo atėję draugai, jie kažkur išėjo, sakė tuoj grįš. Tada T. buvo paėmęs jos dviratį, paskui jie grįžo. K. koja buvo sužalota, davė binto, jodo, kad sutvarstyti. Paskui su sese dviračiu išvažiavo į parduotuvę. T. tuo metu buvo namie, o kai sugrįžo, jo jau nebuvo. Namo grįžo ankščiau nei prieš 19 val.

2012-09-13 Specialisto išvada Nr. 11-2007 (12) 11-2177 (12) patvirtina, kad ant pateiktų D. V. marškinių rastos dvi mėlynos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos su P. V. sandalų mėlynos spalvos plastiku. Ant pateiktų D. V. džinsinių kelnių ir marškinių rastos penkios juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos su T. Č. šlepečių pado juodos spalvos plastiku. Ant tirti pateiktų P. V. sandalų rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su D. V. džinsinių kelnių pluoštais ir šviesiai pilkai mėlynos spalvos su žaliu atspalviu medvilnės pluoštų, vienodų su D. V. marškinių pluoštais. Ant tirti pateiktų T. Č. šlepečių rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su D. V. džinsinių kelnių pluoštais ir šviesiai pilkai mėlynos spalvos su žaliu atspalviu medvilnės pluoštų, vienodų su D. V. marškinių pluoštais. Tikėtina, kad D. V. drabužiai kontaktavo su P. V. sandalais ir T. Č. šlepetėmis. (t. 1, b.l. 30-36)

Teisme apklausta specialistė R. J. paaiškino, jog pluoštų ekspertizėse dažnai duodama tikėtina išvada. Šiuo atveju duota tikėtina išvada dėl to, kad kategorišką išvadą dėl kontakto galima duoti tada, kai atitinka visas kontakto sąlygas, o šiuo atveju kategoriško kontakto sąlygos tenkinamos iš dalies. Yra abipusis nuo tiriamųjų objektų dalelių atsidėjimas ir pluoštai ir plastiko dalelės, tačiau nėra kategoriškam kontaktui būtinų sąlygų, kad dar turi būti tiriamųjų objektų sudėtį neįeinantys sutampantys dalykai, tokių dalelių šiuo atveju nerasta.

Teisme apklausta specialistė G. G. paaiškino, kad šiuo atveju duota tikėtina išvada, kadangi medžiagos gali būti vienodos, bet priklausyti ne vienam identifikuotam objektui. Patvirtino, kad nėra požymių, jog mikrodalelės nuo sandalų būtų atskirtos aštriu daiktu.

Specialisto išvada Nr. T-A 6773/12 (01) patvirtina, kad D. V. kraujyje rasta 2,54 ‰ (promilės) etilo alkoholio (t.1, b.l. 42).

Specialisto išvada Nr. M 972/12 (01) patvirtina, kad D. V. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu dešiniajame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, intrasmegeninė kraujosruva galvos smegenų dešinėje su pratrūkimu į dešinį skilvelį, skystas kraujas ir kraujo krešuliai smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. D. V. mirė RVUL (duomenys neskelbtini), remiantis gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. D. V. lavone nustatyta: kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu dešiniajame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, instrasmegeninė kraujosruva galvos smegenų dešinėje su pratrūkimu į dešinį skilvelį, skystas kraujas ir kraujo krešuliai smegenų skilveliuose, pagal mikroskopinį vaizdą, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais) prieš hospitalizaciją, tai yra 2012-07-16 d. 0:50 val. Šie sužalojimai pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktą kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dešiniame bei kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje padarytos kietais bukais daiktais, 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos sumušimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos dešiniame bei kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, kairėje šlaunyje padarytos mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Apie sužalojimų padarymo seką pasisakyti negalima, kadangi nėra objektyvių duomenų nurodančių sužalojimų padarymo sekos. D. V. mirė nuo galvos sumušimo pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu dešiniajame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, intrasmegenine kraujosruva galvos smegenų dešinėje su pratrūkimu į dešinį skilvelį, skystu krauju ir kraujo krešuliais smegenų skilveliuose. Patvirtinti ar paneigti, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, negalima. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. D. V. kūne nustatytuose sužalojimuose nėra užfiksavusių požymių nurodančių kokioje pozicijoje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu. D. V. kūne nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija kūne nenurodo ar jie padaryti kovos ar savigynos metu. D. V. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b.l. 42-53)

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas S. L. patvirtino savo išvadą ir dėl „kliuksėjimo“ galvoje paaiškino, kad šis pojūtis galimai galėjo būti kraujo išsiliejimo pradžia. Galimai, po įvykio ant kelio, po sumušimo, kraujas spaudė galvos smegenis ir dėl to įvyko mirtis. Atsakyti į konkrečius klausimus trukdo tai, kad nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, operuojamas ir išoriniai sužalojimai galėjo nepasireikšti. Nukentėjusysis buvo operuotas, žaizda galėjo užtušuoti padarytus sužalojimus, operuota buvo galva dešinėje pusėje, žaizda buvo labai didelė. Autopsijos metu buvo tirtos smegenys ir fiksuojama kraujosruva, buvo matyti kraujosruva smilkininiame paviršiuje. Traumą sukėlė galvos traumavimas, plyšo kraujagyslės. Galva buvo traumuota du kartus. Staigus galvos pasisukimas galėjo sukelti kraujosruvos trūkimą, po ko nukentėjusysis dar galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, nors pakitimai smegenyse jau vyko. Paskutinis smūgis galimai kraujavimą smegenyse paskatino dar labiau ir tai pablogino nukentėjusiojo būklę. Pagal bylos aplinkybes visi sužalojimai, tikėtina, kad buvo padaryti nurodytu laiku. Ant nukentėjusiojo veido išoriškai ir viduje nei kraujosruvų, nei veido lūžių nebuvo rasta, veidas nebuvo traumuotas. Jei buvo suduoti smūgiai, jie nebuvo stiprūs. Be to, ligonis buvo komos būsenos, todėl sužalojimai arba lėtai, arba iš viso galėjo nepasireikšti ir neišlikti. Akies obuolys iššokęs nukentėjusiajam galėjo būti dėl guzo dešinėje galvos pusėje, galėjo būti susitelkęs kraujas dėl smūgio. Pakitimų nebuvo nustatyta, aplink akis sužalojimų nebuvo. Galva nukentėjusiajam buvo sužalota du kartus, todėl tai ir vadinama dvimomente trauma. Buvo du galvos traumavimo epizodai. Po pirmo galvos traumavimo prasidėjo kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, o antra trauma tik paskatino didesnį kraujavimą. Kraujavimas iš ausies nėra būdingas galvos traumai. Operacijos metu buvo išimtas galvos kaulas, beveik visas dešinys kaukolės skliautas, operacijos metu buvo stabdomas kraujavimas, jei nebūtų daroma operacija, būtų buvę galima tiksliau pasakyti. Nukentėjusiajam buvo konstatuota aterosklerozė, aorta išsidėsčiusi krūtinėje ir pilve, todėl pakitimai galimai negalėjo turėti įtakos nukentėjusiojo būklei dėl smegenų kraujavimo. Aplinkiniai galėjo klaidingai traktuoti nukentėjusiojo būklę dėl girtumo, nes tokioje situacijoje gali sutrikti žmogaus kalba ir eisena. Alkoholio vartojimas ir poveikis turi kraujavimo greitam vystymuisi, nes skystinamas kraujas ir kraujas nekreši, krešulys gali sunkiau susidaryti. Alkoholis plečia galvos kraujagysles. Guzas ir kliuksėjimas galimai atsirado po įvykio kelyje, po lemtingų smūgių prie upės kraujavimas suintensyvėjo. Tyrimo metu objektyvių požymių, kad buvo traumuota kairė galvos pusė, nebuvo.

Dėl įrodymų vertinimo

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad P. V. ir T. Č. padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t.y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustatant turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai (be jos ši neįvyktų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2011).

Bylos nagrinėjimo teisme metu P. V. neigė mušęs D. V., nors ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs, jog sutikęs kelyje D. V., jam kumščiu sudavė kažkur į galvą bei šiam nukritus jam kelis kartus spyrė. Pirminiuose parodymuose P. V. nenurodė spyręs nukentėjusiajam į galvą (t.1, b.l. 61-63, 66-67), tuo tarpu 2012-07-27 apklausos metu nurodė, jog mažiausiai vieną kartą spyrė į dešinę galvos pusę (t. 1, b.l 82-83). 2012-07-30 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis nurodė, kad parkritus D. V. jis spyrė šiam du kartus į galvą (t.1, b.l. 86-95). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu P. V. prisipažino vieną kartą trenkęs kumščiu ir du kartus spyręs D. V. į galvą (t. 1, b.l. 99-101). Taigi, matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklūs, tačiau jis pripažino vartojęs smurtą prieš D. V.. Teisiamojo posėdžio metu jis pradėjo neigti vartojęs smurtą D. V. atžvilgiu, tačiau konkrečiai negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu pas tyrėją ir ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant gynėjai, nurodęs ir pripažinęs smurto vartojimo nukentėjusiojo atžvilgiu faktą. Teisme kaltinamasis P. V. nurodė, jog jam įtaką darė policijos pareigūnai, kurie jam grasino ir vertė prisipažinti, tačiau teisme apklausti policijos pareigūnai liudytojai R. R. ir V. B. paneigė kaltinamojo versiją ir kategoriškai teigė nedarę įtakos P. V.. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, duotus teisme, nes jie visiškai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei jas pagrindžiantiems įrodymams.

Kaltinamasis T. Č. apklausiamas teisme nurodė, jog D. V. buvo sumuštas ant kelio, jį mušė jis ir P. V.. Kaltinamasis T. Č. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad P. V. pasivijęs D. V. vieną kartą kumščiu trenkė pastarajam į galvą, ir šiam nukritus ant žemės, mažiausiai penkis kartus koja spyrė į dešinę D. V. galvos pusę. Kaltinamasis T. Č. teisme taip pat patvirtino, jog tą pačią dieną vakare apie 20-21 val. prie upės (duomenys neskelbtini) jis vieną kartą kumščiu trenkė D. V. į veidą. Faktinę aplinkybę, kad T. Č. trenkė D. V. kumščiu į galvą patvirtino iš esmės visi prie upės buvę ir teisme apklausti liudytojai, dėl to nekyla jokių abejonių. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo T. Č. parodymais, kadangi nuo nuoširdaus prisipažinimo 2012-07-20, apklausų ikiteisminio tyrimo metu jis iš esmės nekeitė savo parodymų, visada teigė, jog D. V. buvo sumuštas ant kelio, tą padarė jis (spirdamas kelis smūgius į juosmenį) ir P. V., kuris vieną kartą kumščiu trenkė į galvą ir mažiausiais penkis kartus spyrė į galvą, taip pat spyrė į šoną (t. 3, b.l. 20-21, 48-51). Kaltinamojo T. Č. parodymai dėl D. V. sumušimo atitinka ir kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 972/12 (01) nurodyta, jog D. V. mirė nuo galvos sumušimo, kuris padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b.l. 47-53). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 972/12-pM-31/12 (01) nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad galvos sumušimas sukėlęs D. V. mirtį buvo padarytas 2012-07-15 apie 18-19 val. traumuojant galvą rankomis ir kojomis (t.1, b.l. 60-61).

Žemesnės instancijos teismas

Teisme apklaustas liudytojas J. V. parodė, jog atėjęs į jo kiemą po 18 val. D. V. sakė, kad jį sumušė, kad skaudą galvą ir yra guzas, kažkas kliuksi galvoje. Teisme apklaustas liudytojas A. J. irgi nurodė, jog D. V. skundėsi galvos skausmu, sakė, kad kažkas joje kliuksi, rodė kiaušinio dydžio gumbą galvoje.

Teisme apklaustas specialistas teismo medicinos gydytojas S. L. patvirtino savo išvadą dėl D. V. mirties ir papildomai paaiškino, jog galva nukentėjusiajam buvo sužalota du kartus, todėl tai ir vadinama dvimomente trauma, buvo du galvos traumavimo epizodai - po pirmo galvos traumavimo prasidėjo kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, o antra trauma tik paskatino didesnį kraujavimą.

Specialisto išvada Nr. 11-2007 (12) 11-2177 (12) patvirtina, kad ant tyrimui pateiktų D. V. drabužių rastos mėlynos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos su P. V. sandalų mėlynos spalvos plastiku bei juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos su T. Č. šlepečių pado juodos spalvos plastiku. Atitinkamai ant tirti pateiktų P. V. sandalų bei T. Č. šlepečių rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su D. V. džinsinių kelnių pluoštais ir šviesiai pilkai mėlynos spalvos su žaliu atspalviu medvilnės pluoštų, vienodų su D. V. marškinių pluoštais. (t. 1, b.l. 30-36) Ši išvada bei specialisčių R. J. ir G. G. paaiškinimai pagrindžia faktinę aplinkybę, kad D. V. buvo mušamas – spardomas abiejų kaltinamųjų.

Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad prieš konfliktą ant kelio kaltinamieji būtų iš anksto suderinę būsimo fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, tačiau realiai atlikti jų veiksmai rodo, jog jie veikė bendrai –prasidėjus konfliktui ir P. V. pavartojus smurtą prieš D. V., T. Č. irgi pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir, nors jis į gyvybiškai svarbią kūno dalį nespyrė, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad to nedarytų P. V.. Pastebėtina, jog sumušę nukentėjusįjį abu kaltinamieji paliko jį gulėti ant kelio ir pasišalino, kas rodo, jog jie buvo abejingi galimoms žmogaus sužalojimo pasekmėms. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, abu buvo vykdytojai. Nors kaltinamieji ir neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti, tačiau jų veiksmų pobūdis rodo, kad jie suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Sprendžiant P. V. ir T. Č. atsakomybės klausimą, būtina įvertinti suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties priežastinio ryšio klausimą.

Specialisto išvada Nr. M 972/12 (01) patvirtina, kad D. V. mirė nuo galvos sumušimo, ką patvirtina kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu dešiniajame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, intrasmegeninė kraujosruva galvos smegenų dešinėje su pratrūkimu į dešinį skilvelį, skystas kraujas ir kraujo krešuliai smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu.

Teismų praktikoje pripažįstamas tik būtinasis priežastinis ryšis, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti (be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas veikos rezultatas. Atsitiktinis priežastinis ryšis reiškia, kad padarinius lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., asmuo miršta ne nuo kaltininko jam padaryto sužalojimo, bet nuo traumos, kilusios jį gabenant į ligoninę, ir pan.). Toks priežastinis ryšis baudžiamojoje teisėje nepripažįstamas juridiškai reikšmingu ir nesudaro pagrindo inkriminuoti asmeniui atsitiktinai kilusių padarinių. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad D. V. buvo sumuštas tarp 17.10 val. ir 19 val. ant kelio, kur jam į galvą kumščiu trenkė ir spardė P. V.. Po patirto smurto D. V. skundėsi kaimynams dėl galvos skausmo, matę akivaizdžius sužalojimus ant nukentėjusiojo galvos patvirtino ir teisme apklausti liudytojai J. V. ir A. J.. Taip pat nustatyta, kad apie 21 val. prie upės T. Č. trenkė vieną smūgį kumščiu D. V. į galvą, po ko pastarasis prarado sąmonę ir faktiškai iki mirties buvo komos būsenoje. Teismas nenustatė, kad tarp kaltininkų suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties būtų įsiterpęs kitas veiksnys, turėjęs esminę įtaką nukentėjusiojo mirčiai. Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nukentėjusiojo dvimomentinis galvos traumavimas ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties. Nors D. V. mirė praėjus 3 paroms po patirtos traumos, tačiau bylos įrodymai – specialisto išvada, įrodo, kad mirties priežastis buvo patirta galvos trauma, kuri galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Jokių kitokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą, byloje nenustatyta.

Teismų praktikoje nagrinėjant gyvybės atėmimo bylas yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės nutartys Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008, 2K-27/2009 ir kt.). Tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-247/2009).

Taigi apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamieji P. V. ir T. Č. bendrais veiksmai veikdami netiesiogine tyčia nužudė D. V. ir jų veika yra kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį

A. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. tuo, kad smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, būtent: jis, 2012 m. liepos 15 d. apie 16.00 val., būdamas aikštelėje prie L. S. PĮ parduotuvės (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su D. V. metu, tyčia ranka sudavė jam vieną kartą į kairį veido skruostą ir tokiais veiksmais D. V. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad D. V. pažinojo mažiausiai 20 metų. Tą dieną jis nuvažiavo prie parduotuvės, sutiko D. V., kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Prieš tai žmona sakė, kad D. jo ieško, jis nebuvo susitaręs su D. susitikti. Su D. jie buvo vos ne geriausi draugai. Jis padėdavo jam dirbti, buvo draugiškas, visada pasirengęs padėti. Rimtų konfliktų tarp jų nebuvo. D. V. manė, kad išvakarėse jis su P. V. jį primušė. Prie parduotuvės jis priekaištavo, kad A. jį sumušė ir trenkė jam kumščiu į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Jis trenkė D. į veidą, dešine ranka į kairę pusę. Jie buvo susikabinę už marškinių, jie kartu nugriuvo. D. V. buvo išgėręs, bet normaliai vaikščiojo. Vaikinai prie parduotuvės pasakė baigti viską, tada jis su D. išsiskyrė. Jis nuėjo į parduotuvę ir po to išvažiavo. D. sakė, kad jam nedovanos, bet jis nesakė, kad jam skaudėjo. Viskas truko apie 2-3 minutes. Tai buvo tarp 15-17 val. Vėliau D. tą vakarą nematė, tik vakare sužinojo, kad jis buvo išvežtas į ligoninę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. L. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, o iš matymo pažinojo D. V.. Jis tą dieną apie 14-15 val. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir sutiko D., nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir išėjo. D. buvo išgėręs, jis buvo su dviračiu. Pamatęs, kad atvažiuoja A., dviratį nuvarė į kitoje kelio pusėje esantį kiemą. Jis padėjo dviratį ir grįžo atgal į aikštelę prie parduotuvės. Atvažiavo A. prie parduotuvės, išlipo ir pradėjo jie konfliktuoti tarpusavyje, kažką apie vaikus sakė. Jis girdėjo kaip A. D. pasakė nelysti prie vaikų. A. pasiūlė D. pasimušti. Jis gerai pamena, kai besistumdant D. pirmas ranka sudavė A. į veidą. Tada A. trenkė atgal D. į veidą ir nuo to smūgio D. parkrito ant žemės. Kol dar D. gulėjo, A. pastebėjo, kad jam kraujuoja iš nosies. Iš karto po to, matyt susinervinęs, A. spyrė D. į kairį šoną, tada iš autobusiuko išlipo T. V. ir pasakė D., kad šis sava mirtimi nemirs. Viską matė 10-15 metrų atstumu, konfliktas tęsėsi apie 3-4 minutes. Šalia dar buvo pardavėja L., T. V., šalia parduotuvės gėrė S. Kas vyko toliau jis nežino, nes apsisukęs išėjo namų link. P. V. ir T. Č. pas jį atvažiavo apie 10-11 val., buvo pas jį pavėsinėje. P. atsinešė alaus, bet kiek skardinių liudytojas nepamena. Su P. gėrė ir A. K.. Kada tiksliai jie išvažiavo iš L. namų liudytojas neprisimena, bet apie 15 val. jų tikrai nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie lankosi parduotuvėje, apsipirkinėja. 2012 metų liepos mėnesį ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Ji pamatė, kad D. stovėjo parduotuvės kieme, privažiavo M. su T. Ji ėjo į parduotuvę, o jie link D., M. kažką priekaištavo D., kažką sakė. Matė porą smūgių, kaip M. sudavė D. į krūtinę ir petį ranka. Daugiau nematė, nes nuėjo į parduotuvę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. L. parodė, kad pažįsta T. Č. ir P. V.. 2012-07-15 apie pietus, jis su A. A. buvo atvažiavęs prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime. Jis stovėjo kartu su A. A. automobilių aišktelėje prie A. A. automobilio. Jau tuo metu prie parduotuvės stovėjo D. V.. Matėsi, kad jis neblaivus, svirduliavo į šalis. Maždaug po 5-10 minučių į aikštelę atvažiavo A. M. automobilis. A. M. išlipo iš automobilio ir susitiko su D. Jie dėl kažko pradėjo ginčytis ir vienas kitam sugriebė už drabužių, pradėjo stumdytis. Šalia buvo ir D. V. brolis T. V.. Kai D. gulėjo ant žemės, jam (liudytojui) pasirodė, kad jam nestipriai kraujuoja, kraujas nelašėjo, tik matėsi kraujo dėmė tarp nosies ir lūpų. Vėliau A. M. sėdo kartu su T. V. į automobilį ir išvažiavo, D. liko sėdėti prie parduotuvės. Prie parduotuvės D. buvo be dviračio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad A. M. yra jos sūnus. Ji nežino kas tiksliai įvyko, bet po to įvykio iš ryto P. V. buvo atėjęs į namus, atsinešė skardinę alaus, buvo truputį išgėręs ir piktas, sakė, kad D. jam praskėlė lūpą ir, kad to jam nedovanos. Liudytoja tą vakarą nuėjo anksti miegoti, nežino dėl ko jie susimušė. Kitą dieną po to, kai sužinojo, kad D. išvežtas į ligoninę, buvo atėjusi A. V., su ja išgėrė alaus, apie įvykį nekalbėjo, bet liudytoja papasakojo jai, kad iš ryto pas ją buvo atėjęs P. V.. Sūnus nepasakojo apie konfliktą su D.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. parodė, kad jis su A. M. apie 14 val. atvažiavo prie parduotuvės, jis sėdėjo mašinoje A. ėjo į parduotuvę ir jie susiginčijo, dėl ko – nežino. D. sudavė A. į veidą, tas atgal, tada jis išlipo iš mašinos paklausti, kas darosi. D. trenkė pirmas į veidą A. A. bėgo kraujas iš nosies ar tai iš lūpos. A. D. sudavė gal vieną ar tai du kartus. D. po smūgių suklupo ir sakė, kad jis pats pareis namo. Tuo metu D. nebuvo išgėręs. Klausė A. dėl ko susimušė, A. atsakė, kad neva jis skolingas D.. Apie iš vakaro buvusį konfliktą nieko nežino. A. M. išteisinamas, nes nepadaryta nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. A. M. yra teisiamas už tai, kad tyčia ranka sudavė jam vieną kartą į kairį veido skruostą ir tokiais veiksmais D. V. sukėlė fizinį skausmą. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – smurto panaudojimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas ištyręs bylos įrodymus nustatė, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje A. M. konfliktavo su D. V. ir sudavė ranka pastarajam į veidą. A. M. apklaustas teisme tokią aplinkybę pripažino ir patvirtino, jog D. V. jam priekaištavo dėl konflikto išvakarėse, pirmas trenkė jam, į ką jis irgi atsakė smūgiu į veidą. Teisme apklausti liudytojai T. V., Ž. L., T. L., L. S. apklausti teisme irgi patvirtino, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), konfliktavo D. V. ir A. M., mušėsi, buvo nugriuvę ant žemės. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad A. po M. suduoto smūgis D. V. buvo padaryti kokie nors vizualiai matomi sužalojimai veide (mėlynės, nubrozdijimai ar pan.). Nė vienas liudytojas neparodė, kad D. V. būtų kam nors skundęsis dėl patirto fizinio skausmo ar kitaip išreiškęs skausmo pojūtį. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Nei vieno, nei kito byloje nenustatyta. Byloje D. V. dėl aptariamo įvykio aplinkybių nebuvo apklaustas, nes po tą pačią dieną patirtų kitų sužalojimų mirė. Taigi, byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių esminę kaltinimo aplinkybę dėl A. M. veiksmais sukelto D. V. fizinio skausmo, A. M. išteisinamas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti BK 140 straipsnyje 1 dalyje numatytų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis 2 dalis), taip pat į Lietuvos Respublikos 58 ir 61 straipsnių bei XI skyriaus, nustatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatomis.

P. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis neneigė įvykio dieną vartojęs alkoholį gėręs alų, nurodė, kad dieną buvo išgėręs 5-6 skardines alaus. Kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina ir liudytojų parodymai bei jo neadekvatus elgesys, t. y. konflikto inicijavimas ir fizinio smurto naudojimo pradėjimas. Taigi, akivaizdu, kad byloje nustatytam jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio.

T. Č. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes, veikdami netiesiogine tyčia.

P. V. yra nevedęs, dirba, praeityje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau duomenų apie nuobaudos galiojimą byloje nėra, psichiatrijos ligoninėje negydytas, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (t. 2, b.l. 129–136). P. V. 2003-2009 metais augo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l 137), 2012 m. baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, charakterizuojama teigiamai (t. 2, b.l. 138).) Jo vaidmuo kaip bendrininko buvo pagrindinis.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, už padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą vidurkį. Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje-suėmime išbūtas laikas (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

T. Č. yra nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (t. 3, b.l. 76–85). (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos administracijos ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasės vadovės charakterizuojamas teigiamai, augo daugiavaikėje šeimoje, kuri socialiai remtina, aktyviai sportavo, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose ir sporto varžybose, už ką yra apdovanotas diplomais bei padėkos raštais (T. 3, b.l.59-67, 86, 88). T. Č. nusikalto būdamas nepilnametis, savo kaltę prisipažino, davė nuoseklius parodymus, tuo padėjo teismui nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos padarymo, T. Č. būtų pažeidęs įstatymus ar vestų netinkamą gyvenimo būdą. Teismas laiko, kad T. Č. padaryta veika buvo atsitiktinė, padaryta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ir nors yra labai sunkios pasekmės, tačiau kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį (trys spyriai į juosmenį ir vienas smūgis ranka į galvą) nerodo jo ypatingo pavojingumo. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis baigė mokyklą, įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu toliau mokosi specialybės. Proceso metu matėsi, jog kaltinamasis labai pergyvena dėl įvykdyto nusikaltimo, nesistengė sumenkinti savo vaidmens, atsiprašė nukentėjusiosios. Nors nuosprendžio priėmimo metu T. Č. yra pilnametis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, skiriant bausmę jam yra taikomos BK XI skyriaus, nustatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos BK 90 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų, o pagal 91 straipsnio 3 dalį kai nepilnamečiui skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų, taigi šiuo atveju nepilnamečiui gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 3 m. 6 mėn. iki 10 metų. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, už padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už jos vidurkį.

BK 92 straipsnis numato, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu nedaugiau kaip 5 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, kaltininką charakterizuojančias aplinkybes kitas teismo nustatytas ir aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti T. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus maksimaliam terminui bei paskyrus auklėjamojo poveikio priemones.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusioji – civilinė ieškovė I. V. ir (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa. Nukentėjusioji – civilinė ieškovė I. V. pareiškė civilinį ieškinį 9343,48 Lt turtinei žalai atlyginti ir 80000 litų neturtinei žalai atlyginti(t. 4, b.l. 192-194). Kaltinamasis P. V. ieškinio nepripažino, T. Č. – pripažino iš dalies. Nukentėjusioji-civilinė ieškovė teisme palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad ji laidojo D. V., dėl ko turėjo išlaidų. Byloje pateikti dokumentai (t.4, b.l. 199-201) patvirtina civilinės ieškovės reikalavimus, kad dėl laidotuvių išlaidos ir kapo sutvarkymas sudarė 7753,48 Lt. Be to, ieškovė teisme patikslino, kad turėjo ir išlaidų, kurių negali pagrįsti dokumentais, t.y. mokėjo už mišias, giesmininkams, vargonininkui, duobkasiams ir pan., viso 1890 litų. Teismas laiko, jog atsižvelgiant į laidojimo tradicijas, civilinės ieškovės nurodytos sumos yra realios ir pripažintinos jos turėtomis išlaidomis. Nukentėjusioji-civilinė ieškovė I. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji yra gavusi 1040 litų laidojimo pašalpą ir prašė ją minusuoti iš ieškinio sumos. Atsižvelgiant į nurodytą iš kaltinamųjų priteistina 8603,48 litai turtinei žalai atlyginti (7753,48+1890-1040).

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė I. V. taip pat prašo priteisti 80000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad dėl sūnaus nužudymo ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, sutriko sveikata, dėl ko gydėsi ligoninėje, su sūnumi ją siejo artimi santykiai, glaudūs dvasiniai ir emociniai ryšiai, nes jis gyveno kartu.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamieji P. V. ir T. Č. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jų veiksmų mirė žmogus. Akivaizdu, kad dėl sūnaus nužudymo nukentėjusioji- civilinė ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, neteko galimybės bendrauti su sūnumi. I. V. nurodė, jog dėl patirto streso jai sutriko sveikata - prasidėjo kraujavimas iš skrandžio, o išrašas iš medicinos dokumentų patvirtina, jog po D. V. sužalojimo nukentėjusioji po dviejų dienų buvo paguldyta į ligoninę dėl kraujavimo po skrandžio opos. Tačiau byloje nėra duomenų, jog tokią būsena sukėlė būtent patirtas stresas dėl sūnaus sužalojimo, juo labiau, kad iš medicinos dokumento matyti, jog nukentėjusioji dėl skrandžio opos buvo gydyta ir iki tol (t. 3, b.l. 198). Nustatyta, kad kaltinamieji turto neturi, P. V. dirba, T. Č. mokosi. Be to, spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, teismas vertina ir mirusiojo D. V. elgesį ir jo gyvenimo būdą. Byloje nustatyta, jog D. V. dažnai vartojo alkoholį, turėjo konfliktų su kitais asmenimis, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo ne kartą sumuštas. Pastebėtina, jog jis konfliktavo ir išvakarėse, o įvykio diena ieškojo vėl konfliktavo su A. M., ieškojo P. V. aiškintis išvakarėse buvusio konflikto, net ir sumuštas ant kelio, kreipėsi ne policiją ar greitąją pagalbą, o vyko aiškintis prie (duomenys neskelbtini) upės, kur jo veiksmai (trenkimas T. Č. į krūtinę) vertintini kaip provokuojantys. Taigi, darytina išvada, jog mirusiojo D. V. gyvenimo būdas ir jo elgesys įvykio dieną iš dalies turėjo įtakos kilusioms pasekmėms. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai- civilinei ieškovei 50000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Byloje civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 6512,32 litų žalos atlyginimo už mirusiojo D. V. gydymą. Nustatyta, jog už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa asmens sveikatos priežiūros įstaigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 6512,32 litų (t.1, b.l. 67). CK 6.280 str. nustato jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Byloje įrodyta, jog dėl atsiradusios žalos yra atsakingi kaltinamieji P. V. ir T. Č., kurie ir turi solidarią pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl nukentėjusiojo sužalojimo, todėl civilinis ieškinys yra tenkinamas.

Byloje yra pateikta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patvirtinanti faktą, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą I. V., antrinės teisinės pagalbos išlaidos – advokato užmokestis sudarė 1116.68 litų. Šios išlaidos yra išieškotinos iš kaltinamųjų valstybės naudai (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2014-02-07 nutartimi, paliktinas iki civilinių ieškinių išieškojimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai – mirusiojo D. V. drabužiai grąžintini nukentėjusiajai I. V., kaltinamųjų drabužiai ir avalynė – grąžintini kaltinamiesiems, o po tyrimo likusios mikrodalelės sunaikintinos.

Kaltinamajam P. V. ir T. Č. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekamos jiems šiuo metu taikomos kardomosios priemonės, kaltinamajam A. M. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str.,

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., P. V. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laiką nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d.

P. V. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Palikti P. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Pradėjus vykdyti nuosprendį, byloje saugomą P. V. asmens tapatybės kortelę perduoti pataisos namų, kuriuose jis atliks bausmę, administracijai.

T. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams bei paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones:

100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Nustatyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, paskirtiems nemokamiems auklėjamojo pobūdžio darbams atlikti.elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių – įpareigojant T. Č. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., T. Č. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laiką nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2012 m. liepos 27 d.

Palikti T. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Išteisinti A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti A. M. taikomą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. civilinį ieškinį ir priteisti jai solidariai iš P. V. ir T. Č. 8603,48 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus tris litus 48 centus (2491,74 eurų)) turtinei žalai atlyginti ir 50000 (penkiasdešimt tūkstančių litų (14481 eurų)) neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai iš P. V. ir T. Č. 6512,32 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus dvylika litų 32 centus (1886 eurų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš P. V. ir T. Č. valstybės naudai 1116,68 litų (323 eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. Č. ir P. V. turtui iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl priteistų civilinių ieškinių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. V. drabužius nukentėjusiajai I. V., kaltinamųjų P. V. ir T. Č. drabužius ir avalynę grąžinti jų savininkams – P. V. ir T. Č., o po tyrimo likusias mikrodaleles sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Artūras Pažarskis