Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė kad D. V. jos brolis. Kaltinamuosius pažįsta, nes gyvena viename kaime. Su A. M. nėra susituokę, tačiau kartu gyvena devynerius metus. 2012 m. liepos 14 d. buvo P., D. ir nutarė išsikepti šašlykus. Ji apie 0.30 val. nuėjo miegoti. Ryte sugyventinis A. M. jai pasakė, kad P. su D. buvo susikibę, ir kad jis D. parvežė namo. Kitą dieną atėjęs brolis klausė, kur jos sugyventinis. Ji pasakė, kad nėra, ir jis išvažiavo. Sugyventinis jai pasakojo, kad išgėręs D. „prisikabino“ prie jo ir jam trenkė. Tada jis trenkė atgal. Ant sugyventinio veido jokių sužalojimų ji nematė. Jis jai sakė, kad iš nosies bėgo kraujas. Apie brolio D. V. nužudymo aplinkybes ji parodė, kad paskambinusi mama pasakė, jog parvežė brolį ir negali jo pažadinti, jis nejuda ir kriokia. Atvažiavusi rado D. V. gulintį ant kairio šono. Mama buvo padėjusi pagalvę, užklojusi. Jis gulėjo alėjoje po medžiu 20 metrų nuo namo, jo drabužiai buvo šlapi. Priėjusi ji prašė jo keltis, tačiau jis nereagavo. Gulėjo ant šono, jo liežuvis buvo išlindęs, iš ausies išbėgęs kraujas, akis išsprogusi. Ji iškvietė greitąją. Brolį parvežė A., asmuo pravarde „K.“ ir L. V.. Jie numetė jį po medžiu, J. dar kraustė kišenes. Kai brolį išvežė į ligoninę, ji važiavo iš paskos. Paskui nuvažiavo pas mamą ir sustojo prie P. namų. Ten buvo dar jo brolis L. Pastarasis pasakojo, kad T. Č. trenkė D. V. „bankę“, ir jis susmuko prie upės ir į nieką nereagavo. P. tą patį sakė, nesakė, kad jis irgi mušė.

Teisme apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad jis su J. susitiko apie 18 val. pas jį kieme, (duomenys neskelbtini). Kartu gurkšnojo sidrą. Po poros valandų atėjo D. V. ir pasakė, kad jį sumušė ir žino, kas tai padarė. Jis skundėsi, kad jam skauda galvą, sakė, kad kažkas „kliuksi“ galvoje. Jokių sumušimų ant veido nesimatė. Paskui pasakė, kad jam reikia butelio ir paprašė kaimyno J. S. pavežti jį iki (duomenys neskelbtini). Važiuojant skausmu nesiskundė. Sugrįžus atgal D. buvo „gerai“ išgėręs. Jis su J. išgėrė 1,5 l sidro ir paskui trise išgėrė butelį degtinės. Su mašina privažiavęs A. paklausė apie muštynes. D. pasakė, kad žino, kur jie yra. Tada A. dar paskambino L. V., paklausė, ar galima atvažiuoti išsiaiškinti, susitaikyti. Jis kartu su J. ir D. atsisėdo pas A. į automobilį ir nuvažiavo prie upės. Išlipęs iš mašinos, pamatė, kad D. taikosi su P., D. spaudė ranką P. Paskui pamatė D. gulintį ant žemės. Kitą dieną jam J. pasakė, kad D. sudavė T. Č.. Aiškino, kad jis pats smūgio nematė. J. prašė baigti, kad nebūtų jokių muštynių, ir ėmė D. kelti. Užpylus vandens, jis atsigavo. J. ir A. jį parvežė namo. Jis pats kartu nevažiavo. Grįžęs A. jį parvežė namo. Aiškino, kad apie konfliktą su A. M. nieko nežino.

Teisme apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d., apie 19 val., jis važiavo į kaimą pas draugą, kai jį sustabdė J. ir J. D. sėdėjo ant žemės. J. paklausė, gal jis žino, dėl ko pykstasi su jaunimu D.. Jis atsakė, kad nieko nežino. D. nieko nekalbėjo, nes labai girtas buvo. Paprašė nuvežti išsiaiškinti santykius. Jis paskambino L. V. ir paklausė, kur jie yra ir ar galima atvažiuoti susitaikyti. Jie pasakė, kad galima atvažiuoti. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės buvo sutikęs D., kuris prašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), bet jis jo nevežė. Kai nuvažiavo prie upės, buvo apie 19 val. D. V. buvo labai girtas. Sakė, kad su P. dieną prieš tai ginčijosi ir nuėjo atokiau susitaikyti. Atėjęs D. trenkė T. Č.. Tada pastarasis trenkė D. atgal į kairį žandikaulį, ir D. nugriuvo. Viena iš merginų atnešė vandens, užpylė D. ant veido, ir jis pradėjo atsigauti. J., J. ir L. įsodino D. į mašiną. Jis buvo labai girtas, reikėjo jį vesti. Parvežus jį namo, J., L. ir P. nuvedė D. prie medžio. D. buvo labai girtas ir pats neišlipo, pats nėjo. D. motina paklausė, kam jį atvežė girtą ir nurodė palikti D. prie medžių, todėl jį nuvedė ir paguldė prie medžio. Važiavo P., J., L. ir jis. Tuo metu ant D. kūno jokių smurto žymių nesimatė.

Teisme apklaustas liudytojas L. V. paaiškino, kad P. yra jo brolis. Parodė, kad P. buvo susipykęs su D. V., brolį pastarasis norėjo sumušti. Jis, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) kaimo link, prie „kalakutyno“, sutiko T. Č. ir savo brolį. Jie ėjo iš (duomenys neskelbtini) ir vedėsi dviračius. Paklausė, kas yra. Jie atsakė, kad nieko, eina namo. Jie kartu visi pastovėjo, pakalbėjo. Jis paklausė, ar norėjo D. primušti, į ką jie atsakė, kad ne. Po to jis nuvažiavo. Jie liko ir sakė, kad važiuos namo. Brolis buvo išgėręs. Paskui parvažiavo namo ir sugalvojo su drauge A. L. eiti prie upės. Ten atėjo ir L. V., D. T., paskui paskambino A. A. ir pasakė, kad atveš J. ir A., nes norėjo D. išsiaiškinti kažką su P. Prie upės paskui atėjo P. ir T. Č., vėliau atvažiavo N. Č. ir A. Visi prie upės susitiko apie 19 val. D. pats išlipo iš automobilio, buvo girtas, bet orientavosi. Priėjus D. arčiau, jis pasiūlė nueiti jam išsiaiškinti su P. Jiedu vienas su kitu kalbėjosi gal apie 5-10 min., vienas kitam paspaudė ranką ir atėjo prie visų. Paskui minioje kažkas kažką pasakė, ir D. trenkė į krūtinę T. Pastarasis trenkė jam kumščiu atgal į kairįjį žandą. Po smūgio D. nugriuvo aukštielninkas. Paskui kažkas pylė vandenį, kad D. atsigautų. Jis pragulėjo apie 5 min., atsigavo, bet eiti negalėjo. A. ir V. nunešė jį į mašiną. A. išvežė jį į namus. L. ir P. važiavo kartu. Aiškino, kad paties smūgio nematė, tik matė pasitraukiant ranką nuo veido ir tai, kaip D. V. griuvo.

Teisme apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d. vakare kartu su draugais A., L., T., P., D. ir A. buvo prie upės, šnekėjosi. Vėliau atvažiavo A. su D. D. su P. ėjo aiškintis santykius. D. buvo girtas, bet pats paėjo. Pasisveikino vienas su kitu ir D. pasiūlė eiti pasikalbėti. Jiedu nuėjo atokiau, kalbėjosi, paspaudė vienas kitam ranką ir susitaikė dėl šeštadienį pas A. prie namų kilusio žodinio konflikto dėl sporto salės. P. pasakė šeštadienį, kad susiginčijo su D. Sakė, kad A. juos išskyrė. Ar P. buvo susitikęs D. kitą dieną po konflikto, jis nežino. Prie upės J. su V. nešė vandenį, kad D. atsigautų, nes jis negalėjo paeiti. D. jie pasodino į mašiną ir nuvežė namo. Nešė jis, J. ir P. Namo nuvežė A. Jis važiavo kartu su P. ir J. D. motina išėjusi sakė, kad padėti D. prie medžių. Ištraukę D. iš mašinos, jį paguldė. Tuo metu jokių sužalojimų ant D. kūno jis nesimatė.

Teisme apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną kartu su T. ir P. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiuodami sutiko D. Prasilenkiant P. V. D. paklausė, ar jis nori gauti į galvą. Tuo metu P. buvo piktas. D. nieko neatsakė ir nuvažiavo tolyn. Tada P. su T. apsisuko ir jį nusivijo. Jis nesivijo, nes sustojęs valėsi kraujuojančią koją. Grįžęs T. sakė, kad D. nepasivijo. Tuo metu P. V. buvo apgirtęs, nes pas L. prie namų jis išgėrė mažiausiai keturias skardines alaus, T. Č. visiškai negėrė. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie T. Č. namų. Nuėję prie upės, visi kalbėjosi. Paskui jis palydėjo panelę namo. Grįžęs prie upės, pamatė D. gulintį ant žolės. D. T. atnešė vandens iš upės, o J. užpylė tą vandenį ant D. veido. „S.“ (D. V.) atsipeikėjo, atmerkė akis, kažką sakė. V. pakėlė jį, nuvedė į A. mašiną ir paprašė, kad parvežtų „S.“ namo. Pastarąjį namo vežė V., L. V. ir P. V.. Po 10 minučių sugrįžo A. A., pasakojo, kad nuvežė „S. namo“, paklausė jo mamos, kur jį paguldyti, ji atsakė, kad paguldytų po medžiu. Į A. A. mašiną įsėdo A. J., J. V. ir kažkur išvažiavo. Maždaug 21.40 val. jis grįžo namo. Parėjęs jaunesnysis brolis D. jam pasakojo, kad matė prie A. J. tvoros stovintį „S.“, kuris laikėsi už galvos, jo žandas buvo raudonas. Jis pats sumušimų pas D. nematė.

Teisme apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad paprašytas D. V. vežė tris ar keturis asmenis į (duomenys neskelbtini). D. jam nieko nepasakojo, o jis jo nieko neklausinėjo. Tik sakė, kad jam bloga, neatrodė labai girtas. Nuvažiavo iki „X“ parduotuvės, D. jam davė pinigų už kelionę, jie kažką nusipirko. Tada jie grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir išsiskirstė. Ant D. kūno nebuvo jokių sužalojimų. Jis neklausė, ar reikia į ligoninę nuvežti, nes D. buvo ne vienas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. Z. parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. 2012-07-15 pagal grafiką dirbo (duomenys neskelbtini) Greitosios medicininės pagalbos tarnyboje. Vakare jos ekipažas buvo išvykęs į Vilnių ir apie 22 val. radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra sunkus ligonis. Kai atvažiavo į nurodytą vietą, ligonis gulėjo lauke po medžiu, buvo be sąmonės, būklė buvo sunki. Ligonį apžiūrėjo ir vėliau atvežė į priimamąjį. Šalia ligonio buvo jo mama ir jaunesnė moteris. Motina pasakė, kad kieme jį paliko draugai ar tai sugėrovai, dar ji išreiškė mintį, kad jos sūnus galimai sumuštas. Ji nepamena ar buvo iššokusi akis ar bėgo kraujas iš ausies. Iš D. burnos sklido alkoholio kvapas. Suteikus pirmąją pagalbą ligonis buvo per 10 min atvežtas iki (duomenys neskelbtini). Paliko jį priėmimo kambaryje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. Č. parodė, kad T. yra jo brolis 2012 m. liepos 15 d. vakarop jis kartu su A. R. nusprendė nuvažiuoti pažvejoti ir ten sutiko L. V. ir A. Vėliau ten susirinko T., D., P., dar kažkas atėjo, paskui atvažiavo A., su juo buvo „K.“ ir dar kitas vyras, buvo ir „S.“. P. šnekėjo su „S.“. Pastarasis priėjęs trenkė T. kumščiu į krūtinę. T. trenkė jam atgal kumščiu į žandikaulį. „S.“ parkrito. Jis buvo apsvaigęs, gulėjo ant žemės. Vėliau jį apipylė vandeniu, jis atsigavo ir atsisėdo. Matėsi, kad „S.“ nori konfliktuoti. Pastarąjį nuvedė iki mašinos, nes jis buvo girtas. A. jį išvežė namo.

Teisme apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad įvykio dieną su N. buvo prie upės. Ten buvo ir L. su A. Paskui pradėjo rinktis jaunimas. Atėjo P., D. Tuo metu buvo T. ir P. Jie sakė, kad D. atvažiuoja aiškintis. Paskui atvažiavo A. su J. ir D. Jie norėjo išsiaiškinti konfliktą, nes D. buvo susipykęs su P. Jis pasiūlė P. ir D. nueiti pasišnekėti. Sugrįžęs D. priėjo prie T., kažką jam pasakė ir smogė kumščiu į krūtinę. Tada T. atgal jam trenkė dešine ranka į kairį žandą. D. po šio smūgio nugriuvo. Gulėjo ant žemės gal apie 1-2 minutes ir tiek pat laiko buvo atsisėdęs. Paskui kažkas atnešė vandens, jis atsigavo. J. ir A. jį nuvedė į mašiną ir išvežė namo. D. buvo girtas, atvykęs „vos liežuvį vertė“.

Teisme apklausta liudytoja D. T. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir su T. nuėjo prie upės. Ten buvo L., L., A., A. P. atėjo vėliau ir pranešė, kad atvažiuos dar kažkokie žmonės. Vėliau atvažiavo mašina, iš kurios išlipo keturi asmenys. Vienas iš jų buvo D. V.. Vėliau pastarasis su P. apie 5 minutes kalbėjosi. Sugrįžęs D. priėjo prie T. ir trenkė jam kumščiu į krūtinę, o T. trenkė jam atgal kumščiu į smakrą. D. pargriuvo, pragulėjo apie 5 minutes, kol ji atnešė vandens. Jis iš pradžių nereagavo, bet paskui atsimerkė. Jis kažką murmėjo, bet tiksliai nieko nepasakė ir tuo baigėsi. D. negalėjo pastovėti ant kojų, jis buvo išgėręs ir po smūgio jam buvo sunku paeiti. Vaikinai jam padėjo įlipti į mašiną ir išvežė namo. Ji jokių sužalojimų ant D. veido nepastebėjo.

Teisme apklausta liudytoja A. L. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d. po pietų buvo prie upės. Ten automobiliu atvyko „K.“, A. („A.“), buvo dar keli vyrai, kurių neprisimena. P. su T. pasakojo, kad jų ieško D., nes jie buvo susistumdę prie parduotuvės. Tarp D., P. ir T. buvo susistumdymas. Sakė, kad buvo vieną kartą susitikę prie parduotuvės. Atvažiavęs D. buvo neblaivus, svirduliavo. D. pagąsdindamas užsimojo T., bet netrenkė, o tada T. jam trenkė į veidą. D. parkrito ant žemės, gulėjo apie 10 min. Tada draugas atnešė vandens, užpylė jam ant veido, kad atsigaivintų. Tačiau D. nesiorientavo, buvo be sąmonės. Po to jį A. A. su kitu vyriškiu įkėlė į mašiną, nes jis pats nepaėjo, ir išvežė namo.

Teisme apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad D. V. jo brolis. Kai parvežė D., jis buvo namuose. Apie 20 val. matė, kad pas J. sėdėjo J., V. ir brolis. Apie 21 val. jis grįždamas nuo gyvulių kieme matė, kai A. su J. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Brolį parvežė A. su J., L. ir P. sėdėjo automobilio gale. Brolis tuo metu buvo paguldytas prie keliuko, užklotas. Broliui akis viena buvo kaip išmušta, iš dešinės ausies bėgo kraujas, jis buvo be sąmonės. Matėsi, kad kažkas ne taip. Kai atvažiavo greitoji, jau buvo tamsu, ji atvažiavo maždaug po valandos. Mama skambino greitajai. Sesuo buvo atvykusi. Po brolio nužudymo mamos sveikata pablogėjo, ji geria vaistus, nervuojasi, yra liūdna, dažnai prisimena D.

Teisme apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d. pavakare pas jį atėjo D. V.. Jis su J. V. buvo namie. D. skundėsi galvos skausmais, buvo išgėręs ir prašė padėti išsiaiškinti dėl to. Nenurodė priežasties, kodėl skauda galvą, aiškino, kad galvoje kažkas „kliuksi“, sakė, kad buvo konfliktas su jaunimu. Tuo metu D. ties kaire ausimi buvo nedidelis kraujo krešulys, daugiau sužalojimų nebuvo. Be to, pastarasis skundėsi, kad yra gumbas ant galvos. Jis matė maždaug kiaušinio dydžio guzą pakaušyje, tačiau neklausė, iš kur jis, o D. nieko nesakė. D. paprašė nuvykti pašnekėti su jaunimu, kad nurimtų. Pastarasis turėjo pinigų ir pasiūlė išgerti, bet reikėjo nuvažiuoti į miestą. Todėl su kaimynu nuvažiavo ir atsivežė butelį degtinės. Kažkiek visi kartu išgėrė. J. surado žmogų, kas nuvežtų prie tvenkinio. Vyko jis, J., D. ir A., kuris vežė. Jie ieškojo jaunimo ir P. V.. Prie tvenkinio buvo P., T., keletas merginų. D. nuėjo su P. bendrauti. Jie ilgai šnekučiavosi, mėgino muštis, bet muštynės neįvyko, visi apsiramino. Kai jie buvo sustoję prie mašinos, ten tarp T. ir D. kažkas įvyko, nes D. šoko prie T., ir T. sudavė jam dešine ranka į kairę pusę, į ausį. D. nukrito aukštielninkas. Ant žemės gulėjo apie 5 min., buvo apsvaigęs, nemažai išgėręs, ant kojų nelabai galėjo stovėti. Po apipylimo vandeniu D. šiek tiek atsigavo. Jis su A. padėjo D. nueiti iki automobilio ir kartu su P. nuvežė jį namo. Jis su P. D. padėjo išlipti iš mašinos. Išėjusi D. mama pasakė palikti jį prie medžio, kad išsimiegotų. D. buvo gana stipriai apsvaigęs ir sunkiai laikėsi ant kojų. Kai jį paguldė, kvėpavimas buvo normalus, jis pradėjo miegoti. Jokių išsiskyrusių skysčių nebuvo. D. mama replikavo, kad jis girtas ir norėjo paimti cigaretę, sakė, kad nori pinigus ištraukti. Jis iš kaimynų kitą dieną sužinojo, kad D. mirė. Sakė, kad jaunimas sumušė, kad P. V..

Teisme apklausta liudytoja M. K. parodė, kad 2012 m. liepos 15 d. P. ir T. pasiėmė jos kieme stovėjusius dviračius, išgėrė arbatos ir sūnus važiavo juos palydėti į (duomenys neskelbtini). P. buvo truputį susinervinęs ir skundėsi, kad bijo važiuoti namo, nes su D. buvo konfliktas. Ji paskambino jo broliui L., kad pasitiktų P. Sakė, kad konfliktas buvo (duomenys neskelbtini). Jos sūnus išvažiavo jų palydėti dviračiu. Sūnus D. grįžęs sakė, kad buvo ginčai prie upės, muštynės, kokie asmenys buvo prie upės, nenurodė. Ji neklausinėjo. Kokia buvo D. sveikata prie upės, jis jai nesakė. A. namo grįžo apie 21 val., o D. - apie 22 val. Apie D. sužinojo pirmadienį atėjusi į darbą, jai pasakė L.

Teisme apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad jis atlikinėjo įtariamųjų apklausas, jų parodymų patikrinimus vietoje. Tuo metu, kai buvo pavesta tęsti ikiteisminį tyrimą byloje, įtariamieji P. V. ir T. Č. jau buvo sulaikyti ir patalpinti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato areštinę. Pirmos jų apklausos vyko (duomenys neskelbtini) areštinėje. Tuo metu buvo tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo. Parodymų patikrinimo vietoje metu P. parodė įvykio vietą, nurodė, kad koja į galvą nukentėjusiajam davė ne vieną, o du smūgius. Dar prieš tai nurodė, kad sudavė smūgį ir nukentėjusysis pargriuvo. Antros apklausos metu ir T. Č. pasakojo, kad pasivijo nukentėjusįjį, spardė. Vietą, kur jie susitiko dviračiais, pirmos apklausos metu nurodė, kad netoli kalakutyno, o paskui patikslino, kad prie įvažiavimo. Pirmiausiai su P. buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje, nes jis pirmas davė parodymus. T. Č. davė analogiškus parodymus. Įvykio vietą, kur buvo mušamas nukentėjusysis, jis nurodė analogiškai. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje jis dalyvavo su kitu pareigūnu, o kai buvo T., tai dar ir gynėjas, nes T. Č. nepilnametis. Iki vykimo į areštinę jis nebuvo bendravęs nei su vienu įtariamuoju, nebuvo pokalbio „ne protokolui“. Kai vyko su T. Č. ir jo gynėju, tai jis geranoriškai davė parodymus. Nevisiškai vienodai buvo nurodyta vieta, kur jie sutiko nukentėjusįjį. P. nurodė, kad sudavė du smūgius kojomis į galvą gulinčiam nukentėjusiajam, o T. nurodė, kad P. buvo įpykęs, teigė, kad nespyrė į galvą, o tik į šonus. Aiškino, kad jam nežinomos aplinkybės dėl poveikio. Tvirtino, kad neliepė P. prisipažinti. Jo nuomone, T. ne viską nuoširdžiai papasakojo pirmos apklausos metu.

Teisme apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kriminalinėje policijoje. Šioje byloje apklausinėjo liudytojus, dalyvavo sulaikant P. V., dalyvavo konvojavime, parodymų patikrinimo vietoje metu. Po sulaikymo su P. V. nebendravo, jokios įtakos jam nedarė. Parodymų patikrinimo vietoje metu atvežė jį iš policijos komisariato. Kur tiksliai įvyko muštynės, jis nežinojo, P. V. pasakė kur važiuoti. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. P. V. maždaug nurodė vietą, kur jie susitiko, kur mušė, rodė, kaip mušė. Pastarasis nurodė tą pačią vietą, kaip ir T. Č.. P. V. smulkiai su maketu aiškino, kur stovėjo, kaip mušė. Jis P. V. tik laikė, jam klausimų neuždavinėjo. R. R. uždavinėjo klausimus. Tvirtino, kad sulaikymo metu nebuvo jokių smurtinių veiksmų, neėmė P. V. už gerklės, pastarajam buvo liepta išlipti iš mašinos, jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į policijos komisariatą. Vežant į policijos komisariatą jam pasakė, dėl ko jis yra sulaikytas, o jis viską neigė. Tai pasakė, kad nėra tikslo meluoti, kadangi T. Č. pasakė viską, ir tada jis pradėjo pasakoti. Jis nematė, kaip P. V. rašė prisipažinimą, pastarajam nebuvo daroma jokia įtaka. Jis P. V. popieriaus lapo nedavė

Teisme apklausta liudytoja kaltinamojo T. Č. atstovė pagal įstatymą O. V. parodė, kad įvykio dieną vakare, apie 22 val., skambino, kad vaikai grįžtų namo. Girdėjo vaikų balsus, jie garsiai diskutavo. Ten stovėjo T., L., L. ir N. Č. Ji priėjusi paklausė, kas atsitiko, gal jau eis namo. Jie pasakė, kad tuoj ateis. Tuo momentu pravažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Vaikai pasakė, kad jis važiuoja pas V. Ji neatkreipė dėmesio, kadangi pas juos greitoji dažnai atvažiuodavo, nes D. dažnai būdavo priepuoliai. Greitoji tąkart pas V. važiavo po 22 val. Kai vaikai grįžo namo, jai nieko nesakė. Tik ryte važiuojant į darbą jai kaimynė pasakė, kad jos sūnus T. nužudė D. V. Grįžusiai po darbo namo jai vaikai papasakojo, kad prie upės T. gynėsi. Sakė, kad jis pirmas prie D. nebūtų lindęs. D. pirmas jam sudavė, o jis trenkė atgal. Tą vakarą ant sūnaus jokių sužalojimų nebuvo. Aiškino, kad sekmadienį apie pietus pas T. buvo atėję draugai, jie kažkur išėjo, sakė tuoj grįš. Tada T. buvo paėmęs jos dviratį, paskui jie grįžo. K. koja buvo sužalota, davė binto, jodo, kad sutvarstyti. Paskui su sese dviračiu išvažiavo į parduotuvę. T. tuo metu buvo namie, o kai sugrįžo, jo jau nebuvo. Namo grįžo ankščiau nei prieš 19 val.

2012-09-13 Specialisto išvada Nr. 11-2007 (12) 11-2177 (12) patvirtina, kad ant pateiktų D. V. marškinių rastos dvi mėlynos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos su P. V. sandalų mėlynos spalvos plastiku. Ant pateiktų D. V. džinsinių kelnių ir marškinių rastos penkios juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos su T. Č. šlepečių pado juodos spalvos plastiku. Ant tirti pateiktų P. V. sandalų rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su D. V. džinsinių kelnių pluoštais ir šviesiai pilkai mėlynos spalvos su žaliu atspalviu medvilnės pluoštų, vienodų su D. V. marškinių pluoštais. Ant tirti pateiktų T. Č. šlepečių rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su D. V. džinsinių kelnių pluoštais ir šviesiai pilkai mėlynos spalvos su žaliu atspalviu medvilnės pluoštų, vienodų su D. V. marškinių pluoštais. Tikėtina, kad D. V. drabužiai kontaktavo su P. V. sandalais ir T. Č. šlepetėmis. (t. 1, b.l. 30-36)

Teisme apklausta specialistė R. J. paaiškino, jog pluoštų ekspertizėse dažnai duodama tikėtina išvada. Šiuo atveju duota tikėtina išvada dėl to, kad kategorišką išvadą dėl kontakto galima duoti tada, kai atitinka visas kontakto sąlygas, o šiuo atveju kategoriško kontakto sąlygos tenkinamos iš dalies. Yra abipusis nuo tiriamųjų objektų dalelių atsidėjimas ir pluoštai ir plastiko dalelės, tačiau nėra kategoriškam kontaktui būtinų sąlygų, kad dar turi būti tiriamųjų objektų sudėtį neįeinantys sutampantys dalykai, tokių dalelių šiuo atveju nerasta.

Teisme apklausta specialistė G. G. paaiškino, kad šiuo atveju duota tikėtina išvada, kadangi medžiagos gali būti vienodos, bet priklausyti ne vienam identifikuotam objektui. Patvirtino, kad nėra požymių, jog mikrodalelės nuo sandalų būtų atskirtos aštriu daiktu.

Specialisto išvada Nr. T-A 6773/12 (01) patvirtina, kad D. V. kraujyje rasta 2,54 ‰ (promilės) etilo alkoholio (t.1, b.l. 42).

Specialisto išvada Nr. M 972/12 (01) patvirtina, kad D. V. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu dešiniajame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, intrasmegeninė kraujosruva galvos smegenų dešinėje su pratrūkimu į dešinį skilvelį, skystas kraujas ir kraujo krešuliai smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. D. V. mirė RVUL (duomenys neskelbtini), remiantis gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. D. V. lavone nustatyta: kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu dešiniajame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, instrasmegeninė kraujosruva galvos smegenų dešinėje su pratrūkimu į dešinį skilvelį, skystas kraujas ir kraujo krešuliai smegenų skilveliuose, pagal mikroskopinį vaizdą, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais) prieš hospitalizaciją, tai yra 2012-07-16 d. 0:50 val. Šie sužalojimai pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktą kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dešiniame bei kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje padarytos kietais bukais daiktais, 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos sumušimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos dešiniame bei kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, kairėje šlaunyje padarytos mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Apie sužalojimų padarymo seką pasisakyti negalima, kadangi nėra objektyvių duomenų nurodančių sužalojimų padarymo sekos. D. V. mirė nuo galvos sumušimo pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu dešiniajame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, intrasmegenine kraujosruva galvos smegenų dešinėje su pratrūkimu į dešinį skilvelį, skystu krauju ir kraujo krešuliais smegenų skilveliuose. Patvirtinti ar paneigti, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, negalima. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. D. V. kūne nustatytuose sužalojimuose nėra užfiksavusių požymių nurodančių kokioje pozicijoje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu. D. V. kūne nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija kūne nenurodo ar jie padaryti kovos ar savigynos metu. D. V. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b.l. 42-53)

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas S. L. patvirtino savo išvadą ir dėl „kliuksėjimo“ galvoje paaiškino, kad šis pojūtis galimai galėjo būti kraujo išsiliejimo pradžia. Galimai, po įvykio ant kelio, po sumušimo, kraujas spaudė galvos smegenis ir dėl to įvyko mirtis. Atsakyti į konkrečius klausimus trukdo tai, kad nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, operuojamas ir išoriniai sužalojimai galėjo nepasireikšti. Nukentėjusysis buvo operuotas, žaizda galėjo užtušuoti padarytus sužalojimus, operuota buvo galva dešinėje pusėje, žaizda buvo labai didelė. Autopsijos metu buvo tirtos smegenys ir fiksuojama kraujosruva, buvo matyti kraujosruva smilkininiame paviršiuje. Traumą sukėlė galvos traumavimas, plyšo kraujagyslės. Galva buvo traumuota du kartus. Staigus galvos pasisukimas galėjo sukelti kraujosruvos trūkimą, po ko nukentėjusysis dar galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, nors pakitimai smegenyse jau vyko. Paskutinis smūgis galimai kraujavimą smegenyse paskatino dar labiau ir tai pablogino nukentėjusiojo būklę. Pagal bylos aplinkybes visi sužalojimai, tikėtina, kad buvo padaryti nurodytu laiku. Ant nukentėjusiojo veido išoriškai ir viduje nei kraujosruvų, nei veido lūžių nebuvo rasta, veidas nebuvo traumuotas. Jei buvo suduoti smūgiai, jie nebuvo stiprūs. Be to, ligonis buvo komos būsenos, todėl sužalojimai arba lėtai, arba iš viso galėjo nepasireikšti ir neišlikti. Akies obuolys iššokęs nukentėjusiajam galėjo būti dėl guzo dešinėje galvos pusėje, galėjo būti susitelkęs kraujas dėl smūgio. Pakitimų nebuvo nustatyta, aplink akis sužalojimų nebuvo. Galva nukentėjusiajam buvo sužalota du kartus, todėl tai ir vadinama dvimomente trauma. Buvo du galvos traumavimo epizodai. Po pirmo galvos traumavimo prasidėjo kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, o antra trauma tik paskatino didesnį kraujavimą. Kraujavimas iš ausies nėra būdingas galvos traumai. Operacijos metu buvo išimtas galvos kaulas, beveik visas dešinys kaukolės skliautas, operacijos metu buvo stabdomas kraujavimas, jei nebūtų daroma operacija, būtų buvę galima tiksliau pasakyti. Nukentėjusiajam buvo konstatuota aterosklerozė, aorta išsidėsčiusi krūtinėje ir pilve, todėl pakitimai galimai negalėjo turėti įtakos nukentėjusiojo būklei dėl smegenų kraujavimo. Aplinkiniai galėjo klaidingai traktuoti nukentėjusiojo būklę dėl girtumo, nes tokioje situacijoje gali sutrikti žmogaus kalba ir eisena. Alkoholio vartojimas ir poveikis turi kraujavimo greitam vystymuisi, nes skystinamas kraujas ir kraujas nekreši, krešulys gali sunkiau susidaryti. Alkoholis plečia galvos kraujagysles. Guzas ir kliuksėjimas galimai atsirado po įvykio kelyje, po lemtingų smūgių prie upės kraujavimas suintensyvėjo. Tyrimo metu objektyvių požymių, kad buvo traumuota kairė galvos pusė, nebuvo.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad D. V. pažinojo mažiausiai 20 metų. Tą dieną jis nuvažiavo prie parduotuvės, sutiko D. V., kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Prieš tai žmona sakė, kad D. jo ieško, jis nebuvo susitaręs su D. susitikti. Su D. jie buvo vos ne geriausi draugai. Jis padėdavo jam dirbti, buvo draugiškas, visada pasirengęs padėti. Rimtų konfliktų tarp jų nebuvo. D. V. manė, kad išvakarėse jis su P. V. jį primušė. Prie parduotuvės jis priekaištavo, kad A. jį sumušė ir trenkė jam kumščiu į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Jis trenkė D. į veidą, dešine ranka į kairę pusę. Jie buvo susikabinę už marškinių, jie kartu nugriuvo. D. V. buvo išgėręs, bet normaliai vaikščiojo. Vaikinai prie parduotuvės pasakė baigti viską, tada jis su D. išsiskyrė. Jis nuėjo į parduotuvę ir po to išvažiavo. D. sakė, kad jam nedovanos, bet jis nesakė, kad jam skaudėjo. Viskas truko apie 2-3 minutes. Tai buvo tarp 15-17 val. Vėliau D. tą vakarą nematė, tik vakare sužinojo, kad jis buvo išvežtas į ligoninę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. L. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, o iš matymo pažinojo D. V.. Jis tą dieną apie 14-15 val. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir sutiko D., nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir išėjo. D. buvo išgėręs, jis buvo su dviračiu. Pamatęs, kad atvažiuoja A., dviratį nuvarė į kitoje kelio pusėje esantį kiemą. Jis padėjo dviratį ir grįžo atgal į aikštelę prie parduotuvės. Atvažiavo A. prie parduotuvės, išlipo ir pradėjo jie konfliktuoti tarpusavyje, kažką apie vaikus sakė. Jis girdėjo kaip A. D. pasakė nelysti prie vaikų. A. pasiūlė D. pasimušti. Jis gerai pamena, kai besistumdant D. pirmas ranka sudavė A. į veidą. Tada A. trenkė atgal D. į veidą ir nuo to smūgio D. parkrito ant žemės. Kol dar D. gulėjo, A. pastebėjo, kad jam kraujuoja iš nosies. Iš karto po to, matyt susinervinęs, A. spyrė D. į kairį šoną, tada iš autobusiuko išlipo T. V. ir pasakė D., kad šis sava mirtimi nemirs. Viską matė 10-15 metrų atstumu, konfliktas tęsėsi apie 3-4 minutes. Šalia dar buvo pardavėja L., T. V., šalia parduotuvės gėrė S. Kas vyko toliau jis nežino, nes apsisukęs išėjo namų link. P. V. ir T. Č. pas jį atvažiavo apie 10-11 val., buvo pas jį pavėsinėje. P. atsinešė alaus, bet kiek skardinių liudytojas nepamena. Su P. gėrė ir A. K.. Kada tiksliai jie išvažiavo iš L. namų liudytojas neprisimena, bet apie 15 val. jų tikrai nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie lankosi parduotuvėje, apsipirkinėja. 2012 metų liepos mėnesį ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Ji pamatė, kad D. stovėjo parduotuvės kieme, privažiavo M. su T. Ji ėjo į parduotuvę, o jie link D., M. kažką priekaištavo D., kažką sakė. Matė porą smūgių, kaip M. sudavė D. į krūtinę ir petį ranka. Daugiau nematė, nes nuėjo į parduotuvę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. L. parodė, kad pažįsta T. Č. ir P. V.. 2012-07-15 apie pietus, jis su A. A. buvo atvažiavęs prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime. Jis stovėjo kartu su A. A. automobilių aišktelėje prie A. A. automobilio. Jau tuo metu prie parduotuvės stovėjo D. V.. Matėsi, kad jis neblaivus, svirduliavo į šalis. Maždaug po 5-10 minučių į aikštelę atvažiavo A. M. automobilis. A. M. išlipo iš automobilio ir susitiko su D. Jie dėl kažko pradėjo ginčytis ir vienas kitam sugriebė už drabužių, pradėjo stumdytis. Šalia buvo ir D. V. brolis T. V.. Kai D. gulėjo ant žemės, jam (liudytojui) pasirodė, kad jam nestipriai kraujuoja, kraujas nelašėjo, tik matėsi kraujo dėmė tarp nosies ir lūpų. Vėliau A. M. sėdo kartu su T. V. į automobilį ir išvažiavo, D. liko sėdėti prie parduotuvės. Prie parduotuvės D. buvo be dviračio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad A. M. yra jos sūnus. Ji nežino kas tiksliai įvyko, bet po to įvykio iš ryto P. V. buvo atėjęs į namus, atsinešė skardinę alaus, buvo truputį išgėręs ir piktas, sakė, kad D. jam praskėlė lūpą ir, kad to jam nedovanos. Liudytoja tą vakarą nuėjo anksti miegoti, nežino dėl ko jie susimušė. Kitą dieną po to, kai sužinojo, kad D. išvežtas į ligoninę, buvo atėjusi A. V., su ja išgėrė alaus, apie įvykį nekalbėjo, bet liudytoja papasakojo jai, kad iš ryto pas ją buvo atėjęs P. V.. Sūnus nepasakojo apie konfliktą su D.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. parodė, kad jis su A. M. apie 14 val. atvažiavo prie parduotuvės, jis sėdėjo mašinoje A. ėjo į parduotuvę ir jie susiginčijo, dėl ko – nežino. D. sudavė A. į veidą, tas atgal, tada jis išlipo iš mašinos paklausti, kas darosi. D. trenkė pirmas į veidą A. A. bėgo kraujas iš nosies ar tai iš lūpos. A. D. sudavė gal vieną ar tai du kartus. D. po smūgių suklupo ir sakė, kad jis pats pareis namo. Tuo metu D. nebuvo išgėręs. Klausė A. dėl ko susimušė, A. atsakė, kad neva jis skolingas D.. Apie iš vakaro buvusį konfliktą nieko nežino. A. M. išteisinamas, nes nepadaryta nusikalstama veika.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. A. M. yra teisiamas už tai, kad tyčia ranka sudavė jam vieną kartą į kairį veido skruostą ir tokiais veiksmais D. V. sukėlė fizinį skausmą. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – smurto panaudojimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamieji padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes, veikdami netiesiogine tyčia.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė I. V. taip pat prašo priteisti 80000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad dėl sūnaus nužudymo ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, sutriko sveikata, dėl ko gydėsi ligoninėje, su sūnumi ją siejo artimi santykiai, glaudūs dvasiniai ir emociniai ryšiai, nes jis gyveno kartu.