- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- 1S-615-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00184-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- P. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 95-353 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) metams.
2. Bausmės pradžia - 2015 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 3 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 3 (trys) metai 5 (penki) mėnesiai 17 (septyniolika) dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2019 m. gegužės 20 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 95-353 nutarta nuteistajam P. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 5 mėnesių ir 17 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 25 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, tris kartus skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė vykdomuosius dokumentus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutartyje teismas nurodė, kad nors nuteistasis yra ir atlikęs numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, tris kartus skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė vykdomuosius dokumentus, tačiau visos šios teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas nurodė, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Atkreipė dėmesį, kad akivaizdžiu teigiamu elgesiu P. V. nepasižymėjo, buvo du kartus pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Teismas nurodė, kad nors nuteistajam ir negalioja paskirta nuobauda, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir tai rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – žema (25 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 2 balai, todėl ir nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti bei pažymėjo, kad yra išlikęs vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Teismas pažymėjo, kad P. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą (apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, nužudė žmogų), teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė. Padarytas nusikaltimas bei jo pobūdis, teismo vertinimu, rodo nuteistojo polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Iš socialinio tyrimo išvados teismas nustatė, kad nuteistojo savivertė yra aukštesnė nei vidutinė, savianalizė – paviršutiniška ir pakankamai vienpusiška, nuteistasis save vertina vien iš teigiamos pusės ir sau patinka toks, koks yra, savyje nieko keisti nenorėtų. Pats nuteistasis teigia, kad nusikalto neplanuodamas, impulsyviai, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių. Dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis teigia, kad spręsdamas konfliktą sumušė žmogų, tačiau kaltės nepripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo kaltina kitų provokuojantį elgesį, bendrininko smurtinius veiksmus. Nuteistasis apie savo elgesio pasekmes pagalvoja ne visada. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad išlieka tikimybė, jog pavartojęs alkoholio nuteistasis gali prarasti savitvardą. Teismas pažymėjo, jog nuteistasis nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą esant neblaiviam, pataisos namuose 2017 m. kovo 27 d. drausmine tvarka baustas būtent už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai apylinkės teismui teigti, jog jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio jis vis dar nedaro, o jo itin atsainus požiūris, buvęs nusikalstamos veikos padarymo metu, iš esmės nepakito. Be to, nuteistojo ateities planai daugiau abstraktūs nei konkretūs, likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė, todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis P. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 95-353 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, teismas nesivadovavo lygtiniam paleidimui skirtais įstatymais, visas aplinkybes analizavo subjektyviai, išvados buvo menamojo pobūdžio, neanalizavo Komisijos nutarimo išvadų. Teigiama, kad visos teismo išvados paremtos ne teisinėmis formuluotėmis, o remiantis tik subjektyvia nuomone, todėl nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Skunde nurodo, kad teismas darė abejotino pagrįstumo išvadas, nepagrįstai argumentavo, jog nuteistasis nedaro išvadų, atsainus požiūris ir nuo nusikaltimo padarymo iš esmės elgesys nepasikeitė. Teigia, kad teismas, analizuodamas Komisijos nutarimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi, neanalizavo aplinkybių. Taip pat skunde nurodo, kad jis (P. V.) jau yra atlikęs didesnę laisvės atėmimo bausmės dalį, negu nurodyta įstatyme, teigiamai charakterizuojamas, motyvuotas dirbti ir į darbą leidžiama vykti be palydos, pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo keturiais balais ir todėl teismo nutartyje išsakyta teismo išvada apie nuteistojo nusikalstamos rizikos būklę pažeidžia įstatymų nustatytas normas. Pažymi, kad buvo skatintas net tris kartus už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje, yra suteikta teisė bausmę atlikinėti be sargybos, buvo suteiktos kelios trumpalaikės išvykos į namus, suteiktų teisių nebuvo pažeidęs. Skunde nurodo, kad visos išdėstytos aplinkybės turėjo sudaryti teismui pagrindą tenkinti Komisijos nutarimą, kadangi jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, nes jis daro teigiamą pažangą elgesio korekcijoje, siekia sąmoningai sumažinti nusikalstamo elgesio riziką ir tai sudaro realų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kuri sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, P. V. nustatoma žema – 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 29 balų. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 23 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų kontekste, atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir dėl nusikalstamo elgesio rizikos. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus bylos duomenis, teismo nutartyje nurodytus argumentus, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis P. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis P. V. vidaus tvarkos taisykles pažeidė du kartus, iš jų vieną kartą baustas drausmine tvarka už šiurkštų pažeidimą – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės, padarymą, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas leidžia pagrįstai manyti, jog priklausomybė alkoholiui vis dar yra, ir iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pavartojęs alkoholio yra linkęs prarasti savitvardą. Taigi teismo neįtikina, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį teigiama linkme šioje paskirtoje laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2017 m. gruodžio 15 d., kuomet jam buvo panaikinta skirta drausminė nuobauda už alkoholinių ir jų surogatų vartojimą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo 2015 m. nebuvo nuoseklūs, iš pradžių buvo paskatintas vieną kartą, vėliau buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles, vėliau baustas drausmine nuobauda ir paskatinimas gautas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje ir buvo panaikinta skirta drausminė nuobauda. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo ir jų nekartoja.
11. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei teigiama skunde, lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei teigiama skunde, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
12. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis P. V., atlikdamas bausmę yra linkęs daryti pažeidimus, nepaklusti priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbinę veiklą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, padengė visą priteistą civilinį ieškinį. Nuo 2018 m. vasario 20 d. jam buvo suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi 12 klasių išsilavinimą ir specialybę, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes (jos paminėtos anksčiau) akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog P. V. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo P. V. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
13. Nors nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas iš esmės tik statinis riziką nusikalsti skatinantis veiksnys – mąstymas ir elgesys, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys, jam bausmę atliekant nuo 2015 m. kovo 6 d., stebimas tik nuo 2017 m. gruodžio 15 d., kuomet buvo panaikinta drausminė nuobauda anksčiau laiko už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo savivertė yra aukštesnė nei vidutinė, savianalizė – paviršutiniška ir pakankamai vienpusiška, pažymėtina, kad nuteistasis save vertina vien tik teigiamai ir neketina daryti jokių išvadų, kadangi patinka sau toks, koks yra. Atsižvelgiant į tai, kad P. V. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, nuteistasis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentu, jog vis dar yra išlikęs vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, nors ir socialinio tyrimo išvadoje matyti, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, ir stengiasi išvengti situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, tačiau, šios aplinkybės nesudaro pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nukentėjusiajam, elgėsi impulsyviai. Įvertinus aptartus argumentus, galima spręsti, jog nuteistojo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus nustatytai tvarkai pažeidimus net ir būnant struktūruotoje aplinkoje, nėra pakankama.
14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis P. V. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo P. V. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. V. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.