Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“ atstovui advokato padėjėjui Renaldui Šileriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lasma motors“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

apsunkintas; 4) pirkėja neįrodė, kad automobilio defektai egzistavo pirkimo – pardavimo metu, o ne atsirado vėliau, automobilį eksploatuojant; 5) pirkėja nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą kokius konkrečius defektus Automobilis turi pretenzijos pateikimo metu. Pirkėjai buvo žinoma, kad automobilis dūmija ir to priežastis nėra nustatyta, tačiau pirkėja priėmė sprendimą įsigyti automobilį, nenustačius dūmijimo priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovė J. V. ir atsakovė UAB „Lasma motors“ 2022 m. birželio 11 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Lasma motors“ pardavė, o ieškovė J. V. nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio kaina – 4 900,00 EUR (e.b.l. 10-11, tomas 1). Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti tik smulkūs kėbulo defektai. Taip pat nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1dalis). Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, yra išaiškinta, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. CK 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo būdais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

2022 m. birželio 11 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant valstybinį ir identifikavimo numerį, taip pat smulkius kėbulo defektus. Sutartyje šalys neaptarė, ar transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, taip pat ar žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, nenurodyta automobilio rida. Sutartyje nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privaloma techninė apžiūra; pardavėjas taip pat patvirtino, jog parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota; transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registracijos dokumente nurodytus duomenis.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo parduodamas automobilis nebuvo naujas, parduodamas be garantijos. CK 6.333 straipsnio 3 dalis numato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, jeigu šis neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tik tuo atveju, kai pardavėjui garantuoja daiktų kokybę. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptarti parduodamo daikto trūkumai.

Ieškovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovė apibūdino parduodamą automobilį kaip techniškai tvarkingą, tik nurodė, kad reikia pakeisti automobilio akumuliatorių. Automobilio variklio dūmijimą atsakovė paaiškino tuo, jog automobilio variklis ilgą laiką nebuvo užvestas. Automobilio pirkimo dieną ieškovė pakeitė automobilio akumuliatorių nauju, akumuliatoriaus kaina – 235,00 EUR. Pradėjus automobilį eksploatuoti, variklio dūmijimas nemažėjo, prietaisų skydelyje užsidegė įspėjamasis tepalo slėgio ženklas, automobilio tepalo matuoklis rodė tepalo sumažėjimą. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į mažąją bendriją (toliau – MB) „Autoreinas“ autoservisą, kur buvo nustatytas variklio alyvos deginimas, kurio priežastis – variklio defektai, preliminari remonto sąmata – 2 913,00 EUR. MB „Autoreinas“ autoservisas ieškovei išdavė išvadą, kad eksploatuojant toko stovio automobilį neišvengiami papildomi variklio defektai, todėl nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė automobilio neeksploatavo. Apie paaiškėjusius automobilio trūkumus ieškovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. pranešė atsakovei telefonu, atsakovei pareikalavus, ieškovė išsiuntė trūkumus patvirtinančius dokumentus elektroniniu paštu, tačiau atsakovė pranešė, kad automobilio trūkumų nešalins. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 29 d. pristatė automobilį techninei apžiūrai, kur buvo nustatyta, kad automobilio variklio išmetamosiose dujose CO kiekis viršija leistinas ribines vertes, su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos.

Dėl daikto trūkumų ir pardavėjo atsakomybės

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo esminių trūkumų, trukdančių jį naudoti pagal paskirtį be papildomo remonto ir tam tikslui būtinų lėšų sąnaudų, o pardavėjui turėjo būti žinomi požymiai, leidžiantys įtarti minėtus trūkumus, tačiau juos pardavėjas nuo pirkėjo nuslėpė, automobilį pristatydamas kaip be trūkumų ir techniškai tvarkingą.

Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Pažymėtina, kad parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių dėl automobilio trūkumų yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi ieškovė J. V. yra fizinis asmuo, sudariusi sutartį su atsakove kaip pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o atsakovė UAB „Lasma motors“ yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti CK 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos vartojimo sutarties apibrėžimą.

Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Pagal aptartą CK 6.363 straipsnio 11 dalį, vartotojas turi įrodyti daikto neatitikimo egzistavimą ir kad neatitikimas išaiškėjo per šešis mėnesius nuo daikto pateikimo. Civilinis kodeksas nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto trūkumo egzistavimo faktą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažįsta, kad sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas informavo, kad reikia pakeisti automobilio akumuliatorių, tačiau kitokių automobilio trūkumų nenurodė. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į MB „Autoreinas“ dėl variklio alyvos deginimo, dūminimo priežasčių nustatymo. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu laišku pranešė pardavėjui apie paaiškėjusius automobilio trūkumus: degina tepalus, trūkčioja, šokinėja apsukos (e.b.l. 15-17, tomas 1). MB „Autoreinas“ 2022 m. rugsėjo 29 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad automobilis smarkiai dūmija. Testuojant automobilį pastebėtos didelės alyvos sąnaudos. Variklio alyvos deginimo priežastys gali būti šios: sudilę stūmoklių žiedai, stūmokliai, gilzės, vožtuvų gumelės ir kitos dalys, kurių būklės nustatymui reikalingas variklio ardymas. Nepašalinus šio pastebėto gedimo ir toliau eksploatuojant automobilį neišvengiami papildomi variklio ar jo dalių defektai. Reikalingas pilnas variklio ardymas sudilusių detalių nustatymui, gilzių, stūmoklių, indėklų apžiūrai. Galimai vožtuvų gumelių, variklio žiedų, gilzių išdilimas. Papildomai reikalingų dalių panaudojimas priklauso nuo variklio bei jo komponentų esamos būklės (e.b.l. 17). Minėtame komerciniame pasiūlyme nurodyta 2 913,00 EUR darbų ir 589,26 EUR detalių kaina. Ieškovės užsakymu 2022 m. rugsėjo 29 d. atliktas automobilio techninių reikalavimų įvertinimas UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“, kurio metu nustatyta, kad benzininio variklio išmetamosiose dujose CO kiekis viršija ribines vertes; Lambda vertė nepatenka į intervalą 1 su 0,03 paklaida arba neatitinka gamintojo specifikacijų; su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos (pvz. alyvos deginimo produktai) (e.b.l. 18, tomas 1).

Nors byloje nėra pateikta įrodymų apie minėtų automobilio variklio gedimų priežastį, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokie gedimai atsirado dėl natūralaus susidėvėjimo, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu variklio susidėvėjimas buvo pasiekęs tokį laipsnį, kad automobilio negalima buvo saugiai eksploatuoti, neatlikus variklio remonto. Taip pat egzistavo vizualiai pastebimas variklio gedimą leidžiantis įtarti požymis – prietaisų skydelyje įsijungęs signalinis indikatorius ir dūmijimas.

Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, kas įtakojo variklio veikimą. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėjimo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, našta tenka pardavėjui. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovė eksploatavo automobilį netinkamai.

Tai, kad prieš sutarties sudarymą 2022 m. gegužės 24 d. automobilis buvo patikrintas UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ ir išduota kortelė (e.b.l. 33, tomas 2) patvirtino, jog automobilis techniškai tvarkingas, minėtų aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo jas vertinti atsakovės naudai, nes šiuo atveju sutarties nutraukimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trūkumais, kurie nebuvo nustatyti ir apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota. Be to, UAB „Impulsana“ 2024 m. sausio 7 d. ekspertizės akto MV 2024-03 2.6 punkte nurodyta, kad tiriamasis automobilis 2022 m. gegužės 24 d. techninės apžiūros metu buvo patikrintas ne pagal tiriamojo automobilio varikliui privalomai taikomus reikalavimus, nes šiame variklyje konstruktyviai įdiegta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema. Tuo tarpu privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 300-0688650, kuri atlikta tiriamajam automobiliui 2022 m. gegužės 24 d. esant jo ridai 277 639 km nurodyta, kad automobilio išmetamosios dujos atitiko nustatytus reikalavimus (4 lentelė) – nurodyta anglies oksido CO koncentracija išmetamosiose dujose 0,1 proc., kai maksimali leistina riba – 3,5 proc.(toks reikalavimas taikomas transporto priemonėms su benzininiais varikliais, kurios pirmą kartą registruotos nuo 1987 m. sausio 1 d. ir kuriose nėra įdiegta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema).

Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas laiko, jog UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ išduota techninių reikalavimų kortelė (e.b.l. 33, tomas 2) nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilis neturėjo trūkumų, susijusių su varikliu ir išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema.

Kadangi ieškinyje nurodyti automobilio defektai atsirado anksčiau, negu po šešių mėnesių iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog jie egzistavo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir pareiga tai paneigti tenka atsakovei, kaip pardavėjui. Nagrinėjamu atveju ieškovei užtenka įrodyti tik trūkumų faktą bei tai, kad jie buvo nustatyti per šešis mėnesius nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo.

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog parduodamas daiktas iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo turėjo esminių trūkumų, kurių pardaėjas pirkėjui neatskleidė. Parduodamo daikto trūkumai ne tik sukelia nepatogumų naudotis daiktu bei padidina daikto eksploatavimo sąnaudas, tačiau ir rodo esminės automobilio ekploatavimo saugumui detalės – variklio gedimą, kurio laiku nepašalinus, daiktas apskritai taps netinkamu naudoti. Taigi, tokios aplinkybės, apibūdinančios daikto kokybę, neatskleidimas pirkėjui vertinamas kaip pardavėjo, t. y. atsakovo nesąžiningumas, kuris sudaro pagrindą taikyti jam civilinę atsakomybę. Nors atsakovė teigia, kad atskleidė ieškovei, jog automobilio dūmijimo priežastis nenustatyta ir reikalauja papildomo tyrimo, tačiau tai patvirtinančių įrkdymų nepateikta. Ieškovė teismo posėdžio metu, davusi priesaiką nurodė, kad variklio dūmijimas pardavėjos buvo paaiškintas tuo, jog variklis ilgą laiką nebuvo užvestas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų suteikusi pirkėjai informaciją apie variklio defektus iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Aplinkybė, jog rašytinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo įrašyti jokie automobilio defektai, susiję su variklio dūmijimu ar kitokiais variklio defektais, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė neatskleidė ieškovei kaip pirkėjui tikrosios automobilio techninės būklės, t. y. jo esminių trūkumų, o taip pat ir požymių, sudarančių galimybę pirkėjui identifikuoti šiuos trūkumus bei jų mastą,

Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip pirkėja negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus, nes jie galėjo būti nustatyti tik išardžius variklį, o tokius trūkumus leidžianti įtarti daikto savybė – įspėjamasis signalas automobilio valdymo skydelyje bei padidintas variklio alyvos suvartojimas pardavėjo nebuvo atskleista, taip pat ji negalėjo paaiškėti bandomojo važiavimo metu dėl nepakankamo kilometražo. Todėl atsakovė, kaip pardavėja, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakinga ir už šio daikto paslėptus trūkumus, nes parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo nustatyti per šešis mėnesius nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalį preziumuojama, jog jau egzistavo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Šios įstatymo prezumpcijos atsakovė nepaneigė leistinais įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 2020 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, yra išaiškinta, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Dėl pirkėjo teisių gynimo būdo

Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes, vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas).

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (lot. ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 34 punktas). Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas neturi lemti neproporcingos pardavėjo atsakomybės, pavyzdžiui, kai pardavėjo atsakomybės apimtis viršija parduoto naudoto daikto kainą. Kasacinio teismo nurodyta, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas teisių gynimo būdas nėra taikomas tais atvejais, kai daikto trūkumų nėra galimybės pašalinti, o sąvoka „jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“ aiškintina plačiai, t. y. kaip apimanti tuos atvejus, kai trūkumų šalinimas yra neproporcingas atsižvelgiant į trūkumų pašalinimo kainą, trukmę, daikto vertę ir kainą, ir (ar) kitas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2018 yra pažymėjęs, kad vartojimo sutarčių atveju kaip specialioji norma yra aktualus CK 6.363 straipsnis, konkrečiai šio straipsnio 7–8 dalys. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Ši vartotojo teisė yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta teise vartotojas negali pasinaudoti, arba, kitaip sakant, neturi teisės reikalauti grąžinti pinigus ir vienašališkai nutraukti sutartį tik tokiu atveju, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).

Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra vartotoja, todėl, sprendžiant dėl ieškovės teisės vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkto norma, kuri draudžia nutraukti vartojimo sutartį tik dėl mažareikšmio daikto trūkumo buvimo. Pagal šią normą toks variklio defektas, koks buvo nustatytas nagrinėjamoje byloje, negali būti vertinamas kaip mažareikšmis.

UAB „Impulsana“ 2024 m. sausio 7 d. ekspertizės akto MV 2024-03 (toliau – Ekspertizės aktas) išvadoje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), techninė būklė yra netinkama naudoti šį automobilį pagal paskirtį, nes nustatyti esminiai jo variklio trūkumai, dėl kurių automobilis neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų ir todėl negali dalyvauti viešajame eisme bei negali būti naudojamas pagal paskirtį. Minėto teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad labai tikėtiną variklio trūkumą (vožtuvų riebokšliai yra nesandarūs) ir dėl to su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos – variklinės alyvos degimo produktai, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), turėjo prieš jo pirkimą – pardavimą 2022 m. birželio 11 d., nes techniniu požiūriu negalima pagrįsti, kad ne daugiau kaip per 1327 km automobilio ridos šių vožtuvų savybės taip ženkliai pablogėjo, kad atsirado labai intensyvus variklinės alyvos deginimas/dūmijimas. Tikėtina, kad 2022 m. gegužės 24 d. atliekant automobilio techninę apžiūrą, jo variklio išmetamųjų dujų neutralizavimo ir maitinimo /uždegimo sistemos buvo netvarkingos ir kad automobilis prieš jo 2022 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimą turėjo esminių trūkumų, susietų su šiomis sistemomis, t. y. automobilio diagnostikos metu nustatyti jo variklio darbo sutrikimai, kurių kodai 3 lentelėje pažymėti „2D06“, „2C31“, „2C2B“ ir „2A2B“ ir kurie buvo užfiksuoti esant automobilio ridai atitinkamai 278 416 – 278 424 – 278 440 – 278 480 km, galėjo būti pasireiškę automobilyje iki jo pirkimo - pardavimo 2022 m. birželio 11 d.

Aukščiau nurodyta teismo Ekspertizės akto išvada patvirtina, jog varikio defektai nėra mažareikšmiai, nes dėl jų automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Teismo ekspertas nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog minėtus defektus – variklio dūmijimą ir variklio alyvos deginimą sąlygoja nesandarūs variklio vožtuvų riebokšliai, o vožtuvo riebokšlių nesandarumas atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, nes techniniu požiūriu negalima pagrįsti, kad ne daugiau kaip per 1327 km automobilio ridos šių vožtuvų savybės taip ženkliai pablogėjo, kad atsirado labai intensyvus variklinės alyvos deginimas/dūmijimas (Ekspertizės akto išvadų 3 punktas). Ekspertizės akto išvadų 4 punkte nurodyta, kad aukščiau išvardyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio išmetamųjų dujų neutralizavimo ir maitinimo /uždegimo sistemų trūkumai galėjo pasireikšti dėl alyvos deginimo (kurį, labai tikėtina, sąlygojo nesandarūs vožtuvų riebokšliai) variklio cilindruose, arba dėl šių sistemų kitų sutrikimų, nesusietų su variklinės alyvos deginimu. Ekspertizės akto išvadų 5 punkte nurodyta, kad Nustatytų automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio trūkumų, dėl kurių šis automobilis neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų ir negali būti naudojamas viešajame eisme, pašalinimas galimas atlikus reikiamus remonto darbus. Ar toks remontas būtų ekonomiškai tikslingas, nustatyti būtų galima ardant variklį ir diagnozuojant jo komponentų techninę būklę.

Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 7 d. 13.00 val., metu teismo ekspertas Valentinas Mitunevičius paaiškino, kad teismo ekspertizės metu buvo nustatyti tik tie automobilio trūkumai, kuriuos buvo galima ištirti be variklio ardymo darbų, tačiau nustatyti trūkumai pakankami išvadai, jog automobilis dėl techninės būklės negali būti naudojamas pagal paskirtį. Todėl detalesnė automobilio techninės būklės diagnostika yra ekonomiškai nenaudinga, siekiant pateikti atsakymus į teismo užduotus klausimus ekspertui.

Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, Ekspertizės akto išvadas teismas laiko, jog ieškovas įrodė daikto trūkumų esminę įtaką daikto naudojimo pagal paskirtį galimybėms, tai, kad minėti trūkumai egzistavo iki daikto perdavimo pirkėjui, nes jie atsirado per šešis mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui momento, taip pat pardavėjui turėjo būti žinoma aplinkybė, leidžianti įtarti daikto trūkumus – ženklas automobilio prietaisų skydelyje apie variklio veiklos nesklandumus ir padidintas variklio alyvos kiekio suvartojimas, tačiau tokia aplinkybė neatskleista pirkėjui.

Automobilio trūkumų šalinimo išlaidos yra artimos automobilio kainai, nes sudaro ne mažiau, negu 3 502,26 EUR (2 913,00 EUR darbų kaina ir 589,26 EUR detalių kaina), kai automobilio kaina – 4 900,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad detalesnei automobilio techninės būklės diagnostikai ir remonto išlaidoms įvertinti būtina atlikti automobilio variklio ir išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos ardymo darbus, kuriems reikalingos papildomos piniginės sąnaudos, taip pat faktinės remonto išlaidos gali būti didesnės, teismas konstatuoja, jog pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas yra adekvati ieškovės kaip pirkėjo ir vartotojo teisių gynimo priemonė.

Dėl atsakovės prievolės atlyginti nuostolius

Ieškovei taip pat turi būti atlyginti nuostoliai (išlaidos), susiję su įsigytu automobiliu. Atsakovės įspėta ieškovė tą pačią dieną į automobilį įdėjo naują akumuliatorių, už kurį sumokėjo 235,00 EUR (e.b.l. (e.b.l. 12-13, tomas 1), už automobilio variklio deginimo ir dūmijimo priežasties nustatymą MB „Autoreinas“ ieškovė sumokėjo 25,00 EUR (e.b.l. 14, tomas 1), už automobilio techninių reikalavimų įvertinimą UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centre“ ieškovė sumokėjo 5,00 EUR (e.b.l. 19, tomas 1). Ieškovės patirti nuostoliai sudaro 265,00 EUR.

Minėtos išlaidos priskirtinos nuostoliams pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nes ieškovė jų nebūtų patyrusi, jeigu atsakovės parduotas automobilis būtų jos kaip pardavėjo sutartyje deklaruotos būklės. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad prie nuostolių priskiriamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, todėl automobilio gedimų diagnostikai patirtos išlaidos priskirtinos prie nuostolių, kuriuos sąlygojo atsakovės sutarties pažeidimas. Ieškovė iki automobilio remonto pradžios informavo pardavėją apie paaiškėjusius automobilio trūkumus, tačiau pardavėjas atsisakė spręsti geruoju automobilio trūkumų šalinimo klausimą.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio

palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis minėtomis teisės normomis iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, teismo ekspertizės išlaidos ir išlaidos už advokato paslaugas priteisiamos iš atsakovės.

Ieškovė sumokėjusi 2 000,00 Eur avansą ekspertizės išlaidų atlyginimui užtikrinti, už ekspertizę sumokėta 1 998,47 EUR, ieškovės sumokėto užstato likutis – 1,53 EUR grąžinamas ieškovei iš teismo sąskaitos. Atsakovė yra sumokėjusi 300,00 EUR avansą eksperto iškvietimo į teismą išlaidoms atlyginti, eksperto iškvietimo išlaidos sudaro 222,04 EUR, 77,96 EUR atsakovas sumokėto užstato likutis grąžinamas atsakovei iš teismo sąskaitos.

Byloje susidarę procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (6,64 EUR) nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos (8 EUR), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 264–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2022 m. birželio 11 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės J. V. ir atsakovės UAB „Lasma motors“ dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei už automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),VIN kodas (duomenys neskelbtini), sumokėtą kainą 4 900,00 EUR (keturis tūkstančius devynis šimtus eurų), o atsakovės nuosavybėn grąžinti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „Lasma motors“ ieškovei J. V. 265,00 EUR (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lasma motors“ ieškovei J. V. 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 5 165,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lasma motors“ ieškovei J. V. 232,00 EUR žyminio mokesčio, 968,00 EUR už advokato teisines paslaugas, 1 998,47 EUR išlaidų už ekspertizę, iš viso 3 198,47 EUR (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus, keturiasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei J. V.iš Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiosios sąskaitos 1,53 EUR (vieną eurą, penkiasdešimt tris euro centus) piniginio užstato.

Grąžinti atsakovei UAB „Lasma motors“ iš Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiosios sąskaitos 77,96 EUR (septyniasdešimt septynis eurus, devyniasdešimt šešis euro centus) piniginio užstato.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.